Administracinė byla Nr. ATP-626-493/2011;
Teisminio proceso Nr.4-05-3-05696-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis (toliau- Institucija) 2011-09-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. A. už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 5.10 val. ties namu V. Krėvės pr. 51, Kaune, vairavo transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl to nesustabdė transporto priemonės, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę ir atsitrenkė į bortą. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Be to, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 238 punktų reikalavimus.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimu D. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 3d., 123 str. 1d., 123 str. 5d. ir skyrė šias nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 3d. – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal ATPK 123 str. 1d. – 100 Lt (šimto litų) baudą; pagal ATPK 123 str. 5d. – 80Lt (aštuoniasdešimties litų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2d. D. A. skirta galutinė subendrinta nuobauda - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nurodė, jog D. A. kaltė įrodyta tarnybiniais pranešimais (b.l. 6,7,8), eismo įvykio vietos schema, testo alkoholiui protokolu, V. G. paaiškinimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundžia Kauno apygardos teismui. Prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nepagrįstas. Teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė pareiškėjo ir liudytojos V. G. parodymus. Teismo nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK normas, paremtas prielaidomis, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Pareiškėjas teigia, jog jis niekada neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau tvirtina, kad jokios transporto priemonės 2011-09-04 nevairavo. Nurodo, kad teismas rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie prieštarauja tarpusavyje ir neatitinka pareigūnų duotiems parodymams teisme. K. M. ir D. D. dirbo viename ekipaže, tačiau D. D. nurodė pamatęs išlipantį vaikiną, o K. M. matė nubėgantį vaikiną. Be to, K. M. nurodė, jog tik apie 6.30 val. gavo pranešimą, kad buvo smūgis į automobilį, nors teismas nustatė, jog įvykis buvo 1 val. ir 20 min. anksčiau. Be to, nei vienas pareigūnas nenurodė matęs, kad transporto priemonę vairavo D. A., nes į įvykio vietą pareigūnai atvyko po įvykio, o S. K. tik nubraižė įvykio schemą.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojos V. G. parodymus. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pati pripažino padariusi administracinės teisės pažeidimą ir nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, nes už vairavimą išgėrus pareiškėjas teigia nebuvęs baustas ir dėl tokio pažeidimo jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat teigia, jog pažeidimas padarytas pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė pareiškėjui įvykio metu buvo atimta, todėl jo manymu teismui nusprendus pareiškėją pripažinti kaltu, jam atsakomybė turėtų kilti pagal ATPK 129 straipsnį.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybę, jog būtent apeliantas pažeidė KET, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 839, kuriame nustatytas 1,98 promilės girtumas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Atsiliepime pažymima, kad policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą, sulaikė bandantį pasišalinti eismo įvykio kaltininką. Taip pat jie nurodė, kad šį asmenį, dėl vairavimo, jau buvo įspėję prieš šį įvykį, kadangi jis sėdėjo vairuotojo vietoje ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Liudytojų policijos pareigūnų parodymais netikėti nėra pagrindo. Policijos pareigūnai, tai atliko teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį, su apeliantu nėra pažįstami ir jų nesieja jokie ryšiai, jie nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, jų parodymai nuoseklus, atitinka išdėstytas aplinkybes, surašytas tarnybiniuose pranešimuose. Tuo tarpu V. G. yra D. A. draugė, suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai pagrįstai vertinti kritiškai. Be to, ji negalėjo paaiškinti kaip ši priemonė valdoma, t.y. mechanine pavarų dėže ar automatine, vairuotojo pažymėjimo ji neturi.
D. A. skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. A. kaltė padarius ATPK 127 str. 3d., 123 str. 1d., 123 str. 5d. numatytus pažeidimus įrodyta pareigūnų S. K., D. D., K. M. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, eismo įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai teismas šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę, nes šie duomenys patvirtinami teismo posėdžio metu apklaustų pareigūnų parodymais, tarpusavyje neprieštarauja.
Pareiškėjas neneigė, kad įvykio metu važiavo automobiliu Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) kuris kliudė kitą stovintį automobilį ir užšoko ant šaligatvio, tačiau neigė vairavęs šį automobilį, nurodė, kad automobilį vairavo V. G.. Tačiau, šie jo parodymai nepatvirtinami jokiais objektyvais nešališkais duomenimis, prieštarauja pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parodymuose, kuriuos teismas pagrįstai pripažino patikimais įrodymais, nurodytoms aplinkybėms, be to, jis suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai.
Liudytojai, pareigūnai K. M. tiek ir D. D. savo tarnybiniuose pranešimuos, o taip pat ir teisme nurodė tas pačias esmines, reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Tai yra nurodė, jog iš pradžių buvo gauta informacija, jog iš kiemo bando išvažiuoti girtas pilietis su mergina. Pareigūnai privažiavę pasakė, kad nevažiuotų išgėrę, už vairo sėdėjo vaikinas, mergina atsakė, kad neleis. Po kiek laiko gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykus pamatė iš automobilio išlipantį ir nubėgantį vaikiną, kurį pasivijo ir pristatė į policijos įstaigą. Tai buvo tas pats vaikinas, kurį anksčiau buvo įspėję nevažiuoti išgėrus ir tas pats automobilis. Šiuo atveju tai, kad K. M. nurodė matęs nubėgantį žmogų, o D. D. matė išlipantį nuo vairuotojo vietos vaikiną iš automobilio tarpusavyje neprieštarauja, nes būtent tas išlipantis vaikinas bėgo, o D. D. jį pasivijo ir sulaikė. Pažymėtina, jog šie pareigūnai nurodė analogiškas aplinkybes, jog nubėgantis nuo automobilio vaikinas buvo būtent tas pats, kurį perspėjo anksčiau, kad neblaivus nevažiuotų. Šių pareigūnų, kurie tiesiogiai dalyvavo nustatant bei sulaikant pažeidėją, parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b.l. 7,8). Pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, su apeliantu nepažįstami, jų nesieja jokie ryšiai, jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad pareigūnai galėtų apkalbėti apeliantą, nenustatyta.
D. A. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. G., tačiau teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiškai, nes šios aplinkybės prieštarauja patikimais pripažintų pareigūnų K. M., D. D. parodymams bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Be to, V. G. yra pareiškėjo artima draugė, todėl yra susiinteresuota bylos baigtimi. V. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, teisme parodė, jog apie automobilius nieko nenusimano, nežino kokia automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, t.y. kurį ji neva vairavo, ir padaryti kiti pažeidimai, pavarų dėžė.
Eismo įvykio aplinkybės patvirtintos ir įrodytos iš dalies D. A., V. G. parodymais, objektyviais bylos duomenimis-eismo įvykio vietos schema, o taip pat ir pareigūno S. K., sudariusio eismo įvykio vietos schemą, tarnybiniu pranešimu. Nors S. K. paties įvykio nematė, tačiau jis nubraižė eismo įvykio vietos schemą, todėl teismas pagrįstai rėmėsi S. K. tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, nustatant eismo įvykio mechanizmą bei patvirtinant aplinkybę, kad būtent automobiliu Honda Accord buvo apgadintas kitas automobilis, ką patvirtina tiek abiejų automobilių apgadinimo pobūdis, tiek ir prie apgadinto automobilio Audi esančios Honda Accord žibintų šukės bei Honda Accord slydimo kryptis. Šiais duomenimis nustatyta, jog būtent įvykio metu Honda Accord automobilio vairuotojui pažeidžiant kelių eismo taisyklių 9,14,133 p. reikalavimų buvo apgadintas kitas automobilis Audi, o taip pat Honda Accord dar užvažiavo ant šaligatvio. Kad automobilį vairavo būtent pareiškėjas nustatyta ir įrodyta anksčiau aptartais duomenimis.
Aukščiau aptartų įrodymų visuma teisingai nustatyta, jog D. A. būdamas neblaivus vairuodamas automobilį Honda Accord v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę bei atsitrenkė į bortą. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Ši veika atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota teisingai.
Pagrindo kvalifikuoti pareiškėjo veiką pagal ATPK 129 straipsnį nenustatyta, nes šiame straipsnyje numatytas pažeidimas neapima žalos svetimam turtui padarymo.
Transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, neįregistruota nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas pagrįstai nubaustas ir dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje bei 5 dalyje numatytų pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įrodymų pakankamumo bei bylai reikšmingų aplinkybių sprendžia teismas. Be to, tik teismas sprendžia, kuriuos duomenis laikyti įrodymais, kuriuos ne. Išnagrinėjus bylos medžiagą apeliacine tvarka, konstatuojama, jog byloje nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilį vairavo būtent D. A., kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, apgadino kitą automobilį, užvažiavo ant šaligatvio, todėl skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, nepagrįsti ir yra atmetami.
Administracinės nuobaudos D. A. už padarytus pažeidimus bei galutinė subendrinta nuobauda skirtos teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę (metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus) ir skyrė 127 straipsnio 3 dalies 123 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Nuobaudų bendrinimo taisyklės, numatytos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje, nepažeistos, subendrinus nuobaudas D. A. pagrįstai skirta galutinė nuobauda – 4000 Lt (keturių tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, nes pareiškėjo teigimu jis nėra vairavęs transporto priemones išgėręs bei jam dėl tokio pažeidimo teisė vairuoti transporto priemones neatimta. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-10-25 pareiškėjas baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus transporte, t.y. pagal ATPK 123 str. 5d. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas net dėl trijų administracinių teisės pažeidimų transporte, pagal ATPK 123 str. 1d.,5 d., o taip pat ir dėl žymiai pavojingesnio pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3d., todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, kad jis metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, tačiau net ir įvertinęs šią aplinkybę teismas skyrė minimalias nuobaudas, numatytas sankcijose.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje teisingai nustatytos įvykio aplinkybės bei asmuo, kaltas dėl padarytų pažeidimų. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas. Apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Paštuolis