Administracinė byla Nr. eA-218-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00235-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ivensita“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ivensita“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl raštų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ivensita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir atsakovas, Užimtumo tarnyba) 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ (toliau – ir Raštas), 2) panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” (toliau – ir Pretenzija), 3) įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti naują sprendimą pratęsti Vietinių užimtumo iniciatyvų 2020 m. liepos 30 d. sutarties įgyvendinimą keturiems mėnesiams nuo sutarties pratęsimo pasirašymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. su atsakovu Užimtumo tarnyba pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUAI (19.4)-6 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 9 d. įsteigti 12 darbo vietų ir įsigyti paraiškoje pateiktas darbo priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kelis kartus pratęsė karantiną, suvaržydama sąlygas verslui. Karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. Sutartis su atsakovu buvo pasirašyta pasibaigus karantinui. UAB „Ivensita“, pasirašydama Sutartį, tikėjosi nupirkti įvairią įrangą ir įdarbinti 12 darbuotojų iki 2020 m. gruodžio 9 d., kaip buvo numatyta Sutartyje su atsakovu.
3. Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 17 d. įvestą pakartotinį karantiną, UAB „Ivensita“ kreipėsi į atsakovą dėl Sutartyje numatyto darbo vietų įsteigimo termino pratęsimo. 2020 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašytas Sutarties pakeitimas, kuriuo leidžiama darbo vietas įsteigti iki 2021 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandemiją, suvaržymus verslui, ir į tiekėjų pageidavimus, UAB „Ivensita“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl Sutarties įgyvendinimo (darbo vietų įsteigimo) pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas prašymo netenkino, nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio kaip 10 mėnesių. 2021 m. birželio 16 d. iš atsakovo gavo Raštą, vėliau Pretenziją. Raštas ir Pretenzija yra nepagrįsti, nes neatsižvelgta į force majeure aplinkybes, kurios pasireiškė dėl pakartotinio karantino įvedimo. Be to, pandemija paveikė ir tiekėjus, kurie pateikė prašymus nupirktą įrangą sumontuoti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Ivensita“ yra įsigijusi nemažą dalį Sutartyje nurodytos įrangos. Visa subsidija sumokėta kaip avansas tiekėjams už įrangą. Atsakovui nepratęsus Sutarties įgyvendinimo terminų, tikėtina, UAB „Ivensita“ gresia bankroto byla, be to nebus įsteigta 12 darbo vietų.
4. Pareiškėjas nesutiko su Pretenzija, nes atsakovas skundžiamu raštu reikalauja grąžinti 84 234 Eur subsidiją per 15 darbo dienų, nors Užimtumo tarnybai žinoma, kad subsidija panaudota projekte „Kruopų gamyba“, įrangos pirkimui. Pažymėjo, kad neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, bet tik prašo sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
5. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Užimtumo tarnyba Sutarties pagrindu avansu pareiškėjui išmokėjo 50 procentų visos subsidijos dydžio sumą, atitinkamai pareiškėjas pagal Sutarties 2.1 punktą įsipareigojo įsteigti 12 darbo vietų iki 2021 m. gegužės 17 d. Užimtumo tarnybos registruotiems darbo ieškantiems asmenims, o pagal Sutarties 8.1. ir 8.1.2 punktus ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos, grąžinti visą pervestą subsidiją, jeigu neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 punkte nurodyto laikotarpio.
7. Nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba nesutiko pakeisti Sutarties 2.1. punkto, pratęsiant darbo vietų įsteigimo terminą iki rugsėjo 10 d. Sutartyje nustatytas terminas yra galutinis ir negali būti keičiamas. Ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia pareiškėjo nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą (ar yra priežastinis ryšys). Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat ne kartą nurodė, kad nei krizė, nei valstybės veiksmai savaime nėra laikomi force majeure, tuo labiau, kad nenugalima jėga turi būti vienintelė prievolės nevykdymo priežastis. Be to, pareiškėjas tik nurodo, kad neva pandemija sutrukdė vykdyti Sutartį, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes įrodančių dokumentų, tai yra net nesikreipė dėl pažymos pagal Sutarties 13 punktą.
8. Užimtumo tarnybos Pretenzija niekaip nevaržo tolimesnės ūkinės pareiškėjo veiklos, todėl sugrąžinus subsidiją pareiškėjas gali tęsti savo įprastą veiklą. Darbo vietų įsteigimo terminą pratęsus tiek, kiek leidžia vietines užimtumo iniciatyvas reglamentuojantys teisės aktai, tuo pačiu pareiškėjui neįrodžius nenugalimos jėgos aplinkybių, Užimtumo tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą Raštą ir Pretenziją. Pagal Sutarties 21 punktą, vienašalis nutraukimas galimas, jeigu nustatoma, kad kita šalis nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį prieš 10 dienų. Užimtumo tarnybos vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjo Sutarties įsipareigojimų pažeidimas buvo pakankamas ir esminis pagrindas Užimtumo tarnybai vienašališkai nutraukti Sutartį bei kreiptis su pretenzija dėl subsidijos grąžinimo.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. rašto Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ ir 2021 m. birželio 16 d. rašto Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. Užimtumo tarnybai pateikė VUI projekto „Kruopų gamyba“ paraišką subsidijai gauti. Pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2020 m. liepos 30 d. pasirašė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA (19.4)-6. Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui pervedė 84 234 Eur subsidijos.
12. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą Sutarties vykdymą atidėti iki 2021 m. gegužės 17 d. Užimtumo tarnyba ir pareiškėjas 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUI (19.4)-19, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl Sutarties pakeitimo, prašydamas pakeisti 2.1 punktą. Užimtumo tarnyba 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ nesutiko pakeisti Sutarties 2.1 punkto. Užimtumo tarnyba 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” pranešė vienašališkai nutraukianti Sutartį ir nurodė pareiškėjui per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos grąžinti visą subsidiją – 84 234,00 Eur.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo”. Pretenzijoje nurodoma, kad nepratęsus Sutarties maksimaliai galimam 10 mėnesių laikotarpiui pareiškėjas neįvykdė Sutarties 2.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų, dėl to atsirado aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte, todėl pareiškėjas privalo grąžinti visą pervestą subsidiją. Sutartis bus laikoma nutraukta Užimtumo tarnyba iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad šiuo raštu pareiškėjas tik informuojamas apie jam iškilusias pareigas ir automatiškai pritaikytas sankcijas, kurias, be kita ko, nulėmė kitos aplinkybės, kurių dalis Pretenzijoje yra tik įvardijamos ir dėl kurių pagrįstumo ar nepagrįstumo Pretenzijoje apskritai nėra pasisakoma. Būtent šias aplinkybes ir skundžia pareiškėjas pateiktame skunde, iš esmės nekvestionuodamas šių aplinkybių pagrindu padarytų išvadų. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, bet tik prašo Sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d., tai yra nėra prašoma atleisti nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Pretenzijos iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (pareiškėjo skunde nekvestionuojami suformuoti nurodymai ir taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), todėl skundo išsprendimas tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštas Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” nutraukė.
15. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“, teismas nurodė, kad Užimtumo įstatyme bei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, be to nėra numatyta jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas, tai yra šis 10 mėnesių terminas negali būti viršijamas ir yra imperatyvus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti dvylika darbo vietų iki 2020 m. gruodžio 9 d., be to Susitarimo dėl 2020 m. liepos 30 d. VUI projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUAI (19.4)-6 pakeitimo (toliau – ir Pakeitimas) 1 dalyje nustatyta, kad pakeičiamas Sutarties 2.1 punktas ir subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti dvylika darbo vietų iki 2021 m. gegužės 17 d., tai yra ir Sutartyje, ir Pakeitime numatyti laikotarpiai neviršija 10 mėnesių termino, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui prašant pratęsti Sutarties įvykdymo laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 10 d. akivaizdžiai būtų pažeistas 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas Sutarties įvykdymo laikotarpio pratęsimas pažeidžia imperatyvias teisės normas.
16. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo atsižvelgta į „force majeure” aplinkybes, kurios pasireiškė dėl pakartotinio karantino įvedimo, nurodė, jog nenugalimos jėgos poveikio (force majeure) institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti.
17. Nagrinėjamu atveju Sutarties 10 punkte nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Sutarties IV dalies (Šalių atsakomybė ir subsidijos grąžinimas) 7 punkte nustatyta, kad šalys už šioje Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties IV dalies 8 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjos nevėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą arba dalį jam pervestos subsidijos. Sutarties IV dalies 9 punkte nustatyta, kad Subsidijos gavėjas, laiku negrąžinęs paramos lėšų šioje Sutartyje ir Įstatyme nurodytais atvejais, privalo mokėti 0,02 procento dydžio negrąžintų projektui įgyvendinti suteiktų paramos lėšų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
18. Teismas nurodė, kad nenugalimos jėgos atveju UAB „Ivensita“ galėtų būti atleidžiama nuo Sutarties 7–9 punktuose numatytos atsakomybės, bet juose nėra numatoma tokia atsakomybės rūšis kaip atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį, be to atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį akivaizdžiai nėra įprastinis sutarties nevykdymo padarinys, nustatytas CK 6.205–6.216 straipsniuose, todėl konstatavo, jog nenugalimos jėgos buvimo ar nebuvimo faktas, nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašomo sutarties įvykdymo laikotarpio pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
19. Teismas kitus pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
20. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „Ivensita“ 2021 m. gegužės 13 d. prašymą, Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nutraukti administracinės bylos dalį nurodo, kad gavus atsakovo 2021 m. birželio 16 d. raštą „Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant VUI projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo“ pareiškėjas buvo „įspraustas“ į tam tikrus rėmus, stabdoma pasirašyta su atsakovu (viešu subjektu) VUI darbo vietų steigimo sutartis ir atsakovas buvo priverstas ginti savo teises dėl sutarties vienašališko nutraukimo. Nesutinka su teismo konstatavimu, kad minėtas raštas (pretenzija) nesukelia jokių teisnių pasekmių ir neva negali būti ginčijamas toks raštas (dokumentas). Minėtu raštu aiškiai išdėstomas atsakovo reikalavimas – nutraukiama sutartis ir reikalaujama grąžinti 84 234 Eur, nekreipiant dėmesio į pandeminę situaciją ir pareiškėjo prašymą pratęsti terminą.
23. Raštu pareiškėjui atsiranda neigiami padariniai – sutartis nepratęsiama, turi būti grąžinama subsidija. Dėl pandemijos ir pratęsimų, suvaržymų verslui nei pareiškėjui, nei atsakovui sutarties pasirašymo metu nebuvo žinoma, o šalys numatė force majeure aplinkybes. Skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo Covid pandemijos sąrašą, kad Vyriausybė kelis kartus pratęsė karantiną, suvaržymus verslui. Teismas netinkamai įvertino atsakovo (viešo subjekto) elgesį, atsižvelgiant į pateiktas byloje aplinkybes.
24. Atsakovas 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. Sd (19.4) – 6323 aiškiai reikalauja grąžinti 84 234 Eur subsidiją, nutraukia pasirašytą sutartį, t. y. pateikia administracinį aktą (reikalavimą) su kuriuo pareiškėjas nesutinka ir kuris jam sukelia teisines pasekmes. Minėto rašto panaikinimas, jo nebūvimas leistų pareiškėjui tęsti veiklą kuriant darbo vietas, vykdant pasirašytą VUI sutartį su atsakovu.
25. Pareiškėjas vertina, kad abu skundžiami raštai turėjo būti nagrinėjami pagal pareiškėjo pateiktus teismui argumentus, abu raštai vienas su kitu susiję ir sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes.
26. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu atmesdamas skundą kitoje dalyje neteisingai įvertino jame nurodytus argumentus. Teismas konstatavo, kad darbo vietų steigimo sutartyje pagal teisės aktus darbo vietos turi būti įkurtos ne per ilgesnį nei 10 mėnesių laikotarpį, todėl sprendė, kad atsakovo raštas teisėtas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, kaip viešas subjektas, teikdamas tokio pobūdžio raštus, turi būti apdairus ir atsižvelgiant į esamą pandeminę situaciją, neužkertant kelio verslo subjektui (pareiškėjui) plėtoti verslą, siekį įkurti 12 darbo vietų.
27. Teismas neteisingai vertino darbo vietų steigimo sutartyje numatytas force majeure aplinkybes. Skunde aiškiai nurodyta, kad pasirašant darbo vietų steigimo sutartį šalys neprisiėmė pandemijos padarinių. Sutarties šalys nenumatė tokių karantino pratęsimo terminų, suvaržymų verslui. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas įtrauktas į nukentėjusių nuo covid pandemijos sąrašą, tiekėjai neturėjo galimybės pristatyti įrangos perkamos pagal Sutartį iš užsienio dėl suvaržymų verslui, dalis tiekėjų taip pat buvo pripažinti nukentėję nuo covid pandemijos.
28. Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, tik prašo Sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. neprašo atleisti nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą. Pareiškėjo vertinimu, teismas turėjo įžvelgti, kad pareiškėjas (verslininkas) dėl force majeure aplinkybių nenori perkelti naštos valstybės institucijai (viešam subjektui), bet atsižvelgiant į nenumatytas force majeure aplinkybes (pandemijos pratęsimą kelis kartus suvaržant verslą) siekia tęsti Sutartį ir dėl jos pratęsimo atsakovas nepatirtų jokių nuostolių.
29. Pareiškėjas neginčija, kad tesisės aktai nustato 10 mėnesių terminą VUI sutarties įsipareigojimams įvykdyti. Nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas. Teismas neatsižvelgė, kad Sutartyje prisiimti įsipareigojimai, darbo vietų įsteigimo terminas vis tik gali būti pratęsiamas arba sutartis nutraukiama dėl toje pačioje sutartyje numatytų force majeure aplinkybių.
30. Teismas neįžvelgė atsakovo (kaip viešo subjekto) elgesio pateikiant skundžiamus raštus, pareiškėjo siekio tęsti Sutartį. Skundžiami raštai surašyti esant nenumatytoms pandemijos aplinkybėms, pareiškėjas tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti, negalėjo užkirsti joms kelio, pareiškėjas nebuvo prisiėmęs pandemijos sukeltų aplinkybių rizikos. Pandeminė situacija žinoma ne tik Lietuvoje. Vieša informacija apie pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo, verslo statusą turėjo priversti atsakovą elgtis ne formaliai laikantis įstatymo, o atsižvelgti į esamą pandeminę situaciją ir pareiškėjo siekį tęsti Sutartį steigiant darbo vietas.
31. Pareiškėjas nesutinka su teismo konstatavimu, kad nenugalimos jėgos atveju Bendrovė galėtų būtu atleidžiama nuo sutarties 7–9 punktuose numatytos atsakomybės, bet juose nėra numatoma tokia atsakomybės rūšis, kaip atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį. Valstybės priedermė remti privačia teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Tai yra ir viena iš pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių. Minėta nuostata suponuoja ir valstybės institucijų, pareigūnų pareigų jokiais sprendimais ir veiksmais nekliudyti reikštis ir plėtotis asmenų iniciatyvai, nežlugdyti jų ūkių pastangų ir neužkirsti joms kelio, jei ši iniciatyva ar ūkinės pastangos nėra žalingos visuomenei, net jeigu naudingumas visuomenei nėra akivaizdus. Toks teismo konstatavimas, kad neva sutartį nutraukti gal ir būtų galima, bet pratęsti ne, yra neteisingas, neatitinkantis teisingumo, protingumo kriterijų.
32. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovas (kaip viešas subjektas), tiek teismas turi elgtis protingai, o ne vadovautis formaliais Sutartyse aptartais punktais ar teisės aktais. Teismas neteisingai įvertino atsakovo atsisakyme pratęsti Sutartį pagal 2021 m. gegužės 13 d. prašymą, nes viešas subjektas netinkamai atliko savo pareigą, nemotyvavo, kodėl Sutartis negali būti pratęsiama pagal force majeure aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodė. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas galbūt nesilaikė gero administravimo principų, efektyvumo, išsamumo principų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Rašto ir Pretenzijos teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Užimtumo tarnybą priimti naują sprendimą pratęsti Vietinių užimtumo iniciatyvų 2020 m. liepos 30 d. sutarties įgyvendinimą keturiems mėnesiams nuo sutarties pratęsimo pasirašymo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Pretenziją nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį panaikinti Raštą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiama Užimtumo tarnybos Pretenzija nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Raštu atsisakyta pratęsti terminą įvykdyti Sutartį, kadangi teisės aktai nenumato Sutarties įvykdymo pratęsimo ilgesniam kaip 10 mėnesių terminui, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pratęsti Sutarties įvykdymo terminą.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl Pretenzijos, kadangi ji sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Netenkindamas reikalavimo panaikinti skundžiamą atsakovo Raštą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl force majeure aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl atsakovo Pretenzijos.
40. Pasisakydama dėl šio pareiškėjo apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).
41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pretenziją, kuria atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl vadovaudamasis Sutarties 8 punktu paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Pretenzijos pateikimo dienos grąžinti visą jam pervestą subsidiją, o nesant galimybės tai padaryti – atvykti į Užimtumo tarnybą sudaryti subsidijos grąžinimo grafiką, išdėstant subsidijos grąžinimą dalimis. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad negrąžinus subsidijos Pretenzijoje nurodytu terminu arba nesudarius jos grąžinimo grafiko, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Pretenzijoje nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 21 punktu Sutartis Užimtumo tarnybos iniciatyva bus laikoma nutraukta nuo Pretenzijos pateikimo dienos praėjus 10 dienų terminui.
42. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškus atvejus, kuomet buvo siekiama nuginčyti Užimtumo tarnybos pretenziją dėl visos subsidijos grąžinimo ir sutarties nutraukimo, pretenzijos turinį vertino kaip aktą, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui gera valia grąžinti visą subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą, nesant galimybės nurodytu terminu iš karto grąžinti visą subsidiją, pasiūlyta informuoti dėl susitarimo subsidiją grąžinti dalimis. Teismas pažymėjo, kad pretenzija nėra pareiškėjui suformuluojami privalomi vykdytini nurodymai. Atsižvelgiant į tai, kad jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, tokia pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-580-662/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-620-261/2021 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju, ir minėtose administracinėse bylose nagrinėtu atveju Pretenzijoje suformuotos iš esmės analogiškos nuostatos dėl subsidijos grąžinimo ir sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), kuri atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-373-575/2021 pateiktą Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalies aiškinimą.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo siekiamą nuginčyti Pretenziją, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama Pretenzija pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pretenzija yra tarpinis dokumentas, kuriame išdėstytas prašymas pareiškėjui gera valia grąžinti subsidiją arba kreiptis dėl jos grąžinimo dalimis, taip pat pateikiama pretenzija dėl Sutarties nutraukimo, kuri nelaikytina galutiniu aiškiai išreikštu atsakovo sprendimu dėl Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui Pretenzijoje nesuformuluoti, ginčijama Pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Jeigu subsidija ar jos dalis pagal pateiktą Pretenziją nėra grąžinama, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, Užimtumo tarnyba turi priimti sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, kuris gali būti skundžiamas teismui. Taigi pareiškėjas nesutikimo su Pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus iš esmės galės išdėstyti tuo atveju, jeigu bus kreiptasi į teismą dėl Užimtumo tarnybos priimto sprendimo dėl subsidijos grąžinimo panaikinimo ar jo nevykdymo. Taigi teisės aktams šiuo atveju nenumatant galimybės ginčyti minėtą Pretenziją, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Pretenzijos panaikinimo, pagrįstai administracinės bylos dalį nutraukė (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
45. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu nepagrįsti, todėl atmetami.
46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. raštą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, neatsižvelgė į nurodytas force majeure aplinkybes, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir naikinti ginčijamą Raštą.
48. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. sudarytoje Sutartyje įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 9 d. įsteigti 12 darbo vietų Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis. Užimtumo tarnyba pagal šią Sutartį įsipareigojo skirti pareiškėjui subsidiją darbo vietoms steigti. Sutartyje viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti Sutartį, numatyta ta, kad Subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo grąžinti visą subsidiją, jeigu neįsteigė darbo vietų iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio.
49. Byloje nustatyta, kad Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas ir nustatyta, jog subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti 12 darbo vietų iki 2021 m. gegužės 17 d.
50. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. su prašymu kreipėsi į Užimtumo tarnybą, nurodydamas, kad negali laiku įvykdyti pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų dėl šalyje įvesto karantino, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą pandemiją ir tiekėjų prašymus, prašė atidėti darbo vietų įsteigimo laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Nurodė, kad prašymą grindžia Sutarties V punktu ir esama pandemine situacija Lietuvoje bei pasaulyje.
51. Užimtumo tarnyba šioje byloje skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad nesutinka pratęsti Sutartyje nurodyto laikotarpio iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja ilgesnio kaip 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo termino.
52. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iki Sutarties pakeitime nurodyto laikotarpio, t. y. iki 2021 m. gegužės 17 d., neįvykdė Sutarties sąlygų ir neįsteigė 12 darbo vietų, kaip buvo numatyta Sutartyje su Užimtumo tarnyba.
53. Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktą nustatyta, kad subsidijos gavėjas, išskyrus Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį.
54. Aprašo 47.1 punkte numatyta, kad subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas bei pateikti galutinę nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) su išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų – faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) kopijomis, patvirtintomis subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba. Aprašo 47.4. punkte nustatyta, kad pasikeitus VUI sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimo terminui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos raštu informuoti Klientų aptarnavimo skyrių, pateikiant nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) ir prašymą dėl termino pratęsimo, bet ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisės aktuose yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas. Teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti pratęstas.
56. Pažymėtina, kad Sutarties 10 punkte numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Šios Sutarties 13 punkte numatyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
57. Nors, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas negalėjimą per nustatytą terminą įvykdyti Sutarties grindžia force majeure aplinkybėmis ir dėl to prašė atsakovo pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas laikėsi Sutartyje numatytų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo tvarkos, o pati savaime aplinkybė, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas – atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį, – nėra aplinkybė, nustatyta CK 6.205–6.216 straipsniuose, todėl nenugalimos jėgos buvimo ar nebuvimo faktas, nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos prašomo sutarties įvykdymo laikotarpio pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Invesita“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė