Civilinė byla Nr. e2A-555-275/2022
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00312-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.9.; 2.6.10.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Organicagro“ ieškinį atsakovui P. P. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo P. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Organicagro“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Organicagro“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. P. (toliau – ir atsakovas) 20 150 Eur netesybų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. su atsakovu sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP (toliau – 2019 m. lapkričio 13 d. sutartis), kuria ūkininkas atsakovas įsipareigojo ieškovei patiekti 200 tonų ekologiškų grikių. Sutartimi numatyta grikių tonos kaina – 450 Eur. Visas kiekis turėjo būti pristatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas iki susitarto termino pristatė ieškovei tik 50 tonų grikių. Atsakovui vėluojant patiekti visą sutartimi numatytą kiekį, 2020 m. sausio 17 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo perkėlė grikių pardavimo terminą iki 2020 m. kovo 1 d. Atsakovas ieškovei likusio produkcijos kiekio – 149,26 tonų ekologiškų grikių, nepristatė nei iki susitarto termino pabaigos, nei iki sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. kovo 31 d. Ieškovės žiniomis, pagrindinė tokio sutarties neįvykdymo priežastis buvo ta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio mėn. neturėjo pakankamo kiekio sutarties sąlygas atitinkančių išvalytų grikių grūdų, todėl pristatė tik 50 tonų, vėliau, pakilus grikių kainai iki 550 Eur už toną, atsakovas nenorėjo parduoti ieškovei grikių už sutartyje numatytą mažesnę kainą.
3. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes teigdamas, jog jis sutiko perduoti ieškovei numatytą grikių kiekį, tačiau ieškovė produkcijos pakrovimą atšaukė, motyvuodama tuo, kad neva grikiai nepakankamai išvalyti. Teigė, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. pagrįstai atsisakė krauti ekologiškus grikius, neatitinkančius sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas V. C. patvirtino, kad mėginiai imami kelios dienos iki suplanuotos krovos, jis pats asmeniškai dalyvavo mėginių ėmime tiek 2020 m. sausio, tiek vasario mėn., visus kartus mėginių kokybė neatitiko sutarties sąlygų. 2020 m. vasario 25 d. ieškovės direktorius elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad dėl nepakankamai išvalytų grikių buvo atšaukta dviejų savivarčių krova. Atsakovas taip pat buvo informuotas, kad suformuotas mėginys iš aruodo buvo perduotas laboratorijai, atsakovui nurodyta ekologiškus grikius išvalyti iki normos. Vadovaujantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos 2020 m. vasario 25 d. Kokybės tyrimų protokolu Nr. 4B-110, priemaišų kiekis paimtame mėginyje viršijo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą leidžiamą priemaišų kiekį iki 2 proc. – laboratorijoje nustatytas 2,8 proc. grūdų priemaišų kiekis ir 2,5 proc. šiukšlinių priemaišų kiekis. Teigė, kad ieškovė nebuvo suinteresuota anksčiau susitarto sutarties įvykdymo termino nutraukti sutartį, ji buvo suinteresuota įsigyti iš atsakovo grikių už mažesnę kainą, todėl iki pat susitarimu pratęsto termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. kovo 1 d. tikėjosi įsigyti ekologiškų grikių iš atsakovo. Šią aplinkybę įrodo ir faktas, kad 2020 m. vasario 28 d. ieškovės vadybininkas V. C. atvyko krautis numatyto krovinio, kurio 2020 m. vasario 25 d. nepavyko pasikrauti dėl neišvalytų grūdų, tačiau būtent atsakovas, nenurodydamas priežasties, atsisakė krauti grikius. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nevykdė pasirašytoje sutartyje bei 2020 m. sausio 17 d. susitarime numatyto įsipareigojimo tiekti ekologiškus grikius.
4. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 p. numatyta, kad pardavėjas, nepatiekęs sutartyje nurodyto kiekio ir/ar kokybės produkcijos ir pažeidęs šiame punkte numatytus terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos produkcijos vertės, bei atlyginti pirkėjui dėl to susidariusius nuostolius. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.2 p., 2020 m. kovo 27 d. pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų sutartyje numatytą baudą, nes atsakovas buvo pažeidęs ne tik pradine sutartimi nustatytą grikių pristatymo terminą (2019 m. gruodžio 31 d.), bet ir sutarties pratęsime numatytą galutinį terminą – 2020 m. kovo 1 d., be to, vasario mėn. nepateikė dviejų krovinių. Sutartyje numatyta 30 proc. dydžio bauda apskaičiuota nuo laiku nepateiktos produkcijos vertės – nuo 67 167 Eur, ir yra 20 150 Eur dydžio. Atsakovas šios baudos iki šiol nesumokėjo. Sumažinti netesybų dydį nėra pagrindo: šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl netesybų dydžio pardavėjui pažeidus pareigą tinkamai pateikti produkciją pirkėjui; ieškovei nustatyto prekių perdavimo termino laikymasis turėjo esminę reikšmę; sutarties 3.2 p. numatyta pirkėjo teisė atsisakyti pirkimo ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, jei pardavėjas neperduoda produkcijos sutartyje numatytu laiku, sąlygomis ir terminais, o atsakovas likusių 149 tonų ekologiškų grikių iki sutarties nutraukimo ieškovei nepatiekė; šalys 2020 m. sausio 17 d. susitarimu susitarė tik dėl produkcijos pristatymo termino pratęsimo; atsakovas pristatė tik ¼ sutarto ekologiškų grūdų kiekio; atsakovui laiku neperdavus produkcijos, ieškovė patyrė mažiausiai 14 926 Eur dydžio nuostolius, įsigydama ekologiškus grikius pas kitus ūkininkus. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko ne tik sumokėti 30 proc. dydžio baudą, bet ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Sutarties 1.4 p. šalys numatė, kad, pardavėjui pažeidus šio punkto nuostatas, dėl kurių pirkėjas negali įsigyti viso sutartyje numatyto kiekio, pardavėjas įsipareigoja kompensuoti visus pirkėjo patirtus nuostolius dėl nepateiktos tolimesniam produkcijos pirkėjui (pirkėjo užsakovui) produkcijos, taip pat kompensuoti nuostolius bei išlaidas dėl neparduotos produkcijos įsigijimo aukštesnėmis kainomis pas kitus augintojus.
5. Paaiškino, kad ieškovė, turėdama įsipareigojimus iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiekti 200 tonų ekologiškų grikių užsienio įmonei „P.KRUCKEN Organic GmbH“, dar iki 2020 m. sausio 17 d. susitarimo su atsakovu pasirašymo, buvo priversta ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ir 2020 m. sausio 16 d. sudarė sutartį su ūkininkais R. ir T. K. dėl 100 t grikių (tonos kaina 550 Eur) tiekimo iki 2020 m. vasario 14 d. ir sutartį su ūkininku L. K. dėl 25 t grikių pirkimo–pardavimo (tonos kaina 550 Eur) ir jų patiekimo iki 2020 m. vasario 14 d. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. papildomai sudarė sutartis su ūkininkais K. ir V. Z. ir ŽŪB „Trakų artojas“ dėl 125 tonų grikių (po 550 Eur už toną) tiekimo iki 2020 m. kovo 31 d. Atsakovui nevykdant pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, t. y. nepristačius 149,26 t ekologiškų grikių, ieškovė patyrė mažiausiai 14 926 Eur nuostolių, nes grikius teko įsigyti pas kitus ūkininkus už didesnę kainą.
6. Atsakovas P. P. prašė priteisti iš ieškovės 8 544,89 Eur skolos, 727,95 Eur palūkanų, 680 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos.
7. Nurodė, kad ieškovės pozicija nenuosekli. Ieškinyje teigusi, kad atsakovas atsisakė pateikti grikius ir vykdyti sutartį, ieškovės manymu, dėl to, kad grikių neturėjo, vėliau ėmė teigti, kad atsakovas grikius turėjo ir juos pateikė ieškovei, tačiau pati ieškovė juos priimti atsisakė dėl tariamai prastos grikių kokybės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsakovui nepateikus grikių, ieškovė juos turėjo įsigyti iš kitų ūkininkų, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė grikius iš kitų tiekėjų įsigijo dar 2020 m. sausio mėn., kai dar nebuvo suėjęs ieškovės ir atsakovo sutartyje nustatytas grikių pateikimo terminas. Ieškovės nenuosekli pozicija akivaizdžiai parodo, kad ieškovė dirbtinai sukūrė pretekstą reikalauti iš atsakovo netesybų ir nepateikia tikrųjų sutarties neįvykdymo priežasčių. Ieškovė nepaneigė fakto, kad sistemingai pažeidinėjo atsiskaitymo už įvairią iš atsakovo gautą žemės ūkio produkciją terminus, pagal 2019 m. lapkričio 13 d. sutartį už 2020 m. gruodžio mėn. gautus grikius ieškovė atsiskaitė tik kitų metų vasario mėn. Iš viso ieškovė pavėlavo apmokėti net 19 PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovo manymu, ieškovė paprašė atsakovo pratęsti grikių pirkimo–pardavimo sutartį dėl tuo metu ieškovės patiriamų finansinių sunkumų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sutarties termino pratęsimas buvo sudarytas atsakovo iniciatyva. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad atsakovas grikius faktiškai turėjo, todėl neaišku, kodėl atsakovas būtų norėjęs pratęsti grikių pateikimo terminą, nes atsakovas suinteresuotas kuo greičiau realizuoti savo pagamintą produkciją ir už ją gauti pajamas. Byloje esančiais įrodymais nepatvirtinama, kad atsakovas pageidavo pratęsti sutartį, o faktą, kad sutartis buvo pratęsta būtent ieškovės iniciatyva, patvirtina ir tai, kad susitarimo tekstą parengė ir atsakovui pasirašyti pateikė ieškovė. Šalių 2020 m. sausio 17 d. susitarimu buvo ne tik pratęstas grikių pristatymo terminas, bet ir ieškovės iniciatyva iki 120 t (5 krovinių) sumažintas pristatytinų grikių kiekis. Ieškovė neigia, kad buvo pakeistas sutartyje numatytas grikių kiekis, tačiau susitarime buvo konkrečiai nustatytas krovinių skaičius – 2 kroviniai 2020 m. vasario mėn. ir 3 kroviniai kovo mėn. Teismo posėdyje liudytojas L. K. patvirtino, kad į vieną transporto priemonę gali būti kraunama ne daugiau kaip 24 t grikių. Susitarimu grikių kiekis buvo sumažintas iki 5 krovinių, t. y. 120 t, todėl ir maksimali netesybų suma, jeigu būtų konstatuotas koks nors atsakovo padarytas pažeidimas, galėtų siekti tik 16 200 Eur.
8. Nurodė, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi su atsakovu, todėl, 2020 m. vasario 17 d. pasirašius susitarimą, atsakovas likusį numatytą grikių kiekį iš pradžių buvo linkęs perduoti ieškovei tik tuo atveju, jeigu ieškovė už juos atliks išankstinį apmokėjimą arba padengs už anksčiau gautą produkciją likusį įsiskolinimą, kuris tuo metu viršijo 100 000 Eur. Tokia atsakovo pozicija atsispindi 2020 m. vasario mėn. pradžioje rašytuose elektroniniuose laiškuose ir pretenzijose. Manytina, kad toks atsakovo elgesys buvo racionalus ir atitiko sąžiningą verslo praktiką, tačiau vėliau, dėl nuolatinio ieškovės spaudimo ir grasinimų kreiptis į teismą, atsakovas sutiko perduoti ieškovei numatytą grikių kiekį, net ir ieškovei nesumokėjus įsiskolinimo už anksčiau gautą žemės ūkio produkciją. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš pradžių teigė, kad atsakovas atsisakė pateikti grikius, vėliau pripažino, kad ji pati atsisakė priimti grikius dėl neva jų netinkamos kokybės. Ieškovė savo argumentą dėl netinkamos grikių kokybės grindė 2020 m. vasario 25 d. grikių kokybės tyrimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad ištirti grikiai nežymiai (0,8 proc.) viršijo sutartyje numatytą leidžiamą šiukšlinių priemaišų dalį. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šio protokolo atsakovui sąmoningai nepateikė. Atsakovas apie šį protokolą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. 2020 m. vasario 25 d. dar nebuvo suėjęs grikių pateikimo terminas, tačiau ieškovės vadovas tyčia neinformavo atsakovo apie konkrečius rezultatus ir priežastis, dėl kurių atsisakoma juos priimti. Ieškovės vadovas nebendradarbiavo su atsakovu ir tuo iš esmės atėmė atsakovui galimybę įvykdyti ginčo sutartį, t. y. pateikti iki atitinkamos normos išvalytus grikius. Tai, kad grikiai gali būti nesunkiai ir operatyviai išvalomi, teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytojai, tiek šalys. Dėl ieškovės dedamų pastangų, kad ginčo sutartis nebūtų įvykdyta, būtent ieškovė ir yra atsakinga už sutarties neįvykdymą. Kita vertus, nėra įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad grikių atitikimo protokolas susijęs su atsakovo 2020 m. vasario 25 d. ieškovei pateiktais grikiais. Atsakovo grikių mėginys nebuvo paimtas, todėl grikių tyrimo protokole nurodyti ne atsakovo grikių tyrimo duomenys. Kaip patvirtino liudytojas L. K., ieškovės atstovai niekada nebuvo atvykę pas atsakovą imti grikių mėginio. Jis taip pat pažymėjo, kad grikių mėginys negalėjo būti paimtas be atsakovo žinios ir paties atsakovo ir / ar jo darbuotojų dalyvavimo, nes atsakovo teritorija uždara ir rakinama. Nėra pagrindo teigti, kad buvo paimtas atsakovo grikių mėginys. Ant mėginio plombos buvo užrašas „P. P.“, tačiau jis užrašytas pačios ieškovės, ant mėginio nebuvo atsakovo (ar jo darbuotojo) parašo, nors mėginiai visada pasirašomi. Be to, pagal šalių sudarytoje sutartyje nustatytą mėginių ėmimo tvarką, įprastai imami trys mėginiai, tuo tarpu ieškovė nurodė, kad buvo paimtas vienas mėginys. Tai, kad tyrimų protokole pateikiami ne atsakovo grikių tyrimo duomenys, patvirtinama ir byloje esančių rašytinių įrodymų neatitikimais. Kaip matyti iš byloje esančio ėminių priėmimo akto, grikių mėginį ieškovės darbuotojas V. C. pateikė Valstybinei augalininkystės tarnybai 2020 m. vasario 25 d. Ieškovės vadovas atsakovą apie tai, kad pateikti grikiai nekokybiški, informavo el. laišku 2020 m. vasario 25 d. 10.58 val. Pagal ieškovės versiją, iki 10.58 val. ieškovės darbuotojas turėjo paimti mėginį, jį pateikti Valstybinei augalininkystės tarnybai, kuri atliko tyrimą, surašė protokolą ir jį pateikė ieškovei, ieškovės vadovas atšaukė užsakytas transporto priemones ir informavo atsakovą, kad grikiai nebus kraunami. Per tokį trumpą laiką visi šie veiksmai negalėjo būti atlikti, todėl tai reiškia, kad arba mėginys nebuvo paimtas 2020 m. vasario 25 d., arba ieškovės vadovas atšaukė grikių krovą dar negavęs tyrimų protokolo iš Valstybinės augalininkystės tarnybos. Šiomis aplinkybėmis patvirtinama, kad tyrimui buvo pateikti ne atsakovo grikiai, siekiant sukurti pretekstą sutarties nevykdymui.
9. Liudytojas V. C. paaiškino, kad jis vyko pas ūkininką atsakovą pasikrauti grikių. Prieš pasikraunat imamas mėginys. Mėginiai imami kelios dienos iki suplanuoto pasikrovimo, jis pats asmeniškai dalyvavo mėginių ėmime tiek 2020 m. sausio, tiek vasario mėn., visus kartus mėginių kokybė neatitiko sutarties sąlygų. Buvo nustatyta, kad mėginyje per daug drėgmės, vėliau atvykus paimti mėginį, jis nebuvo paruoštas, atsakovas vis atidėliojo mėginio paėmimą. Vėliau paėmus mėginį nustatyta, kad grikiai neatitinka reikalavimų, paprašytas juos džiovinti, atsakovas neturėjo laiko. Paklausus darbuotojo, kaip su grikių paruošimu, darbuotojas atsakė – nelauk, jų nebus. Jis nesiteiravo ir jam nežinoma, ar grikių iš viso nebuvo, ar jie nebuvo paruošti. Tuo metu grikių kainos jau buvo pakilusios, todėl mano, kad grikiai buvo parduodami didesne kaina kitiems. Tuo atveju, kai pirkėjas nori patikrinti produkcijos kokybę, imamas tik vienas mėginys. Jis negali užeiti į sandėlį paimti mėginį – jį įleidžia ūkininkas ar jo darbuotojas. Jis nepamena, kas dalyvavo imant mėginį vasario mėn. 2020 m. vasario 25 d. atlikti laboratoriniai tyrimai atsakovo grikių, iš kurių buvo nustatyta, kad grikiai nepakankamai išvalyti. Tai, kad grikiai su šiukšlėmis, matėsi ir vizualiai. Tokių grikių negali krautis. Galimai vasario 28 d. atvažiavo krautis grikių, bet produkcija nebuvo paruošta. Po vasario 25 d. bendravo su atsakovu, bendravo ir kovo mėn., atsakovas sakė, kad dar paruoš grikius, bet kuomet darbuotojas pasakė, kad nelauktų, grikiai nebus paruošti, daugiau su atsakovu dėl grikių nebendravo ir pas jį nevažiavo.
10. Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2020 m. vasario mėn. dirbo pas ūkininką atsakovą. Matydavo, kad V. C. atvažiuodavo pas ūkininką krautis grūdų. Ieškovės sunkvežimiai 2020 m. vasario mėn. nebuvo atvažiavęs krautis grikių. Taip pat vasario mėn. nebuvo imami mėginiai. Be ūkininko žinios į sandėlius pašaliniai asmenys negali patekti. Raktus turi ūkininkas. Į sunkvežimį telpa 24-25 t grikių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Išieškojo iš atsakovo ieškovei 20 150 Eur netesybų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (20 150 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Išieškojo iš ieškovės atsakovui 1 480,72 Eur skolos, 461,31 Eur palūkanų, 680 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos, iš viso – 2 622,03 Eur, ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (2 622,03 Eur) nuo priešieškinio priėmimo (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Išieškojo iš atsakovo ieškovei 2 094 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas ūkininkas 2019 m. lapkričio 13 d. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiekti ieškovei 200 t ekologiškų grikių. Sutartimi numatyta grikių tonos kaina – 450 Eur. Šalys 2020 m. sausio 17 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad, nepavykus patiekti 200 t ekologiškų grikių iki sutartyje nustatytos datos, pateikimo terminas nukeliamas iki 2020 m. kovo 1 d., paliekant galioti likusias sutarties sąlygas nepakitusias, nustatant tokį tiekimo grafiką: 1) 2000 m. vasario mėn. – 2 kroviniai po mažiausiai 24 t; 2) 2020 m. kovo mėn. – trys kroviniai po mažiausiai 24 t. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. pranešimu šalių sudarytą sutartį nutraukė nuo 2020 m. kovo 31 d. Pagal sutartį atsakovas ieškovei patiekė 50,74 t ekologiškų grikių.
13. Šalių sudarytos 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties 1.1 p. atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei sutarties ir ekologiškai žemės ūkio produkcijai taikomus reikalavimus atitinkančią žemės ūkio produkciją – 200 tonų grikių (450 Eur/t), sutarties 5.2 p. įsipareigojo, nepatiekęs susitarto kiekio ir / ar kokybės produkcijos ir pažeidęs numatytus terminus, per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotos produkcijos vertės, bei atlyginti pirkėjui susidariusius nuostolius. Taip pat minėtu 5.2 p. įsipareigojo, vėluodamas pateikti produkciją iki sutartyje nustatyto termino pabaigos, pirkėjo reikalavimu mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamo pateikti produkcijos kiekio vertės už kiekvieną pavėluotą dieną.
14. Teismas, sprendžiant dėl atsakovo nurodomų motyvų dėl sutartyje numatytų netesybų ir jų dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal Ūkininkų ūkio įstatymą ir CK 2.4 str. 2 d. laikomas verslininku, kaip ir ieškovas, todėl nagrinėjamuose pirkimo–pardavimo santykiuose nėra silpnesnioji šalis. Pasirašydamas sutartį atsakovas pripažino, kad 30 proc. dydžio bauda, skaičiuojama nuo laiku neperduotos produkcijos vertės, yra protinga, atitinka minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama (sutarties 5.2 p.). Teismas sprendė, kad būtent ši sutarties sąlyga šalių buvo aptarta atskirai ir atsakovas su ja sutiko, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms. Atsakovas, sutikęs su tokios civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė riziką, todėl negali būti atleidžiamas nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
15. Nurodė, kad atsakovas apie tai, kad grikiai nepakankamai išvalyti, ieškovės buvo informuotas 2020 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku, ir nors minėtame sutarties 2.20 p. nustatyta, kad už produkcijos kokybę atsakingas pardavėjas, atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad prieštaravo dėl ieškovės teiginio, domėjosi dėl grikių kokybės atitikimo ir inicijavo parduodamų grikių tyrimą, tuo paneigdamas ieškovės teiginius. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad vėliau būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir būtų pranešęs ieškovei, kada ji gali pasikrauti grikius ar kad gali pasikrauti vasario 28 d. Vasario 28 d. ieškovės vadovui elektroniniame laiške nurodžius, kad ūkininkas atsakovas informavo apie tai, kad negalės pakrauti dviejų mašinų ekologiškų grikių, atsakovas į laišką neatsakė ir prieštaravimų dėl tokio teiginio nepareiškė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas atsakovo motyvą, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. nepagrįstai nepasikrovė grikių, laikė nepagrįstu.
16. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, kad ieškovė ketino ir buvo suinteresuota įsigyti iš atsakovės susitartą ekologiškų grikių kiekį, įrodoma ieškovės veiksmais – ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kaip teigia atsakovas, tai padaryta ieškovės iniciatyva, ieškovė 2020 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku atsakovui priminė, kad vasario mėn. nori pasikrauti dvi mašinas ekologiškų grikių, prašė atsakovą informuoti apie pasikrovimą, atsakovui 2020 m. vasario 10 d. el. laišku atsakius, kad šį mėnesį pakraus būtinai, ieškovė atsakovą informavo, kad vasario 13-14 d. užsakytas transportas grikių pakrovimui, prašė paruošti produkciją, 2020 m. vasario 21 d. laišku informavo, kad atvyks dvi mašinos pasikrauti grikių. Nurodė, kad iš ieškovės 2020 m. vasario 28 d. laiško teksto nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė sutartį nutraukia. Laiške atsakovui primenama, kad šalių susitarimas galioja iki 2020 m. kovo 1 d. Be to, ieškovė, pasibaigus šiam terminui, tik 2020 m. kovo 25 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 31 d., jei atsakovas per penkias darbo dienas nepateiks neparduotų ekologiškų grikių.
17. Nurodė, kad pardavęs ieškovei 50,74 t grikių, atsakovas faktiškai neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad siekia perduoti likusią susitartą produkcijos dalį ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi pagal kitas sutartis, jei tokia aplinkybė ir buvo, neatleidžia atsakovo nuo galiojančios sutarties vykdymo, atsakovas privalėjo laikytis sutarties reikalavimų, o tuo atveju, jei laikė, kad jo teisės pažeidžiamos, ginti jas sutartyse ir įstatymuose įtvirtintais būdais.
18. Teismas nustatė, kad nagrinėjama šalių sutartis sudaryta laisva šalių valia, atsakovui netesybų dydis buvo aiškiai žinomas, todėl vertino, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydamas sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų, Nustatė, šalys iki sutarties pasirašymo bendradarbiavo ilgą laiką ir analogiško dydžio netesybos kurį laiką nebuvo įtraukiamos į sutartį, tačiau, atsakovui nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, šalių susitarimu jos jau iki nagrinėjamos sutarties sudarymo buvo įtrauktos į sutarčių sąlygas (tame tarpe ir į 2019 m. rugpjūčio mėn. sutartis dėl žirnių ir avižų grūdų pardavimo, dėl kurių nevykdymo pareikštas priešieškinis). Sprendžiant dėl susitartų netesybų dydžio teismas vertino ir tai, kad atsakovas – verslininkas, veikiantis žemės ūkio srityje, todėl, 2019 m. lapkričio 13 d. sudarydamas sutartį dėl grikių pardavimo, t. y. tuomet, kai derlius jau nuimtas, galėjo iš anksto numatyti galimas kliūtis ir įvertinti savo galimybę sutartį įvykdyti laiku. Taip pat atsižvelgė į tai, kad, nors atsakovas iš dalies įvykdė įsipareigojimus ir dalį produkcijos pardavė, netesybos paskaičiuotos ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo neparduotos produkcijos vertės, be to, ieškovė prašė priteisti tik netesybas ir neprašė priteisti nuostolių. Teismas nustatė, kad šalių susitartos netesybos nėra pernelyg didelės, neproporcingos, ar prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, todėl ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė šalių sutartimi nustatytas netesybas – 20 150 Eur (67167 Eur x 30 proc.) dydžio baudą.
19. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė ekologiškų žirnių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 200 t ekologiškų žirnių, šalys susitarė dėl žirnių kainos – 300 Eur/t, taip pat numatė, kad atsakovo pateikiamų žirnių drėgmė neturi viršyti 15 proc., priemaišų kiekis juose – 2 proc. Atsakovas pateikė sutartą kiekį žirnių. Šalys 2019 m. rugpjūčio 25 d. sudarė ekologiškų avižų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 28 t ekologiškų avižų, kurių saikas – 57 kg/hl (smulkesni nei 2 mm grūdai įskaitomi į šiukšles), drėgmė 14 proc., priemaišos 2 proc. Sutartimi šalys nustatė, kad parduodamų tokių avižų kaina 240 Eur už toną. 2019 m. rugpjūčio mėn. šalys sudarė sutartį dėl 60 t ekologiškų avižų, atitinkančių aukščiau nurodytą kokybę, pardavimo už 240 Eur/t. Atsakovas pateikė sutartą kiekį avižų. Teismas vertino, kad atsakovui pagal abi sutartis nebuvo sumokėta visa susitarta kaina už avižas, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė jo prašoma priteisti likusią nesumokėtą sumą – pagal 2019 m. rugpjūčio 25 d. sutartį 332,44 Eur, pagal antrą sutartį 748,28 Eur. Taip pat, vadovaujantis šalių sudarytų sutarčių 4.4 p., Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11 str. ir 2 str. 5 d. 1 p., 12 str. 4 d. nuostatomis, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė atsakovo prašomos priteisti palūkanos už laiku nesumokėtą sumą pagal abi minėtas sutartis už 180 d. – 13,12 Eur ir 29,52 Eur, bei 80 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo teisės į prašomas priteisti palūkanas ir išieškojimo išlaidų kompensavimą, taip pat neginčijo jų pagrįstumo bei dydžio, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 402,67 Eur dydžio palūkanas ir 560 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją.
20. Pažymėjo, kad sprendimu patenkinti 27 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingos bylinėjimosi išlaidos sudaro – 59 Eur žyminio mokesčio ir 1109,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau, nustatant priteistinų atsakovui bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgiama į tai, kad, priteisiant kiekvieną pradelstą mokėjimą, kartu atsakovui priteista ir 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija (iš viso 680 Eur), todėl vertinama, kad atsakovui tokiu būdu kompensuojama tam tikra išieškojimo išlaidų dalis ir yra pagrindo priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti, priteisiant atsakovei iš ieškovės 800 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus prašymo, prašė – pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje dėl 2 094 Eur bylinėjimosi išlaidų pritesimo ieškovei iš atsakovo ir sumažinti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 784,74 Eur. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės 1 068,43 Eur atsakovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai ir 453 Eur žyminio mokesčio.
22. Nurodė, kad priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, atsakovas pateikė grikius ieškovei, t. y. siekė įvykdyti sutartį, tačiau pati ieškovė grikius atsisakė priimti. Negalima teigti, kad atsakovas tiesiog nevykdė sutarties. Jeigu ieškovė būtų priėmusi atsakovo pateiktus grikius, sutartis būtų buvusi įvykdyta.
23. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pačios ieškovės elgesį, t. y. ieškovės atsisakymo 2021 m. vasario 25 d. priimti atsakovo pateiktus grikius aplinkybes. Ieškovės vadovas 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad sąmoningai neinformavo atsakovo apie grikių tyrimo rezultatus ir nepateikė atsakovui grikių tyrimo protokolo. Toks elgesys laikytinas akivaizdžiu ieškovės pareigos bendradarbiauti vykdant ginčo sutartį pažeidimu. Ieškovei nepateikus grikių tyrimo protokolo atsakovui atsakovas net negalėjo žinoti kokių konkrečiai kokybės rodiklių neatitiko jo pateikti grikiai. Todėl atsakovas negalėjo pateikti tinkamos kokybės grikius, t. y. juos išvalyti iki normos ir tinkamai įvykdyti sutartį. Teigė, kad pati ieškovė žymiai prisidėjo prie to, kad sutartis buvo neįvykdyta.
24. Pažymėjo, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas kategoriškai neigė, kad ieškovė apskritai paėmė kokį nors atsakovo grikių bandinį. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo informuotas apie grikių bandinio paėmimą, jame nedalyvavo. Kaip patvirtina, byloje esantis 2021 m. kovo 3 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos raštas, ant tarnybai ieškovės pateikto grikių bandinio nebuvo atsakovo ar jo ūkio darbuotojo parašo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kada konkrečiai bandinys buvo paimtas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neva paėmė tik vieną grikių mėginį, nors įprastai visada yra imami trys mėginiai (pirkėjui, pardavėjui ir laboratorijai) – tokia grikių tyrimo tvarka buvo numatyta ir ginčo sutarties 2.18. punkte. Byloje nėra iš esmės jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė tyrė atsakovo grikius (o ne kokius nors kitus grikius), tačiau yra duomenys, jog atsakovo grikiai nebuvo tiriami (atsakovo ir liudytojo L. K. paaiškinimai).
25. Nurodė, kad atsakovas niekada nesutiko su subjektyviais, jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįstais ieškovės teiginiais apie jo grikių neatitikimą kokybės reikalavimams ir savo poziciją ieškovei aiškiai išdėstė telefonu. Pažymėjo, kad ieškovei nepateikus grikių tyrimų protokolo ir rezultatų, atsakovas neturėjo galimybės jiems prieštarauti. Pati ieškovė privalėjo šioje byloje įrodyti, kad atsakovo pateikti grikiai buvo nekokybiški, tačiau ne atsakovas įrodinėti, kad pateikė kokybės reikalavimus atitinkančius grikius. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, išskyrus nepasirašyto, neaišku kada ir kur paimto, sutarties reikalavimų neatitinkančio anoniminio grikių mėginio tyrimų protokolą.
26. Pažymėjo, kad pati ieškovė jau 2021 m. vasario mėnesį buvo nebesuinteresuota vykdyti ginčo sutartį ir ruošėsi jos nutraukimui. Ieškovė pripažino, kad jau 2021 m. sausio mėnesį iš kitų ūkininkų įsigijo grikius, kuriuos buvo įsipareigojusi įsigyti iš atsakovo, į bylą pateikė tai patvirtinančias sutartis. Pačios ieškovės nesuinteresuotumą toliau vykdyti ginčo sutartį rodo ir 2021 m. vasario 28 d. ieškovės vadovo elektroninis laiškas, kuriuo ieškovė, dar net nepasibaigus ginčo sutarties terminui (du grikių kroviniai buvo numatyti ir kovo mėnesį), informavo atsakovą, jog jau įsigijo visą grikių kiekį iš kitų ūkininkų ir reikalaus nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad šis elektroninis laiškas sudarė pakankamą pagrindą atsakovui spręsti, kad ieškovė toliau sutarties nebevykdys, t. y. kad ieškovė sutartį nutraukia. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
27. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neturėjo jokio intereso nevykdyti ginčo sutarties ir negauti pajamų. Atsakovas grikius faktiškai turėjo (to ieškovė neneigia), taigi akivaizdu, kad, būdamas ūkininku, atsakovas yra suinteresuotas ne sandėliuoti produkciją, rizikuodamas jos kokybės pablogėjimu, tačiau kuo greičiau ją realizuoti. Ieškovei, priešingai, buvo akivaizdi priežastis atsisakyti sutarties, kadangi ieškovė jau buvo įsigijusi grikius iš kitų ūkininkų ir visiškai įvykdžiusi su galutiniu pirkėju P.KRUCKEN Organic GmbH sudarytą sandorį, ieškovė tiesiog neturėjo kur grikių dėti. Pastebėjo, kad būtent tokia situacija vėliau susiklostė su šalių sudaryta kita sutartimi dėl kviečių pardavimo – ją nutraukė pati ieškovė, nes kviečių jai nebereikėjo.
28. Nurodė, kad jeigu laikyti, kad ginčo sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteista netesybų suma yra absoliučiai neproporcinga, neteisinga ir neprotinga. Atsakovas ginčo sutartį iš dalies įvykdė, be to pateikė ieškovei ir likusius grikius, tačiau būtent ieškovė jų nepriėmė dėl tariamai netinkamos kokybės. Pati ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir nebendradarbiaudama su atsakovu, nepateikė atsakovui grikių tyrimo protokolo ir nenurodė, kokių konkrečiai kokybės reikalavimų neva neatitinka grikiai, tokiu būdu nesudarydama atsakovui galimybės grikių išvalyti iki normos. Be to, ieškovė nutraukė sutartį su atsakovu (t. y. informavo, kad grikius įsigijo iš kitų ūkių, sudarydama atsakovui įspūdį, kad sutarties nebevykdys) 2021 m. vasario 28 d. dar net nesuėjus sutarties terminui. Šios aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, sudaro akivaizdų pagrindą atleisti atsakovą nuo sutartinės atsakomybės.
29. Pažymėjo, kad sutarties 5.2 punkto nuostata, numatanti net 30 proc. sutarties vertės dydžio baudą, yra nesąžininga – ji viršija ne tik ieškovės galimus nuostolius, bet net ir pelną, kurį ieškovė būtų galėjusi uždirbti iš šios sutarties. Bauda yra numatyta tik atsakovo, bet ne ieškovės atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad šalys dėl nurodytos nuostatos nesiderėjo.
30. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas sprendimu sumažino iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 168,26 Eur iki 800 Eur, nes iš ieškovės atsakovui taip pat buvo priteista 680 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija pagal atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją. Teigė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išieškojimo išlaidų kompensavimo institutai savo prigimtimi yra skirtingi ir pagal juos priteistinos sumos negali būti tarpusavyje įskaitomos. Teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra procesinio pobūdžio teisė, o teisė į išieškojimo išlaidų kompensavimą yra materialinio teisinio pobūdžio, ir ši kompensacija sudarė atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį.
31. Ieškovė UAB „Organicagro“ atsiliepimu su atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Nurodė, kad tarp šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatyti grikių kokybės (priemaišų, drėgmės) parametrai, kurių atsakovui privalu laikytis. Taigi tik sutartimi numatytos grikių kokybės grūdų patiekimas gali būti vertinamas kaip tinkamas sutarties vykdymas. Iki teismo proceso pradžios ir net teisminio proceso metu iš esmės tarp šalių nekilo ginčas, kad laikotarpiu nuo 2020 m. pradžios iki 2020 m. kovo 1 d. atsakovo paruošti ekologiški grikių grūdai neatitiko sutarties sąlygų. Atsakovas neneigė, kad jo turimų grikių kokybė yra nepakankama. Pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje faktiškai neneigė savo atsisakymo krauti grikius ieškovei, tačiau motyvavo savo atsisakymą krauti grikius tuo, kad neva turėjo abejonių dėl ieškovės finansinės padėties. Atsakovas neturėjo valios vykdyti ginčo sutartį, nes turėjo abejonių dėl ieškovės finansinės padėties. 2020 m. vasario 11 d. atsakovas nurodė, kad grikius bus galima krautis, jei bus atlikti avansiniai mokėjimai, nors avansiniai mokėjimai ginčo sutartimi nebuvo numatyti. Atsakovas faktiškai neturėjo pakankamo kiekio sutarties sąlygas atitinkančių išvalytų grikių grūdų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad paskutinę pratęsto termino pristatyti grikius pagal ginčo sutartį galiojimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 28 d., atsakovas be jokios motyvacijos atšaukė 2020 m. vasario 25 d. pažadėtą įvykdyti 2 sunkvežimių krovimą. Tai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas nesiekė įvykdyti ginčo sutartį.
33. Pažymėjo, kad atsakovo nenorą vykdyti sutarties sąlygas sąlygojo nuo 2019 m. pabaigos pradėjusi kilti grikių kaina, todėl atsakovui neapsimokėjo parduoti ieškovei ekologiškų grikių už 450 Eur/t, kai rinkoje jau 2020 m. sausį grikių kaina pakilo iki 550 Eur/t, tuo labiau, kad pagal su ieškove sudarytą ekologiškų grikių tiekimo sutartį buvo leidžiamas tik 2 proc. grikių priemaišos.
34. Nurodė, kad liudytojas V. C. pats asmeniškai dalyvavo mėginių ėmime tiek 2020 m. sausio, tiek vasario mėnesiais. Tačiau visus kartus mėginių kokybė neatitiko sutarties sąlygų ir vis blogėjo. Atsižvelgiant į mėginių rezultatus, iš atsakovo buvo nuolat reikalaujama išvalyti grikius. Iš pradžių atsakovas teigė, kad neturi tinkamai paruoštų grikių, o vėliau pradėjo nepagrįstai reikalauti avansinio mokėjimo. 2020 m. vasario 25 d. ieškovės direktorius elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad dėl nepakankamai išvalytų grikių buvo atšaukta dviejų savivarčių krova, kad suformuotas mėginys iš aruodo buvo perduotas laboratorijai, buvo nurodyta išvalyti ekologinius grikius iki normos. Sutartyje numatyta, kad leidžiamas priemaišų kiekis yra iki 2 proc., tuo tarpu laboratorijoje buvo nustatytas 2,8 proc. grūdų priemaišų kiekis ir 2,5 proc. šiukšlinių priemaišų kiekis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. pagrįstai atsisakė krauti ekologinius grikius, neatitinkančius sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Teigė, kad atsakovas tikėtinai pats buvo atlikęs grikių kokybės tyrimus, todėl nereikalavo iš ieškovės pateikti grikių tyrimo duomenis. Ieškovė nepateikė 2020 m. vasario 25 d. laboratorinio tyrimo atsakovui, nes šis tokio prašymo nereiškė, be to pats atsakovas niekada neneigė, kad jo turimų grikių kokybė neatitinka ginčo sutarties sąlygų ir kad juos reikia išvalyti.
35. Nurodė, kad ieškovei ekonomiškai neapsimokėjo prarasti galimybę įsigyti iš atsakovo grikių žemesne nei tuo metu rinkoje buvusia grikių kaina. Ieškovė nebuvo suinteresuota nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį. 2020 m. vasario 28 d. ieškovės vadybininkas V. C. atvyko prižiūrėti grikių partijos pasikrovimo, kurios 2020 m. vasario 25 d. nepavyko pasikrauti dėl neišvalytų grūdų, tačiau būtent atsakovas, nenurodydamas priežasties, atsisakė krauti grikius.
36. Paaiškino, kad atsakovui nesilaikant sutarties sąlygų ir vėluojant pristatyti grikius, ieškovė dar iki 2020 m. sausio 17 d. susitarimo su atsakovo pasirašymo, buvo priversta ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, todėl 2020 m. sausio 16 d. sudarė sutartį su ūkininkais R. ir T. K. dėl 100 t grikių (kaina 550 Eur) tiekimo, 2020 m. sausio 16 d. su ūkininku L. K. dėl 25 t grikių (kaina 550 EUR) tiekimo. Taigi, ieškovė, 2020 m. sausio 17 d. pasirašydama susitarimą su atsakovu dėl grikių pristatymo termino pratęsimo iki 2020 m. kovo 1 d., galėjo įvertinti, kad tokiu būdu įsigyja daugiau grikių nei tai numatyta sutartyje su P.KRUCKEN Organic GmbH. Jei ieškovė būtų buvusi nesuinteresuota įsigyti daugiau grikių, ji nebūtų atsakovui pratęsusi grikių pristatymo termino.
37. Nurodė, kad kelias dienas prieš produkcijos krovą su atsakovo ar jo darbuotojų žinia savo iniciatyva ir sąskaita kelios dienos prieš numatytą krovą visada atlieka iš atsakovo sandėlio paimtų produkcijos mėginių kokybės tyrimus. Nėra prasmės tirti iš kitur paimtų mėginių, nes šių tyrimų tikslas – išvengti nekokybiškos produkcijos tiekimo ieškovės klientams, o pagrindas – ginčo sutarties 2.14 p. numatyta pirkėjo teisė atsisakyti priimti sutartyje nustatytų reikalavimų neatitinkančios produkcijos. Pažymėjo, kad šių mėginių ėmimo tvarka ginčo sutartyje nėra apibrėžta, mėginiai imami išimtinai ieškovės iniciatyva. Paaiškino, kad vadovaujantis sutarties 2.18 p. perkamos produkcijos bandiniai formuojami 3 egzemplioriais iš kiekvienos partijos. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. atsakovo ūkyje nebuvo pakrauta nei viena partija grikių, taigi, šiuo atveju produkcijos bandiniai apskritai nebuvo formuojami.
38. Nurodė, kad byloje nėra teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas. Tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl netesybų dydžio. Ieškovei, nustatyto daiktų perdavimo termino laikymasis turėjo esminę reikšmę, o atsakovas likusių 149 t. ekologinių grikių taip ir nepatiekė ieškovei nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., nei iki 2020 m. kovo 1 d., nei iki pat sutarties nutraukimo. Ieškovei, produkcijos kokybė taip pat turėjo esminę reikšmę, o atsakovas iki 2020 m. kovo 1 d. nesugebėjo pateikti sutarties reikalavimus atitinkančius grikius. Atsakovas pristatė tik 1/4 sutarto ekologinių grūdų kiekio. Atsakovui laiku nepatiekus produkcijos, ieškovė patyrė mažiausiai 14 926 Eur nuostolių, įsigydama ekologinius grikius pas kitus ūkininkus.
39. Nurodė, kad teismas nustatydamas priteistinų atsakovui bylinėjimosi išlaidų dydį teisingai atsižvelgė į tai, kad priteisiant kiekvieną pradelstą mokėjimą, kartu atsakovui priteista ir 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija (iš viso 680 Eur), todėl vertino, kad atsakovui tokiu būdu buvo kompensuota tam tikra išieškojimo išlaidų dalis ir yra pagrindo priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti, priteisiant atsakovei iš ieškovės 800 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
41. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytas sutartis dėl grūdų įsigijimo, kurias atsakovas koregavo.
42. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šalys su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
45. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prisiimtų prievolių pagal sutartis vykdymo (neįvykdymo), t. y. tinkamai išvalytų grikių nepateikimo ieškovei pasekmių.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas ūkininkas 2019 m. lapkričio 13 d. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiekti ieškovei 200 tonų ekologiškų grikių, kuriuose priemaišų gali būti iki 2 proc. Numatyta grikių tonos kaina – 450 Eur. Šalys 2020 m. sausio 17 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad, nepavykus patiekti 200 tonų ekologiškų grikių iki 2019 m. gruodžio 31 d. sutartyje nustatytos datos, nukeliamas pardavimo terminas iki 2020 m. kovo 1 d., paliekant galioti likusias sutarties sąlygas nepakitusias, nustatant tokį tiekimo grafiką: 1) 2020 m. vasario mėn. – du kroviniai po mažiausiai 24 t; 2) 2020 m. kovo mėn. – trys kroviniai po mažiausiai 24 t. Pagal sutartį atsakovas ieškovei patiekė 50,74 tonų ekologiškų grikių.
47. 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas, nepatiekęs sutartyje nurodyto kiekio ir/ar kokybės produkcijos ir pažeidęs numatytus terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotos produkcijos vertės, bei atlyginti pirkėjui dėl to susidariusius nuostolius. Pardavėjas pripažįsta, kad ši bauda yra protinga, atitinka minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama. Jei pardavėjas vėluoja patiekti produkciją iki sutartyje nustatyto termino pabaigos, pirkėjo pareikalavimu pardavėjas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamo patiekti produkcijos kiekio vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarties 2.20 punkte numatyta, kad pakrovimo metu formuojami tik kontroliniai mėginiai baziniams tyrimams, už pakrautos produkcijos kokybę atsakingas pardavėjas.
48. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
49. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).
50. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 10 d. siuntė atsakovui el. laiškus, kuriuose prašė pranešti apie galimybę pasikrauti 2 sunkvežimius grikių, prašė paruošti produkciją. Atsakovas atsakydamas į gautus el. laiškus nurodydavo, kad praneš apie galimybę pasikrauti grikius. Atsakovas 2020 m. vasario 11 d. pranešė, kad pasikrauti grikius bus galima 2020 m. vasario 20-21 d., jeigu ieškovas atliks avansinius mokėjimus. Teismas pažymi, kad avansiniai mokėjimo ginčo sutartyje nebuvo numatyti. Ieškovas 2020 m. vasario 21 d. atsakydamas atsakovui nurodė, kad nemokęs avansinių mokėjimų. Taip pat informavo, kad 2020 m. vasario 21 d. atvyks dvi mašinos pasikrauti grikius. Tą pačią dieną atsakovas nurodė, kad mašinos bus kraunamos gavus avansinius mokėjimus, kadangi ieškovas neatsiskaito už grudus pagal kitas sutartis. 2020 m. vasario 25 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad dėl nepakankamai išvalytų grikių buvo atšaukta dviejų savivarčių krova atsakovo ūkyje 2020 m. vasario 25 d., buvo suformuotas mėginys iš aruodo, kuris šiuo metu laboratorijoje; nurodė, kad sekantis pasikrovimas numatytas 2020 m. vasario 28 d., prašė išvalyti grikius iki normos, pranešė, kad priešingu atveju grikius bus priversti krautis kitame ūkyje, kad iš anksto nemokės. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė el. paštu pranešė atsakovui, kad atsisakius pakrauti grikius, grikius pakrovė iš kitų ūkių didesne kaina, o dėl nuostolių kreipsis į teismą. Pažymėtina, kad atsakovas nei į ieškovės 2020 m. vasario 25 d. laišką, nei į ieškovės 2020 m. vasario 28 d. laišką neatsakė ir prieštaravimų dėl ieškovės teiginių nepareiškė. Teisėjų kolegijos atkreipia dėmesį, jog tikėtina, kad atsakovas pateikė grikius ieškovei, tačiau grikiai nebuvo tinkamos kokybės, t. y. neatitiko sutarties sąlygų, kadangi priemaišos viršijo 2 proc. ribą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad prieštaravo dėl ieškovės teiginio apie netinkamą grikių kokybę, domėjosi dėl grikių kokybės atitikimo ir inicijavo parduodamų grikių tyrimą, tuo paneigdamas ieškovės teiginius dėl kokybės. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad vėliau būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir būtų pranešęs ieškovei, kada ji gali pasikrauti grikius ar, kad gali pasikrauti grikius 2020 m. vasario 28 d.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos 2020 m. vasario 25 d. Kokybės tyrimų protokolas Nr. 4B-110, patvirtina, kad priemaišų kiekis paimtame grikių mėginyje viršijo ginčo 2019 m. lapkričio 13 d. sutartyje numatytą leidžiamą priemaišų kiekį (iki 2 proc.). Laboratorijoje nustatytas 2,8 proc. grūdų priemaišų kiekis ir 2,5 proc. šiukšlinių priemaišų kiekis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šiame protokole padarytas išvadas, t. y., kad atsakovo grikiai atitiko ginčo sutarties reikalavimus.
52. Nors atsakovas iš esmės neigia, kad ieškovė paėmė atsakovo grikių bandinį, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti priešingos išvados, t. y., kad ieškovė nebuvo paėmusi grikių bandymo. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 25 d. ieškovė informavo atsakovą apie suformuotą mėginį iš atsakovo aruodo, kuris buvo perduotas laboratorijai, tačiau atsakovas į nurodytą laišką atsakymo nepateikė, nors ankščiau šalys ne vieną kartą susirašinėjo el. paštu aptardamos grikių pakrovimo aplinkybes. Pažymėtina, kad aplinkybę apie paimtą grikių mėginį iš atsakovo ūkio patvirtino ir bylos apklaustas liudytojas V. C., kuris paaiškino ne kartą lankęsis atsakovo ūkyje norėdamas paimti krovinį, ėmęs grikių mėginį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentų, jog ant tarnybai ieškovės pateikto grikių bandinio nebuvo atsakovo ar jo ūkio darbuotojų parašo, tačiau ankščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia padaryti labiau pagrįstą išvadą, kad grikių mėginys buvo paimtas iš atsakovo ūkio.
53. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovei nepateikus grikių tyrimo protokolo, neinformavus apie rezultatą, atsakovas negalėjo žinoti, kokių konkrečiai kokybės rodiklių neatitiko jo pateikti grikiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, 2020 m. vasario 25 d. gavus iš ieškovės laišką, kuriame nurodoma, kad grikiai nepakankamai išvalyti, nepateikė jokio prieštaravimo dėl ieškovės teiginio apie netinkamą grikių kokybę, nesidomėjo, kuo remiantis ieškovas nurodo tokius teiginius, neiniciavo parduodamų grikių tyrimo, nors pagal ginčo sutarties 2.20 punktą būtent atsakovas buvo atsakingas už pakrautos produkcijos kokybę.
54. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nepardavė ieškovei sutartyje nurodytos tinkamos produkcijos. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė galėjo tinkamai įvykdyti sutartį natūra, byloje nėra. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartį, todėl turi prievolę sumokėti ieškovei sutartyje nustatytas netesybas.
55. Atsakovas teigė, kad ginčo sutartyje nustatytos netesybos akivaizdžiai neatitinka savo kompensacinės paskirties ir iš esmės leidžia ieškovei pasipelnyti, atsakovui nebuvo suteikta galimybė derėtis dėl nurodytos nuostatos.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pasirašydamas sutartį pripažino, kad nustatytas baudos dydis yra protingas, atitinka minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama. Pirmosios instancijos teismas sprendžiant dėl baudos dydžio pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas laikomas verslininku, todėl nėra silpnesnioji šalis. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktos sutartis pagrindžia, kad ne visose tarp ginčo šalių sudarytose sutartyse punktas, numatantis 30 proc. sutarties vertės dydžio baudą buvo galiojantis. Taigi nepagrįsti atsakovo argumentai, jog dėl nurodyto punkto jis negalėjo derėtis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog iki 2020 m. sausio 17 d. susitarimo su atsakovu pasirašymo sudarytose sutartyse su kitais ūkininkais nurodyta grikių kaina sudaro 550 Eur už toną, t. y. yra didesnė nei šalių 2019 m. lapkričio 13 d. sutartimi nustatyta kaina 450 Eur už toną, todėl ieškovės dėl sutarties neįvykdymo patirti nuostoliai buvo ne mažesni nei 14 926 Eur. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad šalių nustatyta 30 proc. sutarties vertės dydžio bauda, kuri nagrinėjamu atveju sudaro 20 150 Eur, atitinka protingumo kriterijus.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys pagrindžia, jog ieškovei ekonomiškai neapsimokėjo prarasti galimybę įsigyti iš atsakovo grikių žemesne kaina (450 Eur už toną), nei tuo metu rinkoje buvusi grikių kaina (550 Eur už toną). Taigi tikėtina ieškovė nebuvo suinteresuota nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį, priešingu atveju ieškovė 2020 m. sausio 17 d. nebūtų pratęsusi ginčo sutarties. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog 2020 m. sausio 16 d. ieškovė buvo sudariusi sutartis su ūkininkais R. ir T. K. bei L. K. dėl 125 tonų grikių pirkimo po 550 Eur už toną. Taigi priešingai nei nurodo atsakovas, 2020 m. sausio 17 d. pratęsdama sutartį su atsakovu ieškovė galėjo įvertinti savo pajėgumas ir sutarties pratęsimo tikslingumą. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors atsakovas nurodo, kad grikius jam nebuvo jokio poreikio nevykdyti ginčo sutarties, tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas delsė paruošti krovinį pasikrovimui, reikalavo iš ieškovės sumokėti avansą už produkciją, nors būtent atsakovas buvo atsakingas už grikių kokybę, grikius pateikė nepakankamai išvalytus. Taigi tikėtinai atsakovas nenorėjo parduoti grikių už šalių sutartą 450 Eur už toną kainą, kai rinkoje tuo metu kaina siekė 550 Eur už toną.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
60. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
61. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
62. Apeliantas teigė, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. teismas sprendimu sumažino iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 168,26 Eur iki 800 Eur, nes iš ieškovės atsakovui taip pat buvo priteista 680 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija pagal atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją.
63. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
64. Remiantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, žemės ūkio produkcijos pardavėjas, pagal šio įstatymo 11 straipsnį turintis teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui iš ieškovo priteistos išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis, o ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovui iš ieškovo buvo priteista išieškojimo išlaidų kompensacija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neturėjo būti mažinama ir sudaro 1 168,26 Eur.
66. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įskaitę iš atsakovo ieškovei priteistas 2953 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ir iš ieškovės atsakovui priteistas 859 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ir galutinai iš atsakovo ieškovei priteisė 2094 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iš ieškovo turėjo būti priteista ne 859 Eur, o 1 168,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1784,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
68. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 068,43 Eur atsakovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir 453 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
69. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atmetė atsakovo apeliacinį skundą, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi iš esmės sprendimas apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas ieškovės naudai. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija mano tikslinga nepriteisti atsakovui jo prašymų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, o ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, nurodant, kad iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Organicagro“, juridinio asmens kodas 303460494, priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 784,74 Eur.
Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Organicagro“, juridinio asmens kodas 303460494, 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Danutė Kutrienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė