Civilinė byla Nr. e2YT-15951-767/2025

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02572-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.6.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 16 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja R. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) A. I. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, G. L. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

2.       Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. I., a.k. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas pagal testamentą, kadangi A. I. 2007-09-11 sudarė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ir kada beatsirastų palieka savo sūnui A. I. ir G. L. (duomenys neskelbtini) A. I. mirė Po A. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpintis kaip savo turtu pareiškėjos motina G. L., kadangi ji ten gyveno iki savo mirties.

3.       2025 metais po motinos G. L. mirties pareiškėja rūpinosi palikimo reikalais, tačiau, kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, paaiškėjo, jog notaras negali išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kadangi G. L. po A. I. mirties nepriėmė palikimo notarine tvarka .Per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą G. L. notarine tvarka mirusiojo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo notarine tvarka nepriėmė, nes buvo įsitikinusi, jog testatoriaus turtą ir jo turtines teises paveldi nesikreipdama pas notarą, bet pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Apie paveldėjimo pagal testamentą tvarką G. L. nieko nežinojo, todėl prašo šią priežastį laikyti svarbia.

4.       Paveldimą A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą sudaro žemės sklypas su statiniais registro Nr. (duomenys neskelbtini). 

5.       Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose prieštaravimų nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

6.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas yra R. K. yra G. L. , mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. (duomenys neskelbtini) mirė A. I., a.k. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas pagal testamentą, kadangi A. I. 2007-09-11 sudarė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ir kada beatsirastų palieka savo sūnui A. I. ir G. L. (duomenys neskelbtini) A. I. mirė. Po A. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpintis kaip savo turtu pareiškėjos motina G. L., kadangi ji ten gyveno iki savo mirties, faktiškai valdė mirusiojo  turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. 

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8.       Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9.       Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10.       Nagrinėjamu atveju  nustatyta, jog G. L. po A. I. mirties nepriėmė palikimo notarine tvarka. Per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą G. L. notarine tvarka mirusiojo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo notarine tvarka nepriėmė, nes buvo įsitikinusi, jog testatoriaus turtą ir jo turtines teises paveldi nesikreipdama pas notarą, bet pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

11.       Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

12.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po  (duomenys neskelbtini) A. I. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, G. L. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1d., LR CK (1964 m. redakcija) 573 str., 587 str. ir Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 5 str., 83 str.1d.14p., 442 str.1p., 443 str.5d., 444 str.2d.8p., 446 str., 447 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

           Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) A. I. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, G. L. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

           Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. 

Teisėja                                                                                 Vilma Šiukštienė