Civilinė byla Nr. e2-9321-1009/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00151-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 5 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Tomadas“ prašo priteisti iš atsakovo T. G. 7441,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2013-03-25 su Šiaulių apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1022 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal sutartyje nustatytus įkainius. Ieškovas 2013-08-09 gavo pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas minėtą transporto priemonę nuvežė į saugojimo aikštelę. Ieškovas 2014-05-28 bei 2017-12-18 kreipėsi pranešimu į atsakovą, informuodamas, apie būtinybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Taip pat ieškovo atstovai 2016 m. rugpjūčio mėn. vyko atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovo namuose nerado, todėl paliko ant durų informacinį lapelį. Atsakovas į raginimus nereagavo, su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 7090,80 Eur už 1555 saugojimo dienas, skaičiuojant už vieną dieną po 4,56 Eur.
Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dalyvavo atsakovas T. G., kuris yra transporto priemonės savininkas, tad galima daryti išvadą, jog jam buvo žinoma, kad transporto priemonė nėra konfiskuojama, tačiau pastarasis nesikreipė dėl jos atsiėmimo, todėl ieškinys yra teisėtas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-03-25 ieškovas ir Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1021 (2014 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties pratęsimo) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2013-08-09 policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Raseinių r. sav., Norgėlų k. 2013-08-19 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.‑938-476/2013 atsakovas nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 1241 straipsnio 7 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1148,10 Eur (5000,00 Lt) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Ieškovas 2014-03-17 raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl informacijos pateikimo, į kurį 2014-03-28 raštu buvo atsakyta, kad automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galima grąžinti. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK rašto leidimas atsiimti transporto priemonę išduotas nebuvo. Ieškovas 2014-05-28 ir 2017-12-18 siuntė atsakovui pranešimus ragindamas sumokėti susidariusią skolą ir atsiimti transporto priemonę.
Pareiga asmeniui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, nagrinėjamu atveju, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovas T. G..
Nors ir nustatyta pareiga atsakovui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo, III asmens elgesį konkrečiu atveju.
Byloje pateiktos Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Šis terminas nustatytas tam, kad saugotojas dirbtinai nedidintų daikto saugojimo išlaidų, siekdamas padaryti jas didesnėmis, nei paties saugomo daikto vertė. Nagrinėjamu atveju, pagal teismui pateiktus dokumentus ieškovas į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl informacijos pateikimo kreipėsi tik 2014-03-17, t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo transporto priemonės nuvežimo. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad ieškovas, gavęs informaciją apie tai, kad transporto priemonės saugoti nereikia, savo lėšomis vykdo sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip sprendžia tokių transporto priemonių klausimą. Ieškovas po to, kai nesulaukė jokio atsakymo iš atsakovo dėl 2014-05-28 pranešimo, pakartotinį pranešimą jam siuntė tik 2017‑12‑18, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams, iki tol jokių skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą išieškojimo veiksmų, kaip numatyta Sutarties 4.3 punkte, nesiėmė, o ieškinį teismui pateikė tik 2018-02-05. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo darbuotojai 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo nuvykę į atsakovo gyvenamąją vietą informuoti apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip keturiems metams ir penkiems mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo, kas rodo, kad ieškovas nesistengė išieškoti susidariusį įsiskolinimą, t. y. elgėsi pasyviai, taip dirbtinai didindamas saugojimo išlaidas. Tokie ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų, atsakovui kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos. Toks ieškovo elgesys neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovas, sudaręs sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų. Kita vertus, ir atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, taip pat nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). Situacija, kai policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidos, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). CK 6.233 straipsnis nustato, kad asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y. tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi užtikrinti, jog šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau, teismo nuomone, protinga saugojimo paslaugų kaina turi būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso valstybei ar fiziniam asmeniui. Todėl nagrinėjamu atveju, pasisakant dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo vertintinas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas. Taisyklių 5 punktas nurodo, jog tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.
Sutarties 4.1.2 punkte yra numatyta, kad išlaidos už transporto priemonės saugojimą sudaro 4,56 Eur (15,73 Lt) už vieną parą. Taigi, transporto priemonės saugojimo išlaidos mėnesiui sudaro apie 136,80 Eur su PVM. Tuo tarpu iš įvairių įmonių internetinių puslapių matyti, kad vidutinė transporto priemonės saugojimo kaina Kauno mieste vienam mėnesiui sudaro apie 35,00 Eur, vienos paros kaina 1,50 Eur (UAB „Degetas“ – 35,00 Eur/mėn., 1,50 Eur/parai; VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ – 29,00 Eur/mėn., 1,50 Eur/parai). Taigi, sudarydamas susitarimą, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Šiaulių apskrities VPK neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei tretiesiems asmenims pagrįstų kainų nustatymo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota beveik už penkerius metus pripažintina akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, taip pat vertindamas tai, kad sudarydami Sutartį ieškovas bei trečiasis asmuo neįsitikino atsakovui taikytinų kainų atitikimu rinkos kainai, saugojimo kaina sudaro net 136,80 Eur mėnesiui, t. y. net 4 kartus didesnė nei rinkos kaina, teismas sprendžia, jog Sutartyje nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos, todėl ieškovo prašoma priteisti suma mažintina, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovo aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje, po kurio ji privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų ir šešių mėnesių laikotarpį už tai, kad jokių veiksmų nesiėmė atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2013-10-28, t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 1,50 Eur už dieną, viso 547,50 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2018-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑307‑440/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑1026‑580/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑140-219/2016 ir kt.).
CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 7,36 proc. (ieškinio suma 7441,92 Eur, patenkinta ieškinio dalis 547,50 Eur), todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 12,29 Eur (167,00 x 7,36 proc.) žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 547,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,29 Eur (dvylika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Teisėja Sigita Kazlauskienė