Civilinė byla Nr. 2A-741-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00232-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-466-665/2017 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei antstolei S. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų – ieškovui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, arešto – buvo pažemintas jo orumas, prarastas saugumo jausmas, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, negalėjimą susikaupti, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, ieškinyje keliamą reikalavimą grindžia CK 6.246-6.250 straipsnių nuostatomis. Ieškovas nurodė, kad atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) iš antstolės S. K. buvo gauti 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2016 m. kovo 10 d. patvarkymai, kuriuose nurodyta, kad antstolė S. K., vadovaudamasi CPK 688 str. nuostatomis, areštuoja ieškovui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Dėl šių areštų  2016 m. spalio 6 d. buvo neteisėtai areštuoti 5 eurai - visa piniginių lėšų suma, priklausanti ieškovui, laikoma įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir ieškovas negalėjo šiais pinigais pasinaudoti. Kadangi suma buvo mažesnė nei minimali mėnesinė alga, antstolės veiksmai yra prieštaraujantys CPK 688 str. nuostatoms, dėl to atsakovei kyla deliktinė atsakomybė.  Atsakovės veiksmai buvo tyčiniai, tarp jų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi ieškovas neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis pasinaudoti - pirkti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, higienos priemonių, vokų, pašto ženklų, telefono kortelės, dėl to patyrė  dvasinius išgyvenimus ir buvo pažemintas jo orumas. 
2. Atsakovė antstolė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame  nurodė, kad  veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.  Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo įrodyti, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti ir jais ieškovui padaryta žala, turi įrodyti priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios jam žalos ir atsakovės kaltę.  Ieškovo teisė disponuoti lėšomis, gautomis į įkalinimo įstaigos depozitinę sąskaitą, negali paneigti jo pareigos atlyginti skolas (žalas) pagal vykdomuosius dokumentus. CPK  688 straipsnio 1 dalis  numato galimybę nukreipti išieškojimą į ieškovo įkalinimo įstaigos asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas, todėl antstolės veiksmai priimant patvarkymą dėl šių lėšų arešto buvo teisėti. Išieškojimas į mažesnę nei MMA dydžio sumą negali būti nukreiptas, jei tai  neatitiktų CPK 739 straipsnio. Antstolė  turėjo teisę areštuoti bei nukreipti  išieškojimą į ieškovo, atliekančio bausmę  įkalinimo įstaigoje, į asmeninę sąskaitą pervestas pinigines lėšas, nors jos ir neviršija vienos MMA. Draudimas  nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias vienos MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. (duomenys neskelbtini) 2016 m.  spalio 6 d. pervedė iš skolininkui J. S. priklausančios sąskaitos įkalinimo įstaigoje nurašytą 4,95 Eur sumą, tačiau skolininkas nepristatė  šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų. Daugiau piniginių lėšų iš skolininkui priklausančios sąskaitos  įkalinimo įstaigoje nebuvo nurašyta ir į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą nepervesta. Pažymoje Nr. 96-570 (b. l. 8-9) nenurodyta, ar pagal patvarkymus yra areštuotos visos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Ieškovas neįrodė, kad priimtais patvarkymais ribojama jo teisė  įsigyti taksofono kortelių, vokų, pašto ženklų, higienos prekių bei kitų būtiniausių reikmenų. Vienkartinis  nurašymo atvejis įrodo, kad lėšų ieškovo sąskaitose, skirtų vykdymui, išskyrus nurašytas lėšas, nebuvo. Reikalavimas vykdyti vykdomuosius dokumentus negali būti vertinamas kaip antstolio neteisėti veiksmai bei pagrindas deliktinei atsakomybei. 
3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo J. S. ieškinį atsakovei antstolei S. K. dėl žalos atlyginimo atmetė.  
5. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių ginčo dėl to, jog atsakovė pagrįstai atlieka vykdymo veiksmus jai pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu, nėra. Tai patvirtina ir byloje esantis įkalinimo įstaigos, kurioje ieškovas atlieka bausmę, (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 14 d. raštas Nr. 96-570, pagal kurį įkalinimo įstaigos buhalterinės apskaitos skyrius vadovaujasi CPK 662, 754 straipsniais ir vykdo 9 antstolės S. K. patvarkymus dėl lėšų išieškojimo iš bausmę atliekančio ieškovo lėšų, iš kurių du – pirmos eilės išlaikymo išieškojimai. 2016 m. spalio 6 d. iš įkalinimo įstaigoje esančios asmeninės ieškovo sąskaitos buvo nurašyta 5 Eur ieškovo lėšų ir iš jų atskaičius banko mokestį 4,95 Eur pervesti į depozitinę antstolės sąskaitą. Teismas konstatavo, kad duomenų apie kitus piniginių lėšų iš ieškovo sąskaitos nurašymus byloje nėra.
6. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl vienkartinio nedidelės 5 Eur sumos nurašymo iš ieškovo sąskaitos jis nepatogumų negalėjo patirti, tai nepablogino jo būklės ir įkalinimo sąlygų. Bausmės atlikimo vietos administracija, vykdydama nurašymus, privalo laikytis  piniginių lėšų, esančių bausmę atliekančio asmens sąskaitoje, nurašymo tvarkos, rašte nurodo CPK 754 ir 662 straipsnių nuostatas, kuriomis vadovaujasi atlikdama nuskaitymus. Įrodymų apie tai, kad  buvo nustatyta minėtos tvarkos nesilaikymo atvejų ar kad ieškovas skundė šios institucijos veiksmus ir jie buvo pripažinti neteisėtais, byloje nėra, jų išreikalauti taip pat neprašoma. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę CPK nustatyta ypatingosios ar ginčo teisenos tvarka skųsti antstolio veiksmus. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl konkrečių antstolės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nereiškiamas. Ieškovas taip pat turi teisę bylą vesti su atstovu ar per jį, kreiptis dėl teisinės pagalbos jam skyrimo.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolės S. K. veiksmų neteisėtumas nebuvo įrodytas, o piniginės lėšos į depozitinę antstolės sąskaitą buvo pervestos dėl ieškovo įkalinimo įstaigos administracijos įvykdyto piniginių lėšų pervedimo antstolei, bet ne dėl tiesioginių antstolės veiksmų. Jei ieškovas manė, kad buvo nesilaikyta antstolės patvarkyme nustatytų piniginių lėšų nuskaitymo ribų, apie tai galėjo pranešti antstolei, o manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos dėl antstolės patvarkymo, jį galėjo skųsti CPK nustatyta tvarka. Pagrindas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsirastų minėto antstolės patvarkymo pripažinimo neteisėtu atveju.                                

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, ieškovui priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas ieškovo tinkamai neinformavo apie teismo posėdį, jam buvo nesudaryta galimybė pasiruošti teismo posėdžiui ir bylos nagrinėjimui. Iš apelianto buvo atimta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti 7 antstolės patvarkymus, kuriuos kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos. Iš šių patvarkymų matyti, kad išieškojimai, vykdomi CPK 688 straipsnio pagrindu, nukreipti į ieškovo įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, vykdomi bet kokių lėšų, (ne)viršijančių MMA, išieškojimai. Antstolė nukreipia išieškojimus į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, nesilaiko vykdymo veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 668 straipsnio 1 dalyje, 583 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. 2016 m. spalio 6 d. antstolė iš ieškovo sąskaitos areštavo 5 Eur, kuriuos jam pervedė ieškovo sesuo. Bausmę vykdančios institucijos buhalterijos skyrius teisę vykdyti išieškojimus turi atsižvelgdamas į antstolės patvarkymuose, tačiau juose nėra nurodyta, kad ieškovui paliekama teisė disponuoti lėšomis, neviršijančiomis 1 MMA.
2. 2016 m. spalio 6 d. antstolei areštavus 5 Eur, ieškovas 2016 m. spalio 12 d. antstolei teikė skundą ir 2016 m. spalio 24 d. - prašymą dėl jos neteisėtų veiksmų, tačiau antstolė į šiuos apelianto teiktus dokumentus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad apeliantas nesikreipė į antstolę dėl jos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstos.    
3. Dėl antstolės neteisėtų veiksmų ieškovo artimieji negali jam pervesti lėšų, kad ieškovas turėtų galimybę įsigyti taksofono kortelių, pašto ženklų, vokų, sąsiuvinių, tušinukų, higienos priemonių, būtiniausių reikmenų, maisto produktų. Dėl to ieškovas negali tinkamai ir nevaržomai bendrauti su šeimos nariais, vaikais, negali jiems paskambinti, rašyti laiškus, įsigyti higienos priemonių, maisto produktų.  
4. Apeliantas pažymėjo, kad dėl antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, jam kilo nepatogumų, išgyvenimų, dvasinių bei fizinių skausmų, emocinė depresija. Antstolė žemina ieškovo orumą bei sukelia kančias. Antstolės veiksmai tyčiniai, neteisėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas bei nepagrįstas.
9. Atsakovė antstolė S. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nuteistojo teisė turėti grynųjų pinigų negali paneigti ieškovo pareigos atlyginti skolas pagal vykdomuosius dokumentus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas – išieškotojo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis, turintis pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes.
2. Įkalinimo įstaiga 2016 m. spalio 6 d. pervedė iš skolininkui priklausančios sąskaitos įkalinimo įstaigoje nurašytą 4,95 Eur, bet skolininkas šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų nepristatė. Daugiau piniginių lėšų iš skolininkui priklausančios sąskaitos įkalinimo įstaigoje nebuvo nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą nepervesta. Pažymoje Nr. 96-570 nėra nurodyta, ar pagal įkalinimo įstaigai pateiktus vykdyti antstolės patvarkymus yra areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad skolininkui priklausančioje įkalinimo įstaigos sąskaitoje areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, nepateikta. Apeliantas nepateikė dokumentų, kad patvarkymais yra ribojama jo teisė įsigyti nurodytų prekių, todėl pagrindo atsirasti neturtinei žalai nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) J. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė antstolės S. K. 2016 m. kovo 10, 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui jis norėjo pateikti minėtus patvarkymus, tačiau tokia galimybė iš jo buvo atimta. Apeliaciniame skunde nėra detalizuojama, dėl kokių konkrečių priežasčių apeliantas neturėjo galimybės minėtų dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui, iš byloje esančių duomenų minėti pagrindai įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimui taip pat nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas prijungti minėtus patvarkymus atmestinas.
13. Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Tam, kad šiuo atveju būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę. Taigi spręstina, ar yra pagrindas pripažinti neturtinės žalos atsiradimo faktą, o jeigu taip – ar yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų bei ar ji atlygintina CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų kontekste.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai ištyrė bei įvertino kiekvieną ieškovo įvardintą atvejį, su kuriais ieškovas sieja neturtinės žalos jam atsiradimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.
16. Pirmosios instancijos teismas ištyrė bei teisingai įvertino aplinkybę, kad dėl vienkartinio nedidelės 5 Eur sumos nurašymo iš ieškovo sąskaitos jis nepatogumų negalėjo patirti, tai nepablogino jo būklės ir įkalinimo sąlygų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad iš ieškovo sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą būtų pervesta daugiau piniginių lėšų, o iš byloje esančios pažymos Nr. 96-570 nenustatyta, kad pagal įkalinimo įstaigai pateiktus vykdyti antstolės patvarkymus yra areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtent išduotų patvarkymų pagrindu būtų apribota apelianto teisė įsigyti apeliaciniame skunde nurodytų prekių. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai kaip teisiškai nepagrįsti, kad yra apribota jo artimųjų teisė pervesti pinigines lėšas, ieškovui bendrauti su artimaisiais, įsigyti būtinų produktų, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atmeta kaip nepagrįstus byloje esančiais duomenimis apelianto argumentus dėl to, kad antstolei buvo teikiamas skundas ir prašymas dėl jos neteisėtų veiksmų, antstolė į juos nereagavo ir dėl to pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu nepagrįstos.      Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, išskyrus tas, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182, 187 straipsniai), turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai). Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje tokių duomenų nėra.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog būtent dėl to, kad ieškovas negalėjo nusipirkti vokų, sąsiuvinių, taksofono kortelės dėl į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos 5 Eur sumos ir dėl to, ieškovo teigimu, negalint bendrauti su artimaisiais, jam kilo nepatogumų, išgyvenimų, dvasinių bei fizinių skausmų ar emocinė depresija (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Vien tai, kad ieškovas negalėjo įsigyti higienos priemonių bei maisto produktų ir dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, nėra pakankama faktui, kad buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad piniginės lėšos į depozitinę antstolės sąskaitą buvo pervestos dėl ieškovo įkalinimo įstaigos administracijos įvykdyto piniginių lėšų pervedimo antstolei, bet ne dėl tiesioginių antstolės veiksmų. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad byloje duomenų apie ieškovo sąskaitoje pinigų nebuvimą nėra, nekonstatuotos ir kitos deliktinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio buvimas, nulėmęs ieškovo nurodytą žalos atsiradimą. Bendro pobūdžio jausmai ar nepatogumai, kylantys iš ieškovo, kaip vykdymo proceso dalyvio, pareigų vykdymo, savaime nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytų teismo išvadų ieškovas apeliaciniame skunde nepaneigė, nenurodė įrodymų, kurių teismas nebūtų neįvertinęs ir kurie patvirtintų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir apelianto nepatogumų konstatuoti negalima (CK 6.247 straipsnis). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų egzistavimo, neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio su atsakovės veiksmais.
20. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo procesinių teisės pažeidimų pažymi, kad ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, pats jame dalyvavo ir duomenų, pagrindžiančių jo nurodytą teiginį dėl nesudarytų galimybių pasiruošti bylos nagrinėjimui nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas posėdžio metu išaiškino ieškovo procesines teises, tarp jų – ir teisę turėti atstovą. 
21. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita.
22. Kasacinis teismas ne kartą savo procesinėse dokumentuose yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, pakartotinai išdėstė savo reikalavimus, siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios nei pirmosios instancijos teismo išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
23. Kadangi į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui  neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

apelianto J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.              

Teisėjai                                                                                                              Loreta Braždienė

Henrichas Jaglinskis

Virginijus Kairevičius