Administracinė byla Nr. A-1798-624/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant vertėjui S. K.,

pareiškėjai N. P. ir jos atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,    

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

2015 m. sausio 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Lazdijų rinktinėje sulaikyta užsienietė N. P. (toliau – ir užsienietė, pareiškėja) su dviem mažamečiais savo vaikais G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 27 d. sprendimu nuspręsta sulaikytosios N. P. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo jai ir jos vaikams nagrinėti iš esmės ir jai bei vaikams suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre. Užsienietė išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir ketino išvykti į Lenkijos Respubliką, bet buvo sulaikyta prieš kertant valstybės sieną.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės atstovas su 2015 m. sausio 14 d. teikimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. P. kartu su jos nepilnamečiais vaikais – sūnumi G. M. ir dukra L. M. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, nes ji trukdo priimti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

Užsienietė paaiškino, kad žinojo, jog negali išvykti iš Lietuvos, tačiau su savo vyru ir jo broliu važiavo į Lenkiją, nes norėjo atsiimti pinigus iš savo vyro pažįstamo. Įstatymus pažeidė, nes neturėjo kitos išeities, jiems reikėjo pinigų pragyvenimui, o Užsieniečių registracijos centre jie gauna tik minimalias paslaugas. Ji sutiko būti sulaikyta Užsieniečių registracijos centre. Užsienietės atstovas advokatas P. E. prašė atsižvelgti, kad šeima gali būti sulaikoma tik ypatingais atvejais, o jei būtų skiriamas sulaikymas, tai trumpesniam terminui.

II.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendimu nusprendė N. P. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre kartu su jos vaikais G. M. ir L. M. trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. balandžio 18 d.

Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pripažino, kad užsienietės veiksmai, kai ji, nesulaukusi jos prašymo dėl prieglobsčio jai ir jos vaikams suteikimo išsprendimo, siekė pažeidžiant nustatytą tvarką išvykti iš Lietuvos į kitą valstybę, pripažintini veiksmais, kuriais ji trukdo priimti sprendimą dėl jos ir jos vaikų. Užsienietės paaiškinimai, kad ji neva ketino grįžti į Lietuvą pasiėmus pinigus iš pažįstamo asmens Lenkijoje yra neįtikinantys, nes pinigus pasiimti galėtų ir vienas jos vyras, tačiau iš Lietuvos ji važiavo su visa savo šeima ir su vyro broliu. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad užsienietė su visa savo šeima turėjo tikslą išvykti iš Lietuvos visam laikui. Teismas sprendė, jog tokie užsienietės veiksmai atitinka Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, šiais veiksmais yra trukdoma priimti sprendimą dėl jos ir jos vaikų teisinės padėties, todėl ji sulaikytina su savo vaikais. Teismas atsižvelgė į Įstatymo 114 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nurodė, kad šiuo atveju užsienietė sąmoningai pažeidė Įstatymą, žinojo, kad daro pažeidimą kartu su savo vaikais, todėl tokios užsienietės sulaikymas atitinka ir jos vaikų interesus, nes sulaikius tėvus, kartu su jais esantys vaikai bus apsaugoti nuo galimo dalyvavimo neteisėtuose veiksmuose ir ateityje, nuo bandymų neteisėtai išvykti iš šalies. Sulaikymas Užsieniečių registracijos centre garantuos sulaikytosios vaikams visas būtinas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kurias Lietuva privalo užtikrinti prieglobsčio prašytojams (Įstatymo 71 str. 1 d., 2 d.). Pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis, kai užsienietis trukdo priimti sprendimą ir siekia išvykti iš Lietuvos, taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra teisinio pagrindo ir jos nebūtų pakankamos sprendimo priėmimo ir įvykdymo užtikrinimui. Užsienietė sulaikyta trumpesniam nei 6 mėnesių terminui, nes prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos (Įstatymo 81 str. 1 d.), o toks sprendimas jau yra priimtas ir prašymas nagrinėjamas nuo 2014 m. gruodžio 27 d.

III.

N. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. P. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre netenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas užsieniečių sulaikymo pagrindas nėra taikomas prieglobsčio prašytojams, išskyrus atvejį, kai yra sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje vartojamos dvi teisinės sąvokos – užsienietis bei prieglobsčio prašytojas. Nagrinėjamu atveju 2014 m. gruodžio 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-394, kuriuo nuspręsta pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jai ir jos mažamečiams vaikams nagrinėti iš esmės bei suteikti laikiną teritorinį prieglobstį. Taigi pareiškėja ir jos mažamečiai vaikai turi prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teisinį statusą ir nėra perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kadangi už jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, todėl jie negali būti sulaikomi remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Pažymi, kad galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl neatmetama galimybė, kad Migracijos departamentas suteiks pareiškėjai ir jos mažamečiams vaikams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o tokiu atveju sprendimas išsiųsti ją ir jos mažamečius vaikus į kilmės valstybę niekada nebus priimtas ir vykdomas.

Pažymi, kad pareiškėjos vyras ir brolis taip pat yra sulaikyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimais, todėl mažai tikėtina, kad pareiškėja ir jos vaikai, atgavę laisvą judėjimą, galėtų savarankiškai palikti likusią šeimos dalį ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos nesulaukę galutinio sprendimo dėl jų prieglobsčio prašymų.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog likusi šeimos dalis yra sulaikyta, teismo nurodytų tikslų galima pasiekti ir netaikant pareiškėjos judėjimo laisvės suvaržymo. Dėl judėjimo laisvės suvaržymo pirmiausiai kenčia mažamečių vaikų psichika ir normalus vystymasis, kad neabejotinai turi ir turės neigiamos įtakos vaikų sveikatai.

Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 114 straipsnio 3 dalis numato, jog šeimos, kuriose yra nepilnamečių vaikų, gali būti sulaikomos tik ypatingais atvejais, o nagrinėjamoje byloje toks atvejis nebuvo nustatytas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad N. P. veiksmai, kai ji, nesulaukusi jos prašymo dėl prieglobsčio jai ir jos vaikams suteikimo išsprendimo, siekė, pažeidžiant nustatytą tvarką, išvykti iš Lietuvos į kitą valstybę, pripažintini veiksmais, kuriais ji trukdo priimti sprendimą dėl jos ir jos vaikų. Mano, kad N. P. tikslas patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes nesulaukusi sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo Lietuvos Respublikoje, ji, piktnaudžiaudama prieglobsčio procedūra, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų Europos Sąjungos valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Ginčo dalykas – Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta užsienietę N. P. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre kartu su jos vaikais G. M. ir L. M. trims mėnesiams, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-394 nuspręsta (duomenys neskelbtini) pilietės N. P. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jai ir jos nepilnamečiams vaikams: dukrai L. M. ir sūnui G. M. nagrinėti iš esmės; suteikti (duomenys neskelbtini) pilietei N. P. ir jos nepilnamečiams vaikams: dukrai L. M. ir sūnui G. M. laikiną teritorinį prieglobstį; išduoti jiems užsieniečio registracijos pažymėjimus ir apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

2015 m. sausio 13 d. buvo sustabdytas automobilis, vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio P. M., kuriame kaip keleiviai vyko (duomenys neskelbtini) piliečiai A. M., N. P., G. M., L. M., turintys užsieniečių registracijos pažymėjimus. (duomenys neskelbtini) piliečiai paaiškino, kad vyksta į Lenkijos Respubliką. Asmenys pristatyti į Kalvarijos užkardos tarnybines patalpas, pilnamečiams (duomenys neskelbtini) piliečiams priimti sprendimai dėl sulaikymo iki 48 val.

Atsižvelgiant į tai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 14 d. teikimu buvo prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. P. kartu su jos nepilnamečiais vaikais – sūnumi G. M. ir dukra L. M. Užsieniečių registracijos centre. Teikime nurodoma, kad N. P. neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Tokie N. P. veiksmai traktuotini kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

Lazdijų rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu nusprendė sulaikyti N. P. kartu su jos mažamečiais vaikais Užsieniečių registracijos centre, konstatavęs, kad nustatyti užsienietės veiksmai atitinka Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, yra trukdoma priimti sprendimą dėl jos ir jos vaikų teisinės padėties.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.). Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Įstatymo 114 straipsnio 3 dalis nustato, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima manyti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, atsižvelgiant į Įstatymo 114 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje nepakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.   

Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jei sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti, tik tuo atveju, jeigu yra sprendžiama dėl jo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, yra nepagrįsti: prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Jeigu užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Lietuvos Respublika pagal 2013 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 646/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nuostatas nėra atsakinga už tokio prašymo nagrinėjimą ir galutinio sprendimo priėmimą, prašymo pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja ne Įstatymas, o šalies, kurioje toks prašymas pateiktas, teisės aktai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, be kitų užsieniečių, kaip tik ir yra išskiriamas užsienietis, prieglobsčio prašymą pateikęs nebūtinai Įstatymo nustatyta tvarka, dėl kurio yra sprendžiamas perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, klausimas, tačiau tai nesudaro pagrindo aiškinti, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu negali būti sulaikytas užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Skunde iš esmės nėra ginčijama, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas ir ginčijamame teismo sprendime nurodytas pagrindas sulaikyti pareiškėją buvo, t. y. kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes – bandymą be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismas ne be pagrindo konstatavo, kad pareiškėja trukdė priimti galutinį sprendimą dėl jos prieglobsčio prašymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šioje dalyje, todėl dėl jų pakartotinai nepasisako. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja jau teigė, kad 2015 m. sausio 13 d. aiškaus ketinimo vykti į Lenkiją nebuvo, kadangi su lėšas jos sutuoktiniui turėjusiu grąžinti asmeniu nebuvo susitarę dėl konkrečios vietos, šiais jos paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti, kadangi jie prieštarauja aplinkybėms, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų nustatytoms pareiškėjos ir kitų asmenų sulaikymo metu, t. y. kad sulaikyti asmenys teigė vykę į Lenkiją, ką patvirtino ir automobilio navigacijos duomenys (Užsieniečių registracijos centro bylos l. 6), taip pat pareiškėjos paaiškinimams, duotiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams (Užsieniečių registracijos centro bylos l. 7) bei pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Tačiau, kaip jau minėta, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tame tarpe – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.).   

Pareiškėjos atvejis ypatingu, kolegijos vertinimu, negali būti pripažintas ir dėl to, kad pareiškėjos sutuoktinis P. M., kaip nustatyta pareiškėjos aiškinimu bei kas matyti iš kitų bylos duomenų, yra sulaikytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad sulaikymo taikymas taip pat ir pareiškėjai jau nebėra tikslingas.     

  Tačiau Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikoma.            

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d.  sprendimą panaikinti.

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės sienos kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 14 d. teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. P., gim. (duomenys neskelbtini), su dviem mažamečiais savo vaikais G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę N. P., gim. (duomenys neskelbtini), su dviem mažamečiais savo vaikais G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. kovo 16 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                        Dalia Višinskienė