Civilinė byla Nr. 2A-310-241/2018
Proceso Nr. 2-55-3-02227-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. V. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-661/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eteka“ ieškinį atsakovams S. V., A. T., V. N. ir O. L. dėl sandorio ginčijimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovė BUAB „Eteka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
- priteisti iš atsakovo S. V.:
- 246 948,68 Eur žalos atlyginimo;
- penkių proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- pripažinti negaliojančiomis:
- 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T.;
- 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T.;
- pripažinti negaliojančiu UAB „Eteka“ vienintelio akcininko O. L. 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą;
- priteisti iš atsakovo S. V. ieškovės BUAB „Eteka“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Eteka“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. V.. 2015 m. liepos 10 d. UAB „Eteka“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą.
- Įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre 1995 m. lapkričio 16 d. Įmonės vadovo pareigas nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 20 d. ėjo O. L., nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. – S. V., nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 4 d. – A. T., nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. – S. V..
- Vieninteliu įmonės akcininku bankroto bylos iškėlimo dieną buvo O. L., akcininko pasikeitimas registruotas 2015 m. birželio 17 d. S. V. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d., A. T. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 4 d., A. M. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2014 m. liepos 21 d.
- Atlikdamas bankroto procedūras, įmonės bankroto administratorius kreipėsi į paskutinį iki bankroto bylos iškėlimo pareigas ėjusį įmonės vadovą O. L.. Nurodytu gyvenamosios vietos adresu Ukrainos Respublikoje O. L. dokumentų – pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir reikalavimo perduoti įmonės balansą, turtą, dokumentus – įteikti nepavyko, nes adresatas pašto siuntos neatsiėmė.
- Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo administratorių, kad Migracijos departamente nėra duomenų apie tai, jog O. L. būtų išduotos vizos ir leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos darbo birža 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo administratorių, kad UAB „Eteka“ dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. L. nesikreipė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apdraustųjų asmenų sąrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. duomenimis, 2015 metais įmonėje buvo du socialiniu draudimu draudžiami asmenys. S. V. draudimo pabaigos data – 2015 m. kovo 2 d., priežastis – atleidimas. Įmonėje nuo 2015 m. kovo 2 d. nedirbo ir socialiniu draudimu nebuvo draudžiami jokie asmenys. O. L. ir A. T. 2015 metais nebuvo įdarbinti įmonėje ir nėjo įmonės vadovo pareigų. Įmonės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėn. įmonė nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nebuvo banko sąskaitų apyvartos.
- 2015 m. vasario 26 d. S. V., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria S. V. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 500 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 750 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.
- 2015 m. kovo 2 d. S. V., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria S. V. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 480 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 750 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.
- 2015 m. vasario 27 d. V. N., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria V. N. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 400 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 600 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.
- 2015 m. kovo 3 d. V. N., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria V. N. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 400 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 600 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.
- Tarp V. N. ir A. T. buvo sudarytas dar vienas akcijų perleidimo sandoris, nes 2015 m. kovo 5 d. A. T. jau veikė kaip vienintelis įmonės akcininkas, valdantis 2 000 iš 2 000 įmonės akcijų ir vienasmeniškai priėmė sprendimą atleisti S. V. iš įmonės direktoriaus pareigų bei paskirti įmonės direktoriumi save, t. y. A. T..
- Akcijų perleidimo sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai vyko bankroto bylos iškėlimo įmonei teisminis procesas. Visi sandoriai sudaryti tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą įmonei (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1795-160/2015). Ši nutartis sandorių sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-931-464/2015.
- Įmonės pagrindinė veikla buvo komerciniai krovinių pervežimai. Akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu įmonė neturėjo priemonių vykdyti pervežimus, nes buvo grąžinusi lizingo davėjui transporto priemones. Sandorių sudarymo metu įmonėje dirbo tik du asmenys, vienas iš jų – direktorius S. V.. Sandorių sudarymo metu įmonė nebuvo įdarbinusi vairuotojų. Įmonė sandorių sudarymo metu neturėjo priemonių užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Šios aplinkybės buvo žinomos atsakovams S. V. ir V. N.. Akcijų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama perleisti verslo kontrolės naujam akcininkui, o įmonės savininko ir vadovo pasikeitimas buvo tik formalus aktas, siekiant susikurti sąlygas atsakovams S. V. ir V. N. išvengti pareigų įmonei bankrutuojant vykdymo.
- Nurodyti sandoriai yra atlygintiniai, teises ir pareigas šalims sukuriantys įvykdžius mokėjimą pagal sutarties sąlygas. Visose sutartyse numatyta sąlyga, kad pirkėjas sumoka už akcijas grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį sutarties sudarymo dieną, o nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik atitinkamai sumokėjus sutarties kainą. Abejonių sandorio tikrumu kelia tai, jog nėra jokių įrodymų, kad sutartas piniginių lėšų sumas atsakovas S. V. gavo (t. y. akcijų perleidimo sandoris tikrai įvyko) bei sutartyse nurodoma atsiskaitymo forma (išrašant kasos pajamų orderį). Abi sandorio šalys yra fiziniai asmenys, todėl kelia pagrįstų abejonių šalių susitarimas vykdyti atsiskaitymus per kasą.
- Akcijų perleidimo sandoriai, kuriais atsakovai S. V. ir V. N. perleido savo turėtas akcijas fiktyviam įmonės savininkui A. T., yra tariamieji sandoriai ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl pripažintini negaliojančiais ab initio. Pripažinus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius kaip neteisėtus, neteisėtu pripažintinas ir A. T. 2015 m. kovo 5 d. vienintelio akcininko sprendimas paskirti save įmonės vadovu.
- Atsakovas S. V., ėjęs įmonės vadovo pareigas, kai buvo sudaryta ir patvirtinta 2014 m. rugsėjo 30 d. įmonės finansinė atskaitomybė ir buvęs paskutinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, buvo įpareigotas tinkamai saugoti UAB „Eteka“ turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui. Apie tokią pareigą atsakovas S. V. buvo informuotas raštu ir žodžiu. Įmonės turto neišsaugojimas ir pareigos jį perduoti administratoriui nevykdymas yra teisinis pagrindas pareigą pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.
- Atsakovas S. V. buvo įmonės akcininkas, kai įmonė nustojo vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir jai buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimo procesas. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo S. V. pateiktos 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonės turtas (1 940 077 Lt/561 885 Eur) buvo visiškai pakankamas įmonės įsipareigojimams (1 743 395 Lt/504 922 Eur) dengti. Įmonė, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. nevykdydama veiklos, negalėjo generuoti naujų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. nepadengus įmonės turtu visų turėtų finansinių įsipareigojimų per 2014 m. rugsėjo 30 d.–2015 m. kovo 4 d. laikotarpį, konstatuotini įmonės vadovo neteisėti veiksmai nuslepiant įmonės turtą ar kitaip apribojant įmonės kreditorių galimybes juo tenkinti savo turtinius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės BUAB „Eteka“ ieškinį tenkino visiškai ir:
- priteisė ieškovei iš atsakovo S. V. 246 948,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas A. T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas A. T.;
- pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 20 d. UAB „Eteka“ vienintelio akcininko O. L. sprendimą;
- valstybei iš atsakovo S. V. priteisė 65,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, negebėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad įmonė atsakovo S. V. vadovavimo laikotarpiu nevykdė finansinių įsipareigojimų. Teismas vertino, kad S. V. iki šiol disponuoja įmonės buhalterinės apskaitos programa, jos neperdavė fiktyviam įmonės vadovui A. T.. S. V. vadovavimo metu UAB „Eteka“ nevykdė jokios veiklos ir įmonėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės buhalterinę apskaitą. 2014 m. lapkričio 22 d. įmonėje buvo vos du, o nuo 2015 m. kovo 7 d. neliko nei vieno apdraustojo darbuotojo. 2014 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu pakeistas įmonės buveinės adresas, įregistruotas nuo 2014 m. gruodžio 3 d., o netrukus po teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, priėmimo, t. y. 2015 m. kovo 5 d., bendrovės akcijos bei valdymas perleidžiami A. T.. A. T. ketinimais investuoti į įmonę ir tęsti jos veiklą pagrįstai leidžia abejoti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ užfiksuoti jį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad šis asmuo sistemingai daro teisės pažeidimus.
- Teismas nurodė, kad ginčo sandoriai yra atlygintiniai, teises ir pareigas šalims sukuriantys įvykdžius mokėjimą pagal sutarties sąlygas. Visose sutartyse numatyta sąlyga, kad pirkėjas sumoka už akcijas grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį sutarties sudarymo dieną, o nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik atitinkamai sumokėjus sutarties kainą. Abejonių sandorio tikrumu, teismo vertinimu, kelia tai, kad atsakovas S. V. nepateikė jokių įrodymų, jog sutartyse nurodoma atsiskaitymo forma, išrašant kasos pajamų orderį, sutartas piniginių lėšų sumas jis gavo.
- Teismas nustatė, kad A. T. įmonės vadovo pareigas užėmė nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., S. V. – nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., O. L. – nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. liepos 20 d. Šie asmenys nebuvo įdarbinti UAB „Eteka“, nebuvo drausti socialiniu draudimu. Iš Migracijos departamento ir Lietuvos darbo biržos pateiktos informacijos teismas nustatė, kad O. L. niekada nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, atitinkama tvarka nėra gavęs darbo leidimo.
- Teismas nustatė, kad administratorius kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos apie įrašų Juridinių asmenų registre atsiradimo priežastis. VĮ Registrų centras administratoriui pateikė Įmonės vienintelio akcininko O. L. 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo jis atleidžia S. V. iš užimamų generalinio direktoriaus pareigų ir generaliniu direktoriumi paskiria save. Teismas pažymėjo, kad O. L. įmonės vieninteliu akcininku registruotas tik nuo 2015 m. birželio 17 d., o 2015 m. gegužės 20 d. vieninteliu akcininku buvo A. T.. Dokumentą dėl įmonės vadovo atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo teismas vertino kaip fiktyvų, nes S. V. iš įmonės direktoriaus pareigų buvo atleistas dar 2015 m. kovo 2 d., o nuo šios datos įmonėje apskritai nebuvo darbuotojų.
- Teismas konstatavo, kad įmonė jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė nuo 2014 m. rugsėjo mėn.
- Teismas vertino, kad realus akcijų Ukrainos Respublikos piliečiui O. L. perleidimo sandorio sudarymas kelia abejonių. Teismas pažymėjo, kad paties akcijų perleidimo O. L. sandorio sudarymo nepatvirtina ir atsakovai. Jeigu toks sandoris ir įvyko, tai, teismo nuomone, akcijas atsakovui O. L. turėjo parduoti paskutinis registruotas įmonės savininkas S. V., tačiau pastarasis savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad akcijų atsakovui O. L. nėra pardavęs. Tam, kad S. V. turėtų galimybę parduoti įmonės akcijas atsakovui O. L., S. V. jas turėjo įsigyti iš prieš tai įmonės savininku buvusio A. T.. Tačiau, kaip matyti iš S. V. pateiktų procesinių dokumentų, toks sandoris neįvyko. Teismas padarė išvadą, kad jokie po 2015 m. vasario ir kovo mėn. vykdytų fiktyvių akcijų perleidimo sandorių, sandoriai dėl akcijų perleidimo nebuvo sudaryti. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovas O. L. nesudarė jokių sandorių dėl įmonės akcijų įsigijimo, o Juridinių asmenų registre įrašai apie jo įmonės kontrolę ir vadovavimą yra fiktyvūs, todėl jie keistini teismo sprendimo pagrindu, pripažinus 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
- Teismas sprendė, kad atsakovas S. V. vykdė fiktyvią įmonės kontrolės, valdymo ir pardavimo schemą, kai akcijos buvo parduotos A. T., vėliau neva parduotos O. L.. Teismas padarė išvadą, kad A. T. ir O. L. neįgijo ir nesiekė įgyti jokių teisių UAB „Eteka“ atžvilgiu. Šią išvadą, teismo vertinimu, pagrindžia ir šių asmenų pasyvus elgesys tiek nurodytų sandorių sudarymo metu, tiek po jų, tiek įmonės bankroto metu. Tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo tariamieji ir prieštaraujantys viešajai tvarkai bei gerai moralei.
- Teismas konstatavo, kad atsakovas S. V. faktiškai ėjo įmonės vadovo pareigas, kai buvo sudaryta ir patvirtinta 2014 m. rugsėjo 30 d. įmonės finansinė atskaitomybė, jis buvo paskutinis faktinis bei juridinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, be to, jis buvo įpareigotas tinkamai saugoti UAB „Eteka“ turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui įstatymo nustatytomis sąlygomis ir per teismo nutartimi nustatytus terminus. Teismas nurodė, kad apie tokią pareigą atsakovas S. V. buvo informuotas raštu ir žodžiu. Įmonės turto neišsaugojimas ir pareigos jį perduoti administratoriui nevykdymas, teismo nuomone, yra teisinis pagrindas pareigą pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.
- Teismas nustatė, kad žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas tuo, jog S. V., būdamas paskutinis faktinis įmonės vadovas, vykdęs direktoriaus pareigas, neišsaugojo įmonės paskutinėje žinomoje finansinėje atskaitomybėje apskaityto turto, dėl to jis buvo neperduotas įmonės bankroto administratoriui ir nėra galimybių iš jo tenkinti įmonės kreditorių interesų. Žalos dydis grindžiamas įmonės kreditorių reikalavimų, patvirtintų teismo nutartimis įmonės bankroto procese, suma – 246 948,68 Eur.
- Teismas pažymėjo, kad įmonė, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. nevykdydama veiklos, negalėjo generuoti naujų įsipareigojimų kreditoriams. Nepadengus įmonės turtu visų turėtų finansinių įsipareigojimų per 2014 m. rugsėjo 30 d.–2015 m. kovo 4 d. laikotarpį, konstatuotini įmonės vadovo neteisėti veiksmai nuslepiant įmonės turtą ar kitaip apribojant įmonės kreditorių galimybes juo tenkinti savo turtinius interesus. Teismas sprendė, kad dėl šių priežasčių iš atsakovo S. V. priteistino žalos atlyginimo suma sudaro 246 948,68 Eur, t. y. suma, kuri ieškinio tikslinimo metu yra patvirtinta kaip įmonės kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovai S. V. ir V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB „Eteka“ ieškinys dalyje dėl žalos, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų iš S. V. priteisimo bei pripažinimo negaliojančiomis UAB „Eteka“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis S. V. ir V. N. perleido jiems priklausiusias įmonės akcijas A. T., būtų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas neatsižvelgė į apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrindžia ieškovės argumentų nepagrįstumą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo rungimosi principą.
- Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi BUAB „Eteka“ bankroto bylos medžiaga, su kuria apeliantai neturėjo galimybės susipažinti. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad UAB „Eteka“ nemokumas buvo konstatuotas 2014 m. rugsėjo 30 d. Teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokiai datai yra nustatinėjama įmonės nemokumo būsena. UAB „Eteka“ nemokumas galėjo būti nustatinėjamas ne ankstesnei nei 2015 m. birželio 22 d. datai, t. y. praėjus daugiau nei pusketvirto mėnesio po to, kai įmonės akcijos buvo perleistos A. T., kuris tapo įmonės vadovu.
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantų 2015 m. vasario 26 d.–2015 m. kovo 2 d. sudaryti sandoriai, kuriais apeliantai savo valdytas UAB „Eteka“ akcijas perleido A. T., yra fiktyvūs. Šiais sandoriais šalys siekė juose nurodytų tikslų, jie buvo visiškai įvykdyti. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. V. vykdė fiktyvią įmonės kontrolės ir akcijų perdavimo schemą, nes pats S. V. yra inicijavęs ikiteisminį tyrimą dėl veiksmų, kuriuos teismas įvardino kaip S. V. schema.
- Teismas tik nurodė, kokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, tačiau nepateikė jokių motyvų, susijusių su nagrinėjama byla, joje ištirtais įrodymais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. T. ir O. L. neįgijo ir nesiekė įgyti jokių teisių UAB „Eteka“ atžvilgiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių A. T. atsiskaitymą su pardavėjais pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nepateikimas reiškia, jog sutartys yra abejotinos.
- Sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su A. T. apeliantams nekilo įtarimų, kad A. T. nurodomas siekis vystyti verslą gali neatitikti tikrųjų jo ketinimų. Apeliantai tapo nusikalstamas veikas linkusio daryti asmens aukomis.
- Ieškovė neįrodė nei vienos iš deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi tik paskutiniai įmonės valdymo organai. Nuo 2015 m. kovo 2 d. kaip vienintelis įmonės akcininkas bei vienasmenis valdymo organas veikė A. T.. S. V. 2015 m. kovo 4 d. jam perdavė visus įmonės dokumentus bei turtą. Todėl S. V. neturėjo nei pareigos, nei galimybės pateikti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.
- Realus žalos faktas negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu. Ieškovė nepateikė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrindimo, neįrodė žalos dydžio. Teismas nenustatinėjo šios aplinkybės. Taip pat nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos. S. V. veiksmai ar neveikimas negalėjo lemti ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos susidarymo. UAB „Eteka“ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse užfiksuotas įmonės turtas S. V. vadovavimo laikotarpiu nebuvo iššvaistytas, jis niekur nedingo.
- Ieškovės teiginiai apie negalėjimą nustatyti UAB „Eteka“ skolininkus yra nepagrįsti. Ieškovė sąmoningai vengia vykdyti išieškojimą iš įmonės skolininkų arba šių sumų išieškojimas yra sudėtingas. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad S. V. gali būti laikomas atsakingu dėl šių sumų neišieškojimo. Byloje yra pateikta informacija apie UAB „Eteka“ debitorius. UAB „Eteka“ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse buvo įtrauktos lizinguotos transporto priemonės, kurios buvo grąžintos lizingo davėjui. Iš lizingo davėjo gautos kreditinės sąskaitos patvirtina balanse atsispindėjusio lizinguoto turto vertę bei dėl turto grąžinimo sumažėjusių UAB „Eteka“ įsipareigojimų mastą. 2014 m. rugsėjo 32 d. balanse nurodytas finansinis turtas, kurio bendra vertė – 14 083,93 Eur, susideda iš trijų dukterinių įmonių akcijų bei Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai sumokėto nario mokesčio.
- Ieškovė BUAB „Eteka“ prašo atmesti atsakovų S. V. ir V. N. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Teismas tinkamai įvertino byloje ieškovės pateiktus argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, kad apeliantų su atsakovu A. T. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai buvo fiktyvūs, apeliantai jais nesiekė perleisti įmonės kontrolės, o atsakovas A. T. nesiekė įsigyti verslo, jį atnaujinti, kontroliuoti, vystyti. Įmonė šių sandorių sudarymo metu buvo nemoki, nevykdė veiklos. Tokia įmonės būklė, taip pat asmens, neva siekusio įsigyti įmonę, charakteristika, pagrįstai leido teismui spręsti, kad tikrasis akcijų perleidimo tikslas buvo fiktyviai perleisti įmonės kontrolę, sukurti salygas A. V. išvengti atsakomybės dėl įmonės turto netekimo.
- Teismas pagrįstai įvertino, kad S. V. buvo paskutinis realiai įmonės vadovo pareigas vykdęs asmuo. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad po 2015 m. vasario 26 d. – 2015 m. kovo 3 d. akcijų perleidimo sandorių įmonė vykdė veiklą.
- 2014 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansas ir pelno nuostolio ataskaita yra paskutinis įmonės suvestinis buhalterinės apskaitos registras, kuriame fiksuota įmonės turtinė ir įsipareigojimų padėtis. Po šio dokumento, kurį sudarė, pasirašė bei bankroto bylos iškėlimo klausimą svarstančiam teismui pateikė atsakovas S. V., jokie kiti suvestiniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo sudaromi. Įmonė nesudarė pilno 2014 m. balanso ir pelno nuostolio ataskaitos, nebuvo sudaryti jokie finansinės apskaitos suvestiniai dokumentai reikalų perdavimo atsakovui A. T. metu.
- Įmonei padarytos žalos dydžiu pagrįstai laikytinas įmonės bankroto procese pareikštų kreditorių reikalavimų sumos dydis, kuris yra ženkliai mažesnis, nei paskutiniame įmonės balanse fiksuotas įmonės turto ir turtinių teisių dydis. Visas įmonės turtas buvo prarastas atsakovo S. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Turto praradimas tiesiogiai lėmė, kad įmonės kreditorių reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti.
- Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorius netinkamai vykdė debitorinių skolų išieškojimą. Dėl neteisėtų atsakovo S. V. veiksmų įmonės bankroto administratorius nedisponuoja ne tik įmonės turtu, bet ir įmonės dokumentais, kuriais galėtų būti grindžiamos įmonės turtinės teisės. Skolų išieškojimas yra tiesiogiai susijęs su skolą įrodančių dokumentų disponavimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl procesinių prašymų
- Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje reglamentuota, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
- Apeliantas S. V. 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – ieškovės BUAB „Eteka“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Šį prašymą apeliantas S. V. grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo žalą, rėmėsi BUAB „Eteka“ bankroto byloje patvirtintais kreditiniais reikalavimais. Apelianto S. V. manymu, šie įrodymai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą, civilinės atsakomybės taikymo apelianto atžvilgiu negalimumą. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui šių įrodymų pateikti negalėjo, nes su jais susipažino tik 2018 m. vasario 22 d. Apeliantas nurodo, kad visi ieškovės kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra kildinami iš teisinių santykių (sudarytų sutarčių, kitais pagrindais kylančių prievolių), vykusių laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. liepos 21 d., t. y. iki apelianto paskyrimo eiti ieškovės direktoriaus pareigas, todėl apeliantui negali kilti atsakomybė už ankstesnių vadovų padarytą žalą ieškovei.
- Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė apeliantui S. V. terminą pateikti teismui argumentus dėl pavėluoto naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui teikimo pagrindimo bei nurodyti, kokios konkrečios bylai reikšmingos aplinkybės šiais įrodymais grindžiamos.
- 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto S. V. rašytiniai paaiškinimai. Juose nurodoma, kad nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme turėjo atstovus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių iš BUAB „Eteka“ bankroto administratoriaus nebuvo išreikalauti įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatyta bendra kreditinių reikalavimų suma, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė apelianto neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Taip pat nurodoma, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jis neturi teisinio išsilavinimo. Apeliantas pažymi, kad visi ieškovės įsiskolinimai susidarė iki 2014 m. liepos 21 d., t. y iki jo vadovavimo UAB „Eteka“ pradžios, todėl jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
- Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto S. V. apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Ieškovės BUAB „Eteka“ ieškinys grindžiamas tuo, kad apeliantas S. V., kaip UAB „Eteka“ vadovas, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Dėl šių neteisėtų apelianto S. V. veiksmų, ieškovės teigimu, kilo pasekmės (žala) – galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus nebuvimas. Žalos dydis – bankroto byloje UAB „Eteka“ kreditorių pareikštų ir teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų suma. Taigi apelianto S. V. naujais įrodymais grindžiamas argumentas dėl kreditinių reikalavimų susidarymo laikotarpio nepatvirtina jokių turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių. Be to, apeliantas S. V. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl nauji įrodymai į bylą pateikiami tik praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir trims mėnesiams nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, nors, kaip nurodė pats apeliantas, jis naudojosi kvalifikuotų teisininkų (advokatų) paslaugomis. Taip pat pažymėtina ir tai, kad apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. prašymuose (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodomos aplinkybės, kurias jis grindžia naujais įrodymais, laikytinos apeliacinio skundo pildymu, kas pagal CPK 323 straipsnį yra draudžiama. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir su juo pateiktus naujus rašytinius įrodymus, taip pat 2018 m. gegužės 15 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
- Taip pat apeliantas S. V. prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas naujų įrodymų pateikimo aplinkybe ir poreikiu šalims pateikti dėl jų paaiškinimus bei atsikirtimus.
- CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjmu atveju apelianto prašymą pagrindžiantys argumentai nesuponuoja žodinio proceso poreikio. Atsisakius priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, be to, šalims dėl jų priėmimo bei vertinimo raštu išdėsčius paaiškinimus ir atsikirtimus, žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumas nekonstatuotinas. Taip pat pripažintina, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išvardintų argumentų pakanka, kad būtų patikrintas šioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei išspręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, todėl apelianto prašymas dėl žodinio šios bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl ginčo sandorių pripažinimo tariamaisiais
- Apeliantai S. V. ir V. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T., kaip tariamus sandorius. Apeliantai nurodo, kad šiais ginčo sandoriais jie siekė sandoriuose nurodytų tikslų, sandoriai buvo realūs, be to, visiškai įvykdyti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; kt.).
- Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
- Nors nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo sutarčių fiktyvumo, teigia, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai realūs, sandoriais buvo siekiama juose nurodytų tikslų, jie buvo visiškai įvykdyti, tačiau šių aplinkybių jie tinkamai nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esantys įrodymai, jų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis nesiekta sukurti jokių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).
- Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 26 d. atsakovas S. V. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. V. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti šias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui S. V. 750 Eur kainą (1 t., b. l. 103-105). 2015 m. kovo 2 d. atsakovas S. V. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. V. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 480 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti šias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui S. V. 750 Eur kainą (1 t., b. l. 100-102). Pažymėtina, kad pastarosios sutarties paskutiniame lape akcijų pardavėjo vardu pasirašė ne atsakovas S. V., o atsakovas V. N., nors pirmajame ir antrajame sutarties lapuose yra atsakovo S. V. parašai. 2015 m. vasario 27 d. atsakovas V. N. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. N. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti šias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui V. N. 600 Eur kainą (1 t., b. l. 106-108). 2015 m. kovo 3 d. atsakovas V. N. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. N. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti šias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui V. N. 600 Eur kainą (1 t., b. l. 109-111). Visų šių sutarčių 3.2 punkte šalys sulygo, kad nurodytų akcijų pirkimo kainą pirkėjas A. T. sumokės pardavėjams S. V. ir V. N. sutarčių sudarymo dieną grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį.
- Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus pačių apeliantų paaiškinimus, apie akcijų kainos sumokėjimą arba kitokį ginčo sutarčių realų vykdymą (CPK 178 straipsnis). Apeliantai taip pat neįrodė atsakovo A. T. ketinimo vadovauti ir vadovavimo įmonei aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių realų vykdymą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo A. T. išreikštą valią tapti įmonės akcininku ir vėliau – jos direktoriumi.
- Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšmingomis laikytinos ir ieškovės bankroto bylos iškėlimo aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos esant priimtai, bet neįsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarčiai dėl atsisakymo iškelti ieškovei bankroto bylą (1 t., b. l. 242-245). Šią Vilniaus apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Eteka“ finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. turinį, nustatė, kad įmonės veiklos pelningumas per 2012–2013 m. drastiškai sumažėjo: 2011 m. įmonė dar gavo 269 969 Lt pelno, 2012 m. – tik 25 905 Lt, o 2013 m. jau patyrė 298 407 Lt nuostolių. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų rodikliai tik didėjo: 2011 m. – 468 625 Lt, 2012 m. – 781 703 Lt, 2013 m. – 1 121 180 Lt. Iš UAB „Eteka“ atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jau 2012 m. įmonė turėjo sunkumų dėl atsiskaitymo su darbuotojais; 2013 m. pabaigoje–2014 m. pradžioje įmonė nebuvo pajėgi tinkamai atsiskaityti ir už kasdienei įmonės veiklai, susijusiai su krovinių pervežimu, organizuoti reikalingų transporto priemonių remonto paslaugas. Dėl to susidariusių skolų, nors jų dydis ir nėra reikšmingas, įmonė galutinai nesumokėjo iki šiol, kaip ir taikos sutartimis suderėtų skolinių įsipareigojimų. Be to, įmonė negalėjo mokėti periodinių įmokų už lizinguojamą turtą (transporto priemones), kas lėmė vienašalį lizingo sutarčių, sudarytų su SIA „UniCredit Leasing“, nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors įmonė vis dar turi transporto priemonių (tiek priklausančių nuosavybės teise, tiek finansinės nuomos pagrindu), tačiau ši nustatyta aplinkybė pati savaime neįrodo, kad įmonė toliau tęsė (ar objektyviai gali tęsti) veiklą ir iš jos gavo pajamas. Pagrįstas abejones dėl įmonės ketinimo ir gebėjimo toliau tęsti veiklą ir dėl atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumo, kurie, jo teigimu, patvirtina gerą įmonės finansinę būklę, kelia tokios nustatytos faktinės aplinkybės: pats UAB „Eteka“ direktorius S. V., pateikęs pirmosios instancijos teismui atsiliepimą ir duomenis apie įmonės įsipareigojimus bei kitą su tuo susijusią informaciją, svarstant klausimą dėl 2015 m. sausio 21 d. teismo nutartimi jam skirtos baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą, nurodė, jog jo vadovavimo metu UAB „Eteka“ nevykdė jokios veiklos ir įmonėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės buhalterinę apskaitą; pagal viešai internetinėje erdvėje skelbiamą informaciją, 2014 m. lapkričio 22 d. įmonėje buvo vos du, o nuo 2015 m. kovo 7 d. neliko nei vieno apdraustojo darbuotojo; 2014 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu pakeistas įmonės buveinės adresas (įregistruotas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.), o netrukus po teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, priėmimo, t. y. 2015 m. kovo 5 d., įmonės akcijos bei valdymas perleidžiami A. T., kurio ketinimais investuoti į įmonę ir tęsti jos veiklą pagrįstai leidžia abejoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ užfiksuoti jį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad šis asmuo sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, narkotinių medžiagų vartojimu ir kt.
- Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Eteka“ bankroto bylą (3 t., b. l. 170-172). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Eteka“ pradelsti įsipareigojimai (350 924,44 Eur) akivaizdžiai viršija pusę įmonės turto vertės, kuri pagal įmonės 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą – 561 885,14 Eur, todėl UAB „Eteka“ laikytina nemokia įmone. Teismas vertino, kad įmonės nemokumą rodo ne tik negatyvus pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis, bet ir tai, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, be to, ji nemoka mokesčių valstybei, nebevykdo ūkinės komercinės veiklos, neturi galimybės generuoti pelno. Teismas pažymėjo, kad didelis įmonės kreditorių, turinčių vykdytinas reikalavimo teises, skaičius patvirtina, jog įmonė yra susidūrusi su ilgalaikiais ir neatsitiktiniais finansiniais sunkumais.
- Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ginčo sandorių sudarymo metu jokių veiklos perspektyvų įmonė nebeturėjo. Todėl laikytini teisiškai nereikšmingais apeliacinio skundo argumentai dėl įmonės nemokumo momento nustatymo tinkamumo. Apeliantai, žinodami apie inicijuotą UAB „Eteka“ bankroto bylą, sudarė veiklos perspektyvų neturinčios įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įmonės akcijas perleisdami jokios veiklos vykdyti neketinančiam, itin neigiamai charakterizuojamam (narkotines medžiagas vartojančiam, smulkiomis vagystėmis užsiimančiam) asmeniui atsakovui A. T.. Todėl darytina išvada, kad realiai akcijų pirkimo-pardavimo sutartys vykdomos nebuvo, jos buvo sudarytos tik dėl akių, nesiekiant perleisti (įgyti) akcijas ar tęsti (vykdyti) veiklą, o siekiant išvengti įmonės akcininkui ir vadovui tenkančių pareigų bei galinčios kilti civilinės atsakomybės. Vien tam tikrų sandorių formalių sąlygų vykdymas (įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas, vadovo paskyrimas, šio fakto registravimas Juridinių asmenų registre), nesudaro pagrindo konstatuoti realaus sandorių vykdymo ir šalių valios pagal tokius sandorius įgyti atitinkamas teises ir pareigas. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip tariamus sandorius, pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. UAB „Eteka“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido akcijas atsakovui A. T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido akcijas atsakovui A. T..
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės salygų nustatymo
- Apeliantų įsitikinimu, ieškovė neįrodė nei vienos iš atsakovo S. V. civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Apeliantai teigia, kad 2015 m. kovo 4 d. atsakovas S. V. perdavė atsakovui A. T. visus įmonės dokumentus ir turtą, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas S. V. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Apeliantų manymu, 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Eteka“ balanse užfiksuotas turtas nebuvo iššvaistytas ir niekur nedingo. Taip pat apeliantai nurodo, kad atsakovo S. V. veiksmai ar neveikimas negalėjo sąlygoti ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos susidarymo. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti šiems apeliantų argumentams.
- Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo S. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nustatytė tinkamai.
- Byloje ginčas kilo dėl to, kad po UAB „Eteka“ bankroto bylos iškėlimo šios įmonės turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui ir realiai jo nėra. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą įvairiais aspektais, nenurodo jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu: nei koks konkrečiai turtas įmonėje atsakovo S. V. vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, nei koks ir kokiu būdu bei aplinkybėmis jis buvo perdavinėjamas (jei iš viso buvo perdavinėjamas), nei kur jis yra. Šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl minėtų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
- Apeliantai teisingai nurodo, kad realus žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu. Tačiau aplinkybė, kad tam tikra pinigų suma yra įrašyta į balansą, reikšminga tuo, jog paties atsakovo S. V. į 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą įrašyti duomenys, nors ir gali būti ne visai tikslūs skaitine išraiška, patvirtina ieškovės nurodomą faktą, kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dieną buvo, nebent atsakovas S. V. įrodytų priešingai. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės turto, su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų išsaugojimą. Ieškovei pateikus visus objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, atsakovas S. V. turėjo pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Esant nustatytam faktui apie turto buvimą ir paaiškėjus, kad jo faktiškai nebėra, konkretūs neteisėti veiksmai, nulėmę turto likimą, ne visais atvejais gali būti nustatyti, juo labiau, kad neteisėtus veiksmus atliekantis asmuo paprastai ir siekia juos nuslėpti. Tačiau jau pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, kas dėl to leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus.
- Atsakovas S. V. turėjo procesinę galimybę pateikti įrodymus, kad visas įmonės balansinis turtas negalėjo būti pripažintas turtu, kurį perduoti turėjo pareigą pats atsakovas. Nesant dėl atsakovo S. V. kaltės byloje pateiktų papildomų įrodymų dėl balansinio turto sandaros ir jo dinamikos per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorių reikalavimai (246 948 Eur), kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti atsakovo S. V. padaryta žala, sudaro mažesnę pusę balansinio įmonės turto (561 885,14 Eur), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo S. V. padarytą žalą. Dėl atsakovo S. V. neteisėtų veiksmų ieškovė objektyviai negali pateikti daugiau įrodymų dėl žalos dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos dydis buvo nustatytas netinkamai.
- Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).
- Esant duomenų apie buvusį įmonės turtą ir jais grindžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, už turto išsaugojimą atsakingas asmuo (atsakovas S. V.) ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sąmoningai juos slėpdamas), bet ir vengia nurodyti aplinkybes apie jų buvimo vietą, neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus faktiškai grindžia vien jam pareikšto reikalavimo neįrodytumu, kitaip tariant, neigia ieškinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Taisyklė, jog civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, privalo įrodyti ieškovė, niekaip nešalina atsakovo S. V. pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumą ir paneigiančius ieškovės teikiamus argumentus ir įrodymus visais civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo klausimais (CPK 12, 178 straipsniai). Juo labiau, kad nagrinėjamoje situacijoje būtent atsakovui S. V. – įmonės vadovui, geriausiai yra/turi būti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jo vadovavimo pabaigai įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktūra, tiek su jo apskaita, būkle, likimu ir pan.
- Taigi, tam tikras turtas vertine išraiška balanse yra nurodytas, t. y. pagal balansą faktas, jog turto įmonėje buvo, akivaizdus. Jo nelikus ir nesant įrodymų (o atsakovui S. V. net ir neteigiant), kurie paneigtų turto realų buvimą apskritai ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip išvestinė, - ir kreditoriams. Nutarties 43-47 punktuose nustatytų aplinkybių (faktiškai nemokios, veiklos nebevykdančios įmonės akcijų ir vadovavimo jai fiktyvus perleidimas ir kt.) bei byloje esančių įrodymų visumos kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius apeliacinio skundo teiginius apie įmonės turto perdavimą atsakovui A. T.. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos ( žalos faktas, apelianto neteisėti veiksmai ir jų tarpusavio priežastinis ryšys). Tuo tarpu kaltės prezumpcijos atsakovas S. V. nepaneigė. Atsakovo S. V. veiksmai sudarant fiktyvius sandorius dėl įmonės akcijų pardavimo atsakovui A. T. lėmė tai, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti vadovų pasikeitimo momentu įmonės faktinio turto dydžio. Dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui S. V. civilinę atsakomybę.
- Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas S. V. negali būti laikomas atsakingu už ieškovės debitorinių įsipareigojimų neišieškojimą, kurį, apeliantų nuomone, bankroto administratorius vengia vykdyti arba jis yra sudėtingas. Apeliantai nurodo, kad byloje yra pateikta informacija apie UAB „Eteka“ debitorius, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog nėra galimybės nustatyti įmonės skolininkų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Viena vertus, atsakovas S. V. neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų, pagrindžiančių debitorinių įsipareigojimų susidarymo pagrindą, kas laikytina neteisėtais atsakovo S. V. veiksmais, itin apsunkinančiais įsiskolinimų išieškojimo efektyvumą. Kita vertus, debitorinių įsiskolinimų išieškojimas praktikoje apskritai laikomas mažai tikėtinu, ypač tokioje kaip nagrinėjamos bylos situacijoje, kuomet didžiausius įsiskolinimus turintys debitoriai yra užsienio valstybių asmenys (1 t., b. l. 154-155). Pažymėtina, kad net šio turto nevertinant priteistinos žalos dydžio aspektu (taip pat kaip ir apeliantų nurodomo finansinio turto – trijų dukterinių įmonių akcijų, Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai sumokėto nario mokesčio), likusi atsakovo S. V. bankroto administratoriui neperduota turto vertė būtų visiškai pakankama padengti bankroto byloje teismo patvirtintus BUAB „Eteka“ kreditorių reikalavimus. Kadangi lizingo davėjui grąžintų transporto priemonių argumentą apeliantai sieja su sumažėjusiu UAB „Eteka“ kreditorinių, o ne debitorinių, įsipareigojimų mastu, šis argumentas laikytinas nereikšmingu vertinant atsakovo S. V. civilinės atsakomybės sąlygų (konkrečiai – žalos dydžio) nustatymo tinkamumą.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
- Apeliantai kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai.
- Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantai neturėjo galimybės susipažinti su UAB „Eteka“ bankroto bylos medžiaga, nors pirmosios instancijos teismas ja rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantai nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų suponuoti išvadą, kad apeliantų nesusipažinimas su bankroto bylos medžiaga lėmė neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių teisės normų pažeidimai bet kuriuo atveju gali būti pripažinti pagrindu panaikinti sprendimą tik tada, jei dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), išskyrus pažeidimus, kuriuos įstatymų leidėjas nustatė kaip absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Jei apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai netenkino tam tikrų jų procesinių prašymų, jie galėjo juos reikšti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jų nereiškė ir nenurodė, kad to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, minėti apeliantų argumentai nepripažintini pagrįstais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
- Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
- Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
- Atsakovų S. V. ir V. N. apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
- Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir su juo pateiktus naujus rašytinius įrodymus, taip pat 2018 m. gegužės 15 d. rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Romualda Janovičienė