Administracinė byla Nr. A-1995-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00843-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3; 4.5

„(S)“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Riamona“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) “Riamona“ 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110)-705 Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esančių „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti UAB “Orkanas“ ir nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo. Ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ir „(duomenys neskelbtini)“, patenka į pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną. Pareiškėjas su tokiais teiginiais nesutiko, nes žemes sklype, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra bendrovei priklausantis gamybos pastatas, įsigytas 1994 metais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Po pastatu esantis 4562 kv. m dydžio žemės sklypas 99 metams išsinuomotas iš valstybės 1997 m. Žemes sklypas yra suformuotas, įregistruotas kadastre, mokamas žemės mokestis. Pastate nuo pat jo įsigijimo momento vykdoma gamybinė veikla, t. y., atvežta kiaulienos, jautienos skerdiena perdirbama, pagaminta produkcija sandėliuojama ir realizuojama. Gamyba vykdoma be gyvulinės kilmės atliekų. Pastate nelaikomi gyvi ūkiniai gyvuliai, jie nešeriami, neskerdžiami, todėl nėra mėšlo, srutų ar kitokių organinės kilmės atliekų. Kitas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas 2003 m. lapkričio 25 d. Žemės sklypas suformuotas, įregistruotas kadastre. 1500 kv. m dydžio žemes sklype 2005 metais pastatytas pastatas, kuriame vykdoma ūkinė veikla: skerdžiami atvežti paukščiai (broileriai, kalakutai), atšaldomos skerdenos, skerdenos išpjaustomos, sufasuojamos ir realizuojamos. Atvežti skerdimui paukščiai nesandėliuojami, neauginami, nelaikomi, nes iš karto patenka į skerdyklą ir tą pačią dieną paskerdžiami. Gamybos atliekos patenka į kilnojamus rezervuarus, kurie periodiškai išvežami Rietavo utilizacijos įmonės. Stacionarių atliekų rezervuarų nėra, nes bendrovės poreikiams pakanka kilnojamojo rezervuaro. Pastate yra atskiros skerdyklos, šaldymo, fasavimo ir kitos gamybinės paskirties patalpos. Pastate nelaikomi ūkiniai gyvuliai, jie nešeriami, todėl nėra mėšlo, srutų. Pareiškėjas pažymėjo, kad į jo argumentus nebuvo atsižvelgta, todėl pareiškėjui vien tik todėl, kad yra įsikūręs ir vykdo veiklą netoli žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“, skundžiamas sprendimas sukelia papildomus apribojimus, nes pradėdamas ūkinę veiklą turėjo pagrindą manyti, kad nebus jokių trukdžių vykdomai veiklai.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) “Atžalynas“ 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įteikė prašymą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 343 „Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą (XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona) ir įrašyti ją į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą 31 privačiam žemės sklypui, besiribojančiam su ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose yra pastatyti ir dar nuo 1987 m. nuolat nepertraukiamai eksploatuojami 400 vietų karvių komplekso pastatai. Ūkio Sanitarinė zona 300 m nurodyta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas 2009 m. kovo 24 d. rajono tarybos sprendimu Nr. K-79. Įvertinus kartu su ŽŪB „Atžalynas“ prašymu pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus (registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“), buvo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) yra pastatas - Tvartas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos pabaigos metai - 1987 m. ir kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m., žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) yra pastatas - Veršidė (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos baigimo metai - 1987 m., pastatas - Karvidė (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos baigimo metai – 1987 m., kiti statiniai (inžineriniai) - Skysto mėšlo pakrovimo aikštelė (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pradžios ir pabaigos metai – 2008 m., kiti statiniai (inžineriniai) - Rezervuaras skystam mėšlui (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pradžios metai - 2006 m., statybos pabaigos metai - 2007 m., kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai (unikalus Nr. Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai(kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Alytaus apskrities viršininko įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 33-1385, 2001 m. lapkričio 26 d. Nr. 33-1962, 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 33-1800-Ž ir 2006 m. balandžio 14 d. Nr. 33-Ž-979) (toliau - projektai), žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribose yra įbraižyti pastatai (karvidė, šieno sandėlis, siloso tranšėja). Tai reiškia, kad minėtuose projektuose žemės sklypų formavimo metu jau buvo objektas dėl kurio žemės sklypams formavimo metu turėjo būti taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punkto (redakcija, aktuali nuo 1992 m. liepos 14 d. iki 2011 m. liepos 16 d.) reikalavimus, žemės sklypams taikytina specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos), kuri nebuvo nurodyta žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir (ar) įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR), todėl turi būti įrašyta į NTK ir NTR vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 541 punktu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110)-705 Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esančių „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 18,70 Eur sumą į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-408 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 24 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu (1 dalis). Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti (2 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai (3 dalis).

Konkrečiam žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR reglamentuoja Žemės įstatymo 22 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Sanitarinių apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-231 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 15 d.), kurių 4.11 punkte nurodyta, jog SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, kurio buvimo vieta nekinta (4.18 punktas). SAZ riba – riba, skirianti SAZ nuo gretimų teritorijų (4.13 punktas). Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, jog SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtinti SAZ ribų nustatymo būdai: 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (6.1 punktas); 2) pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (6.2 punktas). Minėtų taisyklių 42 punkte nurodyta, jog nustatytos ar patikslintos SAZ (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu 343, 73 punkte (2011-07-13 nutarimo Nr. 823 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-17) reglamentuota pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai. Šiame punkte nurodyta, jog 300 metrų sanitarinė apsaugos zona nustatoma pastatų, kuriuose laikoma nuo 300 iki 1199 galvijų.

Iš šių teisės aktų daryta išvada, kad su ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, besiribojantiems kitiems žemės sklypams taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į NTK ir NTR procesas buvo galimas tik tada, kai buvo nustatytas stacionarus taršos šaltinis ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, kurių kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ir šiems sklypams buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios buvo įrašytos į NTR. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo pastatai, kaip taršos šaltiniai. Šiam žemės sklypui specialiosios naudojimo sąlygos (XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinės apsaugos zonos) buvo nustatytos NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-491.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) yra pastatas - Tvartas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos pabaigos metai - 1987 m. ir kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m. (b. l. 54-56, 1 t.). Šis žemės sklypas pateko į pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arbe be jų, sanitarinę apsaugos zoną priėmus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110)-704, t. y. tuo pačiu metu, kaip ir pareiškėjui priklausantys žemės sklypai. Tai reiškia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esantis pastatas - Tvartas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų), nebuvo stacionariu taršos šaltiniu, tačiau nustatant 300 metrų sanitarinę apsaugos zoną prie pastatų, kuriuose laikoma daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių, Tvartas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų), buvo laikomas stacionariu taršos šaltiniu. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo atstovė, liudytoju apklaustas matininkas M. U. ir byloje esanti medžiaga, iš kurios nustatyta, kad gyvulių skaičius buvo skaičiuojamas pagal abiejuose žemės sklypuose esančius pastatus (karvides, veršides). Liudytoju apklaustas matininkas M. U. taip pat nurodė, kad sanitarinė 300 metrų apsaugos zona buvo nustatyta remiantis jam pateikta vietovės kadastro žemėlapio ištrauka, tačiau Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas, kuriame buvo nurodyta, jog sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus, nuo 2014 m. vasario 15 d. buvo pakeistas. Iš to daryta išvada, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos remiantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nustatytais būdais (2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-231 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 15 d.), o ne pagal bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus. Pažymėta ir tai, kad pasak atsakovo, 300 metrų sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta remiantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu 343, 73 punktu (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. liepos 14 d. iki 2011 m. liepos 16 d.), kuris reglamentavo, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį, būtent, akcentuojant stambias fermas, paukštynus, gyvulininkystės kompleksus, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu 343, 73 punktas (2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 823 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 17 d.), kuris reglamentavo pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžius, pagal pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičių (SG). Teismas sprendė, kad ginčijamas aktas naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1d. 3 p. ). Liudytojui M. U. iš teismo specialiosios sąskaitos buvo išmokėta 18,29 Eur išlaidos, susijusios su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į banko aptarnavimo mokestį, kuris sudaro 0,41 Eur, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į teismo specialiąją sąskaitą priteista 18,70 Eur suma (ABTĮ 43 str. 7 d.). ŽŪB “Atžalynas“ prašymas priteisti iš pareiškėjo 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, nes tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tada, kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.).

III.

Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esantis pastatas – Tvartas nebuvo kaip stacionariu taršos šaltiniu, kadangi byloje yra pateikta ŽŪB „Atžalynas“ informacija apie tai, kad jai priklausančiuose pastatuose nuo 2005 m. yra laikoma iki 600 sutartinių gyvulių skaičius. Teismas šios aplinkybės nevertino ir netyrė. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2FPĮ-(14.2.124)-42 buvo patvirtintas žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sujungiami trys bendrą ribą turintys žemės sklypai į vieną.  Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sanitarinių zonų nustatymą reglamentuojančiais kriterijais, kurie taikomi planuojamai ūkinei veiklai, nagrinėjamu atveju ūkinė veikla yra vykdoma nepertraukiamai nuo 1987 m. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovas nusprendė tikslinti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris buvo patvirtintas 2009 m. kovo 24 d. rajono tarybos sprendimu Nr. K-79, remiantis teisiniu pagrindu, įtvirtintu Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2517 red.), kuri numatė, kad jeigu patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

Sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta remiantis galiojančiais Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, kuris buvo patvirtintas 2009 m. kovo 24 d. rajono tarybos sprendimu Nr. K-79 ir Alytaus rajono Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektais, patvirtintais Alytaus apskrities viršininko įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 33-1385, 2001 m. lapkričio 26 d. Nr. 33-1962, 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 33-1800-Ž ir 2006 m. balandžio 14 d. Nr. 33-Ž-979), kuriuose žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribose yra įbraižyti pastatai (karvidė, šieno sandėlis, siloso tranšėja). Tai reiškia, kad minėtuose projektuose žemės sklypų formavimo metu jau buvo objektas dėl kurio žemės sklypams formavimo metu turėjo būti taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos). Todėl darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas mano, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Riamona“ yra įsikūrusi ir vykdo veiklą netoli ŽŪB „Atžalynas“ negali sukelti nepagrįstų, neteisėtų apribojimų veiklai. Teismas pagrįstai taikė Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias, kad sanitarinės apsaugos ribos nustatomos atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir pagal SAZ ribų dydžius, bet ne pagal bendruosius planavimo projektus, specialiuosius ar detaliuosius planus. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai nereikėjo atlikti, kadangi veikla nebuvo planuojama, ji vykdoma nuo 1987 m. Teigia, kad teisės normos pakeitimas yra privalomas visiems teisinės sistemos subjektams. Nesutinka su teiginiu, kad ŽŪB „Atžalynas“ veiklą nenutrūkstamai vykdė nuo 1987 m. ir teigia, kad jos pradžios negalima tapatinti su statinių pastatymo data. Be to, apeliantas netikrino duomenų apie laikomų gyvulių skaičių teisingumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą patenkinti.

ŽŪB „Atžalynas“ nurodo, kad ūkinė veikla yra vykdoma nuo 1987 m., nuo tada nepertraukiamai eksploatuojami 400 vietų karvių komplekso pastatai. Šiuo metu galvijų yra žymiai daugiau. Mano, kad konkrečiam žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Žemės įstatymo 22 straipsnis, ir teigia, kad teismas klaidingai nurodė, jog SAZ nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, kurių 4.11 punkte nustatyta, kad SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir 4.18 punkte nurodyta, kad stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, kurio buvimo vieta nekinta. Nesutinka, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esantis pastatas – Tvartas nebuvo kaip stacionarus taršos šaltinis. Nurodo, kad Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2FPĮ-(14.2.124)-42 buvo patvirtintas žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sujungiami trys bendrą ribą turintys žemės sklypai į vieną. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro sprendimo įrašyti į NTK ir NTR žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB “Riamona“ byloje ginčija atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110)-705 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esančių „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (kodas 15 - „XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona“), įrašymo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, ginčijamą administracinį aktą panaikino, padarė išvadą, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; teismas nustatė, kad priimant įsakymą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 6 punkto nuostatų, įtvirtinančių, kad SAZ ribos nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (6.1 p.) ir pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (6.2 p.); nurodė, kad žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esantis pastatas  - Tvartas (unikalus nr. „(duomenys neskelbtini)“) ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo stacionariu taršos šaltiniu, todėl pareiškėjo valdomiems žemės sklypams negalėjo būti nustatomos specialiosios naudojimo sąlygos. Taip pat nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 73 punktas, nustatantis, kad sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nustatomi pagal konkrečių pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičių (SG). Akcentavo, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas eliminavo galimybę nustatyti sanitarinę apsaugos zoną remiantis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris buvo patvirtintas Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 ir Alytaus rajono Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektais.

Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti priimtą teismo sprendimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sanitarinių zonų nustatymą reglamentuojančiais kriterijais, kurie taikomi planuojamai ūkinei veiklai, nagrinėjamu atveju ūkinė veikla yra vykdoma nepertraukiamai nuo 1987 m. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovas nusprendė tikslinti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis kitu teisiniu pagrindu, įtvirtintu Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2517 red.), kuri numatė kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, kuriuo nustatomos tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatytos Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris buvo patvirtintas Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79, be to, Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Alytaus apskrities viršininko įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 33-1385, 2001 m. lapkričio 26 d. Nr. 33-1962, 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 33-1800-Ž ir 2006 m. balandžio 14 d. Nr. 33-Ž-979) (toliau - projektai), žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribose yra įbraižyti pastatai (karvidė, šieno sandėlis, siloso tranšėja), dėl kurio žemės sklypams formavimo metu turėjo būti taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos).

Dėl administracinio sprendimo teisinio pagrindimo

Ginčijamo atsakovo NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2SK-(14.2.110)-705 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esančių „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (kodas 15 - „XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona“), įrašymo, teisiniu pagrindu nurodoma Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 punktas, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.4 punktas.

Žemės sklypams taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą teisinius santykius reglamentuojančio Žemės įstatymo 22 straipsnio (redakcija, patvirtinta 2013 m. birželio 27 d. įstatymu, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 10 dalis įtvirtina, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.

Pareiškėjas UAB „Riamona“ žemės sklypą, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, plotas 0,15 ha, esantį „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise valdo nuo 2003 m. lapkričio 25 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2003 m. balandžio 17 d., žemės sklypo įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. S-33-19038. Šiuo administraciniu aktu buvo nustatyta specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, ir II. Kelių apsaugos zonos.

Pareiškėjas žemės sklypą, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, plotas 0,4562 ha, esantį „(duomenys neskelbtini)“, nuomoja Valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 1997 m. rugpjūčio 28 d., Nr. 33/97-1750, pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. rugpjūčio 28 d., sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, buvo nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, VI elektros linijų apsaugos zonos, I. Ryšių linijų apsaugos zonos.

Byloje ginčijamu NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu 2SK-(14.2.110)-705 minėtiems žemės sklypams buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo valdomiems žemės sklypams specialioji žemės naudojimo sąlyga (pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arbe be jų, sanitarinė apsaugos zona) buvo nurodyta ginčijamu 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu 2SK-(14.2.110)-705 nustatant tokią specialiąją žemės naudojimo sąlygą trečio suinteresuotojo asmens ŽŪB „Atžalynas“ nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), kuriame yra pastatas - Tvartas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos pabaigos metai - 1987 m. ir kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m. (b. l. 54-56, 1 t.). ŽŪB „Atžalynas“ nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2010 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3565, žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2009 m. gruodžio 28 d. Kadastro duomenų nustatymo metu specialioji žemės naudojimo sąlyga – XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona nebuvo nurodyta. Pastatą - Tvartą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), naudojimo paskirtis - kita (fermų) ŽŪB „Atžalynas“ įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2007 m. birželio 27 d., Nr. 9224.

Atsakovas apeliaciniu skundu akcentavo, kad Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 patvirtintu Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje pažymėta 300 m sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona prie Verebiejuose esančio žemės ūkio gamybinio objekto – Karvių ir kitų galvijų fermos. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2517 red., galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. vasario 2 d.), numatė, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 red.) bendrojo teritorijų planavimo uždaviniu numatė, be kita ko, suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją; numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą; kt. Taigi savivaldybės teritorijos bendruoju planu galėjo būti nustatytos ir žemės ūkio objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, tai atitiko ir galiojusio Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, leidžiantį nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentu.

Aktuali Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti (5 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybe byloje laikytinas sanitarinių apsaugos zonų nustatymo neterminuotai galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu faktas, taigi ginčijamu atsakovo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110)-705 buvo sprendžiama tik dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo teisinį santykį ir sprendė ne dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nurodymo (įrašymo) viešame registre teisėtumo ir pagrįstumo, bet nagrinėjo aplinkybes, susijusias su specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatyto pagrįstumu ir teisėtumu, neįvertino galiojančio Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo galiojančių sprendinių teisinės reikšmės, todėl buvo pritaikyti ne ginčo teisinį santykį reglamentuojantys teisės aktai bei padarytos nepagrįstos išvados.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Atžalynas“ 2013 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl sanitarinių apsaugos zonų, nurodytų Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane bei Verebiejų kadastro vietovės 2012 m. birželio 29 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plane, nustatymo ir įrašymo į NTK ir NTR. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. pavedimu Nr. 1 PAV-(1.8)-289 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą“ atsakovas organizavo žemės sklypų formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nenurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir (ar) neįrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, įrašymą į NTK ir NTR. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnis, nustato, kokia informacija laikytina kadastro duomenimis. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad jais yra žemės naudojimo specialiosios sąlygų. Kadastro duomenų – žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nustatymas ir jų įrašymas į NTR laikytinas sudėtine žemės sklypų formavimo proceso dalimi, todėl nesant galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nustatytų žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir įrašytų į NTK ir NTR, atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, pagrįstai priėmė sprendimą dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (kodas 15 - „XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona“), įrašymo į NTK ir NTR. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovo NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2FPĮ-(14.2.124.)-42 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas ŽŪB „Atžalynas“ valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sujungiami trys bendrą ribą turintys žemės sklypai į vieną, neegzistavo ginčijamo administracinio sprendimo metu, tačiau ji taip pat galėtų būti pagrindu galiojančiu teritorijos bendruoju planu nustatytas žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas įrašyti į NTK ir NTR, be to, patvirtina apie vykusius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesus.

Teisėjų kolegija, apbendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovo NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 2SK-(14.2.110)-705 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) esančių „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (kodas 15 - „XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona“), įrašymo, yra teisėtas, pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytos išvados neatitinka Žemės įstatymo 22 straipsnyje bei Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinto ginčo teisinių santykių reglamentavimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 143 str.), ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo priimdama naują sprendimą nesprendžia, nes remiantis ABTĮ 45 straipsniu bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimas yra priskirtas šiam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Riamona“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.