Administracinės byla Nr. A-1854-822/2015

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02329-2013-5

         Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo, išvados ir pranešimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Finansų ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (24.3-02)-5K-130947)-6K-1305472;

2) panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. balandžio 8 d. išvadą Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“;

3) panaikinti Agentūros 2013 m. kovo 21 d. pranešimą dėl mokėjimo prašymo Nr. 3 dalies MPD2 patvirtinimo Nr. 2013/26-4-1312;

4) įpareigoti Agentūrą pripažinti tinkamomis kompensuoti išlaidomis 204 453,70 Lt projekte „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, projekto kodas: VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“ (toliau – ir Projektas).

Paaiškino, kad Finansų ministerija 2013 m. birželio 19 d. sprendimu pritarė Agentūros 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-012 pažeidimo tyrimo“ padarytai išvadai, kad VĮ Registrų centras, pasirinkdamas netinkamą viešojo pirkimo būdą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

Pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę VPK-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“ Projektui įgyvendinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. T-81 skyrė 8 002 125,47 Lt finansavimą. Projektui įgyvendinti Registrų centras turi įvykdyti viešuosius pirkimus. Pareiškėjas, vykdydamas Projektą „Elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą“, įvykdė viešąjį pirkimą atvirojo supaprastinto konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas) už 685 000 Lt sumą. Su laimėjusiu tiekėju 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPS-84, kurios įgyvendinimo terminas – 3 mėnesiai. VĮ Registrų centras 2013 m. vasario 11 d. pateikė Agentūrai 817 814,8 Lt su PVM mokėjimo prašymą pagal įvykdytą paslaugų sutartį. Remdamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1k-173 (toliau – ir Rekomendacijos), Agentūra 2013 m. kovo 21 d. pranešimu per Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) informavo Registrų centrą, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino sąskaitoje-faktūroje nurodytos 204 453,7 Lt sumos ir jos neišmokėjo.

2011 m. birželio 21 d. priėmus Civilinio proceso kodekso pakeitimus, nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės turėjo būti vykdomos tik elektroniniu būdu. Pažymėjo, kad per trumpą laiką įvykdyti Pirkimą atvirojo tarptautinio konkurso būdu nebuvo galimybės. Iš karto po Civilinio proceso kodekso pakeitimų priėmimo VĮ Registrų centras pradėjo rengti dokumentus, 2011 m. spalio 3 d. pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo. Dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, užsitęsus sprendimo dėl pateikto projekto finansavimo skyrimo nagrinėjimui, finansavimas Projektui patvirtintas tik 2012 m. gegužės 11 d., o Projekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo pasirašyta tik 2012 m. spalio 4 d., todėl nepagrįstas teiginys, kad VĮ Registrų centras galėjo pradėti vykdyti atvirąjį konkursą 2012 m. birželio mėnesį.

Pareiškėjas, suprasdamas Projekto svarbą ir siekdamas laiku įgyvendinti Civilinio proceso kodekso normą dėl elektroninių varžytynių, iš bendro Projekto atidalijo dalį „Elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą“ ir 2012 m. liepos mėnesį pradėjo viešojo pirkimo procedūras dėl programinės įrangos elektroninių varžytynių paslaugai sukurti pirkimo. Pirkimas įvykdytas atvirojo supaprastinto konkurso būdu. Atsižvelgiant į likusį laiką programinei įrangai sukurti, išbandyti ir įdiegti, vykdyti Pirkimą atvirojo tarptautinio konkurso būdu nebuvo galimybės, nes, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reglamentavimą, tai būtų užtrukę papildomai dar 3–4 mėnesius. Sukurti programinę įrangą iki 2013 m. sausio 1 d. būtų likęs 1 mėnuo, per kurį atlikti tokios apimties užduotį nebūtų galima.

Nors Civilinio proceso kodekso pakeitimai, susiję su elektroniniu būdu vykdomomis varžytynėmis, buvo priimti 2011 m. birželio 21 d., tačiau juos lydintys teisės aktai, nustatę detalią varžytynių vykdymo tvarką, pagal kurią turėjo būti rengiama Pirkimo techninė specifikacija, parengti vėliau.  Pirkimo dokumentuose reikėjo aprašyti Projekto tikslus, uždavinius, veiklas bei siekiamus rezultatus, detalizuoti procesų žingsnius, atvaizduoti juos diagramose, sprendimus reikėjo derinti su Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) valdytoja Teisingumo ministerija. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad tiekėjas, teikdamas paslaugas pirkimo srityje, privalės atsižvelgti į visus teisės aktų pakeitimus ar naujų teisės aktų, kurie bus priimti iki konstravimo veiklų pradžios, nuostatas.

Atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo pažeisti pagrindiniai VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. VĮ Registrų centras, vykdydamas Pirkimą, sudarė visiems potencialiems tiekėjams vienodas sąlygas dalyvauti konkurse ir teikti pasiūlymus, nuosekliai ir tiksliai laikėsi įsipareigojimo užtikrinti skaidrų konkursą, atliekant pirkimo procedūras. Apie Pirkimą buvo paskelbta 2012 m. rugpjūčio 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), kurioje užsiregistravo 6 tiekėjai. Dėl konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytų pirkimo objekto funkcinių reikalavimų, tiekėjų nediskriminavimo, vertinimo kriterijų, jų parametrų, kainos ar pasiūlymų vertinimo procedūros tiekėjų pretenzijų nebuvo gauta. Pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas. Kiti pirkimai yra atvirieji tarptautiniai konkursai, numatyti 2012 ir 2013 m. planuose. Įvykdytame Projekto antrame Specifikavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkime, atliktame atvirojo konkurso būdu, buvo gautas vienas pasiūlymas, tiekėjai iš kitų valstybių šiuo pirkimu nesusidomėjo. Šis pirkimas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju ir vertintinas kaip pirmojo pirkimo tęsinys. Jeigu pirmasis pirkimas būtų vykęs atvirojo tarptautinio konkurso būdu, tiekėjai iš kitų valstybių nebūtų pateikę pasiūlymo. Pirkimo sutartis nėra reikšminga kitose Europos Sąjungos valstybėse esantiems ūkio subjektams, jos objektas svarbus tik Lietuvos mastu. Elektroninių varžytynių sukūrimas turėjo būti vykdomas modernizuojant jau veikiančią AIS, todėl reikalavo ypač gero šalies teisinės sistemos specifikos pažinimo ir įvertinimo.

Elektroninių varžytynių programinė įranga buvo sukurta ir įdiegta, o darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas. Projekto tikslai šioje dalyje įgyvendinti visiškai. Pažymėjo, kad reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą tarptautiniu mastu nėra absoliutus. Viešųjų pirkimų principų, iš jų ir skaidrumo, pažeidimai teismų praktikoje konstatuojami, kai perkančioji organizacija vieno ar kelių tiekėjų (bet ne visų) atžvilgiu priėmė tam tikrus sprendimus, kurie galėjo pažeisti kitų tiekėjų teisėtus interesus, tačiau akivaizdu, kad tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti minėtuose pirkimuose, kadangi kitame, t. y. po jo ėjusiame, atvirajame tarptautiniame pirkime pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas. Mano, kad vykdytas supaprastintas atvirasis konkursas negalėjo eliminuoti kitų galimų tiekėjų. Nors viešųjų pirkimų procedūros galimai buvo pažeistos, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti minėtuose pirkimuose, o vykdomas projektas yra ypač svarbus visuomenės poreikiams, projekto tikslai maksimaliai įgyvendinami, mano, jog Agentūros pritaikyta maksimali sankcija nėra proporcinga formalaus pažeidimo laipsniui.

Elektroninių varžytynių sistema pradėjo veikti nuo 2013 m. sausio 1 d. Vadovaujantis statistiniais duomenimis, iki 2013 m. liepos 1 d. paskelbta 3 711 varžytynių, užsiregistravo 2 471 dalyviai. Žala niekam nebuvo padaryta. Agentūra nemotyvavo, kodėl yra taikomas būtent nurodytas procentas, apskaitant nekompensuojamos sumos dydį. VĮ Registrų centras, esant ypatingai skubai, nepriklausančiai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, o nulemtos kitų valstybės institucijų veiksmų laiku neatlikimo, pasirinko pirkimo būdą ne skelbiamų derybų, o riboto konkurso būdu. Pažymėjo, kad Projektas sėkmingai toliau plėtojamas ir nuo 2013 m. sausio 1 d. vyksta e. varžytynės. 

Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis iš tiesų 2012 metais vykdė ne vieną pirkimą, kuris priskiriamas 7 paslaugų kategorijai. Tačiau nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kad visi jo 2012 metais vykdyti šioje kategorijoje pirkimai turi būti laikomi to paties tipo ir jų vertės turi būti sumuojamos, apskaičiuojant numatomo pirkimo vertę. Pažymėjo, kad Agentūra savo rašte nurodo, jog pirkimo verte turi būti laikoma 17 996 685 Lt be PVM vertė. Šią vertę Agentūra apskaičiuoja pagal pareiškėjo planuotus 2012 metais vykdyti pirkimus. Gana didelė dalis planuotų pirkimų 2012 metais nebuvo įvykdyta, jų vykdymas perkeltas į 2013 metus. Pagal pareiškėjo  skaičiavimus, 7 kategorijoje ji įvykdė pirkimų už 7 275 789 Lt (su PVM) arba 6 013 048 Lt be PVM. Agentūros skaičiavimai nuo planuojamų pirkimų neatitinka ir Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad pirkimo vertė apskaičiuojama pagal faktines, o ne pagal planuojamas pirkimo sutarčių vertes.

Pareiškėjas 7 kategorijoje vykdė įvairaus tipo pirkimus, pvz., fiskalinių kasos aparatų techninė priežiūra; interneto svetainių sukūrimo paslaugos, programavimo paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto sandorių elektroninės paslaugos (NETSVEP) modernizavimu ir plėtra, bei šios sistemos priežiūros paslaugų pirkimas ir kt. Visi šie pirkimai negali būti vertinami kaip to paties tipo, nes buvo siekiama įsigyti kito tipo paslaugas. Vykdytu pirkimu buvo siekiama įsigyti naujos informacinės sistemos – varžytinių organizavimo – sukūrimo paslaugas. VĮ Registrų centras 2012 metais nevykdė jokio pirkimo, susijusios su projekto „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytinių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ įgyvendinimu. Visi kiti pirkimai dėl šio projekto vykdyti 2013 ir 2014 metais, todėl pareiškėjas pirkimo vertę apskaičiavo pagal konkrečios numatomos sudaryti sutarties vertę, nesumuodamas kitų įvykdytų pirkimų.

VĮ Registrų centras vykdo projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, finansuojamą pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Pažangios elektroninės paslaugos“. Projekto uždavinys – sukurti elektroninių varžytynių, elektroninių aukcionų ir elektroninės vykdomosios bylos paslaugas, skirtas gyventojams ir verslo subjektams. Norėdamas laiku ir tinkamai sukurti ir įdiegti visiškai naują Elektroninių varžytynių informacinę sistemą, VĮ Registrų centras 2012 m. rugsėjo 10 d. atvirojo supaprastinto konkurso būdu įvykdė elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešąjį pirkimą, kurio vertė 685 000 litų be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde bei papildomuose paaiškinimuose buvo išsamiai išdėstytos objektyvios aplinkybės, kodėl šis pirkimas būtinas. Projekto biudžetas buvo patvirtintas tik 2012 m. spalio 4 d., o pirminis pirkimų planas buvo sudaromas pagal investicinį projektą ir, esant būtinybei, gali būti koreguojamas. Tai ir buvo padaryta: sukūrus varžytynių paslaugą, aukcionams ir vykdomosios bylos paslaugoms sukurti buvo įvykdytas kitas viešasis pirkimas.

Atsakovas Finansų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 90–96). Paaiškino, kad įvertino, ar Agentūra visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – Atsakomybės taisyklės), teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808, ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą. Finansų ministerija              2013 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1509471-6K-1304025 kreipėsi į Agentūrą ir prašė pateikti išvadą dėl Registrų centro skundo ir šią išvadą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Agentūra       2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 2013/2-4746 nurodė, kad pažeidimo tyrimą atliko tinkamai.

Pažymėjo, kad vadovaujančioji institucija turi užtikrinti, jog veiksmai finansavimui būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programai taikytinais kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles. Įgyvendinančiajai institucijai – Agentūrai – yra pavesta įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Įgyvendinančioji institucija tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui. Įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Rekomendacijomis, gali pati ištaisyti pažeidimus, patvirtindama tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą. 2013 m. kovo 21 d. pranešime Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Projektų taisyklių), 126.2 punktu, per DMS informavo pareiškėją, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino sąskaitoje faktūroje nurodytos 204 453,7 Lt sumos, nurodė šio sprendimo priežastį – nustatytą pažeidimą, ir šių lėšų neišmokėjo. Agentūra 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2013/2-3610 informavo pareiškėją, kad buvo neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė ir viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba bei neteisingai pasirinktas pirkimo būdas, pažeista VPĮ 3 straipsnio 1 dalis.

Išlaidos turi atitikti Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Išlaidų atitikties taisyklės), reikalavimus, valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitų taikytinų horizontalaus lygio sričių Europos Sąjungos reikalavimus. Pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenis, paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pareiškėjas Agentūrai pateikė 2011 m. spalio 3 d., o iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 buvo pasirašyta 2012 m. spalio 4 d. Projekto vykdytojas gali pradėti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras dar iki pateikdamas paraišką, jeigu kitaip nenustatyta Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“, finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Informacinės visuomenės komiteto direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-55 (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas). Jeigu pareiškėjas pradeda pagrindinius viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo kvietimo paskelbimo iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo dienos, jo patirtos išlaidos galės būti kompensuojamos projekto finansavimo lėšomis, jeigu jos atitiks tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms nustatytus reikalavimus.

Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendime Komisija prieš Graikiją (C-394/02) buvo konstatuota, kad skuba nelaikoma neišvengiamai būtina, jeigu ji kyla tik dėl viešosios institucijos perkančiajai organizacijai nustatytų įpareigojančių terminų. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-553/2011 nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Valstybės institucijų veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas, nenumatytu įvykiu, kuriuo pagrindžiama ypatinga skuba, nelaikytini valstybės institucijų priimti teisės aktai.

Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 70–74). Paaiškino, kad, įtarusi VPĮ nuostatų pažeidimą dėl VĮ Registrų centras supaprastinto atvirojo konkurso būdu vykdyto Pirkimo, Agentūra atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė jo metu galiojusios VPĮ redakcijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Agentūrai, atliekant Projekto vykdytojo pateiktų Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad vertinamo Pirkimo atveju galėjo būti neteisingai apskaičiuota Pirkimo vertė ir galimai viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba. Atsakovas 2012 m. gruodžio 7 d. el. paštu kreipėsi į Projekto vykdytoją ir prašė paaiškinti, kaip Pirkimo įvykdymas supaprastinto atvirojo konkurso būdu atitinka VPĮ 9 straipsnio nuostatas dėl teisingo pirkimo būdo pasirinkimo. Projekto vykdytojas 2012 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (1.11.14)s-5386 nurodė, kad pirkimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. Agentūra 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2013/2-203 prašė pateikti VĮ Registrų centras sudarytų 7 kategorijos paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 2012 finansinius metus, sąrašą. Pareiškėjas 2013 m. vasario 22 d. raštu Nr. (1.11.14)s-756 pateikė sąrašą, iš kurio matyti, kad buvo atliktas daugiau nei vienas 7 kategorijos paslaugų pirkimas. Pareiškėjas turėjo vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalimi, o ne 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis. VĮ Registrų centras 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. (1.11.14)s-900 nurodė, kad atitinkamo pirkimo būdo pasirinkimą lėmė svarbių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių visuma, o ypatingą skubą lėmė tai, kad su Pirkimu susiję teisės aktai buvo priimti per vėlai. Agentūra mano, kad Registrų centro skunde nurodytos ypatingą skubą lėmusios aplinkybės yra nepagrįstos. Projekto vykdytojas jau 2011 m. birželio mėnesį žinojo apie Civilinio proceso kodekso pakeitimus, turėjo informaciją, kokius pakeitimus turės atlikti, kad galėtų užtikrinti elektroninių varžytynių paslaugų teikimą nustatytu laiku. Projekto vykdytojas 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. (1.1.3.)s-1066 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl pritarimo Pirkimui vykdyti. Teisingumo ministerija 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (1.16.)7R-2546 tokiam prašymui pritarė. 2012 m. rugpjūčio 7 d. paskelbta apie Pirkimą. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalės atsižvelgti į visus teisės aktų pakeitimus ar naujų teisės aktų, kurie bus priimti iki konstravimo veiklų pradžios, nuostatas. Neaišku, kodėl tokia sąlyga negalėjo būti įtvirtinta atvirojo pirkimo būdu vykdomo pirkimo sąlygomis. Įstatymas, kai yra ypatingos skubos aplinkybės, leidžia pasirinkti neskelbiamų derybų būdą.

Buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros – pasirenkant netinkamą pirkimo būdą nebuvo tinkamai paskelbta apie Pirkimą, taigi buvo pažeistas skaidrumo principas, kuris pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu ir reiškia, kad visiems potencialiems tiekėjams bus sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti tarpusavyje. Nėra galimybės nustatyti, ar Pirkimu būtų susidomėję kitose Europos Sąjungos šalyse veikiantys tiekėjai, nes apie tokį Pirkimą nebuvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.

Agentūra pažeidimo tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, todėl pasirinko neteisingą pirkimo būdą ir netinkamai paskelbė apie Pirkimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertė viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. VĮ Registrų centras su Pirkimą laimėjusiu tiekėju pasirašytos sutarties vertės, t. y. 204 453,7 Lt. Atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės, kurios nustato taikomas finansines pataisas, esant tokiam pažeidimui, koks buvo nustatytas pareiškėjui vykdant Pirkimą, nustato galimybę taikyti iki 100 proc. nuo pasirašytos sutarties vertės dydžio finansines pataisas, taigi Agentūros pritaikyta 25 proc. pataisa nėra maksimali ir yra proporcinga pažeidimo laipsniui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu VĮ Registrų centras skundą atmetė.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4359-580/2013 pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras skundą atmetė. Dėl minėto sprendimo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1243/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skundžiamoje išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pirkimo vertę turėjo skaičiuoti pagal VPĮ 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Ir jeigu būtų prieita prie išvados, kad visgi pareiškėjas turėjo pirkimo vertę skaičiuoti pagal VPĮ 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, kokia pirkimo vertė turėjo būti, jeigu ji būtų apskaičiuota pagal minėtas VPĮ nuostatas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl nustatytų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo, pagrįstumo ir jos dydžio.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi – nedelsdama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taip pat iš anksto skelbia pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus. Pareiškėjas savo tinklalapyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje yra paskelbusi apie 2012 m. planuotus viešuosius pirkimus. Įvertinus pareiškėjos pirkimų planą matyti, kad  vykdytas Pirkimas jos pačios priskirtas A paslaugų 7 kategorijai, kuri pagal Numatomo viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus  2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.),  12 punktą yra tapati sąvokai „tipas“ (III. t, b. l. 39–49). Pareiškėjas 2012 m. planavo vykdyti  pirkimus, kurie jo pačio yra priskirti A paslaugų 7 kategorijai, t. y. iš viso suplanavo atlikti pirkimų už 17 996 685 Lt be PVM. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą, būtent į Numatomo viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), 10 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama taip: pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė. Šios Metodikos nuostatos atitinka VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi, atsižvelgus į  pareiškėjo viešųjų pirkimų planą ir teisinį reguliavimą, pirkimų verte atsakovas pagrįstai laiko 17 996 685 Lt be PVM. Be kita ko, pareiškėjas šios sumos dydžio neginčija, tik teigia, kad ji buvo ne taip apskaičiuota, nes atsakovas turėjo remtis ne numatomų pirkimų verte, bet sudarytų sutarčių vertėmis ir jas sumuoti. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe pakoreguoti numatomo pirkimo vertę pagal sudarytos sutarties vertę ar panašiai, todėl teismas Agentūros poziciją laiko teisinga ir pagrįsta, o  pareiškėjo  argumentą dėl pirkimo vertės apskaičiavimo pagal faktinę vertę atmeta. 

VPĮ 11 straipsnio, reglamentuojančio tarptautinio pirkimo vertės ribas, 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Tarptautinio pirkimo vertės ribos paskutinį kartą patikslintos 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1251/2011, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB, 2004/18/EB ir 2009/81/EB nuostatas dėl ribų, taikomų viešojo pirkimo sutarčių tvarkai. Tarptautinio pirkimo ribos yra 130 000 Eur, jei pirkimus vykdo centrinės valdžios institucijos, ir 200 000 Eur, jei pirkimus vykdo kitos institucijos. Registrų centras į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB IV priedą nepatenka, todėl jam taikoma 200 000 Eur tarptautinio pirkimo riba arba 690 000 Lt (200 000 x 3,45) Sutartyje nustatyta pirkimo sutarties vertė (2013 m. sausio 7 d. susitarimas Nr. 2, (II. t., b. l. 123–124) yra 817 814,8 Lt, t. y. viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą.

Įvertinęs anksčiau pateiktus argumentus, atsižvelgęs į pirkimo vertę ir tarptautinio pirkimo vertės ribą, į tai, kad pareiškėjos vykdomais A paslaugų 7 kategorijai priskiriamais pirkimais yra ar gali būti suinteresuoti tie patys tiekėjai, teismas sutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja privalėjo atlikti tarptautinį pirkimą.

Pareiškėjas pirkimų plane planavo atlikti vieną IS kūrimo paslaugų pirkimą (Projektas „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytinių ir aukcionų e. paslaugų kūrimas“), kurio bendra planuota vertė 4 103 550 Lt be PVM, planuotas pirkimo būdas – atvirasis konkursas. Tačiau, kaip teigia pats pareiškėjas, savo 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. (1.11.14)s-900 iš bendro projekto atidalijo dalį „Elektroninių varžytinių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą“ ir 2012 m. liepos mėn. atliko Pirkimą (supaprastintą atvirąjį konkursą). Kaip minėta, VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Be to, VPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Taigi teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas, atskyręs dalį IS kūrimo paslaugų pirkimo ir atlikęs pirkimą supaprastinto atvirojo konkurso būdu, pažeidė ir anksčiau minimas VPĮ nuostatas bei, kaip jau nustatyta, VPĮ 3 straipsnio 1 dalies t. y. skaidrumo principą, nuostatas.

Skaidrumas vykdant viešojo pirkimo procedūras suprantamas kaip viešumo užtikrinimas. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas formuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje suteikdamas galimybę teikti savo pasiūlymus. Reikalavimas skelbti viešąjį pirkimą nėra absoliutus. VPĮ nurodytos šio reikalavimo išimtys. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad skaidrumo principas nebuvo pažeistas. Konstatavus principų pažeidimą, konstatuojamas ir netinkamas pirkimų tikslo siekimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, pasirinkęs netinkamą pirkimo būdą ir dėl to  netinkamai paskelbęs apie Pirkimą, pažeidė skaidrumo principą.

Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondų bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 1 priedo 21 punkte nustatyta, kad kai nesilaikoma pakankamo viešumo ir skaidrumo laipsnio, rekomenduojama 25 proc. pataisa. Byloje teismas nenustatė  aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, pagrįstai buvo vadovautasi rekomenduojama pataisa ir tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 204 453,7 Lt (817 814,8 Lt x 25 proc.). Aplinkybės, kad Pirkimą vykdė valstybės įmonė, projektas yra ypač svarbus visuomenėms poreikiams ir galimai niekam nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo netaikyti finansinės korekcijos ar taikyti mažesnę. Ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pasirinkti kitokį pirkimo būdą, pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad buvo pagrįstai konstatuota, jog VĮ Registrų centras neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, buvo viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba ir dėl to neteisingai pasirinktas Pirkimo būdas ir taip pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai tinkamomis finansuoti lėšomis nepripažinti 25 procentai nuo sutarties vertės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui  įrodymų, paneigiančių nustatytus pažeidimus, bei  neįrodė, kad korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui teismas konstatavo, kad Agentūros 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“ bei Finansų ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. ((24.3-02)-5K-130947)-6K-1305472 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra  teisinio pagrindo juos naikinti. Pripažinus prašomus panaikinti aktus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą pripažinti tinkamomis kompensuoti išlaidomis  204 453,70 Lt Projekte. Taigi VĮ Registrų centro skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas Valstybės įmonė Registrų centras su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą netaikant finansinės korekcijos arba sumažinant pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos dydį iki 5 proc.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad byloje skundžiami aktai yra pagrįsti teisėti. Teismo sprendime padarytos išvados nėra pakankamai motyvuotos – apsiribota tik formaliu taikytų teisės aktų nuostatų išdėstymu ir konstatavimu. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus: pareiškėjo paaiškinimus dėl viešojo pirkimo objekto, ataskaitas apie analogiškas sutartis su konkursus laimėjusiais tiekėjais ir kokią tai turėjo lemiamą reikšmę teisingam bylos išsprendimui.

Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Finansų ministerijos vertinimu, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra priėmė teisėtą sprendimą pagal jai Europos Sąjungos struktūrinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose priskirtą kompetenciją ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo pirkimo vertę, buvo viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, neteisingai pasirinktas pirkimo būdas bei pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl nustatytų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo, pagrįstumo ir jos dydžio.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos viešų pirkimų įstatymas (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija), be kita ko, nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymo normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Konstatuotina, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materia kriterijus). Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso (turiningieji) tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje.

Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas visų pirma suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą nėra absoliutus. VPĮ įtvirtintos šio reikalavimo išimtys. Antai skaidrumo principas nebus pažeistas, kai esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., ypatingos skubos atvejai, atsiradę dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal valstybės institucijų veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas, nenumatytu įvykiu, kuriuo pagrindžiama ypatinga skuba, nelaikytini valstybės institucijų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-553/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog skaidrumo principas konkrečiu atveju nebuvo pažeistas. Šiuo atveju būtina vertinti pareiškėjo pasirinktą pirkimo būdą skaidrumo principo kontekste. Tačiau prieš tai būtina pasisakyti dėl pirkimo vertės nustatymo pagrįstumo. Byloje nėra aišku, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta tarptautinio pirkimo vertės riba, kuri suponuotų atitinkamo pirkimo būdo pasirinkimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio tarptautinio pirkimo vertės ribas, 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Tarptautinio pirkimo vertės ribos paskutinį kartą patikslintos 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1251/2011, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB, 2004/18/EB ir 2009/81/EB nuostatas dėl ribų, taikomų viešojo pirkimo sutarčių tvarkai. Tarptautinio pirkimo ribos yra 130 000 Eur (jei pirkimus vykdo centrinės valdžios institucijos) arba 200 000 Eur (jei pirkimus vykdo kitos institucijos). VĮ Registrų centras į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB IV priedą nepatenka, todėl jam taikoma 200 000 Eur tarptautinio pirkimo riba arba 690 560 Lt (200 000 x 3,4528).

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1243/2014, panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir bylą perdavęs teismui nagrinėti iš naujo, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo vertės nustatymo nėra pagrįsta, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skundžiamoje Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pirkimo vertę turėjo skaičiuoti pagal VPĮ 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.).

Pažymėtina, kad ginčijamoje atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 2013 m. balandžio 8 d. išvadoje Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“ nurodyta, kad pareiškėjui vykdant viešąjį pirkimą, buvo neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė, buvo viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba bei neteisingai pasirinktas pirkimo būdas. Išvadoje nurodyta, kad pirkimo vertei apskaičiuoti pareiškėjas turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatė, kad jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo; 2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ir iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, nesiaiškino, ar Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pirkimo vertę turėjo skaičiuoti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas yra išreiškęs sutikimą su atsakovės išvada, kad pareiškėja privalėjo atlikti tarptautinį pirkimą. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo vertės yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjas turėjo pirkimo vertę skaičiuoti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), nevertino pareiškėjo pateikiamų argumentų dėl Pirkimo vertės ir dėl pasirinkto pirkimo būdo. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos – apsiribota tik formaliu taikytų teisės aktų nuostatų išdėstymu ir konstatavimu, yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nenustačius tikslios Pirkimo vertės, , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali vertinti pareiškėjo pasirinkto paslaugų pirkimo būdo tinkamumo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas pasirinko netinkamą paslaugų pirkimo būdą, iš esmės yra grindžiami tik prielaida, kad pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo vertė viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl ginčijamoje Išvadoje aptariamos pirkimo vertės pagrįstumo, t. y. visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo surinkti ir ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos bei įvertintos pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo VĮ Registrų centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė