Civilinė byla Nr. e2A-942-826/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08579-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:     

4.14; 2.4.2.13; 3.1.7.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barlitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo                                                2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barlitus“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Barlitus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija): 1) 2020 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221216-00141 (toliau – Aktas); 2) 2023 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230508-00090 (toliau – PN).

2.       Nurodė, kad 2016 m. balandžio mėn. įsigijo pastatą, kuris yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Savavališkos statybos darbai, konstatuoti Akte, buvo atlikti kitame žemės sklype, t. y. ne žemės sklype, kuriame yra ieškovei priklausantis pastatas. Aktas surašytas dėl darbų, atliktų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2). Aktas ir PN ieškovei buvo įteikti tik 2023 m. gegužės 8 d. Mano, kad atsakovė neatlikusi tyrimo ir nenustačiusi tikrojo atraminės sienutės statytojo pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Teigia, kad, prieš ieškovei įsigyjant pastatą, Žemės sklype2 atraminė sienutė jau buvo. Su Aktu ir PN nepateikta informacija, kad atsakovė siekė nustatyti už darbus atsakingus asmenis, t. y. kokius veiksmus atliko, kokius asmenis, liudytojus apklausė, net ieškovės neprašė pateikti paaiškinimų bei jai žinomų aplinkybių, nepateikė statinio fotonuotraukų, brėžinių. Mano, kad tokie Akto ir PN trūkumai kelia abejonių dėl jų atitikties Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimams, kurie yra taikomi individualiems administraciniams aktams. Su Aktu ir PN nebuvo pateikta analizė, ar, nugriovus atraminę sienutę, nebus padaryta žala ieškovės turtui ar išjudintas gruntas nelems medžių virtimo, kurie galėtų sunaikinti ieškovės pastatą ar kitų žemės sklype esančių naudotojų turtą. Aktas ir PN buvo surašyti netinkamam subjektui, administracinės procedūros nebuvo vykdomos laikantis joms keliamų reikalavimų, todėl turi jie būti panaikinti. Ieškovė nėra gavusi kvietimo dalyvauti patikrinime, atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų – kvietimo įteikimo ar bent siuntos registracijos numerio. PN buvo surašytas praėjus ilgam laikotarpiui nuo savavališkos statybos fakto užfiksavimo, todėl panaikintinas. Ieškovei žemės sklypas, kuriame įrengtas statinys, nepriklauso. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, priklauso valstybei, o nuomos sutarčių pagrindu jis išnuomotas fiziniams bei juridiniams asmenims. Kiekvienas šio žemės sklypo nuomotojas turi lygias teises. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė naudoja ginčo statinį.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – Direkcija) raštą dėl savavališko žemės užėmimo, naudojimo ir statinių Pavilnių regioniniame parke šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2020 m. lapkričio 17 d. NŽT raštu informavo, kad atraminė sienelė ir lauko takeliai įrengti valstybinėje žemėje. Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. raštu išsiuntė ieškovei pranešimą apie surašytą Akta ir PN, tačiau dėl tuo metu šalyje vykusios COVID-19 pandemijos patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą ieškovei pateikti negali. Kadangi savavališka statyba nebuvo pašalinta, Inspekcija 2023 m. gegužės 8 d. surašė naują privalomąjį nurodymą ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 5 d. ieškovei savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, jis buvo įteiktas ieškovei 2023 m. gegužės 8 d. Ieškovės ginčo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma gauti statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovė leidimo neturi. Ginčo statinys įrengtas šalia ieškovei nuosavybės priklausančio žemės sklypo, jos yra naudojamas. Ginčas kilo dėl to, kas yra atsakingas už statinio neteisėtą statybą ir įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė, neteisėtai pastačiusi ginčo statinį, turi pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamas Aktas ir PN surašyti pagrįstai ir panaikinti jų nėra teisinio pagrindo. Inspekcija išsamiai ištyrė informacinių sistemų duomenis, Direkcijos pateiktą informaciją, NŽT patikrinimo duomenis, tikrino faktines aplinkybes vietoje, ne kartą siuntė kvietimus ieškovei dalyvauti patikrinimuose. Jokių pagrįstų įrodymų, kad ne ieškovė atliko ginčo objekto savavališkos statybos darbus, byloje nėra pateikta. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų naudotis ginčo statiniu, nėra nustatyta. UAB ,,Turto administravimo grupė“ 2015 m. sausio 29 d. atliktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypas su statiniais (0101/0073:211), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., ginčo statinys nėra pažymėti. Atsakovės nuomone, administracinės procedūros metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra statytoja, ir byloje ši aplinkybė nėra paneigta jokiais įrodymais. Ginčo statinio statybai nebuvo išduotas statybos leidimas, todėl atsakovė pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei surašė Aktą ir PN. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės dokumentai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškovės nuomone, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat ieškovė neįrodė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų aktų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos tariamai buvo pažeistos jų priėmimo procedūros. Atsakovė prieš atlikdama faktinių duomenų patikrinimą vietoje 2020 m. birželio 11 d. išsiuntė kvietimą statytojai, todėl ji turėjo galimybę dalyvauti, teikti paaiškinimus. Aplinkybes, kad statytoja yra ieškovė, ir statybos datą atsakovė nustatė pagal Direkcijos 2020 m. birželio 5 d. raštą Nr. 2-68, kuriame nurodyta, kad Direkcijos specialistai 2020 m. gegužės 29 d. atliko patikrinimą Pavilnių regioniniame parke ties (duomenys neskelbtini) namu. Patikrinimo metu pastabėti neteisėti namo savininko veiksmai valstybinėje žemėje (miško žemėje) – sunaikinta natūrali miško paklotė, ją nukasant į šlaitą, už sklypo ribų pastatyta betoninė sienelė, laiptai, išvedžiotas apšvietimas ir įrengta takų infrastruktūra. Ginčo statinys įrengtas šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos yra naudojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:

4.1.        Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju inspekcija turėjo įrodyti neteisėtos statybos faktą, o ieškovė turėjo įrodyti tai, jog statinio nestatė ar jis pastatytas ne ieškovės nurodymu, ar kad ginčo statinys jau egzistavo įsigijus minėtą namą.  

4.2.        Teismas nustatė, kad iš toponuotraukų matyti, kad 2015 m. gelžbetoninės sienelės dar nebuvo. UAB ,,Turto administravimo grupė“ 2015 m. sausio 29 d. atliktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypas su statiniais (0101/0073:211) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ginčo statinys nėra pažymėti. 2015 m. spalio 10 d. nuotraukoje iš „Rasų Namai by Plazma Architecture Studio“ matyti ieškovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, terasos langai. Terasos langų atspindyje matoma, kad laiptai ir atraminė sienelė dar nėra įrengti, matoma veja, apsodintas augaliniu sluoksniu šlaitas. Iš 2017 m. sausio 30 d. „15 min. lt“ portalo straipsnio „Rasų-namai“ publikuojamos nuotraukos matyti, kad jau ieškovei nuosavybės teise valdant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ginčo gelžbetoninės sienelės ir laiptų taip pat dar nebuvo. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo atraminė sienelė buvo įrengta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Obliview 2019 m. 3D modelis), t. y. ieškovei jau valdant gyvenamąjį namą nuosavybės teise ir naudojant teritoriją namo ūkio reikmėms.

4.3.       Teismas nurodė, kad jokių pagrįstų įrodymų, kad kitas subjektas, o ne ieškovė atliko ginčo objekto savavališkos statybos darbus, byloje nėra pateikiama. Ginčo statinys įrengtas šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, jos yra naudojamas. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų naudotis ginčo statiniu, nėra nustatyta. 2020 m. birželio mėn. akivaizdžiai ieškovės valdymo laikotarpiu nukasta miško paklotė. pateikta informacija ir fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina neseniai atliktų atraminės sienutės statybos darbų faktą. Iš pridedamos fotografijos akivaizdžiai matyti, kad atraminė sienutė nėra paveikta klimato poveikio (drėgmės), žemės sklypo dalis yra išpurenta iki juodžemio. Statybos darbai neseniai baigti, aplinkos darbai galutinai nėra užbaigti, žemė, kuri buvo judinta statybos darbų metu, sulyginta, bet žolė nėra sudygusi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nukasti miško paklotę, tvarkyti aplinką žemės sklype, kuris ieškovei nepriklauso nuosavybės teisės pagrindu, jeigu neketinama juo naudotis.

4.4.        Teismo vertinimu, jeigu atraminė sienelė būtų pastatyta dar iki ieškovei įsigyjant gyvenamąjį namą 2016 m., aplinkosaugininkai jau anksčiau būtų nustatę šį pažeidimą.

4.5.        Teismo vertinimu, administracinės procedūros metu buvo surinkta pakankamai duomenų dėl to, kad ieškovė yra atraminės gelžbetoninės sienelės statytoja, ir byloje ši aplinkybė nėra paneigta jokiais kitais ieškovės pateiktais įrodymais ar liudytojų parodymais, nors teismas siūlė ieškovei teikti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus. Nors ieškovė remiasi argumentu, kad atraminė sienutė jau buvo pastatyta jai įsigijus pastatą, tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ginčo atraminė sienelė buvo pastatyta ieškovei jau nuosavybės teise valdant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o tokį interesą galėjo turėti tik ieškovė.

4.6.        Teismas nustatė, kad minėtame žemės sklype ieškovė (ar ieškovės nurodymu) pastatė atraminę sienelę neturėdama statybą leidžiančio dokumento, ginčo atraminė sienelė laikytina savavališka statyba. Todėl Inspekcija pagrįstai surašė ieškovės ginčijamus administracinius aktus – Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, pareikalaudama iki nustatyto termino nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

4.7.        Teismas pažymėjo, kad, įvertinus ginčijamų Akto ir Nurodymo turinį, nustatyta, jog Inspekcijos priimti aktai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo vietoje aktu, VĮ Registrų centro, Kultūros paveldo departamento raštais, ieškovės Inspekcijai pateiktomis fotonuotraukomis, kitų asmenų pateiktais duomenimis ir rašytiniais paaiškinimais. Surašytuose Inspekcijos aktuose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovė privalo atlikti iki konkretaus termino. Be to, minėtuose aktuose aiškiai nurodyta šių aktų apskundimo tvarka, galimybės pratęsti Nurodymų įvykdymo terminus, įteisinti konstatuotą savavališką statybą ir pan., todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, laikyti deklaratyviais ir vertintini tik kaip ieškovės gynybinė pozicija.

4.8.        Teismo vertinimu, Inspekcijos procedūrinis pažeidimas, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas po labai ilgo laiko nuo savavališkos statybos fakto užfiksavimo, buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, t. y. šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos, ir procedūros pažeidimas įtakos ginčijamų aktų teisėtumui neturi, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės priimtus aktus neteisėtais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino pateiktų įrodymų sąsajumo su ginčo dalyku ir patikimumo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra Žemės sklype2 savavališkai pastatytos atraminės sienutės statytoja.

5.2.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė apie ieškovės 2024 m. vasario 12 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovė paneigė atsakovės ir Direkcijos teiginius, neva aplinkos gerinimas kažkokiu būdu įrodo ieškovės kaip atraminės sienelės statytojos statusą.

5.3.       Nurodo, kad nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kuriuo ieškovė pripažinta atraminės sienutės statytoja dėl tos priežasties, jog jei atraminė sienutė būtų buvusi pastatyta anksčiau, Direkcijos darbuotojai būtų šį pažeidimą nustatę prieš ieškovei įsigyjant Pastatą.

5.4.       Nurodo, kad atsakovė, surašydama Aktą, net nenustatinėjo, kas yra savavališko statinio statytojas, bet iš karto tokia preziumavo ieškovę. Aplinkybė, kad Pastatas ir Žemės sklypas2 su jame esančiu savavališku statiniu yra netoli vienas nuo kito, negali savaime sąlygoti, kad savavališką statinį pastatė visai kitame žemės sklype esančio Pastato savininkas.

5.5.       Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad kartu su Aktu atsakovė nepateikė dokumentų, kurių pagrindu jis buvo priimtas; Aktas ir PN surašyti pažeidžiant imperatyvius teisės aktuose nustatytus terminus, nebuvo kreiptasi dėl paaiškinimų gavimo, nebuvo atliktas tyrimas, dokumentai ieškovei nebuvo įteikti, PN ieškovei buvo surašytas po dvejų metų.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.        Nurodo, kad Inspekcija savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovei surašė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. 

6.2.        Pažymi, kad byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo statinio statyba yra savavališka statyba, ginčas byloje kyla dėl to, kas yra atsakingas už šio statinio savavališką statybą ir atsakingas už savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

6.3.        Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, jai įsigijus pastatą, savavališkos statybos akte nurodytas ginčo statinys jau buvo.

6.4.        Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kitas subjektas, o ne ieškovė atliko ginčo objekto savavališkos statybos darbus.

6.5.        Nurodo, kad Inspekcija tinkamai įvertino visas savavališkos statybos aplinkybes ir ieškovės įrodymai jų nepaneigia, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra pagrįsti ir teisėti ir nėra pagrindo jų panaikinti.

7.       Išvadą teikianti institucija BĮ Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje pateikiamas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 4 d. ieškovė Mainų sutarties Nr. 2-2720 pagrindu įsigijo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pastatas yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo NŽT. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2020 m. birželio 9 d. Inspekcijoje gautas 2020 m. birželio 5 d. Direkcijos raštas Nr. 2-68 „Dėl savavališko žemės užėmimo, naudojimo ir statinių Pavilnių regioniniame parke“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. atlikto patikrinimo Pavilnių regioniniame parke ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, metu pastebėti neteisėti namo savininko veiksmai valstybinėje žemėje (miško žemėje) – sunaikinta natūrali miško paklotė, ją nukasant į šlaitą, už sklypo ribų pastatyta betoninė sienelė, laiptai, išvedžiotas apšvietimas ir įrengta takų infrastruktūra.

12.       Inspekcija, patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS) esančius duomenis, nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę statyti naują nesudėtingą statinį žemės sklypuose, esančiuose Rasų g. 99, Vilniuje, ir miško ūkio paskirties žemėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro išraše adresas nesuteiktas) Vilniuje, nerastas. Inspekcija 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2D-7641 „Dėl faktinių aplinkybių patikrinimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ informavo apeliantę, kad 2020 m. birželio 30 d. 10–11 val. įvyks faktinių aplinkybių patikrinimas objekte, ir prašė apeliantės nurodytu laiku dalyvauti patikrinime. Inspekcijai 2020 m. birželio 30 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1263, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rytinėje dalyje šalia gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, galimai valstybinėje žemėje įrengta atraminė sienelė, apie 4,89 m ilgio ir 1,57 m aukščio, su suoliuku, 1,20 m pločio ir 3 m ilgio metaliniai laiptai ir betoninių trinkelių aikštelė, kurios matmenys apie 3,40 m ilgio ir 1,20 m pločio, šalia jų. Į šiaurės vakarų pusę nuo aikštelės įrengtas apie 3 m ilgio ir 1,20 m pločio takelis iš skaldos mišinio, į šiaurės rytų pusę nuo aikštelės įrengtas apie 15,80 m ilgio ir 0,80 m pločio takelis iš skaldos mišinio.

13.       Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. su raštu Nr. 2D-8915 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į NŽT prašydama atlikti nurodytos teritorijos žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir informuoti, kuriame žemės sklype įrengta apie 1,60 m aukščio atraminė sienelė: ar žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ar valstybinėje žemėje. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 28 d. su raštu Nr. 2D-13577 pakartotinai kreipėsi į NŽT nurodydama, kad negavo jų atliktos valstybinės kontrolės išvados, todėl pakartotinai prašė atsakyti į 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 2D-8915. 2020 m. spalio 20 d. NŽT raštu Nr. 49SJN-2838-(14.49.136 E.) informavo Inspekciją, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė numatyta 2020 m. spalio 29 d. 2020 m. lapkričio 17 d. NŽT raštu Nr. 49SJN-3179-(14.49.136 E.) informavo Inspekciją, kad atraminė sienelė ir lauko takeliai įrengti valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas atitinkamai 2,20 kv. m ir 22,91 kv. m. 2020 m. spalio 29 d. NŽT, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimo patikrinimą vietoje, 2020 m. lapkričio 3 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-563-(14.49.81), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Patekti į žemės sklypą galima vakarinėje dalyje pro pakeliamą svirtį. Greta namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vakarinėje dalyje yra įrengta lauko terasa. Greta namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rytinėje dalyje yra įrengti lauko takeliai, laiptai, atraminė sienutė. Vietoje atlikta fotofiksacija ir pamatuota pakeliamoji svirtis, lauko terasa, atraminė sienutė, laiptai, lauko takeliai. Nustatyta, kad pakeliamoji svirtis (a – 5,08 m), lauko terasa (b – 17,55 kv. m) pastatytos žemės sklype (dalis sklypo priklauso Lietuvos Respublikai). Atraminė sienutė (a), lauko takeliai (b) įrengti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės
plotas – (a) – 2,20 kv. m, (b) – 22,91 kv. m.

14.       Inspekcija 2020 m. gruodžio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201216-00141 „Dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pagal NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 49SJN-3179-(14.49.136 E.) pateiktą 2020 m. spalio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą“ Nr. 49ŽN-563-(14.49.81) miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuris yra saugomoje – Pavilnių regioninio parko Ribiškių kraštovaizdžio draustinio – teritorijoje, šalia žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rytinės pusės naujai įrengto (naudojamo) kitos paskirties inžinerinio statinio – apie 4,89 m bendro ilgio ir 1,57 m aukščio gelžbetoninės atraminės sienelės (II grupės nesudėtingas statinys). Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. surašė statytojui privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201216-00142 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo statytojas įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. birželio 17 d. Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. ,,Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo“ Nr. 2D-18680 siuntė apeliantei surašytus administracinius aktus, tačiau duomenų apie tai, kad raštas su savavališkos statybos aktu ir 2020 m. gruodžio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-201216 buvo įteikti, Inspekcija neturi, nes, siekiant užtikrinti saugų paslaugų teikimą COVID-19 pandemijos Lietuvoje ir dėl jos paskelbto karantino laikotarpiu, AB Lietuvos pašto pėstieji ir motorizuoti laiškininkai registruotąsias siuntas iki 2 kg, išskyrus siuntas su procesiniais dokumentais, pristatydavo į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, o patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą pateikti negali.

15.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu Inspekcija 2023 m. balandžio 21 d. potvarkiu ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-201217-00142 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-201217-00142 įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-230201-00029 naikinimo ir naujo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo“ Nr. P3-37 panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201217-00142, tačiau kadangi savavališka statyba nebuvo pašalinta, Inspekcija 2023 m. gegužės 8 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-230508-00090 ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2020 m. gruodžio 16 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-201216-00141, padarinius, jis buvo įteiktas apeliantei 2023 m. gruodžio 8 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-7867.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 

16.       Apeliantė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, teigia, kad Inspekcija nenustatė, kad apeliantė pastatė ginčo statinį, ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį Inspekcijos teiginį. Mano, kad apeliantei nepagrįstai buvo surašyti ginčijami administraciniai aktai, Inspekcija neįrodė, kad apeliantei įteiktas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, todėl jie surašyti neteisėtai ir turi būti pa­naikinti.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, surinktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantėms argumentams. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio l dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (par­duoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Statybos įstatymo 2 str. 46 d.).

18.       Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi išsamų tyrimą, nustatė, kad, neturint statybą leidžiančio dokumento, pagal NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 49SJN-3179-(14.49.136 E.) pateiktą 2020 m. spalio 29 d. žemės naudoji­mo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-563-(14.49.81) miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuris yra saugomoje – Pavilnių regioninio parko Ribiškių kraštovaizdžio draustinio – teritorijoje, šalia žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančio gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rytinės pusės naujai įrengtas (naudojamas) kitos paskirties inžinerinis statinys – apie 4,89 m bendro ilgio ir 1,57 m aukščio gelž­betoninė atraminė sienelė (II grupės nesudėtingas statinys), todėl buvo surašytas savavališ­kos statybos aktas.

19.       Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai norint įgyvendinti statytojo teisę. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: l) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patal­pų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato nor­matyviniai statybos techniniai dokumentai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo objektas yra kitos paskirties inžinerinis statinys – apie 4,89 m bendro ilgio ir 1,57 m aukščio gelžbeto­ninė atraminė sienelė, kuri priskirtina nesudėtingų II grupės statinių kategorijai.

20.       Statybos įstatymo 24 straipsnio l d. 6 p. nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingojo statinio statybai. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio l d. l p. statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naują nesudėtingąjį statinį mieste (išsky­rus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais.

21.       Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčo sta­tinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys. Pažymėtina, jog, remiantis bylos duomenimis, apeliantė šių impera­tyvių teisės aktų reikalavimų neatitinka.

22.       Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio l dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, regi­struotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šio įstatymo to paties 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio l dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl sa­vavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo l priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šali­nantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurio­je) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius pla­nus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo terito­rijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, pavel­dosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: l) nugriauti statinį ir sutvarkyti statyb­vietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išar­dytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas sta­tinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. 

23.       Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsniu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, 32 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu, Inspekcija pagrįstai surašė Savavališkos statybos aktą dėl savavališkai, ne­turint statybą leidžiančio dokumento, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuris yra saugomoje – Pavilnių regioninio parko Ribiškių kraštovaizdžio draustinio – teritorijoje, šalia žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančio gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rytinės pusės naujai įrengto (naudojamo) kitos paskirties inžinerinio statinio – apie 4,89 m bendro ilgio ir 1,57 m aukščio gelž­betoninės atraminės sienelės (II grupės nesudėtingas statinys). Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsniu bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 38 punktu Inspekcija surašė ir ginčijamą Privalomąjį nurodymą.

24.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Inspekcija savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius apeliantei surašė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija pagrįstai surašė apeliantės ginčijamus administracinius aktus – Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, pareikalaudama iki nustatyto termino nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad Inspekcija atlikdama administracinę procedūrą netinkamai nustatė statytoją. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija iš­samiai ištyrė informacinių sistemų duomenis, Direkcijos pateiktą informaciją, NŽT patikrinimo duomenis. Taip pat Inspekcija atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Inspekcija prieš atlikdama faktinių duomenų patikrinimą vietoje 2020 m. birželio 11 d. išsiuntė kvieti­mą apeliantei, todėl ji turėjo galimybę dalyvauti bei teikti paaiškinimus, t. y. Inspekcija, vykdydama administracines procedūras, suteikė galimybę statytojui pateikti turimus dokumentus ir paaiškini­mus.

26.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu Inspekcija aktyviai teikė į bylą rašytinius paaiškinimus (2024 m, sausio 5 d. raštas Nr. 2D-188, 2024 m. vasario 6 d. raštas Nr. 2D-2204), kad byloje surinkti įrodymai (ginčo žemės sklypo ir šalia esančio žemės sklypo toponuotraukos ir visi turimi portalų duomenys apie ginčo teritoriją ir kt.) patvirtina faktą, kad atraminę sienelę įrengė apeliantė. 2020 m. birželio 5 d. Direkcijos rašte Nr. 2-68 „Dėl savavališko žemės užėmimo, naudojimo ir statinių Pavilnių regioniniame parke“ pateikta informacija ir fotonuotraukos taip pat patvirtina atliktų atraminės sienutės statybos darbų faktą.

27.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, t. y. iš toponuotraukų matyti, kad 2015 m. gelžbetoninės sienelės dar nebuvo. UAB ,,Turto administravimo grupė“ 2015 m. sausio 29 d. atliktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypas su statiniais (0101/0073:211) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., ginčo statinys nėra pažymėti. 2015 m. spalio 10 d. nuotraukoje iš „Rasų Namai by Plazma Architecture Studio“ matyti apeliantės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, terasos langai. Terasos langų atspindyje matoma, kad laiptai ir atraminė sienelė dar nėra įrengti, matoma veja, pasodintas augalinis sluoksnis šlaite. Iš 2017 m. sausio 30 d. „15min.lt“ portalo straipsnyje „Rasų-namai“ publikuojamos nuotraukos matyti, kad jau apeliantei nuosavybės teise valdant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ginčo gelžbetoninės sienelės ir laiptų taip pat dar nebuvo. Atsižvelgiant į pateikus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atraminė sienelė buvo įrengta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Obliview 2019 m. 3D modelis), t. y. apeliantei jau valdant gyvenamąjį namą nuosavybės teise ir naudojant teritoriją namo ūkio reikmėms.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo atraminė sienelė buvo įrengta jau po to, kai apeliantė įsigijo šalia esantį pastatą (2016 m. balandžio 4 d.), todėl apeliantės argumentai, kad teritorija nėra aptverta, o šalia pastato ir atraminės sienelės eina takelis, kuriuo naudojasi visi kaimynai ir miško lankytojai, todėl neaišku, kas yra atraminės sienelės statytojas, atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

29.       Pažymėtina, kad jokių pagrįstų įrodymų, kad kitas subjektas, o ne apeliantė atliko ginčo objekto savavališkos statybos darbus, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, akivaizdu, kad jeigu apeliantė nurodo, kad ne ji statė ginčo atraminę sienelę, ji turėjo pateikti įrodymus šiems teiginiams patvirtinti, tačiau jokių įrodymų byloje, kad ginčo statinį statė ne apeliantė, nėra pateikta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokioje vietoje suinteresuota statyti ginčo sienutę galėjo būti tik apeliantė.

30.       Pažymėtina, kad pačios apeliantės pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pateikti 2024 m. vasario 12 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad apeliantė yra ne tik ginčo objekto statytoja, bet ir naudotoja, prižiūrėtoja. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atraminė sienelė yra plaunama naudojant aukšto slėgio purkštuvą, kad aplinka yra rūpestingai saugoma ir prižiūrima. Apeliantės kartu su 2024 m. vasario 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos aplinkos darbų atlikimo faktą patvirtinančios sąmatos, priešingai, nei teigia apeliantė, niekaip nepaneigia fakto, kad apeliantė atliko ginčo objekto savavališkos statybos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija administracinės procedūros metu buvo surinkusi pakankamai duomenų dėl to, kad apeliantė yra statytoja, ir byloje ši aplinkybė nėra paneigta jokiais įrodymais. 

31.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio l dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: l) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompeten­tingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neįrodo, jog skundžiami Ins­pekcijos priimti administraciniai aktai turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio l dalyje nurodytu pagrindu, t. y. apeliantė neįrodė, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir ne­nurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, apeliantės nuomone, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat apeliantė neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų aktų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos galėjo būti pažeistos jų priėmimo procedūros.

32.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija tinkamai įvertino visas savavališkos statybos aplinkybes ir apeliantės nurodomi argumentai jų nepaneigia, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

33.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi sprendimą grindė išimtinai tik Inspekcijos argumentais, tačiau visiškai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių duomenų. 

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apeliantės nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.  

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, jos prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

40.       Pastebėta, kad ieškovė pateikdama apeliacinį skundą tą pačią dieną (2024 m. birželio 28 d.) du kartus sumokėjo 110,00 Eur dydžio žyminį mokestį (7.50 val. ir 9.15 val.), iš viso 220,00 Eur.

41.       Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami tais atvejais, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudarė tik 110,00 Eur, o ne 220,00 Eur, permokėta suma (110,00 Eur), sumokėta 2024 m. birželio 28 d. (9.15 val.) mokėjimo nurodymu Nr. 16748524, grąžintina ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Barlitus“ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

43.       Duomenų apie Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Barlitus“ (juridinio asmens kodas 303394877) 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 28 d. (9.15 val.) mokėjimo nurodymu Nr. 16748524.

Teisėjai                                                       Marius Dobrovolskis

                                                                                                                      Kristina Domarkienė

                                                                                                               Milda Skersienė