Civilinė byla Nr. e2S-744-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00726-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.4.7.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5

           (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-70-329/2022 pagal pareiškėjos B. Č. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys N. S., U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės J. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja B. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti M. S. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytą asmeninį testamentą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad jos motina M. S. 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį susirgo Covid-19 (koronavirusu) ir dėl sveikatos pablogėjimo 2020 m. gruodžio mėn. viduryje buvo paguldyta į ligoninę. Pareiškėjos motina, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) nuo Covid-19 mirė jos sūnus, išreiškė valią sudaryti testamentą. Kadangi ji buvo paguldyta koronavirusu sergančių pacientų skyriuje, į kurį nebuvo įleidžiami lankytojai, iš jų ir notarai, todėl 2020 m. gruodžio 22 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai – pareiškėjai. Iš ligoninės M. S. buvo išleista į namus 2021 m. sausio 4 d., tačiau po 10‑15 dienų jos būklė pablogėjo dėl Covid-19 sukeltų komplikacijų ir ji vėl buvo paguldyta į ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) numirė. Testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, todėl pareiškėja prašė teismo patvirtinti motinos asmeninį testamentą. Pareiškėja nurodė, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnyje nurodytus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Ji su motina gyveno daug metų, kartu vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius bei prieš mirtį slaugė abu savo tėvus, kuriuos pati po jų mirties ir palaidojo, todėl toks M. S. asmeninis testamentas nėra netikėtas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos motina su sūnaus K. vaikais ir sugyventine nebendravo, anūkai močiutės nelankė. Testamente esantis prierašas „Dovanojimo sutartis“ atliktas per klaidą ir tai nesudaro pagrindo testamento netvirtinimui teisme.

2.       Suinteresuoti asmenys N. S. ir U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės J. Z., su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys paaiškino, jog kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar testamentas, kurį prašė patvirtinti pareiškėja, yra iš tiesų surašytas testatorės ranka. M. S. prieš mirtį buvo garbaus amžiaus, sirgo sunkia liga – Covid-19 virusu, o tai kelia pagrįstas abejones dėl jos galimybės pačiai surašyti nemažos apimties dokumentą. Testamente yra nurodyta, jog „Dėl blogos judėjimo būklės negalėjau patvirtinti pas notarę“. Suinteresuoti asmenys teigė, kad šis įrašas, o taip pat vertinant ir tuo metu buvusią ligą, kuria sirgo 90-metė testatorė, patvirtina abejotinas jos galimybes pačiai surašyti testamento tekstą. Iš pateikto teismui tvirtinti testamento originalo matyti, jog skiriasi teksto ir parašo braižas: parašo braižas panašus į 90-mečio žmogaus braižą, o testamento surašytas tekstas labiau panašus į kiek jaunesnio, raštingo žmogaus braižą, ir tai kelia pagrįstas abejones, kad testamentas yra surašytas testatorės ranka. M. S. medicininiuose dokumentuose matomi įrašai, kad pacientė neturi jėgų atsisėsti, pasiversti, išsako matanti palatoje nesamus žmones. Tokie įrašai rodo, kad testatorės sveikatos būklė buvo sunki, jai, be to, buvo nustatytas ir neįgalumas. Epikrizėje apibūdinant 2020 m. gruodžio 10 d. M. S. būseną yra nurodyta, jog „Būsena nestabili, einant mėto į šonus“, o tuo tarpu surašant testamentą rašysena, kaip tokio amžiaus žmogui, buvo pakankamai graži, tolygi, visiškai įskaitoma, be gramatinių klaidų ar akivaizdžių neįgalumo pasireiškimų. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad yra abejotina ir testatorės valia. Suinteresuotiems asmenims kilo abejonės, ar tikrai testatorė visą savo turtą norėjo palikti vienai iš vaikų, t. y. pareiškėjai, o tuo tarpu jos du anūkai, mirusio sūnaus vaikai, buvo palikti visiškai be jokio turto. Mirusioji mylėjo savo anūkus, todėl tikrai negalėjo pasielgti taip abejingai jų atžvilgiu. Pareiškėja nesutarė su suinteresuotųjų asmenų motina – įstatymine atstove J. Z., kas galėjo turėti įtakos testatorės valiai, t. y. dėl garbaus amžiaus bei ligos ji galėjo būti paveikta, įkalbėta pareiškėjos ir testamentą surašyti jos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos B. Č. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė ir iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų naudai priteisė 1 494,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 36,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto).

4.       Teismas iš byloje pateikto M. S. vardu surašyto testamento / dovanojimo sutarties originalo nustatė, kad dokumentas surašytas ranka, jame nurodytas M. S. vardas ir pavardė, dokumento surašymo data (2021 m. gruodžio 22 d.) ir vieta ((duomenys neskelbtini). Iš dokumento turinio yra aiški testatorės valia – t. y. „savo noru, niekeno neverčiama, būdama blaivaus proto, po savo mirties visą“ jai priklausantį turtą palieka „savo dukrai B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą“. Dokumentas pasirašytas ir jame yra įrašas: „Pasirašė pati, būdama sąmoninga. Gyd. gydytoja / neįskaitomas parašas /“, o po juo – spaudas „966 Gydytoja R. B. B.“. Pareiškėja, teigdama, kad asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, nes jis surašytas ir pasirašytas testatorės M. S. ranka, remėsi liudytojų gydytojos R. B. B., slaugytojos padėjėjos R. V., o taip pat kaimynų R. P. bei R. Ž. paaiškinimais.

5.       Teismas nurodė, kad, susipažinus su pareiškėjos pateiktu tvirtinti testamentu / dovanojimo sutarties originalu, taip pat kilo abejonės, ar pateiktas dokumentas surašytas ir pasirašytas to paties asmens, t. y. testatorės, todėl siekiant išsiaiškinti, ar pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas surašytas ir pasirašytas palikėjos M. S. ranka, suinteresuotų asmenų prašymu nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė. 2022 m. vasario 2 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą / dovanojimo sutartį pasirašė M. S., mirusi (duomenys neskelbtini) o nustatyti, ar tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą / dovanojimo sutartį surašė ji pati, ar tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą / dovanojimo sutartį surašė bei pasirašė tas pats asmuo ar skirtingi asmenys, ar M. S. rašysena, atsižvelgiant į jos amžiaus ir sveikatos būklės dinamiką (asmeninio testamento sudarymo metu M. S. sirgo Covid-19), galėjo pakisti nuo 2012 m. iki 2020 m., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, t. y. dėl lyginamajam tyrimui pateiktų nepakankamo kiekio rankraštinių įrašų.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad, rengiantis rašysenos ekspertizei, pareiškėja su teismu nebendradarbiavo, nepateikė teismui M. S. rankraštinių įrašų lyginamajam tyrimui, nors pagal pačios pareiškėjos ir jos liudytojų gydytojos R. B. B., slaugytojos padėjėjos R. V. paaiškinimus, tokių įrašų galėjo būti daug, nes, anot jų, M. S. su savimi visada turėjo užrašų knygeles, bloknotus, sąsiuvinius su rašymo priemone ir nuolat viską užsirašinėjo. Be to pareiškėja nenurodė, iš kur teismas galėtų gauti šių įrašų rašysenos ekspertizei. Teismas savo iniciatyva rinko M. S. rankraštinius įrašus lyginamajam tyrimui, tačiau, kaip matyti iš rašysenos ekspertizės akto, jų nepakako ekspertams atsakyti į visus pateiktus klausimus. Pareiškėja teismui taip pat nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog prašomas patvirtinti asmeninis testamentas surašytas pačios M. S.. Liudytoja gydytoja R. B. B. neabejodama nurodė, kad matė, kaip M. S. pasirašė testamentą / dovanojimo sutartį, tačiau ji nepatvirtino, jog mačiusi kaip M. S. surašė šio dokumento tekstą savo ranka. Liudytoja gydytoja R. B. B., padarydama testamente prierašą: „Pasirašė pati, būdama sąmoninga“ patvirtino, kad testamentą pasirašė pati M. S., tačiau iš šio prierašo nėra pagrindo daryti išvados, jog liudytoja tvirtina, kad M. S. pati surašė ir testamento tekstą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie neleistų abejoti, jog prašomas patvirtinti asmeninis testamentas surašytas pačios M. S..

7.       Iš pateikto tvirtinti testamento turinio teismas sprendė, kad galimai testatorės valia testamente išreikšta aiškiai, nurodant koks turtas (visas kilnojamas ir nekilnojamas) ir kam (dukrai B. Č.) paliekamas po jos mirties. Tačiau net ir darant prielaidą, kad testamente išreikšta galimai testatorės valia, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas buvo surašytas pačios testatorės M. S.. Liudytojos gydytojos R. B. B. paaiškinimai ir rašysenos ekspertizės akto išvada patvirtina tik tą aplinkybę, jog testamentą / dovanojimo sutartį pasirašė testatorė. Teismas, vertindamas, ar surašytas asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, nustatė, kad nors testamentas ir pasirašytas M. S. ranka, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar asmeninis testamentas surašytas pačios testatorės. Nesant objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui neabejotinai nustatyti, jog tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą / dovanojimo sutartį surašė pati M. S., teismas sprendė, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jis negali būti tvirtinamas kaip asmeninis testamentas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu pareiškėja B. Č. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti M. S. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytą asmeninį testamentą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai teigia, esą liudytoja gydytoja R. B. B. nurodė, kad ji nematė ir negali patvirtinti, jog testamento tekstą tikrai surašė pati M. S., nes į palatą užsukdavo trumpam ir kai atėjo trečią kartą, M. S. padavė jai surašytą popieriaus lapą, kad ji kaip gydytoja patvirtintų savo parašu. Tačiau liudytoja, (duomenys neskelbtini) M. S. gydžiusi gydytoja, kuri patvirtino jos asmeninį testamentą parašu, R. B. B. 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes nei teigiama teismo nutartyje. Liudytoja 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu net keletą kartų pakartojo, kad matė, kaip M. S. savo ranka surašė asmeninį testamentą – „Testamentą surašė pacientė“ (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:14:30 min.), „<...> mačiau kai pradėjo rašyti, kaip rašė ir kai jau buvo surašyta (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:36:45 min.). Gydytoja taip pat priminė pacientei pasirašyti asmeninį testamentą, nes pacientė buvo tai pamiršusi (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:15:20 – 00:17:15 min.). Liudytoja paaiškinimų metu, paklausta teismo, nurodė ir kitas aplinkybes kaip M. S. surašinėjo savo asmeninį testamentą – M. S. asmeninį testamentą rašė pasidėjusi lapą ant spintelės, sėdėdama lovoje, nuleidusi kojas ant žemės (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:14:30 min.). Taigi teismas akivaizdžiai klaidingai nurodo esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis vadovaudamasis jis ir priėmė skundžiamą nutartį – nepaisant to, kad liudytoja nurodė mačiusi M. S. rašant asmeninį testamentą savo ranka, teismas dėl nesuprantamų priežasčių nurodo priešingai – kad liudytoja R. B. B. to nematė. Be to, 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu gydytoja R. B. B. nurodė, kad M. S. asmeninio testamento surašymo metu buvo viena, kadangi Covid-19 pandemijos metu koronavirusu sergančių pacientų lankymas buvo draudžiamas (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:21:25 min., 00:35:30 min.), o M. S. palatoje gulėjo viena (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:17:50 min.). Kas kitas, nei M. S. galėjo surašyti savo asmeninį testamentą, imant dėmėn tai, kad kaip M. S. rašė asmeninį testamentą patvirtino ją gydžiusi gydytoja R. B. B.. Papildomai gydytoja pažymėjo, kad ant M. S. asmeninio testamento uždėjo žymą „pasirašė pati“ turėdama galvoje, kad M. S. tiek surašė, tiek pasirašė asmeninį testamentą pati. Neturėdama teisinio išsilavinimo gydytoja teisinės lingvistikos nesureikšmino (2021 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašo 00:38:01 min.).

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klaidingai vertino ne tik teismo posėdžio metu pasisakiusių liudytojų parodymus, bet ir kitas faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kadangi byloje atlikta ekspertizė negalėjo nustatyti, ar 2020 m. gruodžio 22 d. M. S. asmeninį testamentą surašė savo ranka, teismas turėjo ir galėjo vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais – ekspertizės aktas nėra vienintelis galimas įrodymas, siekiant nustatyti, ar palikėjas asmeninį testamentą surašė savo ranka. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, esą rengiantis rašysenos ekspertizei su teismu nebendradarbiavo, nepateikė teismui M. S. rankraštinių įrašų lyginamajam tyrimui, nenurodė iš kur tokių būtų galima gauti ir pan. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) teismas dėl ekspertizės kreipėsi 2021 m. rudenį, t. y. praėjus daugiau nei 8 mėn. po M. S. mirties. Pareiškėja mirus motinai siekė sutvarkyti velionės daiktus ir nematė poreikio kaupti daiktų, kurie neturėjo pareiškėjai sentimentalios vertės, tokių kaip užrašų knygučių su M. S. užrašais apie vaistų vartojimą. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą pareiškėja dėl šios priežasties nebendradarbiavo su teismu rengiantis ekspertizei yra nepagrįsti, tuo labiau, kad teismas turėjo galimybę gauti M. S. rašysenos pavyzdžių iš kitų šaltinių.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjos teismo proceso metu nurodytos aplinkybės, jog tretieji suinteresuotieji asmenys yra atsisakę savo tėvo K. S. palikimo. Byloje yra duomenys, kad po K. S. mirties (duomenys neskelbtini) tretieji suinteresuotieji asmenys atsisakė savo tėvo K. S. palikimo – Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas išdavė leidimą atsisakyti priimti N. S. ir U. S. vardu po K. S. mirties atsiradusį palikimą. M. S. palikimui atsiradus K. S. esant gyvam, ir nebuvus testamento, K. S. M. S. palikimą būtų galėjęs priimti lygiomis dalimis su seserimi-pareiškėja. Tokiu atveju jo vaikai – N. S. ir U. S., būtų įgavę teisę į M. S. palikimo dalį, kurią būtų paveldėjęs K. S. CK 5.11 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip palikėjo vaikai paveldintys pagal įstatymą. Tačiau jie atsisakė K. S. palikimo, tokiu būdu nutraukdami teisinį ryšį, turėjusį suteikti jiems teisę paveldėti M. S. palikimo dalį CK 5.12 straipsnio pagrindu – nors M. S. mirties metu K. S. būtų buvęs jos įstatyminiu įpėdiniu, N. S. ir U. S. K. S. įstatyminiais įpėdiniais nebėra, kadangi atsisakė šios teisės.

8.4.                      Teismo proceso metu liudiję liudytojai patvirtino, kad asmeninio testamento surašymo metu 2020 m. gruodžio 22 d. M. S. buvo pajėgi ir adekvati, todėl galėjo išreikšti savo tikrąją valią. Byloje taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tinkamą asmeniniam testamentui sudaryti M. S. būklę.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių faktinių aplinkybių, kurios prieštaravo trečiųjų suinteresuotų asmenų dėstomoms aplinkybėms, t. y. kad M. S. esą norėjo dalį savo palikimo palikti anūkams N. S. ir U. S.. M. S. su anūkų motina J. Z. labai nesutarė. K. S. su J. Z. kartu nebegyveno apie 15 metų, tarp jų vyravo konfliktiški santykiai, todėl J. Z. draudė anūkams bendrauti su močiute, o ir anūkai iniciatyvos bendrauti su močiute nerodė. 2020 m. gruodžio mėn. K. S. susirgus, gydytis jis vyko pas seserį B. Č., pas kurią ir mirė. Po K. S. mirties J. Z. su pareiškėja ar jos motina nebandė susisiekti. Gyvendami atskirai nuo K. S., nei suinteresuotieji asmenys, nei jų motina nė karto nebuvo atvykę pas palikėją, suinteresuotųjų asmenų motina draudė K. S. atvežti vaikus pas močiutę. Tarp M. S. ir anūkų jokio ryšio nebuvo.

8.6.                      Pareiškėjos motinos testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus: testamentas surašytas M. S. ranka, testamente nurodyta testatorės vardas, asmens kodas, testamento sudarymo data ir vieta, testamente nurodyta testatorės valios išraiška, t. y. visą turtą palikti dukrai, testamentas yra pasirašytas testatorės.

9.       Suinteresuoti asmenys N. S. ir U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės J. Z., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Liudytojų gydytojos R. B. B. bei R. V. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai iš esmės prieštarauja faktiniams duomenimis, kurie yra įrašyti ligoninės gydymo istorijoje, o taip pat ir bendrai logikai. Nei testatorės ligos istorijoje, kurioje buvo fiksuojamas jos gydymas nuo 2019 m., nei viename kitame dokumente, kurie privalomai surašomi bei kuriuose turi pasirašyti pacientė, nėra jos pačios ranka įrašytos pavardės bei vardo, geriausiu atveju yra tik jos parašas. Tai rodo ribotas testatorės rašymo galimybes jau eilė metų iki jos mirties, kurios staiga pagerėja rašant testamentą-dovanojimo sutartį. Dokumentuose užfiksuota sunki sveikatos būklė dėl Covid-19 ligos taip pat kelia abejonių, ar testatorė, be jokio išankstinio pasiruošimo, turėjo tokias galimybės surašyti tokios apimties dokumentą. Testatorės ligos istorijoje esantys įrašai taip pat kelia pagrįstas abejones liudytojų paaiškinimais. Būdama sunkios sveikatos būklės dėl Covid-19 ligos bei senyvo amžiaus, testatorė dar sugebėjo pasirūpinti ir rašymo priemonėmis, popieriumi, sužinosi asmens kodus, tam, kad galėtų surašyti testamentą. Pareiškėja taip pat nenurodė, kad jos testatorė būtų klausus tiek dėl jos asmens kodo, tiek dėl gydymo įstaigos duomenų, ar kokie duomenys išvis turi būti įrašomi į testamentą. Kitų informacijos šaltinių testatorė neturėjo.

9.2.                      Vertinant liudytojos gydytojos R. B. B. padarytą įrašą testamente „pasirašė pati, būdama sąmoninga“ bei lyginant jį su įrašais testatorės ligos istorijoje, spręstina, kad testatorė iš tiesų pati galėjo testamentą tik pasirašyti, ką patvirtino ir gydytoja bei ekspertinio tyrimo išvada, tačiau testamentas buvo surašytas ne jos, o kitų asmenų. Jei testamentą būtų surašiusi pati mirusioji, tai ir būtų pažymėta gydytojos įraše.

9.3.                      Testatorės valios išraiškos nepatvirtina ir liudytojų R. Ž. ir R. P. paaiškinimai. Jų duoti paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi jie yra pareiškėjos kaimynai, todėl su jais yra bendraujama, kontaktuojama, kas rodo, jog būtent šie asmenys ir buvo pasirinkti teikti paaiškinimus teisme. Šie jų paaiškinimai iš esmės negali būti niekuo patvirtinti ar paneigti. Juolab, kad suinteresuoti asmenys gali pateikti priešingas aplinkybes, kad su testatore-jų senele buvo bendraujama ir palaikomas ryšys pagal galimybes dėl blogų pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motinos santykių.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netvirtinti asmeninio testamento, kadangi ekspertizės aktas fakto, kad testamentas buvo surašytas testatorės ranka, nepatvirtino, o kitos aplinkybės akivaizdžiai parodo teismo procesinio sprendimo pagrįstumą. Teismas pagrįstai pastebėjo faktą, kad apeliantė vengė pateikti teismui lyginamuosius pavyzdžius rašysenos tyrimui, kurių pagalba būtų galima nustatyti faktą dėl testamentą surašiusio asmens tapatybės. Pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu įvardino savo motiną kaip šviesaus proto moterį, visą gyvenimą dirbusią darbą, susijusį su buhalterinių dokumentų tvarkymu, todėl ir iki mirties, anot pareiškėjos, ji užsirašinėdavo įvairius dalykus, pasižymėdavo jai svarbius duomenis ant lapelių. Tačiau teismui pareikalavus pateikti bent kažkiek šių lyginamųjų pavyzdžių, jų tariamai surasta nebuvo. Tai rodo, kad testamentas yra surašytas ne mirusiosios M. S. ranka, o jos tik pasirašytas.

9.5.                      Pareiškėjos argumentas, kad atsisakydami paveldėti turtą, likusį po tėčio mirties, suinteresuoti asmenys prarado galimybę paveldėti turtą, likusį po tėčio motinos – jų senelės mirties, nėra teisine reikšme reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo pagal pareiškėjos prašymą. Suinteresuoti asmenys yra įtraukti į paveldėjimo procesą, kas rodo, kad notarui jų teisinė padėtis yra aiški.

9.6.                      Pareiškėja neįrodė esminio momento, t. y., kad pateiktas teismui patvirtinti asmeninis testamentas, kurį mirusioji M. S. įvardijo kaip testamentas-dovanojimo sutartis, buvo surašytas testatorės ranka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįrodė reikalavimo patvirtinti mirusiosios M. S. 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą. M. S. psichinė bei fizinė būklė tuo metu, kai tariamai buvo surašomas testamentas, tikrai nesudarė galimybių jai pačiai surašyti tokios apimties dokumento, kuriame yra visa eilė sudėtingų duomenų, specifinių terminų, kurių be išankstinio pasirengimo tokio amžiaus asmuo tikrai nežinotų.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė ir dėl to byloje ginčo nėra, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini) M. S. turėjo du vaikus: dukrą (pareiškėją) B. Č. ir sūnų K. S., gimusį 1959 m. balandžio 22 d. M. S. sutuoktinis J. S. mirė 2011 m. sausio 11 d., sūnus K. S. mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos M. S. mirties pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kuriame 2021 m. gegužės 6 d. jai buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo. Dėl M. S. palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) notaro biurą taip pat kreipėsi ir (duomenys neskelbtini) mirusio M. S. sūnaus K. S. vaikai, suinteresuoti asmenys byloje N. S. ir U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės J. Z.. Jiems 2021 m. gegužės 14 d. taip pat buvo išduoti liudijimai dėl M. S. palikimo priėmimo. Mirus motinai, pareiškėja (apeliantė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti M. S. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytą asmeninį testamentą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjos pateiktas teismui tvirtinti M. S. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytas asmeninis testamentas atitinka jam CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus, t. y., ar jis yra surašytas pačios testatorės M. S. ranka.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė, padaręs išvadą, kad jis neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui neabejotinai nustatyti, jog tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą surašė pati M. S.. Apeliantė B. Č., nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

14.       Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

15.       CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑581/2004).

17.       Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

18.       Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, jame nurodytas testatorės vardas ir pavardė (M. S.), jo surašymo data (2021 m. gruodžio 22 d.) ir vieta ((duomenys neskelbtini)), taip pat testatorės valia – po savo mirties visą jai priklausantį turtą palikti dukrai (pareiškėjai) B. Č., taip pat, kad dokumentas pasirašytas pačios mirusiosios M. S.. Byloje kyla ginčas tik dėl CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, t. y., kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas privalo būti surašytas testatoriaus ranka.

19.       Pareiškėja teigdama, kad asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, nes jis surašytas ir pasirašytas pačios testatorės M. S. ranka, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rėmėsi liudytojų gydytojos R. B. B., slaugytojos padėjėjos R. V., o taip pat kaimynų R. P. bei R. Ž. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonėms, ar pateiktas dokumentas surašytas ir pasirašytas to paties asmens, t. y. testatorės, suinteresuotų asmenų prašymu, paskyrė byloje rašysenos ekspertizę. 2022 m. vasario 2 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą sutartį pasirašė M. S., mirusi (duomenys neskelbtini) o nustatyti, ar tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą sutartį surašė M. S., ar tyrimui pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. testamentą surašė bei pasirašė tas pats asmuo ar skirtingi asmenys, ar M. S. rašysena, atsižvelgiant į jos amžiaus ir sveikatos būklės dinamiką (asmeninio testamento sudarymo metu M. S. sirgo Covid-19), galėjo pakisti nuo 2012 m. iki 2020 m., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, t. y. dėl lyginamajam tyrimui pateiktų nepakankamo kiekio rankraštinių įrašų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktą ekspertizės išvadą, sprendė, kad nors testamentas ir pasirašytas M. S. ranka, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar asmeninis testamentas surašytas pačios testatorės, t. y. byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui neabejotinai laikyti, kad pateiktą teismui tvirtinti asmeninį testamentą surašė pati mirusioji M. S..

20.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

21.       Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors ypatinga teisena nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.

22.       Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, aptariamu atveju pareiga įrodyti, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, be kita ko, yra surašytas pačios testatorės ranka, kyla pareiškėjai, siekiančiai tokio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šalių bei liudytojų teiktus paaiškinimus, tiek byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neįrodė, jog teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas pačios mirusiosios M. S. ranka. Minėta, kad pareiškėja teigdama, jog asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, t. y. yra surašytas pačios testatorės M. S. ranka, įrodinėja išimtinai liudytojų paaiškinimais, t. y. gydytojos R. B. B., slaugytojos padėjėjos R. V., o taip pat kaimynų R. P. bei R. Ž. paaiškinimais. Tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nei ligoninėje dirbančio personalo, nei juo labiau kaimynų paaiškinimai, esant byloje iškilusiam ginčui dėl pateikto dokumento surašymo, vienareikšmiai nepatvirtina, kad konkrečiai teismui pateiktą tvirtinti mirusiosios asmeninį testamentą surašė būtent jį pati (M. S.).

23.       Byloje kilus specialių žinių poreikiui, t. y. siekiant nustatyti asmenį surašiusį pateiktą teismui tvirtinti asmeninį testamentą, kaip ir minėta, suinteresuotų asmenų prašymu, buvo paskirta rašysenos ekspertizė, tačiau dėl lyginamajam tyrimui pateiktų nepakankamo kiekio rankraštinių įrašų, nustatyti, kad pateiktą dokumentą būtų surašiusi pati M. S., nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, specialių žinių pagalba nustačius, kad kyla abejonės dėl testamentą surašiusio asmens tapatybės, nėra leistina įrodinėjimo priemonė, paneigianti ekspertizės akto išvadas ir sudaranti pagrindą išvadai, kad testamentą surašė testatorė. Kaip patvirtina pačios pareiškėjos, tiek ir liudytojais apklaustų ligoninės personalo duoti paaiškinimai, M. S. dažnai iki mirties užsirašinėdavo įvairius dalykus, pasižymėdavo jai svarbius duomenis ant lapelių ir pan., tačiau rašysenos ekspertizei atlikti pareiškėja, nors ir turėdama įrodinėjimo pareigą, neteikė M. S. rašysenos pavyzdžių. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ekspertizei atlikti buvo pateikti ir vertinti paties teismo surinkti M. S. rašysenos pavyzdžiai (du rankraštiniai įrašai „M. S.“), pareiškėja teismo įpareigojimų pateikti M. S. rašysenos pavyzdžių nevykdė. Taigi, byloje esant pagrįstų abejonių dėl mirusiosios gebėjimų dėl amžiaus bei fizinės būklės pačiai ranka surašyti tokios apimties ir turinio tekstą (nurodyti adresus, asmens kodus, datas ir kt. informaciją), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja, turėdama įrodinėjimo pareigą, objektyviomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad pateiktas dokumentas yra surašytas būtent pačios M. S.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dėl ko byloje galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, tik patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su suinteresuotų asmenų veiksmais dėl atsisakymo nuo jų tėvo K. S. palikimo, taip pat šalių asmeniniais santykiais, nėra šios nagrinėjimo bylos dalykas, todėl atskirai dėl jų nepasisako ir plačiau nevertina.

25.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

26.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos (apeliantės) B. Č. atskirasis skundas netenkinamas, o 26.        Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys byloje turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

28.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjos. Iš pateikto į bylą pinigų priėmimo kvito matyti, kad suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas sumokėjo suinteresuoto asmens U. S. įstatyminė atstovė J. Z., todėl minėtos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos jos naudai.

29.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens U. S., gimusios 2011 m. gruodžio 1 d., įstatyminės atstovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas