Civilinė byla Nr. e2A-707-267/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00217-2020-0

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2.; 2.1.1.3.10.; 2.1.6.3.;3.3.1.20.

                                                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idomus“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1801-721/2020 pagal ieškovės UAB „Idomus“ ieškinį atsakovei UAB „Litvija“ dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Idomus“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ 1497,79 Eur skolos, 29,66 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytų pakeliamų vartų montavimo darbus, juos perduoti atsakovei bei įvykdyti kitus sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovė, vykdydama pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pasitelkdama subrangovą mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Gerana“ savo sąskaita įsigijo pakeliamų vartų įrangą bei tinkamai ją sumontavo objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Subrangovas MB „Gerana“ ir atsakovė pasirašė 2019 m. spalio 2 d. darbo vietos apžiūros, atliktų darbų, priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras serija IDO Nr. 0028767 – 2458,38 Eur sumai bei Nr. 0028770 – 260 Eur sumai. Atsakovė liko neapmokėjusi 1497,79 Eur sumos. Vėliau atsakovė pateikė pretenziją, kad netinkamai sumontuoti vartai, nes nepraėjus dviem savaitėm, vartai netinkamai funkcionavo ir pilnai neatsidarinėjo. Ieškovė nurodė, kad ji neatsisako atvykti ir pašalinti galimų vartų defektų, tačiau remiantis Sutarties 9.3.6 punktu, ieškovė neturi pareigos atlikti vartų garantinio remonto darbų, kol atsakovė visiškai neatsiskaitė už atliktus darbus, todėl pasiūlė atsakovei padengti įsiskolinimą.

2.       2020 m. birželio 9 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo nurodydama, kad atsakovė padengė pagrindinį įsiskolinimą – 1497,79 Eur, todėl ieškovė pareikšto ieškinio dalies dėl pagrindinės skolos priteisimo atsisako. 2020 m. birželio 9 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškinio, t. y. 1497,79 Eur pagrindinės skolos ir civilinės bylos dalį dėl 1497,79 Eur skolos priteisimo nutraukė. 

3.       Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė patenkino pagrindinį ieškovės reikalavimą, dėl kurio ieškovė pateikė ieškinį – sumokėjo 1497,79 Eur skolą už vartų montavimo darbus, todėl laikytina, kad atsakovė pripažino ne tik ieškinį, bet ir tai, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal byloje pateiktas sąskaitas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kalta yra atsakovė, todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Pažymėjo, kad iki ieškovės informavimo apie vartų gedimą, atsakovė buvo pakartotinai pažeidusi prievolę atsiskaityti su ieškove už vartų montavimo darbus. Nepaisant vartų gedimo 2019 m. lapkričio 25 d. laišku atsakovė informavusi apie vartų gedimą, po to patvirtino ir įsipareigojo, kad susidariusią skolą sumokės iki 2019 m. gruodžio 9 d. Apie vartų gedimą atsakovė informavo tik kai suėjo ieškovės nustatyti terminai skolai sumokėti, tokiu būdu siekdama pateisinti skolos nemokėjimą, nors atsakovė pati buvo pažeidusi prievolę laiku sumokėti skolą, eksploatuodama vartus elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai. Vertinant pastoviai keičiamą atsakovės poziciją dėl vartų sugedimo laiko bei atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakovė pakeitė savo poziciją dėl vartų montavimo darbų apmokėjimo, ieškovė mano, kad vartų gedimas tebuvo tik pretekstas išvengti prievolės įvykdymo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 44,63 Eur nesumokėtų delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei grąžinti 75 procentus teismui sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio dalį, kurios ieškovė atsisakė – 26,00 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Litvija“, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad pagal sutartį bendra darbų ir įrangos kaina sudarė 2458,38 Eur be PVM, kurioje tiksliai išskirta 1897,22 Eur be PVM įrangos kaina, kas sudaro 77,17 procentų Sutarties kainos. Darbų vertė yra nedidelė, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal sutarties 5.2.2. punktą numatyta, jog atsakovė per 3 kalendorines dienas nuo įrangos sumontavimo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turi teisę pareikšti pretenzijas, kadangi gedimas paaiškėjo vėliau, todėl, atsakovės manymu, ji turėjo teisę pareikšti pretenzijas vėliau. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių savo, kaip pardavėjo, atsakomybę šalinančių įrodymų. Vieninteliai duomenys – vartų vartotojo instrukcija, kurioje neva aptartos visos vartų naudojimo ir veikimo sąlygos. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė savo atsakomybės dėl nekokybiško daikto šalinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai ieškinio padavimo dienai neegzistavo bei remiantis priežasties teorija, proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turėtų tekti ieškovei, kadangi ieškovė buvo šalis, atlikusi tokius procesinius veiksmus, kurie tapo atsakovės bylinėjimosi išlaidų priežastimi, todėl prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas – 1645,60 Eur.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinio reikalavimus  dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Idomus“ atsakovės UAB „Litvija“ naudai 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei UAB „Idomus“ 26,00 Eur žyminio mokesčio.

6.       Iš byloje pateiktos 2019-09-03 prekių ir paslaugų sąmatos (priedas Nr. 1 prie Sutarties) teismas nustatė, kad bendra darbų ir įrangos (pakeliamų vartų) kaina sudarė 2458,38 Eur be PVM: 1897,22 Eur be PVM įrangos kaina (pakeliamų vartų), kas sudaro 77,17 proc. Sutarties kainos ir 561,16 Eur be PVM vartų montavimo darbų kaina, kas sudaro 22,83 proc. Sutarties kainos. Šiuo atveju perkamo daikto vertė, palyginus su perkamu daiktu susijusių darbų verte, yra žymiai didesnė, nei darbų vertė, todėl teismas pripažino, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

7.       Teismas vertino, kad atsakovė tinkamai pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teise bei prievolės atsiskaityti su ieškove sustabdymu iki nebus pašalinti nurodyti kokybės trūkumai. Atsakovė sumokėjo skolą, kai ieškovė vartų įrangos trūkumus pašalino. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip sutartiniuose šalių santykiuose galiojančio bendradarbiavimo, šalių kooperavimosi principų pažeidimą (CK 6.200 straipsnis), todėl konstatuodamas, kad ieškovė dėl to turi prisiimti visas iš tokių savo veiksmų kylančias pasekmes, ieškinį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo atmetė.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.      Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Idomus“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ ieškovės UAB „Idomus“ naudai 44,63 Eur nesumokėtų delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019-12-12, kada turėjo būti pilnai padengta pagrindinė skola, iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

   8.1. Teismas sprendime ignoravo ir visiškai nepasisakė, dėl Sutarties 9.3.6 punkto taikymo, kuriame įtvirtinta, kad garantija nebus taikoma tuo atveju, jeigu atsakovė bus pilnai neatsiskaičiusi už įrangą ar vartų montavimo darbus. Atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi su ieškove už įrangą ir montavimo darbus, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti atlikti vartų garantinį remontą remdamasi nurodyta Sutarties nuostata.

  8.2. Teismas sprendime, išimtinai remdamasis tik CK 6.645 str. 4 dalimi ir konstatuodamas, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, minėtą išvadą padarė neanalizavęs šalių ketinimų, Sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, Sutarties esmės bei tikslo, ir tokiu būdu, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai ir paviršutiniškai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. Šiuo atveju ieškovė įsipareigojo ne parduoti, o tinkamai ir laiku savo jėgomis ir priemonėmis pagaminti įrangą pagal atsakovės užsakymą, ir šią įrangą perduoti atsakovei, ją sumontuojant atsakovės nurodytame objekte.

  8.3. Apeliantės nuomone, teismas konstatuodamas, kad atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove, kol ji neatliko įrangos remonto, tačiau turėjo teisę sustabdyti savo piniginės prievolės vykdymą ieškovei, kol ji neįvykdys savo pareigų atsakovei ir šia teise ji pasinaudojo tinkamai, neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, visiškai nevertino Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o rangos teisiniai santykiai, atsakovė turėjo pareigą mokėti už atliktus darbus pradėjusi faktiškai jais naudotis, o dėl vartų eksploatavimo vėliau atsiradę defektai šios pareigos vykdymo savaime nesustabdė. Kadangi tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai, atsakovė negalėjo sustabdyti savo piniginės prievolės vykdymo remdamasi CK 6.46 str. 2 d. ir 6.334 str. 1 d. 3 punktu. Ieškovė neturėjo priešpriešinės pareigos atsakovės naudai atlikti vartų garantinį remontą, iki atsakovė pilnai neatsiskaitė už darbus, kaip tai yra įtvirtinta Sutarties 9.3.6 punkte, dėl to atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti savo piniginės prievolės vykdymo.

  8.4. Ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu, atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles laiku atsiskaityti su apeliante, savalaikiai neinformavo apie vartų gedimą, teikė prieštaringą ir galimai melagingą informaciją apie vartų gedimo atsiradimo laiką  ir šių aplinkybių teismas nevertino. Apeliantė įsitikusi, kad šiuo atveju ne ieškovė, o atsakovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus bendradarbiavimo, šalių kooperavimosi principus, ir dėl to turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Ieškovė turi teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį.

9.   Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Litvija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

         9.1. Darbų vertė yra nedidelė, t. y. sudaro tik 1/5 visos Sutarties kainos, todėl remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ir CK 6.645 str. 4 d. nuostatomis, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. 

         9.2. Atsakovė turėjo teisę gintis atsisakydama mokėti už nekokybišką įrangą ir pagrįstai sustabdė mokėjimo prievolės vykdymą. Sutarties 9.3.6 p. sąlygos laikytinos ribojančiomis apeliantės kaip pardavėjos atsakomybę dėl atsakovei parduoto daikto kokybės trūkumų.   Atsakovė šiuo atveju teisėtai pasirinko reikalauti pašalinti nustatytus įrangos kokybės trūkumus/gedimus bei tinkamai pasinaudojo teisių gynybos priemonėmis sustabdydama mokėjimus už nekokybišką įrangą iki nebus pašalinti įrangos trūkumai. Esant sustabdytai atsakovės piniginei prievolei dėl skolos, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti netesybų (delspinigių) bei procesinių palūkanų. 

          9.3. Apeliantei tinkamai pašalinus įrangos defektus, atsakovė neatsisakė atsiskaitymo, šiuo atveju ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, todėl bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti apeliantei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.   Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.   Tarp šalių kilo ginčas dėl delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12.   Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019-09-03 ieškovė ir atsakovė pasirašė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo tinkamai, laiku ir savo jėgomis bei priemonėmis atlikti darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 „Prekių ir paslaugų sąmata“, t. y. pagaminti priede nurodytos specifikacijos pakeliamus vartus IDO-PRO ir atlikti šios įrangos montavimo darbus atsakovės nurodytame objekte, tuo tarpu, atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti šalių sutartą kainą. Ieškovė, tinkamai vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pagamino atsakovės užsakytą įrangą ir pasitelkdama subrangovą MB „Gerana“ vartus sumontavo atsakovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 2 d. buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, jo pasirašymo dieną sumontuota įranga veikė, akivaizdžių vartų defektų nebuvo. Atsakovei per Sutarties 5.2.2 punkte nurodytą terminą nepareiškus pretenzijos dėl vartų ar montavimo darbų kokybės, ieškovė išrašė ir 2019-10-09 pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Serija IDO Nr. 0028767 ir 0028770, viso 2 726,98 Eur sumai už ieškovės atliktus darbus. Atsakovė iki 2019-10-12 dienos tik dalinai atsiskaitė su ieškovė už atliktus darbus ir sumokėjo tik 1 229,19 Eur, tokiu būdu likdama skolinga 1 497,79 Eur. 2019-11-14 ieškovė pateikė atsakovei priminimą Nr. 2019/11/14/04 dėl likusios 1 497,79 Eur skolos apmokėjimo, kuriuo ieškovė nurodė per 3 dienas padengti likusią skolą. 2019 m. lapkričio 22 d. atsakovė ieškovės paprašė atidėti atsiskaitymo pagal Sutartį terminą 2 savaičių laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 2019-11-25 atsakovė informavo ieškovę, kad vartai jau antra savaitė kaip tinkamai neatsidarinėja, o 2019-12-09 atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl vartų defektų, kurioje nurodė, kad vartai buvo sumontuoti blogai, pradėjo blogai veikti po kelių savaičių nuo jų sumontavimo. 2019-12-09 ieškovė informavo atsakovę, jog atliks vartų remonto darbus kai atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir padengs likusią 1 497,79 Eur skolą, kurią atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ne vėliau kaip iki 2019-12-09. Ieškovė 2019-12-10 pateikė atsakovei priminimą Nr. 2019/12/10/04 dėl likusios 1 497,79 Eur skolos apmokėjimo. Atsakovei nepadengus susidariusios skolos, ieškovė 2020-01-28 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pašalino įrangos trūkumus, bei šalims bandant susiderėti dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi bei įsitikinus, kad vartai veikia, atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. atliko likusi mokėjimą už ieškovės pataisytą vartų įrangą.

       Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs perkamo daikto vertę  su atliktų darbų verte, kuri yra žymiai mažesnė, nei daikto vertė, sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami, ne kaip rangos, o kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

14.  Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad, teismas netinkamai vertino šalių sutartinius santykius, šalių Sutarties sąlygas, tikruosius Sutarties šalių ketinimus, kadangi Sutartimi nebuvo parduota prekė (ar) įranga, bet buvo sulygta dėl darbų, kurie apėmė ne tik vartų įrangos montavimo darbus, bet ir pačios vartų įrangos pagaminimą pagal atsakovės užsakymą. Dėl to, apeliantės nuomone, šalis siejo rangos, bet ne pirkimo-pardavimo santykiai.

15.  CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su   pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent šis kriterijus ginčo atveju ir sudaro pagrindą tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais, kvalifikuojant šalių teisinį santykį, nesutinka. 

 16.  Pirmiausia, pažymėtina, kad CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas rangos ir pirkimo-pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus yra tik vienas iš minėtų sutarčių atribojimo kriterijų. Nagrinėjamu atveju sutartyje sulygta ne tik dėl darbų, kurie apėmė tik vartų įrangos montavimą, bet ir pačios vartų įrangos pagaminimą. Atsižvelgiant į tai, išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių suformulavimui būtina įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes – tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.). 

17. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

18. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19.  Iš 2019-09-03 šalių pasirašytos rangos sutarties pavadinimo ir jos turinio matyti, kad ieškovė įsipareigojo tinkamai, laiku ir savo jėgomis bei priemonėmis atlikti darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 „Prekių ir paslaugų sąmata“, t. y. pagaminti priede nurodytos specifikacijos pakeliamus vartus IDO-PRO ir atlikti šios įrangos montavimo darbus atsakovės nurodytame objekte, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti šalių sutartą kainą. Sutarties priede Nr. 1 „Prekių ir paslaugų sąmata“ esantys duomenys patvirtina, kad darbai apėmė ne tik įrangos montavimo darbus, bet ir pačios įrangos gamybą pagal atsakovės pateiktą užsakymą ir specifikaciją, todėl ieškovė įsipareigojo ne parduoti, o tinkamai ir laiku savo jėgomis ir priemonėmis pagaminti įrangą pagal atsakovės užsakymą, ir šią įrangą perduoti atsakovei, ją sumontuojant jos nurodytame objekte. Akivaizdu, kad šalių pasirašytos Sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valią, buvo įrangos pagaminimas ir jos sumontavimas atsakovės objekte, o ne įrangos pirkimas-pardavimas, kaip vertino pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų bei jų pažeidimo padarinių, turi būti taikomos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

         Dėl atsakovės piniginės prievolės vykdymo sustabdymo ir ieškovės pareigos atlikti įrangos garantinį aptarnavimą

20.   Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove iki ji neatliko įrangos remonto, todėl pagrįstai sustabdė savo piniginės prievolės vykdymą ieškovei. 

21. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad 2019 m. spalio 2 d. buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, jo pasirašymo dieną sumontuota įranga veikė, akivaizdžių vartų defektų nebuvo. Sutarties 5.2.2 p. numatyta, jog atsakovė per 3 kalendorines dienas nuo įrangos sumontavimo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turi teisę pareikšti pretenzijas dėl jų kokybės. Priede Nr. 3 prie sutarties Nr. ED 363713 numatyta, kad galutinis apmokėjimas atliekamas per 3 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros išrašymo arba nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Atsakovė beveik du mėnesius naudojosi ieškovės atliktų darbų rezultatu, juos priėmė, jų priėmimo metu pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Taigi, net ir įvertinus ieškovės sutikimą atidėti atsiskaitymo terminą iki 2019 m. gruodžio 7 d., atsakovė pažeidė pareigą laiku mokėti už atliktus darbus, pradėjusi faktiškai jais naudotis, todėl negalėjo sustabdyti savo piniginės prievolės vykdymą vadovaudamasi CK 6.46 straipsnio 2 dalimi.

22. Antra, apeliantė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad ji neturėjo priešpriešinės pareigos atsakovės naudai atlikti vartų garantinį remontą, iki atsakovė nėra pilnai neatsiskaičiusi už darbus, kaip tai yra įtvirtinta Sutarties 9.3.6 punkte. Konkrečiu atveju, Sutarties 9.3.6 punktas numato, kad garantija nebus taikoma tuo atveju, jeigu atsakovė bus pilnai neatsiskaičiusi už įrangą ar vartų montavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio Sutarties 9.3.6 punkto taikymo galimumą, pripažįsta, kad ši nuostata iš esmės eliminuoja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Šiuo konkrečiu atveju, rangovas privalėjo įvertinti ir laiku reaguoti į atsakovės nurodytus darbų rezultato trūkumus, tai ieškovė atliko tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas iš esmės ir lėmė 2020 m. gegužės 19 d. atsakovės atliktą likusi mokėjimą už ieškovės pataisytą garantinę vartų įrangą.

23. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo šalių elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis sutartiniuose santykiuose įtvirtintus šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, todėl abi šalys lygiomis dalimis turi prisiimti visas iš tokių veiksmų kylančias pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė be teisėto pagrindo atsisakė įvykdyti savo 1 497,79 Eur dydžio piniginę prievolę ieškovei, o ieškovė nepagrįstai atsisakė suteikti garantinį vartų įrangos remontą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta abipusį šalių tarpusavio įsipareigojimų pažeidimą.

         Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų ginčo sprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, neišsamiai vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų ir įrodinėjimo vertinimo taisykles, todėl atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo esminius argumentus, kurie iš dalies laikytini pagrįstais, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, panaikina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisia 22,33 Eur nesumokėtų delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-03-10  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

25.  Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskaičiuojamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

26.    Ieškovė nurodo, kad ji pirmosios instancijos teisme patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 1645,60 Eur. Kadangi patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovė turi teisę į 500,00 Eur, o atsakovė į  822,80 Eur minėtų išlaidų.

27.   Ieškovė prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio dalį, kurios ieškovė atsisakė – 26,00 Eur žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio, tuo atveju, jeigu ieškovė atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad atsakovė ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinti 26,00 Eur žyminio mokesčio.

28.  Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 73 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovei priteistina (73-34/2) 19,50 Eur žyminio mokesčio.   

         Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – apeliacinio skundo parengimą, o atsakovė 871,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu šalys pateikė teisinių paslaugų sutartis, sąskaitas-faktūras ir mokėjimą patvirtinančius duomenis. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos šalims po 50 procentų.

30. Ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 73 Eur žyminio mokesčio, tačiau už jį turėjo mokėti tik 15 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovei priteistina (15/2) 7 Eur žyminio mokesčio, o likusi 58 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei.

  31. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 919 Eur (500+363+26,50 (žyminis mokestis) = 889,50), o atsakovės – 1258,40 Eur (822,80+435,60=1258,40). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų  įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 368,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas. 

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Idomus“, j. a. k. 300095115, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“, j. a. k. 303231481, 22,33 Eur (dvidešimt du eurus 33 ct) nesumokėtų delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idomus“, j. a. k. 300095115, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“, j. a. k. 303231481, naudai 368, 90 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Idomus“, j. a. k. 300095115, 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio atsisakius pareikšto ieškinio dalies ir 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Danutė Burbulienė