Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][2S-827-777-2022].docx
Bylos nr.: 2S-827-777/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Centrinė kredito unija 110086034 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Įrodymai ir įrodinėjimas
Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Pareiškimo palikimas nenagrinėto
Įrodymų vertinimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

                            Civilinė byla Nr. 2S-827-777/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02918-2022-7

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.2.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.15 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1;  

                                                                         (S)

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. (A. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. J. (S. J.), antstolė L. P., J. K., Lietuvos centrinė kredito unija.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad antstolės turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad antstolės veiksmai neteisėti, o jos kontoroje priimtas turto arešto aktas aiškiai parodo galimai daroma nusikalstamą veiką – savavaldžiavimas. Pareiškėjas teigia, kad prieš jį buvo panaudotas psichologinis smurtas bei pasikėsinta pasisavinti jam priklausantį turtą, todėl daro išvadą, kad antstolės 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktas Nr. S-22-109-14655 privalo būti panaikintas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą dėl antstolės L. P. veiksmų paliko nenagrinėtu.

3.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.                      Nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, kad  Klaipėdos apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2YT-4961-965/2022 pagal S. J. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. J., J. K., Lietuvos centrinė kredito  unija.  Nustatė,  kad  minėtoje  byloje  buvo pareikštas reikalavimas – panaikinti 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655. Pažymėjo, kad ši byla yra išnagrinėta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi S. J. skundas atmestas. Atkreipė dėmesį, jog dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, taigi teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs.

3.2.                      Nurodė, kad minėtose bylose dalyvauja tie patys byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau skiriasi dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis – pareiškėjas, pateikęs skundą šioje byloje, A. J. užima suinteresuoto asmens poziciją civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, tuo tarpu pareiškėjas S. J. (S. J.) civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022 šioje byloje užima suinteresuoto asmens poziciją. Pažymėjo, kad abiejose bylos suinteresuotais asmenimis įtraukta išieškotoja Lietuvos centrinė kredito unija ir J. K.. Laikė, kad šioje konkrečioje situacijoje spręstina, jog ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne šalių formalus procesinis statusas, o tai, kad asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, dalyviai. Darė išvadą,   kad   byloje   dalyvauja   tos   pačios   šalys   kaip   ir   civilinėje    byloje    Nr.    2YT-4961-965/2022.

3.3.                      Nurodė, kad Liteko duomenimis nustatyta, jog reikalavimas, pareikštas civilinėje byloje Nr. 2YT‑4961-965/2022  yra  panaikinti  2022  m.  balandžio  6  d.  turto  arešto  aktą  Nr.  S-22-109-14655 ir įrašą apie turto areštą valstybės įmonėje „Registrų centras“. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas A. J. (A. J.) skunde formuluoja reikalavimą „panaikinti 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas“. Darė išvadą, kad minėtose civilinėse bylose (Nr. 2YT-5373-1030/2022 ir Nr. 2YT-4961-965/2022) yra tas pats ginčo objektas  ir  šalys siekia to paties teisinio rezultato. Laikė, kad tiek pareiškėjas A. J., tiek ir S.  J.  civilinėje  byloje  Nr.  2YT-4961-965/2022  teismo prašo panaikinti antstolės L. P. 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655, kuriuo buvo areštuotas A. J. (A. J.) priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad abiejose civilinėse bylose pareikšti skundų reikalavimai yra tapatūs.

3.4.                      Pažymėjo, jog susipažinus su S. J. skundu vykdomojoje byloje Nr. 0109/11/00420 bei su nagrinėjamoje byloje pateiktu pareiškėjo A. J. skundu matyti, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022 ir šioje byloje šalys iš esmės savo reikalavimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – tuo, kad buvo areštuotas ne skolininkui, o kitam asmeniui priklausantis turtas, taip galbūt pažeidžiant to asmens interesus.

    

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

4.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti antstolės L. P. 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655, kuriuo buvo areštuotas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini).

5.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1.                      Nurodė, kad teismo argumentai dėl tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra diskutuotini, tačiau dėl to paties pagrindo teismas yra visiškai neteisus. Teigia, kad nežinojo, kokiais motyvais vadovaujantis jo tėvas S. J. (kuris buvo atsakovas, kai pareiškėjui buvo priteistas išlaikymas konkrečiu turtu) apskundė antstolio veiksmus. Akcentuoja, jog skundė antstolio veiksmus, siekdamas apginti savo nuosavybės teises (nes butas yra jo asmeninė nuosavybė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą). Mano, jog vertinant skundžiamą teismo nutartį lieka neaišku, ar tik viena šalis gali apskųsti antstolio veiksmus, o kitai šaliai priešingos šalies skundo padavimas užkerta kelią į teisingą bylos nagrinėjimą.

5.2.                      Mano, kad svarbiausias klausimas, į kurį turėjo atsakyti teismas yra tai, ar pareiškėjui, kaip nepilnamečiam vaikui, išlaikymas buvo priteistas konkrečiu turtu ar jam buvo priteistos kaip išlaikymas tėvo skolos, kurios kilo iš jo nusikalstamos veikos.

5.3.                      Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra nurodytas kaip skolininkas teismo išduotose vykdomuosiuose raštuose, o skolininkais yra nurodomi jo tėvai – S. J. ir J. K., todėl mano, kad yra visiškai nesuvokiama, kodėl išieškojimas nukreipiamas į pareiškėjo turtą.

6.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. J. prašo pareiškėjo A. J, skundą tenkinti – panaikinti antstolės priimtą turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas teisėto savininko turtas, kuris nesusijęs su skolos išieškojimu antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje; išreikalauti iš išieškotojo prašomus pirmosios instancijos teismo dokumentus, patvirtinančius skolos sumą, kadangi neaišku, kur dingo nuo 2012 metų išieškotojui pinigai ir pinigai palikti sąskaitoje skolos padengimui; netenkinus prašymų, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo civilinės bylos, nerengė teismo posėdžių, nesusipažino su suinteresuoto asmens pateiktu atsiliepimu ir sprendime nepateikė nei vieno argumento, kodėl teismas vykdo diskriminaciją prieš suinteresuotąjį asmenį.

7.2.                      Mano, kad skundas šioje byloje nėra susijęs su suinteresuoto asmens S. J. pateiktu skundu, kadangi nėra nustatyta išieškoma skolos suma, turtas perduotas kitam savininkui, o teikdamas savo skundą suinteresuotas asmuo S. J. buvo atsakovu ir skolininku, atstovavo ir gynė savo interesus.

7.3.                      Teigia, jog teismas atėmė iš suinteresuotojo asmens reikšti nušalinimus, susipažinti su byla, pateikti kitus įrodymus. Pažymi, kad tinkamai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. K. prašo tenkinti pareiškėjo skundą. Netenkinus skundo, prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1.                      Nurodė, kad pareiškėjas, civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo su skolininku S. J. bei turto padalinimo byloje buvo ir atstovavo save ieškovės pusėje, todėl mano, kad savo teisių dėl jam priklausančio buto būdamas atsakovo pusėje negalėjo ginti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidą manydamas, kad pareiškėjo skundas yra dėl tų pačių dalykų ir reikalavimų. Pažymi, kad A. J. ir S. J. nuo 2016 metų veikia kaip atskiros šalys, todėl antstolė ir nagrinėjo A. J. ir S. J. skundus atskirai.

9.2.                      Mano, kad atmetus skundą būtų pažeistos ir suinteresuoto asmens J. K. teisės, kadangi tokiu atveju gautųsi, kad ji viena išlaikė nepilnametį sūnų. Be to pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atsisakė išnagrinėti įrodymus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

                   

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys savo prašymų nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė daug procesinių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nenurodė visiškai jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodyti suinteresuotųjų asmenų laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nei viena proceso šalis nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad byloje nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų paliktas nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo

14.       Byloje  esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-213-911/2021 dėl 20 753,84 Eur skolos, palūkanų išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojos Lietuvos centrinės kredito unijos naudai. Priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktu areštavo A. J. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pagal Klaipėdos miesto 2 – ojo notarų biuro 2011 m. birželio 20 d. sudarytą hipotekos lakštą įkeistas Lietuvos kredito unijai, skolininkas pagal hipotekos lakštą – S. J., įkaito davėjas – A. J.. Todėl 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto akte skolininku taip pat nurodytas S. J., o A. J. nurodytas kaip įkeisto turto savininkas ir saugotojas. 2022 m. balandžio 11 d. vykdomojoje byloje gautas išieškotojos – hipotekos kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašymas nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą,

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

16.       Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje yra kilęs ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei to paties pagrindo. Teigia, kad nežinojo, kokiais motyvais vadovaujantis jo tėvas S. J. (kuris buvo atsakovas, kai pareiškėjui buvo priteistas išlaikymas konkrečiu turtu) apskundė antstolio veiksmus. Akcentuoja, jog skundė antstolio veiksmus, siekdamas apginti savo nuosavybės teises (nes butas yra jo asmeninė nuosavybė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą). Mano, kad vertinant skundžiamą teismo nutartį lieka neaišku, ar tik viena šalis gali apskųsti antstolio veiksmus, o kitai šaliai priešingos šalies skundo padavimas užkerta kelią į teisingą bylos nagrinėjimą.

17.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas  nustatomas  taip  pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2021  m.  gegužės  19  d.  nutartis  civilinėje  byloje  Nr.   e3K-3-128-823/2021, 15 punktas).

19.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-494/2010;  2010  m.  lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuoti asmenys iš esmės teigia, kad bylos šalys nėra tapačios, kadangi ankstesnėje byloje antstolės veiksmus skundė suinteresuotas asmuo S. J., o šioje civilinėje byloje savo teises gina pareiškėjas A. J.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 20 punktą). Šiuo atveju nustatyta, kad minėtose bylose dalyvauja tie patys byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau skiriasi dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis – pareiškėjas, pateikęs skundą šioje byloje, A. J. užima suinteresuoto asmens poziciją civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, tuo tarpu S. J. yra pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, o šioje byloje užima suinteresuoto asmens poziciją. Be to, abiejose bylos suinteresuotais asmenimis įtraukta išieškotoja Lietuvos centrinė kredito unija ir J. K. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog minėtose civilinėse bylose skiriasi byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, tačiau vertinant proceso dalyvių materialųjį teisinį santykį, akivaizdu, kad ginčo šalys yra tapačios.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje  byloje  Nr.  3K-3-486/2007;  2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Civilinėje byloje  bei  Liteko  sistemoje  esančiais  įrodymais  nustatyta, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai – panaikinti 2022 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-22-109-14655, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo atveju akivaizdu, kad minėtose civilinėse bylose (Nr. 2YT-5373-1030/2022 ir Nr. 2YT-4961-965/2022) yra tas pats ginčo objektas ir šalys siekia to paties teisinio rezultato.

22.       Nors atskiruoju skundu pareiškėjas kelia klausimą, ar tik viena šalis gali apskųsti antstolio veiksmus, o kitai šaliai priešingos šalies skundo padavimas užkerta kelią į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, dar nereiškia, kad buvo pažeistos  jo  teisės  į  teisingą  bylos išnagrinėjimą. Akcentuotina, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022 buvo sprendžiamas antstolės 2022 m. balandžio 6 d. surašyto turto arešto akto Nr. S-22-109-14655 teisėtumo klausimas. Pareiškėjas dalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime, aktyviai naudojosi savo teisėmis teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo S. J. skundą, todėl laikytina, jog pareiškėjo A. J. teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą nebuvo pažeistos.

23.       Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4961-965/2022, tiek šioje byloje šalys iš esmės savo reikalavimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – tuo, kad buvo areštuotas ne skolininkui, o kitam asmeniui priklausantis turtas, taip galbūt pažeidžiant A. J. asmeninius interesus. Tai reiškia, jog bylos šalys iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus, kas tik patvirtina, jog pareiškėjas A. J. į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir   suinteresuotas   asmuo   S.   J.   Klaipėdos   apylinkės   teismo   išnagrinėtoje   byloje Nr. 2YT-4961-965/2022.

24.       Apibendrinant tai kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl nagrinėjamoje byloje pateikto skundo ir išnagrinėtoje byloje suinteresuoto asmens S. J. pateikto skundo šalių, teisminio nagrinėjimo objekto bei faktinio pagrindo sutapimo, todėl pagrįstai pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės veiksmų paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25.       Nors suinteresuotas asmuo S. J. savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo teisę reikšti nušalinimus, susipažinti su byla, pateikti kitus įrodymus, tačiau tokie suinteresuoto asmens argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, jog suinteresuotas asmuo S. J. į bylą nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nekonkretizavo aplinkybių, kurios pažeidė jo, kaip proceso dalyvio teisių. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotajam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens procesinių teisių nepažeidė.

26.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė


Paminėta tekste:
  • 2YT-4961-965/2022
  • CPK
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • 3K-3-471/2012
  • 2-213-911/2021
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės