Civilinė byla Nr. e2-133-330/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02325-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 

 (S)

3.3.2.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24  d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“,  

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pleištas“ dėl 33 044,70 Eur skolos priteisimo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020, patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis yra įsiteisėjusi.

3.       2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Muzita“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodyta, kad tik 2021 m. gruodžio 10 d. UAB ,,Muzita“ tapo žinoma apie tokią teismo nutartį. UAB ,,Muzita“ įsitikinimu, taikos sutartimi ieškovės BUAB „Abastas“ bankroto administratorius dėl nežinomų priežasčių atsisakė didelės vertės turtinio reikalavimo, mainais negaudamas iš esmės jokios naudos ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Muzita“ atskirąjį skundą.

5.       Teismas nurodė, kad UAB ,,Muzita“ nepateikė įrodymų, jog apie Vilniaus apygardos teismo          2020 m. liepos 2 d. nutartį jai tapo žinoma tik 2021 m. gruodžio 10 d. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad į BUAB „Abastas“ kreditorių sąrašą UAB ,,Muzita“ buvo įtraukta 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, o jos atskirasis skundas teisme gautas 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. daugiau nei po 6 mėnesių.

6.       Teismas nustatė, kad UAB ,,Muzita“ nenurodė priežasčių, kodėl ji negalėjo pateikti atskirojo skundo per įstatymo nustatytą terminą. Teismo vertinimu, UAB ,,Muzita“, būdama aktyvi BUAB „Abastas“ nemokumo bylos dalyvė, bet kuriuo metu galėjo ir turėjo teisę neribotai susipažinti ir studijuoti visą elektroninę nemokumo bylos medžiagą, nes kreditoriai turi teisinę pareigą būti aktyviais ir domėtis nemokumo proceso eiga, tačiau nesiėmė veiksmų gauti informaciją apie nemokumo administratoriaus byloje priimtus sprendimus. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad termino paduoti atskirąjį skundą praleidimo priežastis pateisinančių aplinkybių iš esmės nėra.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu UAB „Muzita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio      22 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą dėl šio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties arba atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad UAB „Muzita“ praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties paduoti – atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kartu su skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Kreditorės UAB „Muzita“ finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl kreditorė įgijo teisę dalyvauti ieškovės bankroto byloje, naudodamasi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

8.2.                      UAB „Muzita“ apie sudarytą taikos sutartį sužinojo tik 2021 m. gruodžio 10 d. iš BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus elektroniniame laiške pateiktos informacijos BUAB „Abastas“ kreditoriams, nes iki tol nemokumo administratorius neteikė jokios informacijos.

8.3.                      UAB „Muzita“ nuo tapimo BUAB „Abastas“ kreditore aktyviai domėjosi nemokumo bylos eiga, dalyvavo visuose kreditorių susirinkimuose, prašė informacijos iš nemokumo administratoriaus ir pan., tačiau nemokumo administratorius melagingai teigė, kad debitorių sąrašas yra nepasikeitęs. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas.

8.4.                      Byla dėl taikos sutarties patvirtinimo turi kitą numerį (Nr. e2-3322-560/2020) ir yra atskira nuo pagrindinės BUAB „Abastas“ nemokumo bylos (Nr. eB2-723-560/2021). Pagrindinėje byloje nėra informacijos apie atskirą bylą, todėl net ir susipažinus su pagrindine nemokumo byla, apeliantė negalėjo žinoti apie kitą egzistuojančią bylą.

8.5.                      Ginčas byloje buvo užbaigtas kreditorės UAB „Muzita“ ir viešąjį interesą pažeidžiančia taikos sutartimi, todėl atskirojo skundo pateikimas yra vienintelis būdas kreditorei apginti savo teises, atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Apeliantė UAB ,,Muzita“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroninį susirašinėjimą su BUAB ,,Abastas“ nemokumo administratore ir ieškovės debitorių sąrašą. Nors apeliantė neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių naujų įrodymų priėmimo klausimas.

11.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus naujų įrodymų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl klausimo esmės

13.       CPK 305 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Jokių išimčių dėl teisės teikti atskiruosius skundus byloje nedalyvaujantiems asmenims, kai ta byla buvo inicijuota bankrutuojančio asmens pareikštu ieškiniu, CPK nėra numatyta.

14.       Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Ieškovai ir atsakovai ginčo teisena nagrinėjamose bylose (atitinkamai kreditoriai bei skolininkai bylose, nagrinėjamose supaprastinta tvarka, arba pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka) į procesą įtraukiami bylą inicijuojančio asmens – ieškovo (atitinkamai kreditoriaus ar pareiškėjo) valia ir iniciatyva. Jeigu kitas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją. 

15.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio   15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

16.       UAB ,,Muzita“ nėra civilinės bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, šalis, ji taip pat nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens procesiniu statusu. Dėl to šiuo atveju UAB ,,Muzita“ nelaikytina dalyvaujančiu byloje asmeniu ir neturi teisės skųsti teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis (CPK 37 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis netinkamais motyvais, nes šiuo atveju aplinkybės, susijusios su atskirojo skundo padavimo terminu, nėra reikšmingos, tačiau procesinis sprendimas atsisakyti priimti UAB ,,Muzita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties yra teisingas.

17.       Vien tai, kad apeliantė, kaip ji nurodo, yra BUAB ,,Abastas“ kreditorė, savaime nepaneigia minėtos išvados, jog apeliantė, nebūdama civilinės bylos dėl skolos priteisimo šalimi ar trečiuoju asmeniu, nėra įgijusi savarankiškos teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų. Pažymėtina, kad tokia nuostata atitinka ir ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-154-464/2016; 2021 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1233-790/2021).

18.       Kiti atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties nurodyti argumentai iš esmės yra susiję su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumu ir pagrįstumu, kuri (nutartis) nėra šios apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tų argumentų nepasisako.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad UAB „Muzita“ 2021 m. gruodžio 17 d. atskirasis skundas, kurį skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti, paduotas dėl teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, t. y. po pusantrų metų nuo šios nutarties priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti taikomas ir atskirųjų skundų padavimui, vadinasi, jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš viso negali būti paduotas bei tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai įvertino praleisto termino priežasčių svarbą, nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo ar pakeitimo.

20.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, jei atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, teismas skundo nepriima ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantė neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos  2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nutarė atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti skundą padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis