Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-408-651/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01143-2015-0

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo,  

n u s t a t ė

2015-03-23 A. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji     2015-03-12, apie 14.05 val., Šiaurės pr. 15, Klaipėdos m., vairuodama automobilį „Mersedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešusi policijai. Šia veika A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-23 nutarimu A. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, A. J. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimą pakeisti – taikyti ATPK 301 straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Jeigu teismas manytų, kad reikia taikyti šią papildomą sankciją, prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ilgesniam kaip 6 mėn. terminui. Nurodo, kad į kitą mašiną automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė manevruodama nedideliu greičiu ir smūgio nejuto, net nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Grįžusi namo pastebėjo automobilio apgadinimus ir grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, pranešė draudimo bendrovei. Ji vėliau susisiekė su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau buvo informuota, kad žalą atlygins draudimo bendrovė. Apeliantė pripažįsta, jog teismas tinkamai kvalifikavo jos veiksmus, tačiau mano, kad teismas jai taikė neadekvačiai griežtą nuobaudą, nemotyvavo, kodėl atmeta jos prašymą taikyti ATPK 301 straipsnį. Teigia, jog teismui yra nurodžiusi, kad jos tėvas yra sunkios sveikatos, motina yra antros grupės invalidė, todėl jai tenka nuolat jais rūpintis. Tėvai gyvena Kelmėje, todėl jai labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pripažįsta, jog formaliai pažeidimas yra padarytas, labai dėl to gailisi, sutinka su teismo paskirta pinigine bauda, tačiau teismo paskirtas 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra per griežtas ir neadekvatus. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 priimtą nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. J. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantė  teigia, jog teismas skyrė jai per griežtą ir neadekvačią nuobaudą, ir prašo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.   

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio    10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog paskirta administracinė nuobauda – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog eismo įvykis padarytas prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nevyksta intensyvus eismas. Taigi sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Pati administracinėn atsakomybėn patraukta              A. J. pripažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą, tačiau nurodo, jog nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog suvokusi, kad sukėlė eismo įvykį, grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, apie eismo įvykį pranešė draudimo bendrovei. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantė nėra piktybinė, pasiruošusi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Iš byloje pateiktos charakteristikos matyti, kad ji charakterizuojama teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad apeliantės tėvų sveikata yra prasta, jie gyvena kitame mieste, todėl jai tenka dažnai pas juos važiuoti. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.  

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą:

A. J., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu A. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                     Dalia Kursevičienė