Civilinė byla Nr. e3K-3-436-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00413-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas), Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui N. Č. dėl skolos iš įpėdinio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio informavimą apie palikėjo skolas, praleisto termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 5213,69 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 189,79 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad tiekė šilumą ginčo butui (toliau – ir butas). Butas nuosavybės teise priklausė S. P., jis mirė 1997 m. kovo 6 d., jo palikimą priėmė V. Č. (toliau – palikėja), ji mirė 2013 m. birželio 16 d. Palikėjos palikimą priėmė jos sutuoktinis atsakovas. Atsakovas, priėmęs palikėjos palikimą, kartu priėmė ir prievolę atsiskaityti su ieškove už paslaugas, suteiktas iki palikėjos mirties. Atsakovas, priimdamas palikimą, žinojo apie skolą ieškovei, jis yra sumokėjęs už butui suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 22 d., tačiau nesumokėjo už laikotarpį nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 16 d., nors tai privalėjo padaryti kaip palikėjos įpėdinis. Ieškovės įsitikinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas, nes ji kiekvieną mėnesį siuntė atsakovo paveldėto buto adresu sąskaitas, kuriose buvo nurodyta ne tik kiekvieną mėnesį mokėtina suma, bet ir bendra neapmokėtos skolos suma. Ieškovė taip pat prašė nurodytą trijų mėnesių terminą atnaujinti, jeigu teismas spręstų, kad jis buvo praleistas, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie buto savininko (buitinio šilumos vartotojo) pasikeitimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.               Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovei teikė ginčo butui šildymo iš centralizuotų sistemų paslaugas. Šio buto savininkas nuo 1996 m. spalio 2 d. buvo S. P., jis mirė 1997 m. kovo 6 d. Po jo mirties buto savininke tapo palikėja. Paveldėjimo procedūros po S. P. mirties užbaigtos buvo tik 2013 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau ir po palikėjos mirties, ji mirė 2013 m. birželio 16 d. Po palikėjos mirties jos turtą, taip pat ir butą paveldėjo jos sutuoktinis – atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, pagal 2013 m. lapkričio 28 d. antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą. Į nurodytą turto apyrašą buvo įtrauktas palikėjos turtas – butas, lėšos banko sąskaitoje, taip pat skoliniai įsipareigojimai kreditorei UAB „Kauno vandenys“ pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12507-364/2009. Kokie nors kiti palikėjos skoliniai įsipareigojimai, taip pat skola ieškovei į sudarytą turto apyrašą įtraukti nebuvo, nes, kaip nurodė atsakovas, jis neturėjo jokių duomenų apie skolą už šilumą. Nurodyto buto savininku atsakovas buvo iki 2015 m. liepos 16 d., kai butas buvo parduotas iš varžytynių.
6. Teismas nustatė, kad, būdamas buto savininkas, atsakovas 2015 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti informaciją apie skolą, susidariusią už butui patiektą šilumą, prašydamas aiškiai išskirti skolą, susidariusią iki buto savininkei tampant jo sutuoktinei (palikėjai), ir skolą, susidariusią jai jau tapus buto savininke. Nurodytą raštą ieškovė gavo 2015 m. liepos 2 d. Ieškovė 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. 20-3245 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad skola už šildymą butui iki 2013 m. birželio 17 d. sudaro 6030,46 Eur, o skola nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 1 d. sudaro 744,56 Eur. Atsižvelgdamas į rašte nurodytą informaciją, atsakovas 2015 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 744,56 Eur.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas nesutikimą su ieškovės pareikštais reikalavimais grindžia vieninteliu argumentu, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus jam, kaip mirusios skolininkės įpėdiniui. Ieškovė teigia, kad nurodyto termino nepraleido, nes kiekvieną mėnesį siuntė atsakovo paveldėto buto adresu sąskaitas, kuriose buvo nurodyta ne tik kiekvieną mėnesį mokėtina suma, bet ir bendra neapmokėtos skolos suma, taip pat skolos suma buvo nurodyta ir atsakovui 2015 m. liepos 27 d. išsiųstame rašte. Tuo atveju, jeigu nurodytas terminas yra praleistas, ieškovė prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – dėl to, jog nebuvo tinkamai informuota apie buto savininko (buitinio šilumos vartotojo) pasikeitimą.
8. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė itin ilgą laiką visiškai nesidomėjo aplinkybe, kodėl už butui tiekiamą šilumos energiją niekas nemoka pagal siunčiamas sąskaitas. Ieškovė nuo pat 1998 m. nesidomėjo, kas yra minėto buto savininkas, 18 metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.
9. Teismas sprendė, kad būtent 2015 m. liepos 2 d., kai ieškovė gavo atsakovo prašymą, jai tapo žinomas tikrasis buto savininkas. Nepaisant to, ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai – nors turėjo informaciją, kad buto savininkas yra atsakovas, sąskaitas už šildymą dėl nežinomų priežasčių išrašydavo palikėjai; nei 2015 m. liepos 2 d. gavusi atsakovo prašymą, nei 2015 m. spalio 16 d. gavusi dalies skolos apmokėjimą, nesikreipė į teismą dėl likusios skolos dalies priteisimo, taip pat nesikreipė į atsakovą su reikalavimu apmokėti skolą, susidariusią iki 2013 m. birželio 16 d.
10. Teismas konstatavo, kad ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ieškovė pareiškė žymiai praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. tik 2016 m. balandžio 4 d., ir vien ši aplinkybė yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta termino praleidimo priežastis (kad ji nebuvo tinkamai informuota apie buto savininko (buitinio šilumos vartotojo) pasikeitimą) negali būti pripažinta svarbia.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Kolegija nurodė, kad palikėja mirė 2013 m. birželio 16 d., todėl ieškovė atsakovui reikalavimą turėjo teisę pareikšti iki 2013 m. rugsėjo 16 d. Pažymėtina, kad ieškovė sąskaitas už suteiktas šilumos paslaugas iki 2015 m. gegužės mėn. išrašydavo mirusio S. P. vardu ir jas siųsdavo ginčo buto adresu, nors S. P. mirė dar 1997 m. kovo 6 d. Nustatyta, kad 2015 m. birželio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. ieškovė sąskaitas išrašydavo mirusios palikėjos vardu. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog ieškovė iki 2013 m. rugsėjo 16 d. asmeniškai informavo palikėjos įpėdinį (atsakovą) apie susidariusią skolą už suteiktas šildymo paslaugas, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo pareiškė praleidusi trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
13. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas 2015 m. birželio 29 d. raštu informavo ieškovę, jog jis yra buto savininkas. Tačiau ieškovė, būdama energijos tiekimo įmonė, net ir turėdama akivaizdžius duomenis apie naują buto savininką, per tris mėnesius atsakovui kaip palikėjos įpėdiniui reikalavimo dėl skolos sumokėjimo jokia forma nepareiškė. Priešingai, sąskaitas už suteiktas paslaugas toliau išrašydavo mirusios palikėjos vardu. Kolegijos vertinimu, ieškovės 2015 m. liepos 27 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ nelaikytinas reikalavimo pareiškimu atsakovui, nes jame tik pateikiama informacija apie skolą už šilumą iki 2013 m. birželio 17 d. ir skolą nuo minėtos datos iki 2015 m. liepos 1 d. Be to, net jei tai ir būtų reikalavimo įpėdiniui pareiškimas, jis buvo pateiktas praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą ir jau po to, kai atsakovas buvo priėmęs palikimą ir jam 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
14. Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas neinformavo jos apie buto savininko pasikeitimą, nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios kiekvieną mėnesį pateikia mokėjimo dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims apmokėti (CK 6.584 straipsnio 2 dalis, 6.583 straipsnio 2 dalis), yra žinoma, ar sąskaitos yra apmokamos laiku, kas yra jų skolininkai, todėl komunalines paslaugas teikiančios įmonės, kaip kreditorės, turi visas galimybes savo reikalavimus skolininkams pareikšti laiku. Nustatyta, kad ieškovė  kartu su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie butą, Gyventojų registro išrašus, iš kurių matyti tiek S. P., tiek palikėjos mirties data, taip pat atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Taigi, ieškovė, turėdama galimybę iš valstybės registrų gauti duomenis apie savo skolininkus, objektyviai galėjo ir privalėjo, būdama viešųjų paslaugų tiekėja, sužinoti, kada mirė buto savininkas ir kas šiuo metu yra buto savininkas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nuosavybės teisė į butą įregistruota (išviešinta) nuo 2014 m. spalio 27 d. Nors už šildymą nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. buvo visiškai nemokėta, tačiau ieškovė itin ilgą laiką elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kodėl neatsiskaitoma už suteiktas paslaugas, ir nesiėmė veiksmų skolai išieškoti. Tokių veiksmų atlikimas išimtinai priklausė nuo ieškovės valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Kolegija sprendė, kad terminas buvo praleistas dėl pačios kreditorės pasyvaus elgesio, daugiau nei 18 metų nesidomint, kodėl nėra sumokama už suteiktas paslaugas, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
15. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo prašymu antstolė 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė paveldimo turto apyrašą, ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, kuriame skola ieškovei nebuvo nurodyta. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pagrindo spręsti, kad skola ieškovei į turto aprašą nebuvo įtraukta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neatliko jokių ieškovę klaidinančių veiksmų, jo 2015 m. birželio 29 d. prašyme nebuvo nurodyta, jog atsakovas pripažįsta skolą, kuri susidarė iki jam tampant buto savininku. Priešingai, kaip jau minėta, ieškovė daugiau nei 18 metų nereiškė reikalavimo dėl skolos išieškojimo iš buvusios buto savininkės (palikėjos). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reikalavimą atsakovui, kaip palikėjos įpėdiniui, pareiškė gerokai praleidusi trijų mėnesių terminą, t. y. praėjus 2 metams 10 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Kolegija įvertino ir tai, kad atsakovas pagal turto apyrašą paveldėjo butą ir lėšas (bendra turto vertė 26 622,74 Lt, arba 7710,48 Eur), paveldėtas butas 2015 m. liepos 16 d. buvo parduotas iš varžytynių, todėl termino atnaujinimas pažeistų įpėdinio teises ir būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalį turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016). Ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog skola ieškovei į turto apyrašą nebuvo įtraukta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neatliko jokių ieškovę klaidinančių veiksmų. Atsakovas 2015 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti informaciją apie skolą, susidariusią už butui patiektą šilumą, taip pat prašydamas aiškiai išskirti skolą, susidariusią iki buto savininkei tampant jo sutuoktine (palikėja), bei aiškiai išskirti skolą, susidariusią jai jau tapus buto savininke. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog gavus atitinkamą informaciją bus kreiptasi į antstolį dėl turto apyrašo papildymo. Ieškovei pateikus prašomą informaciją atsakovas taip ir nepapildė minėto turto apyrašo, taip suklaidinęs ieškovę. CK neišskiria, kad apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu kuri nors palikėjo skolinė pareiga ar teisė yra ginčijama, ji vis tiek turi būti įtraukiama į turto apyrašą.
2. CK 5.54 straipsnis įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes: įpėdinis atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 straipsnyje nurodyti veiksmai, bet ir tai, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y. ar dėl savo kaltų veiksmų, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo, ar dėl kitų priežasčių. Įpėdinio kaltė preziumuojama. Todėl įpėdinis gali išvengti šiame straipsnyje nurodytų padarinių, įrodęs nesant jo kaltės. Šito neįrodęs, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas palikimą, turėjo suprasti, jog, priimdamas butą, kartu priims ir skolą, neišvengiamai priskaičiuotą už butui tiektą šilumą bei karštą vandenį ir kitas paslaugas. Atsakovas dėl didelio savo aplaidumo šios aplinkybės neįvertino ir esamomis skolomis už butą pradėjo domėtis, gerokai vėliau, negu palikimas faktiškai buvo priimtas. Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 straipsnyje įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 straipsnio norma – neveiksminga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016).
3. Ginčo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas nebuvo informuotas, nežinojo bei negalėjo žinoti apie esančias skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį buto adresu siuntė sąskaitas, kuriose nurodė kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas mokėtinas sumas bei susidariusią bendrą neapmokėtą skolą, tokiu būdu informuodama atsakovą apie esamas skolas, todėl pastarasis negalėjo nežinoti apie jų egzistavimą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tik 2015 m. birželio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovę, kad jis yra naujasis buto savininkas. Tą padarė tik praėjus dvejiems metams nuo buvusios buto savininkės mirties, kas liudija apie atsainų atsakovo požiūrį ir rodo jo aplaidumą. Būtent vartotojui yra nustatyta prievolė informuoti apie patalpos savininko pasikeitimą (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1-155 „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ 15.9. punktas). Ieškovė nedelsdama raštu informavo atsakovą apie susidariusias skolas bei jų dydį. Toks ieškovės veiksmas pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką yra laikytinas įpėdinio informavimo veiksmu.
4. Ieškovė kiekvieną mėnesį buto adresu siuntė sąskaitas, kuriose nurodė kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas mokėtinas sumas bei susidariusį bendrą neapmokėtą skolą. Ieškovei įstatymu nėra nustatyta pareiga periodiškai tikrinti duomenis apie skolininkus. Atsakovas turėjo pareigą laiku pranešti apie pasikeitusį buto savininką bei pateikti buto nuosavybės pasikeitimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas į ieškovę kreipėsi tik praėjus dvejiems metams nuo buvusios buto savininkės mirties. Informuoti atsakovą apie esančias palikėjos skolas ieškovė objektyviai galėjo tik tuomet, kai gavo atitinkamą informaciją apie patalpos savininko pasikeitimą ar palikimo atsiradimą. Be to, atsakovas minėtame prašyme nurodė, kad jis ketina papildyti antstolės sudarytą turto apyrašą, į jį įtraukiant ir skolą ieškovei. Ieškovė suprato, kad atsakovas ketina įvykdyti visas teisės aktų nustatytas procedūras ir geranoriškai įvykdyti prievolę ieškovei, todėl jai nebuvo poreikio nedelsiant kreiptis į teismą su ieškiniu. Šiuo savo veiksmu atsakovas suklaidino ieškovę. Nurodytos aplinkybės sudaro neabejotiną teisinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).
17. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovo prašymu antstolė 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė paveldimo turto apyrašą ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, kuriame skola ieškovei nebuvo nurodyta. Nėra pagrindo spręsti, kad skola ieškovei į turto apyrašą nebuvo įtraukta dėl atsakovo kaltės. Tai, kad atsakovas nurodė, jog, gavus atitinkamą informaciją, bus kreiptasi į antstolį dėl turto apyrašo papildymo, nesuponuoja atsakovo pareigos apyrašą papildyti, nes ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įtraukus kreditorių, kuris neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į palikėją, jis bus įrašytas į palikėjo kreditorius ir taip be pagrindo gali gauti palikimo dalį.
2. CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir kt.). Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams atsakovui pareikšti. Ieškovė iki 2013 m. rugsėjo 16 d. asmeniškai neinformavo atsakovo apie susidariusią skolą už suteiktas šildymo paslaugas.
3. Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Teismai nenustatė, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nebuvo pagrindo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įpėdinio informavimo apie palikėjo skolas

18. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Reikalavimai, kuriems nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
21. Kasacinis teismas pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
22. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui ir vertintinas kaip CK 5.63 straipsnio reikalavimus atitinkanti informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016, 17 punktas).
23. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar kreditorė informavo įpėdinį apie palikėjos skolas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikėja mirė 2013 m. birželio 16 d. Taigi palikimas atsirado 2013 m. birželio 16 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir kreditorė įpėdiniui reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
25. Kreditorė teigia, kad sąskaitų už suteiktas palikėjos buto šildymo paslaugas siuntimas palikėjai priklaususio buto adresu, jose nurodant skolą už suteiktas paslaugas, yra tinkamas įpėdinio informavimas apie palikėjo skolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjai priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad įpėdiniui buvo įteiktos sąskaitos už buto šildymą su nurodyta skola ar jis buvo kitaip informuotas apie palikėjos skolas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, todėl kreditorė nagrinėjamu atveju negali remtis sąskaitų už šildymo paslaugas siuntimo faktu kaip tinkamu pranešimu įpėdiniui apie palikėjos skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą.
26. Byloje nustatyta, kad kreditorė 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. 20-3245 atsakovui „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad skola už šildymą butui iki 2013 m. birželio 17 d. sudaro 6030,46 Eur, o skola nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 1 d. sudaro 744,56 Eur. Įpėdinis 2015 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo kreditorei 744,56 Eur, t. y. savo, kaip įpėdinio, paveldėjusio palikėjos butą, skolą, tačiau nesumokėjo palikėjos skolos, sudarančios 6030,46 Eur. Ginčo tarp šalių, kad įpėdinis gavo kreditorės 2015 m. liepos 25 d. raštą su informacija apie palikėjos skolą, nėra.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 20-3245 turinį ir tą faktą, kad įpėdinis šį raštą gavo, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl įpėdinio informavimo apie palikėjo skolas, daro priešingą išvadą, negu bylą nagrinėję teismai, ir konstatuoja, kad kreditorės 2015 m. liepos 27 d. raštas yra tinkamas būdas informuoti įpėdinį apie palikėjos skolas pagal CK 5.63 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kreditorė 2015 m. liepos 27 d. raštu informavo įpėdinį apie palikėjos skolas žymiai praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo (šis terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 16 d.).

Dėl praleisto termino atnaujinimo

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
29. Kadangi nagrinėjamu atveju kreditorė 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. 20-3245 informavo įpėdinį apie palikėjos skolas praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą (šis terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 16 d.), bet nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino (šis terminas baigėsi 2016 m. birželio 16 d.), tai teismai kreditorės prašymu pagrįstai sprendė praleisto termino atnaujinimo klausimą.
30. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015).
31. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
32. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kreditorė buvo pasyvi ir nesidomėjo skola, kuri buvo susidariusi už ypač ilgą laikotarpį – nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., nors sąskaitos už šildymą visą šį laikotarpį buvo išrašomos kas mėnesį ir nebuvo apmokėtos. Kreditorė nepaaiškino, kodėl nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų skolininko statusą ir išviešintų skolą. Pažymėtina, kad pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką kreditorė tą galėjo padaryti net keliais būdais, pvz., prašydama areštuoti palikėjos turtą ir registruoti šį faktą Turto areštų registre, kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą ar į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydama patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą.
33. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek kasaciniame skunde kreditorė kaip pagrindą atnaujinti praleistą terminą įvardijo vienintelę aplinkybę, būtent, kad tik 2015 m. birželio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovę, kad jis yra naujasis buto savininkas, nors vartotojui yra nustatyta prievolė informuoti apie patalpos savininko pasikeitimą pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 15.9 punktą. Pagal Aprašo 15.9 punktą šilumos vartotojas privalo raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Pažymėtina, kad šis Aprašas reglamentuoja šilumos vartotojų, išskyrus buitinius šilumos vartotojus, bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę (Aprašo 1 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju šis punktas netaikytinas, nes tiek palikėja, tiek įpėdinis yra buitiniai šilumos vartotojai (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (2009 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-592 redakcija).
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų nustatytos aplinkybės, nesudarė pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistavo svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.53 straipsnio 4 dalies taikymo, vertindami šioje byloje nustatytas aplinkybes ir neatnaujindami kreditorės praleisto trijų mėnesių termino.
35. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Atsakovas patyrė 580,80 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir prašo priteisti jų atlyginimą. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktu, atsakovui iš ieškovės priteistina 580,80 Eur šių išlaidų atlyginimo.
37. Kasaciniame teisme patirta 6,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui N. Č. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 6,52 Eur (šešis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Andžej Maciejevski

Donatas Šernas