Civilinė byla Nr. e2-1267-553/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00280-2019-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3

   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centras ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EME Solution“ dėl permokėtų lėšų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“ priešieškinį ieškovei valstybės įmonei Registrų centras dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 78 085,22 Eur, pripažinti, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 18 d., priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 77 323,91 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį neapsunkintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 78 085,22 Eur sumai, o neapsunkinto turo neradus – areštuoti atsakovei priklausančias lėšas ir apsunkintą turtą. Nurodė, kad egzistuoja dvi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimas tikėtinai pagrįstas bei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į atsakovės įstatinio kapitalo dydį, ieškinio suma yra pakankamai reikšminga ir sąlygoja riziką, kad atsakovė gali siekti paslėpti savo turimą turtą ir / ar jį sumažinti, be to, pagal viešai prieinamus duomenis pas atsakovę dirba tik vienas darbuotojas. Ieškovė nurodė, kad iš su atsakove verslo santykius palaikančių asmenų yra gavusi informaciją, jog atsakovės atstovas jiems nurodė už suteiktas paslaugas pinigus pervesti ne į atsakovės banko sąskaitą, bet į UAB „Future cash systems“ banko sąskaitą, t. y. į įmonės, kurios akcininkė nuo 2019 m. vasario 22 d. yra atsakovė, o minėtos įmonės direktorius yra tas pats asmuo, kaip ir atsakovės direktorius. Tokiu elgesiu atsakovė demonstruoja savo piktybišką nusistatymą ir jau dabar galimai pradėtą realizuoti ketinimą sumažinti savo turtą ir / ar paslėpti gaunamas pajamas. Taip pat ir atsakovės elgesys proceso metu yra netinkamas bei veikiantis prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes atsakovė nepagrįstai prašė atidėti paskirtą teismo posėdį, motyvuodama tuo, kad jos direktoriaus atostogos sutampa su tarptautinėmis varžybomis, yra suplanuota kelionė, padarytos rezervacijos ir pan. Teismui tenkinus šį prašymą ir paskyrus teismo posėdį kitą dieną, atsakovė likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio dienos pateikė priešieškinį. Toks atsakovės elgesys nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartu, juolab žinant viešojoje erdvėje paskelbtą medžiagą apie atsakovės ir buvusio ieškovės darbuotojo M. Ž. ryšius bei bendrus veiksmus, dėl ko buvo pradėtas patikrinimas Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (toliau – ir VTEK).

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškinio pagrįstumas kelia daug abejonių, juo labiau kad yra pateiktas ir priešieškinis dėl skolos priteisimo dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Priešingai nei nurodo ieškovė, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl didelės ieškinio sumos, nes faktinės aplinkybės, pateikti realūs, patvirtinti institucijų įrodymai, įmonės vykdoma veikla, jos akcininkai, ieškovės iš atsakovės įrangos generuojamos pajamos, nesukuria rizikos, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kreditorinius / debitorinius įsipareigojimus ar dar kokią finansinę / turtinę padėtį įrodančius dokumentus, taip pat įrodymų, kad atsakovė bandys perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, iš ko būtų galima spręsti apie preliminarų atsakovės galėjimą ar negalėjimą atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė pareikšto ieškinio reikalavimus, todėl atsakovės argumentus, kad pareikštas ieškinys prima facie nepagrįstas, atmetė kaip nepagrįstus.

7.       Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė gali siekti paslėpti savo turtą ar kitaip stengtis apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, pas atsakovę dirba tik vienas darbuotojas, nesuponuoja pagrindo teigti, jog atsakovė yra nesąžininga ir sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo. Ieškovės nurodyti argumentai apie atsakovės procesinį elgesį taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė kaip argumentą, patvirtinantį atsakovės galimą nesąžiningumą, nurodė aplinkybę, jog ji gavo informaciją apie tai, kad atsakovės atstovas nurodė kitai įmonei už atsakovei suteiktas paslaugas pinigus pervesti į kitos bendrovės banko sąskaitą. Teismo vertinimu, toks ieškovės nurodytas atsiskaitymo faktas, kurį neigia atsakovė ir kuriam pagrįsti būtina rinkti papildomus įrodymus, nėra pakankamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti prielaidą apie atsakovės nesąžiningumą, juo labiau kad ieškinys pareikštas 2019 m. vasario mėn. ir pati ieškovė, turint informacijos apie atitinkamus atsakovės atsiskaitymus bei inicijuotus M. Ž. veiklos patikrinimus, nemanė, jog yra būtinybė užtikrinti savo reikalavimų įvykdymą. Nekonstatavus tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo (ne)vykdymui, netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė yra sąžininga ir nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

8.2.                      Apeliantės elgesys, kuomet prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas vėlesnėje proceso stadijoje neturėtų būti priežastis jo netenkinti. Apeliantė minėtą prašymą pareiškė tuo metu, kai paaiškėjo visuma aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog atsakovės turtas gali būti sumažintas, o priėmus apeliantei palankų teismo sprendimą, jo nebus galima įvykdyti arba tas įvykdymas reikšmingai pasunkės.

8.3.                      Nors teismo išvada, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teoriškai teisinga, tačiau šiuo atveju apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne tik didele ieškinio suma, bet ir aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad yra susidurta ne su finansiniu neišgalėjimu neįvykdyti sprendimo, bet su nenorėjimu jį vykdyti.

8.4.                      Tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymui patvirtina apeliantės pateikti duomenys (informacija) apie atsakovės jau atliktus veiksmus, taip pat galimus ketinimus toliau juos atlikti. Byloje esančių aplinkybių visuma yra pagrindas prielaidai apie atsakovės nesąžiningumą.

8.5.                      2019 m. kovo 6 d. Registrų centro produkto vadovės G. L. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad į UAB „Tele2“ kreipėsi atsakovės vadovas M. Ž. su prašymu turimas sutartis tarp UAB „Tele2“ ir atsakovės perrašyti kitos įmonės vardu ir atsiskaitymus bei paslaugų teikimą toliau vykdyti ne su atsakove, o su kita įmone. Taip pat 2019 m. vasario 28 d. gauta informacija apie atsakovės išsakytą pageidavimą visas sutartis perkelti į kitą įmonę ir būtent jai pervesti už atsakovės suteiktas paslaugas tenkančias pinigų sumas. Toks prašymas pateiktas po ieškinio teismui padavimo.

8.6.                      Iš pateiktų straipsnių bei viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovės ir dabartinio jos atstovo M. Ž., kuris iki tol dirbo pas ieškovę, ryšiai sudaro prielaidas abejoti atsakovės sąžiningumu. Tai, kad atsakovės, veikiančios per savo atstovą, elgesys galimai yra nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog buvo nepaisoma viešųjų ir privačių interesų derinimo normų – 2019 m. birželio 5 d. VTEK sprendime konstatuotas M. Ž. padarytas viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimas.

8.7.                      Atsakovės procesinis elgesys taip pat patvirtina siekį vilkinti procesą, tikėtinai turint tikslą pabloginti atsakovės finansinę padėtį, kurios stabilumo bei gerumo nepatvirtina jos finansinės ataskaitos už 2018 metus.

8.8.                      Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė elektroninius laiškus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad jų pateikimo poreikis iškilo po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo, t. y. atsakovei neigiant faktą dėl kreipimosi į UAB „Tele2“, prašant perrašyti sutartis bei atsiskaitymus daryti kitos įmonės vardu. Taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, tikėtinai suklaidintas atsakovės, nesivadovavo 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu panešimu, surašytu bei patvirtintu atitinkamų Registrų centro struktūrinių padalinių vadovų. Pridedamų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau padės išsamiau, visapusiškiau, objektyviau bei teisingiau įvertinti atskirojo skundo pagrįstumą.

9.       Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė turtinį reikalavimą atsakovei dėl 78 085,22 Eur sumos priteisimo, kurio užtikrinimui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – elektroninius laiškus dėl iš UAB „Tele2“ gautos informacijos, nurodydama, kad jų pateikimo poreikis iškilo po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo bei pirmosios instancijos teismui nesivadovavus apeliantės produkto vadovės G. L. 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu.

15.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į šalies teisę bet kuriuo procesiniu klausimu teikti įrodymus, į tai, kad atsakovė su jais yra susipažinusi (atskirasis skundas su priedais atsakovei buvo išsiųsti), į tai, kad šiais įrodymais apeliantė papildomai grindžia tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodomą poreikį užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą, bei į tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

16.       Kaip pirmiau minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatė, be to, skundžiamos nutarties dalis dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nekvestionuojama. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė (sprendimas neįsiteisėjęs). Tokiu būdu konstatuojamas pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo – egzistavimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

18.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

19.       Apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia ne tik didele ieškinio suma, bet ir atsakovės nesąžiningumu – jos atliktais veiksmais bei galimais ketinimais toliau juos atlikti. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti neturi pagrindo.

20.       Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi teisės aiškinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.). Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

22.       Pažymėtina, kad galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nagrinėjamu atveju apeliantė. Taigi, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga yra tiek ieškinio suma, tiek šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, tiek jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti šalies (ne)sąžiningumą. Todėl, kaip minėta, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienu atveju spręstinas individualiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

23.       Iš apeliantės procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia ne didele ieškinio suma atsakovei, o pastarosios nesąžiningumu, t. y. siekiu išvengti teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu ir pasisako.

24.       Iš apeliantės pateikto 2019 m. kovo 6 d. Registrų centro produkto vadovės G. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad į UAB „Tele2“ kreipėsi atsakovės vadovas su prašymu ir pasiūlymu turimas sutartis tarp UAB „Tele2“ ir atsakovės persirašyti kitos įmonės  UAB „Future cash systems“ vardu ir atsiskaitymus bei paslaugų teikimą toliau vykdyti ne su atsakove, bet su kita įmone – UAB „Future cash systems“ (el. bylos 3 t., b. l. 43). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „Future cash systems“ akcininkė nuo 2019 m. vasario 22 d. yra atsakovė, o jos vadovas yra tas pats asmuo, kaip ir atsakovės – M. Ž. (el. bylos 3 t., b. l. 45-47, 48-50). Pažymėtina, kad atsakovės siekį su UAB „Tele2“ sudarytas sutartis persirašyti pirmiau minėtos įmonės vardu bei pastarajai pervesti už atsakovės suteiktas paslaugas tenkančias pinigų sumas patvirtina ir su atskiruoju skundu pateikti elektroniniai laiškai (el. bylos 3 t., b. l. 84-87).

25.       Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė taip pat yra ta, kad pirmiau minėti atsakovės veiksmai atlikti jau po ieškinio teismui padavimo. Be to, nors atsakovė ir nesutiko su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, tačiau taip pat ir nepagrindė tokių veiksmų, t. y. sutarčių perrašymo ir atsiskaitymo su kita įmone už atsakovės atliktas paslaugas, poreikio bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti prielaidą apie atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad vien tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turtą suponuoja poreikį pareikšto ieškinio reikalavimo užtikrinimui, t. y. pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (šios nutarties 21 punktas). Tokiu būdu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų. Taigi, egzistuoja ir antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą bei aplinkybes apie  realią ir pagrįstą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas, areštuojant atsakovei priklausantį neapsunkintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant areštuojant atsakovei priklausančias pinigines lėšas bei apsunkintą turtą bendrai 78 085,22 Eur sumai (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas atitinka ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 – 145 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės valstybės įmonės Registrų centras prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovės valstybės įmonės Registrų centras reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EME Solution“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį neapsunkintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 78 085,22 Eur sumai, jo nesant – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas bei apsunkintą turtą.

Areštavus pinigines lėšas, leisti mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams, taip pat leidžiama atsiskaityti su ieškove valstybės įmone Registrų centras.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                     Aldona Tilindienė