Civilinė byla Nr. e2-4158-595/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43304-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 1267,90 eurų skolos, 78,13 procentų sutartinių palūkanų nuo 577,37 eurų kredito sumos nuo 2015-12-10 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-05 su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 600 eurų dydžio kreditą 8 mėnesių terminui. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, susidarė įsiskolinimas, kuris 2015-12-10 dienai yra 1267,90 eurų: 577,37 eurų kreditas, 149,58 eurų palūkanos, 5,59 eurų kompensacinės palūkanos, 4,96 eurai delspinigiai, 8,40 eurų apmokestinimas, 2 eurai pretenzija, 520 eurų žala. Nepateikus atsiliepimo, ieškovas prašo priimti sprendimą atsakovui už akių.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti LR CPK 130 str. nustatyta tvarka, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis LR CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu A. B. 2015-06-05 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 27244 (toliau – Sutartis), pagal kurią suteikė atsakovui 600 eurų dydžio kreditą 8 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo tinkamai vykdyti įsipareigojimus, nustatytus sutartyje. Tačiau atsakovas prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl 2015-12-10, kaip nurodė ieškovas, yra susidaręs įsiskolinimas: 577,37 eurų negrąžintas kreditas, 149,58 eurai nesumokėta dalis paskolos kainos, 5,59 eurai kompensacinės palūkanos, 4,96 eurai delspinigiai, 8,40 eurai apmokestinimas, 2 eurai pretenzija, 520 eurai patirta žala.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (LR CPK 12, 178 str. str.).
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 577,37 eurai negrąžinto kredito, 149,58 eurai dalį paskolos kainos (palūkanų).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,59 eurų kompensacinių palūkanų bei 4,96 eurų delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 5,59 eurai kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 4,96 eurų delspinigių priteisimo netenkintinas. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 8,40 eurų apmokestinimo, bei 2 eurus už pretenziją taip pat netenkintini, kadangi nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šias prašomas priteisti sumas (CPK 12, 178 str. str.). Šie įkainių dydžiai yra nurodyti tik Skolos susidarymo lentelėje. Taip pat nepagrįstas, todėl netenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo jo naudai 520 eurų patirtos žalos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 300 eurų UAB „SE7“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0828 bei 220 eurų UAB „Krajonas“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2565, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutartis. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų galima spręsti, kad ieškovui UAB „Krajonas“ ir UAB „SE7“ galimai teikė skolos administravimo paslaugas pagal sutartis. Teismas, spręsdamas dėl minėtų išlaidų pobūdžio, sprendžia, kad šios išlaidos yra patirtos kreipiantis į teismą dėl atsakovo skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant ieškinį, todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą – 520,00 eurų nepriteistinos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 577,37 eurų kredito sumos nuo 2015-12-10 iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovas Sutartyje susitarė dėl 78,13 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (78,13 proc.) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 78,13 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc.x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina ieškovui 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (577,37 eurų) nuo 2015-12-10 iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-12-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 29 euro dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (57,77 proc.) iš atsakovo priteistina ieškovui 16,75 eurų žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285-286 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 577,37 eurų negrąžinto kredito, 149,58 eurų nesumokėtos paskolos kainos dalies, 5,59 eurų palūkanų, 18,25 procentus sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 577,37 eurų negrąžinto kredito nuo 2015-12-10 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 732,54 eurų sumą nuo 2015-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,75 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė