(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., AB „Šiaulių bankas“, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas R. M. 2017-02-21 kreipėsi su skundu į antstolį V. M., prašydamas:

1. naujai pradėtą vykdomąją bylą (dėl tos pačios skolos ir tam pačiam išieškotojui) nutraukti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui išaiškinti sprendimo bei vykdomojo dokumento vykdymo tvarką ar termino nustatymą;
2. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškojimą nutraukti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui išaiškinti sprendimo bei vykdomojo dokumento vykdymo tvarką ar termino nustatymą;
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą grąžinti nustatyta tvarka, tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas būtų netenkinamas ar teismas pateiktų išaiškinimą dėl sprendimo ir vykdomojo dokumentu, tokiu atveju atsižvelgti į išaiškinimą bei vykdomąjį dokumentą prijungti prie jau pradėtos ankstesnės vykdomosios bylos, kuri vykdomais UAB „Statybų ekspertas“ įkeisto daikto banko naudai;
4. panaikinti naujai pradėtoje vykdomojoje byloje visus patvarkymus, surašytus 2016-06-07 ir 2017-02-08 dieną;
5. panaikinti 2016-06-07 raginimą ir 2016-06-07 reikalavimą;
6. panaikinti visas vykdymo išlaidas;
7. grąžinti šiai dienai išieškotas pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitų į tas pačias banko sąskaitas ir išieškotą iš pareiškėjo turtą;
8. panaikinti turto areštą ir kt.

2. Skunde iš esmės nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas nepagrįstas dvigubas išieškojimas. Pasak pareiškėjo, kreditorius, kreipdamasis dėl vykdomojo dokumento išdavimo, piktnaudžiauja vykdymo procesu, nesąžiningai nutyli apie jau vykdomą išieškojimą iš pakankamos vertės įkeisto turto kreditoriaus naudai, tokiu būdu klaidina teismą ir siekia tai nuo teismo nuslėpti. Dėl to, pareiškėjo teigimu, galimai įvyko klaida išduodant vykdomąjį raštą ar net priimant 2015-02-11 sprendimą. Skunde paaiškinta, kad išieškoma skola kildinama iš vienos ir tos pačios kreditavimo sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus (banko) ir UAB „Statybų ekspertas“. Tarp kreditoriaus ir pareiškėjo sudaryta laidavimo sutartis, kuri yra paskesnė papildoma (šalutinė) priemonė dėl pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Antstolis užvedė vykdomąją bylą ir vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje pagal hipoteka UAB „Statybų ekspertas“ kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, procesas nėra baigtas, įkeistas turtas pakankamos vertės, antstolis skelbia varžytynes ir siekia parduoti įkeistą turtą. Vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu dėl tos pačios skolos, dydžio ir masto pradėta neužbaigus pirmos vykdomosios bylos pagal įkeistą hipoteka turtą. Pareiškėjo pabrėžta, kad kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas iš esmės kvestionuoja Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl teigia, kad išieškojimas jo atžvilgiu vykdomas nepagrįstai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai suvaržė ir areštavo daugiau nei dvigubai turto dėl tos pačios skolos, taip pažeisdamas vykdymo tvarką procese, taip pat asmeniškai neįteikė pareiškėjui raginimo įvykdyti sprendimą.
3. Antstolis V. M. 2017-02-27 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Patvarkyme nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomu visoms valstybės institucijoms ir pareigūnams, sprendimas įgyja įstatymo galią ir niekas negali atsisakyti jį vykdyti. Įsiteisėjus teismo sprendimui teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuris yra oficialus teismo dokumentas, jo pagrindu atliekami priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Antstolio pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės vertinti išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo, kreditoriaus ir skolininko sutartinių santykių ar atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Skolininkas antstolio kontorai nepateikė jokių įrodymų, kad antstolis galėtų nutraukti vykdomąją bylą, grąžinti vykdomąjį dokumentą ar sustabdyti vykdymo procesą.
5. Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo kvestionuojamas teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2016-03-29, jo pagrindu 2016-05-10 išduotas vykdomasis raštas. Kaip ir nurodo antstolis, vykdomasis raštas yra galiojantis vykdomasis dokumentas, kurį antstolis privalo vykdyti. Pasak suinteresuoto asmens, skunde nėra nurodytas nei vienas tinkamai įstatymiškai pagrįstas argumentas, dėl ko antstolio atliekami veiksmai turėtų būti sustabdyti ar nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolio V. M. veiksmų netenkino.
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde nenurodė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo, susijusio su antstolio nepagrįstu vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti.
8. Skolininko skundo argumentus dėl išduoto vykdomojo rašto galimo neteisėtumo, teismas laikė  teisiškai reikšmingais, nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų, kol vykdytinas dokumentas nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu. Teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad antstolis vykdo nepagrįstą išieškojimą pagal pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą.
9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu vykdomas nepagrįstas dvigubas išieškojimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą dėl  antstolio veiksmų, nepridėjo įrodymų, kad skola AB Šiaulių bankui yra visiškai padengta iš UAB „Statybų ekspertas“ įkeisto turto. Ta aplinkybė, kad skolos išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, teismo nuomone, savaime nėra kliūtis kreditoriaus prašymu vykdyti tos pačios skolos išieškojimą iš solidariojo bendraskolio – laiduotojo R. M.. Pareiškėjo argumentus, kad išieškojimas iš jo, kaip laiduotojo, galimas tik užbaigus vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, teismas atmetė kaip nepagrįsti.
10. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, vykdant išieškojimą tiek iš hipoteka įkeisto turto, tiek iš jo, kaip laiduotojo, iš jo yra išieškota daugiau, negu teismo sprendimu priteista skolos suma. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą arba grąžinti nagrinėti bei spręsti klausimą iš naujo.
12. Nurodo, kad pareiškėjas nežinojo apie pradėtą išieškojimą, apie turto išvaržymą  sužinojo, kai negalėjo atsiskaityti banko kortele. Mano, kad antstolis išieškojimą vykdo neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų. Teigia, kad antstolis užvesdamas dvi vykdomąsias bylas, vykdo dvigubą skolos išieškojimą, dėl ko skaičiuoja nepagrįstais vykdymo išlaidas.
13. Taip pat nurodo, kad išieškojimas neatitinka ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d., CK 6.76 str. 1 d., 2 d., CPK 73 str. 1 d., ir 2 d., teisės principams, viešajai tvarkai, gerai moralei, neatitinka vykdymo proceso normų, nukrypstama nuo Antstolių įstatyme 3 str. funkcijų ir pareigų. Antstolis užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymą pagal įkaito davėjo išieškotojo naudai įkeistą nekilnojamą turtą vykdomojo įrašo pagrindu. Antstolis neužbaigęs pirmosios vykdomosios bylos pagal hipoteka įkeistą daiktą, pradėjo kitą naują vykdomąją bylą dėl tos pačios skolos. Pagal suformuotą teismų praktiką išieškotojas (hipotekos kreditorius (bankas)) turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, todėl pirmiausiai išniekojimas turėjo būti nukreiptas į UAB „Statybų ekspertas“ įkeistą daiktą. Pareiškėjo nuomone, pagal CK 6.76 str. 1 d. numato išniekojimą pagal laidavimą. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) priemonė paskesnė, o ne lygiagreti ar pirminė. Pagrindinei prievolei įvykdyti yra įkeistas daiktas ir dėl prievolės įvykdymo susitaria šalių hipotekos sutartimi. Pardavus UAB „Statybų ekspertas“ įkeistą turtą gautos pajamos yra pakankamos patenkinti reikalavimą. Antstolis taip pat nesilaiko CPK 644 str. 1 d., 662 str., 665 str.  nustatytos tvarkos.
14. Teismas taip pat neteisingai aiškina pranešimų įteikimų ar raginimų įteikimą, kadangi pareiškėjui nebuvo įteikti 2016 m. mėnesį jokie dokumentai. Tai, kad dokumentai įteikti kitam asmeniui, nereiškia, kad jie įteikti pareiškėjui asmeniškai. Teismas taip pat neturėjo pagrindo dokumentų įteikti viešai.
15. Teismas nepagrįstai nurodo, kad turtas areštuotas neviršijant iš skolininko išieškomos sumos, neaišku kuo remiantis nustatė šią aplinkybę. Teismas nutartyje visiškai nemotyvavo argumentų dėl arešto sumos. Nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. 1 d., 667 str.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo skundą atmesti.
17. Nurodo, kad visi pareiškėjo ginčijami klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiomis nutartimis. Antstolis užvedė dvi atskiras vykdomąsias bylas, kadangi skolą išieškoma iš skirtingų asmenų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

18. Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
19. Nustatyta, kad antstoliui V. M. buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-10 vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. e2-596-860/2015, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai (vykd. b. l. 7). Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-03-29. 2016-06-07 patvarkymu antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, priėmė jį vykdyti (vykd. b. l. 44).   2016-06-07 pranešimu dėl turto arešto skolininkas informuotas, kad areštuotas jam priklausantis turtas (vykd. b. l. 41). Turtas areštuotas neviršijant iš skolininko išieškomos 30 462,96 Eur sumos (vykd. b. l. 36-39). 2016-06-07 raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti nurodytą skolą ir vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 43). Nepavykus įteikti skolininkui raginimo žinomais adresais, raginimas įteiktas viešo paskelbimo būdu 2016-06-23 (vykd. b. l. 52). Per raginime nustatytą terminą skolininkui neatsiskaičius, pradėtas priverstinio išieškojimo procesas.
20. Apeliantas teigia, kad nežinojo apie pradėtą išieškojimą ir mano, kad teismas taip pat neteisingai aiškina pranešimų įteikimų ar raginimų įteikimą, nes pareiškėjui 2016 m. mėnesį nebuvo įteikti jokie dokumentai. Pažymi, kad dokumentai įteikti kitam asmeniui, o tai reiškia, kad jie nebuvo įteikti pareiškėjui asmeniškai; taip pat teismas neturėjo pagrindo dokumentų įteikti viešai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo argumentacija nesutinka.
21. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 6241 straipsnio 12 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gali būti išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį. Taigi, įstatymas numato šiuos raginimo skolininkui įteikimo būdus: registruota pašto siunta, įteikimas asmeniškai, raginimo paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje, raginimo įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenis nustatyta, kad antstolio raginimo pareiškėjo žinomais adresais įteikti nepavyko  (CPK 123 str. 1 d., 3 d.), todėl  antstolis raginimą pareiškėjui  įteikė tinkamai viešo paskelbimo būdu (CPK 660 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimas adresato pilnamečiui šeimos nariui (tetai) laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (CPK 123 str. 3 d.), ir, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidžia CPK numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos.
23. Apelianto nuomone,  antstolio vykdomas išieškojimas neatitinka ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms  - CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d., CK 6.76 str. 1 d., 2 d., CPK 73 str. 1 d., ir 2 d., teisės principams, viešajai tvarkai, gerai moralei, neatitinka vykdymo proceso normų, nukrypstama nuo Antstolių įstatyme 3 str. funkcijų ir pareigų. Teigia, kad antstolis neužbaigęs pirmosios vykdomosios bylos pagal hipoteka įkeistą daiktą, pradėjo kitą naują vykdomąją bylą dėl tos pačios skolos. Pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką išieškotojas (hipotekos kreditorius (bankas)) turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, todėl pirmiausiai išniekojimas turėjo būti nukreiptas į UAB „Statybų ekspertas“ įkeistą daiktą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais taip pat nesutinka.
24. Priešingai nei nurodo apeliantas, šiuo atveju pagal kasacinio teismo praktiką, svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Laidavimo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-457-611/2015). Tuo tarpu apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog skola išieškotojui yra padengta iš UAB „Statybų ekspertas“ įkeisto turto (CPK 178 str.), kurie leistų daryti išvadą, jog antstolis pažeidė įstatyminį reglamentavimą.
25. Pažymėtina, kad iš esmės apeliantas savo atskirąjį skundą dėl materialių teisės normų pažeidimo grindžia tapačiais motyvais dėl kurių, kaip minėta, skundžiamojoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu pats apeliantas jokių argumentų dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos atskirajame skunde nenurodo ir nemotyvuoja, iš esmės atkartoja skundo argumentus.
26. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nutartyje visiškai nemotyvavo argumentų dėl arešto sumos, kadangi nutartyje  teismas nurodė, jog  pareiškėjas visiškai nepagrindė  aplinkybės, jog vykdant išieškojimą turto iš esmės areštuota daugiau nei išieškoma suma (CPK 178 str.).
27. Pažymėtina, kad antstolis pareiškėją informavo ir jam išaiškino, kad, jeigu buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos bankuose, į kurias negali nukreiptas išieškojimas (nedarbo išmoka, kompensacinės lėšos, komandiruotpinigiai, motinystės (tėvystės) pašalpa, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, socialinė parama, išeitinė išmoka) arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka turi teisė per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo turi pateikti antstoliui tai įrodančius dokumentus; tokios lėšos bus grąžinamos per nurodytą terminą. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas  tokių įrodymų antstoliui nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, kaip vykdymo proceso dalyvis, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Tokių duomenų apeliantas neteikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog antstolis CPK 668 straipsnio ir 667 straipsnio nuostatų nepažeidė.
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto  teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                     Henrichas Jaglinskis