Baudžiamoji byla Nr.1-124-215/2013
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00416-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.8.5.1; 1.2.18.1; 2.10.1; 2.10.1.4.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO
BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 18 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Stulginskas,
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Mažeikiuose, , turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nustatytas 40 proc. darbingumas, teistas: 1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-06-29 pagal LR BK 213 str. 1 d., laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-09-19 pagal LR BK 213 str. 1 d., laisvės apribojimas 1 metams įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 dalyje padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. G. įgijo, laikė ir realizavo suklastotus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus: 2011 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytą tiksliai dieną ir valandą, savo namuose adresu , Mažeikiuose įgijo iš A. A. suklastotus pinigus apie 2000 litų, juos laikė savo automobilio F. S., valst.Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2012 m. balandžio mėn., kurių likutį išmetė Akmenės rajone bėgdamas nuo policijos, dalį gautų iš A. A. suklastotų pinigų realizuodamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kur dalis suklastotų pinigų buvo išimta: 2012-03-21 UAB „EuroCach“ patalpose perskaičiuojant pinigus paimtus iš UAB „Maxima LT“ V-644 Laisvės 13-1, Mažeikiai aptiktas 10 Lt suklastotas banknotas Nr.AD6705575; 2012-04-27 UAB „EuroCach“ patalpose perskaičiuojant pinigus paimtus iš AB „Ventus – Nafta“ Žemaitijos g. 42, Mažeikiai aptiktas 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AJ1911293; 2012-05-01 UAB „EuroCach“ patalpose perskaičiuojant pinigus paimtus iš AB „Ventus – Nafta“ Žemaitijos g. 42, Mažeikiai aptiktas 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AH8776274; 2012-05-02 UAB „G4S“ patalpose perskaičiuojant pinigus paimtus iš UAB „Tete-a-tete“ Naftininkų g. 38-6, Mažeikiai aptiktas 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AJ1911293; 2012-05-07 prekybos centre „IKI“ Sedos g., Mažeikiai aptiktas 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AJ1911293; 2012-05-12 parduotuvėje „Aibė“ Bugenių km., Mažeikių r. aptikta 3 vnt. 10 Lt suklastoti banknotai vienu Nr.AD8818572 ir 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AH8743402; 2012-05-29 UAB „Naurata“ taksi vairuotojui pateiktas 50 Lt suklastotas banknotas Nr.AJ1911293.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje.
Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio ir parodė, kad 2011 m. birželio mėnesio 18 dieną sutiko pažįstamą A. Ž., kuris yra jo sūnaus J. G. draugas, kuris pasveikino su gimtadieniu ir paklausė ar gali su savo pažįstamu ateiti į svečius, jis sutiko. Apie 18.00 val. pas jį į namus adresu Taikos g. 10 -5, Mažeikiai atėjo A. Ž. su savo pažįstamu, tą vyrą matė pirmą kartą, juos supažindino, tai buvo A. A.. Po gimtadienio, praėjus keletui dienų jam paskambino vyras, prisistatęs Algiu, jis pasakė, kad buvo pas jį gimtadienyje, paklausė ar gali užeiti, jis nesutiko. Praėjus savaitei laiko po skambučio, jam būnat namuose, pas jį užėjo A. A., jį pavaišino arbata ir jis išėjo. Praėjus kiek laiko jam paskambino A ir paprašė, kad jį nuvežtu į teismą Skuode, jis pasakė, jei įpils kuro, nuveš. Jis nuvežė Algį į teismą, jis užtruko Skuode teisme apie pusę valandos, dėl ko jam teismas neklausė, tik pasakė, kad neatvykus vienam liudytojui teismą atidėjo. A tada už nuvežimą įpylė kuro. Praėjus mėnesiui laiko po to kai nuvežė į teismą A, jis vėl paskambino ir paprašė vėl nuvežti į Skuodą į teismą, jis sutiko, A pasakė, kad įpils kuro. Jam nuvežus A, jis grįžęs pasakė, kad vėl teismą atidėjo, tada R. G. paklausė dėl ko jam teismai ir jis pasakė, kad dėl „falšyvų pinigų“. Praėjus kelioms dienoms po to kai R. G. antrą kartą nuvežė A į Skuodą, A paskambino jam ir pasakė, kad užeis. Jis neprisimena tikslaus laiko, mano, kad buvo 2011 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnuo, kai atėjęs A atsinešė celofaniniame maišiuke suvyniotame su gumike ruloniuką, kurio matmenys galėjo būti 2x2 cm., pasakė, kad tai yra pinigai, apie 2000 litų. Jis suprato, kad pinigai yra netikri, pagaminti. A pasakė, daryk ką nori su pinigais ir išėjo. Tada jis tą maišiuką su pinigais nusinešė į jam priklausantį automobilį F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus įsidėjo į bagažinę, kur laikė įvairius įrankius. Tada kai A atnešė pinigus jų neapžiūrėjo, net nematė kokios kupiūros, pirmą kartą iš maišiuko išėmė ir apžiūrėjo pinigus po poros savaičių, nuo to laiko kai jam A atnešė. Tai buvo 4 kupiūros po 100 litų, 2 kupiūros po 200 litų, neprisimena tiksliai, bet po 50 litų kupiūrų buvo lyg ir 20, taip pat buvo 10 kupiūrų po 10 litų bei 15 vienetų kupiūrų po 20 litų, tiksliai neprisimena. Pinigai buvo rulone, jis jų neskaičiavo, vėl padėjo atgal į automobilį. 2011 metų lapkričio pradžioje, A pasiūlė važiuoti į Latviją, nesakė kokiu tikslu, jis sutiko, kartu su A ir T. L., kuris vairavo automobilį, nuvyko į Liepoją, į kažkokią automobilių stovėjimo aikštelę, atvykus A davė 50 litų kupiūrą jam susimokėti už aikštelę, jis suprato, kad pinigai netikri, tai buvo pirmas kartas, kai realizavo padirbtus pinigus, po to A išėjo į pavilijoną, grįžo po valandos laiko, pakeliui A užpylė kuro degalinėje ir grįžo namo, automobilį vairavo T. L., tai buvo N. S., valst. Nr. neprisimena, raudonos spalvos, automobilį jis buvo pasiskolinęs iš draugo A. J., tik vairuoti perleido T. L.. Po savaitės laiko, vėl jis pasiskolino automobilį Nissan iš A. J., vėl vairavo T. L., kelionę organizavo A. Tada nuvyko į Rygą, atvykus jis paprašė parūkyti, jam A davė 20 latų, jis suprato, kad pinigai padirbti, tačiau parduotuvėje įsigijo cigarečių, po to A davė jam dar 20 latų, tačiau nuėjus į kioskelį, pardavėja suprato, kad pinigai padirbti, pasakė, kad iškvies policiją ir jis nieko neįsigijo. Kiek ir kur pinigų panaudojo A nežino, L tik sėdėjo automobilyje, tada A. R. užtruko valandą laiko, jis su L laukė automobilyje. Jam už važiavimą A nieko nedavė, liko tik grąža iš 20 latų, kai pirko cigaretes, kadangi antrą 20 latų kupiūrą grąžino A. 2011-12-05 A iniciatyva vėl tuo pačiu automobiliu išvyko į Limbažę, kur jis parduotuvėje nusipirko cigarečių, atsiskaitė A duotais 20 latų, po jo apsipirko A, jis pirko maisto produktų. Susėdus į automobilį ir nuvažiavus apie 20 kilometrų juos sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į policijos komisariatą, padarė kratą, pas jį ir L ir nieko nerado, o pas A rado apie 20 kupiūrų po 20 ir po 10 latų. 2012 m. balandžio mėn. pradžioje, su savo automobiliu F. S., važiuodamas į Tulnikius apsivertė, pranešė policijos pareigūnams, automobilis buvo sulaužytas nepataisomai ir automobilį atidavė į metalo laužą, tada išsiėmė visus savo daiktus, kartu ir A duotus pinigus, kuriuos grįžęs pasidėjo namuose į stalčių. Praėjus savaitei laiko po avarijos, mieste sutikęs pažįstamą pravarde „klioša“, jam pasakė, kad turi „falšyvų pinigų“, tačiau jam nedavė. Po kiek laiko sutikęs vėl „kliošą“ jis paklausė ar beturi pinigų, kadangi reikia pataisyti dūšią, tada jis padavė iš A 50 litų kupiūrą, kuris girdėjo, kad papuolė dėl „falšivkės“. Po kiek laiko sutikęs „kliošą“ jam davė 20 litų, dar po kurio laiko davė 50 litų, kadangi jis prašė. 2012 m. balandžio viduryje tikslaus laiko neprisimena, jis pasiskolino iš savo draugo automobilį WV Sharan, kuriuo padėjo A. Ž. išsikraustyti daiktus į Akmenę, ir jam ten nuvykus, Aivarui davė vieną 200 litų kupiūrą, kurią iškeitė Purvėnų kaime, vieną 100 litų kupiūrą, bei vieną 50 litų kupiūrą, dvi kupiūras po 10 litų, ir dvi kupiūras po 20 litų, taip pat tuo pačiu metu „kliošai“, kurio pavardė vėliau sužinojo – K, davė 70 litų, vieną 50 litų kupiūrą bei 20 litų kupiūrą bei Žagarėje davė dar vieną 50 litų kupiūrą. Taip pat kartu buvusiam A. Ž. giminaičiui K vieną, 50 litų kupiūrą bei 20 litų kupiūrą, bei Žagarėje davė dar vieną 50 litų kupiūrą. Parvykus iš Žagarės į Kruopių kaimą ir „kliošai“ su K nuėjus į parduotuvę juos sulaikė policija, o jis su A. Ž. pabėgo, pakeliui, kažkur važiuojant nuo Kruopių kaimo, jis pro langą išmetė likusius „falšyvus„ pinigus, tačiau tą pačią dieną juos sulaikė Šiauliuose ir pristatė į Akmenės policijos komisariatą. Kur policijos pareigūnai surado išmestus pinigus, jų buvo 1040 litų. Jis pinigų pats negamino, tik nuo tada, kai jam juos įdavė A. A., t.y. nuo 2011 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio juos laikė, pats pinigais neatsiskaitė, tik platino per „kliošą“, A. Ž. bei jo giminaitį K (b.l. 154-156).
Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2012-03-21, apie 08.00 val., Klaipėda, UAB „Eurocash 1” patalpose darbo metu perskaičiuojant pinigus parvežtus iš „Maxima LT“, esančios Laisvės g. 13-1, Mažeikiuose, buvo aptiktas vienas, 10 litų nominalo banknotas Nr. AD6705575, 2007 m. laidos. Minėtas banknotas jį patikrinus ultravioletine, pinigams tikrinti lempa, švietė baltai. Apie galimai suklastotą banknotą pranešė policijai (b.l. 82-83).
L. S. M parodė, kad , 09.45 val., , Klaipėda, UAB „Eurocash 1” patalpose darbo metu perskaičiuojant pinigus parvežtus iš AB „V. N.“, esančios Žemaitijos g. 42, Mažeikiuose, buvo aptiktas vienas, galimai suklastotas, 50 litų nominalo banknotas, Nr. AJ1911293, 2003 m. laidos. Įtarimą sukėlė kai minėtą banknotą, patikrinus ultravioletine, pinigams tikrinti lempa, nešvietė vandens ženklai, taip pat popieriaus kokybė. Apie galimai suklastotą banknotą pranešė policijai. Taip pat S. M. 2012-05-01 apie 13.00 val., perskaičiuojant pinigus parvežtus iš AB „V. N.“, esančios Žemaitijos g. 42, Mažeikiuose, buvo aptiktas vienas, galimai suklastotas, 50 litų nominalo banknotas, Nr. AH8776274, 2003 m. laidos (b.l. 84-85).
Liudytoja A. L. parodė, kad 2012-05-02, apie 10.05 val., Metalistų g. 6, Šiauliuose, dirbdama UAB „GUS“ KOP vadove perskaičiuojant inkasuotus pinigus iš UAB „Tete -a - tete“ kazino, adresu Naftininkų g. 38-6, Mažeikiuose, pastebėjo galimai suklastotą 50 litų nominalo banknotą, Nr. AJ1911293, 2003 m. laidos. Apie galimai suklastotą banknotą pranešė policijai (b.l. 86).
Liudytoja E. D. parodė, kad 2012-05-07, apie 17.00 val., atėjo į p.c. “Iki“, esantį Mažeikiuose, Skuodo g. Parduotuvėje „Eurokos“ pirko įvairių prekių, atsiskaitydama už prekes pateikė 100 Lt kupiūrą ir gavo grąžos 50 Lt kupiūrą. Apie 17.20 val., minėtame centre pirko maistą ir atsiskaitydama už prekes kasininkei padavė 50 Lt kupiūrą, kurią gavo „Eurokos“, tačiau kasininkė pasakė, kad kupiūrą galimai suklastota, iškvietė apsaugą ir policiją (b.l. 87).
L. V. V parodė, kad 2012-05-12, apie 12.00 val., į parduotuvę „Aibė‘, esančią Bugenių k., Mažeikių r., įėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris pirko 2 litrų talpos sidro „Jamaika“, atsiskaitydamas padavė 50 Lt kupiūrą. Po kiek laiko į parduotuvę užsuko pažįstami jaunuoliai, kurie atsiskaitydami už prekes padavė 100 Lt kupiūrą, atmetė 50 Lt kupiūrą ir smulkesnių pinigų. Apie 14.00 val., atvyko tie patys pažįstami jaunuoliai ir pasakė, kad kai jie norėjo atsiskaityti už prekes parduotuvėje „Maxima“, kasininkė pasakė, kad pinigai netikri ir iškvietė apsaugą, vaikinai nurodė, kad grąžą gavo Bugenių k. Po kiek laiko į parduotuvę užėjo pažįstamas S, kuris taip pat turėjo galimai suklastotas tris 10 lt kupiūras (b.l. 88).
L. S. B parodė, kad 2012-05-12, apie 13.00 val., buvo prie parduotuvės „Aibė“ Bugenių k., kai atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio nei markės nei numerio neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipęs vienas vyras paprašė, kad nupirktų sidro ir padavė 50 Lt kupiūrą. Kai parnešė sidrą, vyras iš piniginės ištraukė ir padavė tris 10 Lt kupiūras ir padavė kaip padėką, už tai, kad nupirko sidro. Kai parduotuvėje norėjo atsiskaityti už prekes, pardavėja nurodė, kad pinigai galimai netikri (b.l. 89).
Liudytojas A. J. parodė, kad dirba UAB „Naurata“ taksi vairuotoju ir 2012-05-29, apie 19.00 val., paėmė klientus iš Mažeikių m., Ventos g. 33 namo, esančios taksi stovėjimo aikštelės. Į automobilį įlipo du vyrai. Vienas jų buvo apsirengęs tamsiai, vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus gymio, tamsių plaukų, apie 40 m amžiaus. Kitas vyras buvo apsirengęs šviesiai, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 cm., ūgio, šviesų plaukų, kaire koja šlubavo. Tamsus vyriškis atsisėdo šalia vairuotojo. Vyrus nuvežė į Laisvės g. 70, Mažeikiai. Tamsus vyriškis padavė jam 50 Lt kupiūrą ir atmetė jam 44 litus. Grįžęs į minėtą taksi aikštelę, jis pastebėjo, kad 50 Lt kupiūra galimai suklastota, kadangi nėra vandens ženklų (b.l. 90).
L. T. L. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį, kada tiksliai neprisimena, grįžo iš Švedijos. Kažkur po mėnesio laiko sutiko pažįstamą R. G., kuris paprašė jį nuvežti į Latviją, kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R pasiskolino automobilį N. S., raudonos spalvos iš A. J. ir jis sutiko nuvežti. Neprisimena laiko, tačiau kai pirmą kartą sutiko nuvežti R pas jį atėjo, atsigėrė arbatos, pasiėmė automobilį iš A. J. kiemo ir nuvažiavo prie Sodų g. 9 namo iš kur išėjo taip pat jam pažįstamas A. A.. Jis vairavo automobilį, o A su R aiškino kur važiuoti. Kur važiuoti, t.y. viską nurodė A. A.. Važiavo į Tukumą, atvykus nurodė A važiuoti į turgų, jis laukė automobilyje. A su R išėjo į turgų, už kiek laiko grįžo apsipirkę maisto, turėjo žuvies, daržovių. Jiems grįžus R pasakė, kad jo sugyventinė gyvena Tukume. Tada visi trys nuvažiavo pas R sugyventinę kur pavalgė, atsigėrė kavos, ir išvyko namo per Vainodę, kiek prisimena kartu važiavo ir R sugyventinė. V. A. taip pat kažkur liepė sustoti, kažkur A su R išėjo, kur jie išėjo nežino, jam sakė palaukti automobilyje. Vyrams grįžus, išvyko į Mažeikius. Tuo kelionė ir baigėsi. Po kiek laiko A paklausė ar vėl jis galės nuvežti į Latviją, jis sutiko. 2011-12-03 ryte, atėjo pas R, atsigėrė kavos, nuėjo į A. J. kiemą, prie Taikos g. 5 namo, pasiėmė automobilį , kurį vairavo jis ir važiavo prie Algio namo, Sodų g. 9, kartu važiavo ir R sugyventinė. Važiavo į Tukumą, kur paliko R sugyventinę. Po to visi trys išvyko į Rygą, kur važiuoti nurodė A. R. A. nurodė jam sustoti prie didžiojo turgaus, kur A su R išėjo, jam pasakė palaukti automobilyje. Vyrai užtrukdavo nuo 15 min. iki 1 val. laiko, kaip kada. Jam duodavo latų, kad susimokėti už stovėjimo aikštelę. Kartais duodavo R, kartais A. Degalams pinigų duodavo taip pat abu, vieną kartą vienas, kitą kartą kitas. Po to vyko link Valmaro, pakeliui nurodydavo vyrai daug kartų sustoti, išlipę išeidavo ir netrukus grįždavo, kiek kartu jis sustojo neprisimena. K. A. su R išeidavo nežino, jie nesakydavo. Tą kartą R parnešė jam nupirkęs latvišką sim kortelę, sakė ją įsidėti ir turėti su savimi, paskambins jeigu reiktų kur privažiuoti. Jis tą kortelę buvo įsidėjęs ir naudojo tik vieną kartą. Vakare grįžo namo. Grįžę susitarė, kad 2011-12-05 vėl važiuos. 2011-12-05 apie 05.00 val. jis su R ir A tuo pačiu automobiliu išvyko į Latviją, tada A pasakė jam, kad iki 19.00 val. turi grįžti į Mažeikius, kadangi Algiui reikia atsižymėti policijoje Mažeikiuose. Važiavo į Limbažę, prie turgaus esančio daugiaaukščio kieme jam liepė sustoti ir laukti, A pasakė, kad eina jam nupirkti cigarečių, ir abu su R išėjo. Jis laukė automobilyje, tada A parsinešė rožių, R kažkokių suvenyrų. Paskui važiavo link Pocema, jis tiksliai neprisimena, kur pakeliui A su R liepė sustoti trejose prie kelio esančiose parduotuvėse, kur jie išeidavo ir netrukus grįždavo. Grįžtant link Limbažės, juos sulaikė policijos pareigūnai ir nurodė vykti į policijos komisariatą. Kur pareigūnai padarę kratą, pas A ir R rado nemažai padirbtų pinigų, jis pinigų neturėjo visiškai. K. A. ir R turi padirbtų pinigų jis sužinojęs policijos komisariate. Jis pinigų neturėjo, niekas jam jų nedavė, apie tai nieko nežinojo (b.l. 91).
Liudytojas E. K. parodė, kad jau nuo vaikystės turi pravardę „klioša“, kuria jį daug kas vadina. 2012 metų pavasarį, kada tiksliai neprisimena, gal balandžio mėnesį, buvo susitikęs su pažįstamu R. G., važinėjosi automobiliu VW Sharan, kurį R vairavo, automobilį buvo pasiskolinęs iš kažkokio pažįstamo. B. R. davė jam 50 litų kupiūrą ir pasakė, kad gali eiti nusipirkti cigarečių. Jis paėmė pinigus ir nuėjo į kioskelį, esantį Ventos gatvėje, Mažeikių m., kur jam norint nusipirkti cigarečių ir įdavus iš R gautus 50 litų, kioskelio darbuotoja iškvietė apsaugos darbuotojus, po to policiją ir jį sulaikė dėl netikros 50 litų kupiūros. Kad 50 litų kupiūra netikra jis nežinojo. Dėl netikros kupiūros realizavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigtas baudžiamuoju įsakymu. Po kiek laiko, kada tiksliai neprisimena, jis kartu su R. G., padėjo pažįstamam A. Ž. perkraustyti daiktus į Akmenės kaimą. R buvo vėl su automobiliu VW Sharan, kuriame sukrovę A. Ž. daiktus važiavo į Akmenės kaimą. Automobilį vairavo R, bevažiuojant pro Ž. R. davė jam tris kupiūras: vieną 50 litų ir dvi 20 litų kupiūras, jis suprato, kad banknotai netikri, kadangi kai pirmą kartą pagavo jį kioskelyje R pasakė jam, kad tai buvo „falšivkė“. Jam nuėjus į Žagarėje esančią parduotuvę, kartu ėjo ir A. Ž. draugės O giminaitis, vardu K, jam perkant kavą ir dar kažką iš maisto produktų, ir padavus padirbtą 50 litų kupiūrą, buvo iškviesta policija ir jį su K sulaikė. A ir R tuo metu buvo automobilyje, laukė jų. Dėl padirbtų pinigų Akmenės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigtas taip pat baudžiamuoju įsakymu. Jis iš R. G. gavo 4 padirbtas kupiūras: dvi po 50 litų ir dvi po 20 litų. Kai gavo pirmąją 50 litų kupiūrą, jis nežinojo, kad ji padirbta, o kai gavo likusias tris, jau žinodamas, kad pinigai padirbti juos realizavo. Iš kur R. G. gavo padirbtus pinigus jis nežino (b.l. 92-93).
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2012 m. balandžio viduryje tikslaus laiko neprisimena, jo pažįstamas R. G. iš kažko pasiskolino automobilį VW Sharan, ir padėjo jam persikraustyti daiktus iš Mažeikių, , į Ventos kaimą, Akmenės rajoną pas draugę O. Praėjus gal porai savaičių nuo tada kai R. G. ir E. K. padėjo jam persikraustyti, jie atvažiavo pas jį į Ventos kaimą, atsivežė alaus, atvažiavo tuo pačiu VW Sharan automobiliu. Tuo automobiliu, kurį vairavo R, važiavo link Žagarės, kartu važiavo A. Ž., E. K. ir jo draugės O kūminas K. S.. B. R. sustojo kažkokioje kaimo parduotuvėje, Akmenės rajone, kur tiksliai neprisimena ir E su K išėjo į parduotuvę kažko nusipirkti, jiems išėjus netrukus atvažiavo policija, atvykus policijai R išvažiavo, jis buvo kartu su R automobilyje. R važiavo link Šiaulių, jam padavė kažkokį maišelį ir liepė išmesti pro langą, kas buvo maišelyje nežino, bet tą maišelį išmetė pro langą, netrukus juos sulaikė policijos pareigūnai ir paaiškėjo, kad maišelyje buvo padirbti pinigai, kiek jų buvo nežino. Jis teigė, kad R jokių pinigų jam nedavė, nematė, kad būtų davęs E ar K. Jis ir R. G. buvo sulaikyti dviem paroms laiko. 2012-05-13 ryte, valandos tiksliai pasakyti negali, jis eidamas kartu su E. K., pravarde „Klioša“ Mažeikių mieste Taikos gatvėje sutiko R. G. ir jo paprašė, kad nuvežtų į Purvėnų k. Mažeikių rajone surasti jo tėvą Z. Ž.. R sutiko jį kartu su E. K. pavežti. R nuvežė su savo automobiliu (autobusiuku), markės nežino, lygtai melsvos spalvos į Purvėnų k., Mažeikių rajone. Jį nuvežė pas giminaitę Z. J., jis išlipęs iš automobilio nuėjo pas ją į namus, o R. G. su E laukė automobilyje, bet kadangi jo tėvo ten nebuvo, tai jis sugrįžo atgal į automobilį. Kai sugrįžo į automobilį užsimanė parūkyti, bet nei vienas neturėjo cigarečių, tai R paprašė, kad duotų pinigų, sakė, kad jis nueis nupirkti, tada R padavė jam 200 litų kupiūrą ir ją paėmęs nuėjo pas J dar sykį į namus, nes prieš tai R pasakė, kad reikia išsikeisti tuos pinigus, nes jis žino kur nusipirkti cigarečių, o ten neturės atmesti, tai jis nuėjo pas J į namus ir paprašė, kad ji pakeistu tuos 200 litų į smulkesnes kupiūras. J pakeitė tuos 200 litų, bet ji neturėjo pakeisti smulkiomis kupiūromis visų 200 litų, o davė 170 litų, tai jis jai pasakęs, kad tuos 30 litų atiduos kitą kartą. K. J. pakeitė 200 litų ir davė 170 litų smulkesnėmis kupiūromis jis parėjo atgal į automobilį ir išvažiavo. Cigarečių kiek pamena nebenusipirko, tai nuvažiavę į kolonėlę, įsipylė už 50 litų dujų ir paprašė, kad R nuvežtų jį į Pikelių k. pas jo mamą ant kapų. Važiuojant R. G. pasakė jam, kad tie 200 litų, kuriuos jis pakeitė pas savo giminaitę Z. J., buvo netikri, t.y. padirbti. Važiuojant iš Pikelių k. į Mažeikius, užsuko į Bugenių k., esančią parduotuvę, ir ten E. K. nuėjo ir nupirko alaus, bet ar jis mokėjo tikrais pinigais, ar padirbtais, to jis nežino. O tuos pinigus, kuriuos jis iškeitė pas savo giminaitę J ir gavo 170 litų, tai visi trys leido kartu ir visus išleido bei grįžę į Mažeikius išsiskyrė, t.y. jis nuėjo į butą, kur kartu su draugu nuomojosi, t.y. adresu , Mažeikiai, o kur nuėjo E su R nežino. Jis teigia, kad jam R. G. davė tik vieną 200 litų kupiūrą, kuri kaip vėliau R. G. pasakė buvo padirbta, daugiau jis nedavė nė vienos kupiūros. jis nurodė, kad su A. A. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę prieš porą metų Marijampolėje (b.l. 94-96).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-05-17 išvadoje Nr. 117-12 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas 2007 metų pavyzdžio 10 litų nominalo banknotas Nr. AD 6705575 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras, pagamintas spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu (b.l. 34-35).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-05-24 išvadoje Nr. 126-12 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas 2003 metų pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AJ 1911293 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras, pagamintas ant nebanknotinio popieriaus, spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu, imituojant punktyrinį apsauginį siūlelį (b.l. 42-43).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-05-24 išvadoje Nr. 127-12 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas 2003 metų pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AH 8776274 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras, pagamintas ant nespecialaus popieriaus, spalvinio kopijavimo būdu, rašaliniu aparatu, imituojant punktyrinį siūlelį (b.l. 50-51).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-05-11 išvadoje Nr. 110-12 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas 2003 metų pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AJ 1911293 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras, yra atspausdintas spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu (b.l. 59-60).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-05-24 išvadoje Nr. 124-12 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas 2003 metų pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AJ 1911293 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras, pagamintas ant nebanknotinio popieriaus, spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu, imituojant punktyrinį apsauginį siūlelį (b.l. 65-66).
Lietuvos banko kasos departamento specialisto 2012-06-05 išvadoje Nr. 136-12 nurodyta, kad tyrimui pateikti trys 2007 metų pavyzdžio 10 litų nominalo banknotai tuo pačiu Nr. AD 8818572 ir vienas 2003 metų pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AH 8743402 neatitinka litų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikri, pagaminti spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu, imituojant punktyrinį apsauginį siūlelį (b.l. 73-75).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012-06-14 išvadoje Nr. 140-(3376)-IS1-3805 nurodyta, kad pateiktas tyrimui 50 (penkiasdešimties) litų banknotas Nr. AJ 1911293 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu (b.l. 80).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnį kyla ir už netikrų pinigų įgijimą, laikymą bei jų realizavimą. Šio nusikaltimo objektas yra normali pinigų apyvarta bei valstybės, ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai. Netikrų pinigų laikymas – tai netikrų pinigų pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis įgyja, laiko ar realizuoja netikrus pinigus ir nori tai daryti. Realizavimo – tai netikrų pinigų perdavimo bent vienam kitam asmeniui subjektyvioji pusė taip pat pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis realizuoja netikrus pinigus ir nori tai daryti.
K. R. G kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, nes R. G. žinodamas, kad pinigai yra netikri, juos laikė ir realizavo įsigydamas už juos prekes, įsigijo šiuos pinigus.
K. R. G atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinimą R. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį ir kaltinamojo R. G. nusikalstama veika pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam R. G. gali būti skirta bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
K. R. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams nustatė, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgtina į LR BK 41 str. apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (realizuoti netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus), nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka, baustas, psichikos sveikatos centre nesilankė, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, nes baudžiamas ne pirmą kartą (LR BK 48 str. 2 d.), įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p.). Skirtina bausmė nelaikytina per griežta bausme ir atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
K. R. G paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
P. R. G kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams (3) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis subendrinti bausmę su 2012-06-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir 2012-09-19 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 9 (mėnesius) laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Kęstutis Stulginskas