Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2SA-145-516-2009].doc
Bylos nr.: 2SA-145-516/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2SA-145-516/2009

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                             (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. lapkričio 4 d.

Vilnius 

 

 

Vilniaus apygardos teismo pranešėjos Rasos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2009 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą suinteresuotiems asmenims G. B. , antstoliui M. D. dėl antstolio veiksmų.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas G. B. 2009-02-17 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti antstolio M. D. veiksmus – UAB „DYO“ ekspertizės išvados, surašytos 2009-01-19 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo priėmimą neteisėtais.

Nurodė, kad UAB „DYO“ 2009-01-19 surašė ekspertizės išvadą, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 217000 Lt, tačiau antstolis su pareiškėju, kuriam butas priklauso, net nebuvo užėjęs į butą. Pareiškėjo nuomone, buto kaina nurodyta per maža, siekiant, kad butas atitiktų varžytynėse nustatytą pradinę buto vertę – 173600 Lt. Todėl, antstolis tokio ekspertizės akto priimti ir nustatyti pradinės buto vertės varžytynėms negalėjo. Pareiškėjo teigimu, turi būti atliekama papildoma ekspertizė dėl buto įvertinimo pagal LR CPK 682 str. 2 dalį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-10 nutartį, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje pagal išieškotojos G. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 55668,04 Lt išieškojimo iš skolininko G. B. .

Teismas konstatavo, kad vykdomo proceso normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu numato, kad patvarkymo skirti ekspertizę nuorašas siunčiamas vykdymo proceso šalims, kad jos galėtų pareikšti nušalinimą ekspertui, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2008-11-25. Nei nušalinimo ekspertui, nei vėliau motyvuotų prieštaravimų dėl atliktos ekspertizės LR CPK 582 str. 2 dalyje nustatyta tvarka taip pat nebuvo gauta, ką patvirtina vykdomosios bylos medžiaga. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nurodė, kad antstolio pranešime parduodamo pirmosiose varžytynėse nurodyta buto pradinė kaina nurodyta teisingai, vadovaujantis CPK 718 str.

Atskiruoju skundu skolininkas G. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti paskelbtas buto varžytines. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. antstolio paskirtas ekspertas bute net nesilankė, o apeliantas nušalinti eksperto negalėjo, nes įteikiant eksperto išvadą pareiškėjui nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka. Be to, šiuo metu iš esmės pasikeitė įvertinto turto kaina, kadangi nekilnojamojo turto kainos yra kritusios;
  2. išieškotoja G. B. apeliantui yra skolinga analogišką priteistą sumą. Apelianto nuomone, pardavus turtą ir išmokėjus G. B. priteistą sumą, nebus galima išieškoti apeliantui išieškotinos sumos iš G. B. , kadangi ji jokio turto neturi;
  3. ekspertizės įvertinimas yra pagrįstas kito analogiško turto vertinimu, tačiau apelianto teigimu, šiuo metu buto vertė negali siekti 217000 Lt. Įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, kadangi naujas buto įvertinimas turės įtakos ir varžytinėse nustatomai buto kainai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. D. prašo  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį palikti nepakeistą, o G. B. atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nekilnojamąjį turtą vertino vertintojas R. K. , turtintis 12 metų turto vertintojo stažą. Nurodo, kad butas įvertintas 217000 Lt ir vadovaujantis CPK 718 str. pirmose varžytinėse parduodamo buto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nuo nustatytos kainos, t.y. 173600 Lt. Nepardavus turto pirmose varžytinėse ir pardavinėjant jį antrose, vadovaujantis CPK 722 str., pradinė kaina sudaro 60 procentų įvertinto turto vertės. Antstolis taip pat nurodo, kad G. B. jam nėra pateikęs įsiteisėjusios teismo sprendimo dėl analogiškos skolos priteisimo iš G. B. . be to, apeliantui pranešimas apie varžytines ir pradinę parduodamo turto kainą įteiktas asmeniškai 2009-02-06, tačiau G. B. antstoliui iki šiol nepateikė jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, kaip tai numatyta CPK 682 str. 2 d.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-08 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio kontoroje buvo vykdoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-18 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. skolininko G. B. turto arešto 52136 Lt sumai. Vykdant šią nutartį 2007-04-23 turto aprašu buvo areštuotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Išieškotoja G. B. pateikė prašymą nukreipti skolos išieškojimą į areštuotą turtą- butą. 2008-09-22 antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto – buto – vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „DYO“. Atlikus pareiškėjo areštuoto buto vertinimo ekspertizę ir jį įvertinus 217 000 Lt, pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie įvyksiančio buto varžytines.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę.

Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjui antstolio patvarkymas dėl paskirtos ekspertizės buvo įteiktas asmeniškai 2008-11-25, o pranešimas apie varžytines ir pradinę parduodamo turto kainą -2009-02-06, tačiau apeliantas nėra pareiškęs nei ekspertui nušalinimą, nei prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjas pasinaudotų savo teise nušalinti ekspertą (CPK 682 str. 2 d.) ar ginčyti turto įkainavimą (CPK 681 str. 3 d.). Atskirojo skundo argumentas, jog ekspertas butą įvertino jo net neapžiūrėjęs, teisiškai nėra reikšmingas, kadangi turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. numatytais metodais, tarp jų- lyginamosios vertės metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Taikant šį turto vertės nustatymo metodą, vertinamas objektas turėtų būti apžiūrimas tik tokiais atvejais, kada jis yra išskirtinis lyginant su analogais (žymiai geresnės arba žymiai blogesnės būklės), tačiau tokių aplinkybių apeliantas nenurodė. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų dėl neteisingai nustatytos buto kainos apeliantas taip pat  nenurodė.

Tokiu būdu, priverstinai parduodamo turto vertė nagrinėjamu atveju yra 217 000 Lt, tačiau remiantis Civilinio proceso kodekso 718 str., pirmose varžytinėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 80 procentų Civilinio proceso kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos, nagrinėjamu atveju- 173600 Lt. Vadinasi, jau pirmosiose varžytynėse butą bus siūloma įsigyti už šią kainą, o, jeigu turtas iš pirmųjų varžytynių nebus parduotas, jo kaina dar bus mažinama (Civilinio proceso kodekso 722 str.). Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad turto rinkos kainos yra sumažėjusios, negali būti vertinama kaip skolininko teisių pažeidimas, kadangi suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui (Civilinio proceso kodekso 758 str. 1 d.), o tai reiškia, jog turto paradavimas už kuo didesnę kainą, atitinka ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad turto vertė neva tai nustatyta per didelė, negali būti vertinamas kitaip, kaip tik siekis bet kokių argumentų pagrindu užvilkinti vykdymo veiksmus, t.y. turto pardavimą iš varžytynių. 

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų skundo argumentą, jog išieškotoja G. B. apeliantui yra skolinga analogišką iš jo priteistai sumą, todėl pardavus turtą ir išmokėjus G. B. priteistą sumą, nebus galima išieškoti apeliantui išieškotinos sumos iš G. B. , kadangi ji jokio turto neturi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats G. B. nepateikė jokių įrodymų apie tokios skolos egzistavimą, o, taip pat, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra priimta jokio teismo sprendimo dėl analogiškos skolos priteisimo iš G. B. .

Kiti apelianto atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o pareiškėjo G. B. atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339  str., teismas

                                                         

 

                                             n u t a r ė :

 

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Alma Urbanavičienė

 

Teisėjai                                                                                                                      Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                                              Andžej Maciejevski