Civilinė byla Nr. e2-12637-877/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06560-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1; 3.2.6.12.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,

dalyvaujant ieškovui M. V., jo atstovui advokatui S. T.,

atsakovės D. V. atstovei advokatei E. V.,

 žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 25 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. gruodžio – 2018 metų liepos mėnesiais jis bankiniais pavedimais pervedė ir grynais pinigais atsakovei suteikė 25 700,00 Eur paskolą. Tai patvirtina šalių pasirašytas paskolos raštelis, kuriame nurodyta, kad ieškovas pinigus perdavė, o atsakovė pinigus priėmė. Tuo metu šalis siejo giminystės ir pasitikėjimo santykiai, todėl šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė paskolą grąžins iki 2019 metų pradžios. Atsakovė savo pasižadėjimo nesilaikė, paskolos laiku negrąžino. Ieškovas nurodė, kad:

1.1.        2017 m. gruodžio 22 d. ieškovas paskolino atsakovei 12 000,00 Eur iš kurių 4 000,00 Eur grynaisiais pinigais, o 8 000,00 Eur bankiniu mokėjimo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 

1.2.       2018 m. liepos 13 d. ieškovas paskolino atsakovei 13 700,00 Eur iš kurių 3 700,00 Eur grynaisiais pinigais, o 10 000,00 Eur dviem bankiniais mokėjimo pavedimais į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3.       Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad su atsakove ir jos dukra I. V. (ieškovo sutuoktine) jo santykiai buvo geri, tačiau nesutarė su uošviu V. V. dėl jo sunkaus charakterio. Ieškovas atsakovei paskolino pinigų namo statybai. Atsakovė pasiūlė pasirašyti paskolos raštelį. Jokio vekselio ieškovas nėra pasirašęs. Nors vekselyje parašas panašus, bet ieškovas vekselį būtų tvirtinęs pas notarą. Įmonėje, kurios direktoriumi yra ieškovas, yra daug dokumentų, yra ir tuščių lapų su jo parašais, todėl galbūt buvo panaudotas tuščias lapas su ieškovo parašu. Ieškovas lėšas atsakovei skolino iš asmeninių lėšų – baigęs studijas, dirbo, taupė nuo 2002 metų, yra gavęs dovanų iš brolio.

1.4.       Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose nurodė, kad iš skolintų lėšų jokio sportinio automobilio jis nebuvo įsigijęs. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu iš viso nėra registruota jokio automobilio. 2017 metais jis su sutuoktine įsigijo VW Tiguan už 20 000, Eur. Atsakovė per pastaruosius dvejus metus pardavė du nekilnojamojo turto objektus – 2017 m. birželio 5 d. butą, (duomenys neskelbtini), už 53 000,00 Eur, o 2019 m. sausio 23 d. pardavė butą, (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė 2009 metais yra nutraukusi santuoką su V. V., tačiau tebegyvena kartu. V. V. statosi namą (duomenys neskelbtini). Prie statybų prisideda ir atsakovė, todėl jai buvo reikalingos lėšos namo statybai ir būtent dėl to ji turėjo tikslą skolintis pinigų iš ieškovo. Atsakovė 2017-2018 metais bankiniais pavedimais sumokėjo 4 000,00 Eur už apšiltinimo darbus ir 1 050,00 Eur už garažo vartus.

1.5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad skolos suteikimo faktą patvirtina tiek skolos raštelis, tiek bankiniai pavedimai. Vekselio kopija neatitinka notarinės formos reikalavimų. Nėra galimybės patvirtinti vekselio autentiškumo. V. V. yra išsilavinęs, dalyvauja versle, todėl sunku patikėti, kad jis nežinotų vekselio tvirtinimo tvarkos. Vekselis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja atsakovės atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms. Atsakovė skolinosi iš ieškovo pinigų, nes nors planavo parduoti butą, bet jame tuo metu dar gyveno nuomininkai.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

2.1.        ieškovas klaidina teismą, nes faktinė situacija buvo priešinga – tai ieškovas buvo skolingas atsakovei. Ieškovas ir atsakovės dukra I. V. 2012 metais sudarė santuoką. Kadangi atsakovė laikė ieškovą šeimos nariu, atsakovė padėdavo ieškovui, finansiškai skolindama pinigus, kuriuos ieškovas panaudodavo savo asmeninėms reikmėms. Tarp šalių esant pasitikėjimo santykiams, atsakovė nereikalaudavo, kad ieškovas raštiškai patvirtintų, jog pinigus iš atsakovės gavo. Atsakovei niekada nebuvo tikslo skolintis pinigų iš ieškovo. Atsakovė turėjo pakankamai savo lėšų. Atsakovė 2017 m. birželio 5 d. pardavė jai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ir už jį gavo 53 000,00 Eur. Po buto pardavimo atsakovė nepirko jokio turto, neatliko jokių investicijų, todėl turėjo grynų pinigų, iš kurių ir paskolino ieškovui 30 000,00 Eur. Tuo tarpu ieškovo vienintelės pajamos buvo darbo užmokestis, kurio dydis apie 900,00 Eur. Neaišku, iš kur ieškovas galėjo per 6 mėnesius gauti ir paskolinti atsakovei 25 700,00 Eur. Ieškovui pinigai buvo reikalingi, nes jis užsiima automobilių sportu ir 2018 metais įsigijo prabangų automobilį.

2.2.       Ieškovas nepateikė jokių skolą patvirtinančių įrodymų, išskyrus tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytą neužpildytą skolos raštelį, kuriame atsakovės ranka užrašytas tekstas „1. 2017.12.22 4000 Eur (grynais) gavau“, „2. 2017.12.22 8000 Eur banko pavedimas“, „3. 2018.07.13 3700 Eur (grynais)“, „4. 2018.07.13 10 000 Eur banko pavedimas“. Raštelyje ieškovas prie visų sumų savo ranka pasirašo „sumokėjau“. Iš skolos raštelio teksto visiškai nėra aišku, nei kas kam yra skolingas, nei dėl ko ieškovas sumoka atsakovei, o atsakovė patvirtina, kad gavo. Analizuojant skolos raštelio tekstą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent ieškovas patvirtina, jog pinigus „sumokėjo“, o ne „paskolina“, kas patvirtina tikrovę atitinkantį faktą, jog būtent ieškovas buvo skolingas atsakovei ir laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. liepos skolą grąžino sumokėdamas tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais.

2.3.        2017 m. gruodį ieškovas ir atsakovė sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovas grąžins atsakovės paskolintus pinigus, kurių bendra suma šalių sutarimu siekė 30 000,00 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. liepos ieškovas dalimis atsakovei skolą grąžindavo. Apie tai, kad šalis siejo minėtas susitarimas, atsakovas nurodo mokėjimo pavedimuose, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodo: „Mokėjimas pagal susitarimą“. Atsakovės dukra ir ieškovo sutuoktinė I. V. 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. atliko du pavedimus 5 000,00 Eur ir 700,00 Eur sumai iš savo banko sąskaitos į ieškovo banko sąskaitą, kuriuos vėliau ieškovas sumokėjo atsakovei. Išdėstytos aplinkybės paneigia faktą, kad atsakovė kada nors buvo ar yra skolinga ieškovui. Be to, ieškovas iki šios bylos niekada nebuvo kreipęsis į atsakovę, prašydamas grąžinti pinigus. Tuo tarpu ieškovas vis dar yra skolingas atsakovei 4 300,00 Eur.

2.4.       Ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški, tai patvirtina atsakovės išdėstytos aplinkybės: 1) ieškovas 2018 m. birželio mėnesį kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai atsakovės padarytų nusikalstamų veikų nurodydamas, jog atsakovė savo darbovietėje (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas yra direktorius, popieriumi uždengė vaizdo kameras, kurios buvo pastatytos ir nukreiptos tiesiogiai atsakovei stebėti. Šių kamerų sumontuoti ir stebėti atsakovę ieškovas neturėjo teisės, todėl kameros buvo greitai nukabintos, o atsakovės veikai tirti parašytas pareiškimas buvo atsiimtas. Tuo tarpu pati atsakovė pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl neteisėto jos stebėjimo; 2) 2018 m. birželio mėnesį ieškovas išprovokavo konfliktą su sutuoktinės tėčiu V. V., ko pasėkoje ieškovas 2018 m. liepos 19 d. vėlgi kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl V. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau vėliau šį pareiškimą atsiėmė; 3) 2019 m. kovo 28 d. atsakovė gavo ieškovo elektroninį laišką su reikalavimu pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą, nors ieškovas puikiai žinojo, kodėl atsakovė vėlavo; 4) 2019 m. balandžio 2 d. ieškovas atsiuntė atsakovei įsakymą dėl reikalavimo pateikti pasiaiškinimą dėl vėlavimo į darbą ir konfidencialios informacijos atskleidimo; 5) 2019 m. balandžio mėnesio atsakovei susirgus ir gavus nedarbingumo pažymą, ieškovas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo įstaigą su reikalavimu patikrinti atsakovės ligos tikrumą. Ieškovas ir atsakovės dukra I. V. nustojo kartu gyventi 2018 metais ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas kaltino atsakovę prisidėjus prie jo santuokos iširimo, todėl atsakovė mano, kad šiuo ieškiniu ieškovas siekia daryti spaudimą atsakovės šeimai ir nepagrįstai pasipelnyti.

2.5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad būtent atsakovė paskolino lėšas ieškovui. Ji turėjo lėšų po savo nekilnojamojo turto pardavimo. Skolos raštelyje nenurodytos paskolos sutarties šalys. Vekselio originalas grąžinamas, kai vekselis įvykdomas, todėl vekselio originalas turi būti pas ieškovą. Ieškovo pajamos buvo tik iš darbo užmokesčio ir dovanų, įmonė nebuvo išsimokėjusi dividendų, todėl jis neturėjo iš ko skolinti pinigų atsakovei. Ieškovas apie 10 metų vadovauja verslui, todėl mažai tikėtina, kad taip neapgalvotai būtų palikęs tuščių lapų su savo parašais.

2.6.       Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai. Byloje atsakovės interesus atstovauja advokatė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmetamas.

3.       Pagal Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalis). Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

4.       Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 ir 4 dalyje reglamentuota, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, o jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). 

5.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. 

6.       Pagal paskolos sutarčių aiškinimo taisykles, analizuojant šalių elgesį pagal jų nurodomas aplinkybes visų pirma nustatytinos aplinkybės, kurias šalys pripažįsta ir kurios yra patvirtintos rašytiniais įrodymais. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

7.       Ieškovas nurodo, kad jis suteikė atsakovei 25 700,00 Eur paskolą. Pagal šio sprendimo 4 punkte nurodytą reglamentavimą, ji turėjo būti notarinės formos, kadangi pagal ieškovo paaiškinimus paskolos dalis -3700 Eur buvo vykdoma grynaisiais pinigais.

8.       Iš šalių paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių buvusius paskolos santykius šalys vertina visiškai skirtingai: ieškovas teigia, kad jis skolino pinigus atsakovei ir ji iki šiol skolos negrąžino, atsakovė teigia priešingai – kad tai ji skolino pinigus ieškovui ir jis jai visą paskolą yra grąžinęs. Šalys, įrodinėdamos savo poziciją, remiasi tais pačiais rašytiniais įrodymais. Vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra skolos raštelis (el. b. l. 7).

9.       Minėtas skolos raštelis – tai parengta skolos raštelio forma, kuriame atspausdinta „Aš ___ , data, pasiskolinau iš ___Eur. Pinigų sumą įsipareigoju grąžinti iki 2001_ m. __ mėn. __ d. Pinigus gavau 201_ m. __ mėn. _ d.“ Palikta vieta parašui, vardui, pavardei. Šis skolos rašelis visiškai neužpildytas, skolos raštelio forma tuščia. Lapo apačioje ranka yra padaryti įrašai: „1. 2017.12.22 4000 Eur (grynais) gavau sumokėjau, 2. 2017.12.22 8000 Eur banko pavedimas sumokėjau, 3. 2018.07.13 3700 Eur (grynais) gavau sumokėjau, 4. 2018.07.13 10 000 Eur banko pavedimas sumokėjau“. Prie kiekvieno punkto yra ieškovo ir atsakovės parašai be pavardžių. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad parašai skolos raštelyje yra jų.

10.       Vertinant tokios formos skolos raštelį pažymėtina, kad skolos raštelis neatitinka įstatymo numatytų privalomų rašytinės sandorio formos reikalavimų. Visų pirma – skolos raštelio forma visiškai neužpildyta. Skolos raštelis nepasirašytas. Iš tokio skolos raštelio nėra aišku, kas iš ko ir kiek skolinosi bei kada turi grąžinti. Skolos raštelyje yra įrašai apie 4 000,00 Eur ir 3 700,00 Eur sumų sumokėjimą grynais pinigais, todėl skolos raštelis turėjo būti sudarytas rašytine forma ir patvirtintas notarų biure. Nagrinėjamu atveju skolos raštelis notaro nebuvo patvirtintas. Ranka daryti įrašai lapo apačioje patvirtina pinigų sumokėjimą ir gavimą, tačiau tokių įrašų nepakanka nustatyti, kad minėtais mokėjimais ieškovas suteikė paskolą atsakovei. Vertinant pačius ranka darytus įrašus matyti, kad prie visų keturių įrašų šalia žodžio „sumokėjau“ arčiau yra ieškovo parašas. Ranka padaryto įrašo „paskolinau“, ar „pasiskolinau“ nėra.

11.       Įrodymų apie pinigų perdavimą grynais pinigais, be minėtų ranka darytų įrašų neužpildyto skolos raštelio formos lapo apačioje, byloje nėra.

12.       Kiti įrodymai, kuriais remdamasis ieškovas teigia, kad skolino pinigus atsakovei, yra ieškovo atlikti banko pavedimai. Ieškovas pateikė tris banko pavedimus, kuriais jis atsakovei pervedė pinigus (el. b. l. -10):

12.1.        2017 m. gruodžio 22 d. pervedė 8 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis „Mokėjimas pagal susitarimą“;

12.2.        2018 m. liepos 13 d. pervedė 8 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis „Mokėjimas Nr. 2“;

12.3.        2018 m. liepos 13 d. pervedė 2 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis „Mokėjimas Nr. 3“.

13.       Nurodytuose banko pavedimuose (nei viename) ieškovo nėra nurodyta, kad tai suteikiama paskola pagal skolos raštelį. Mokėjimo paskirtis „pagal susitarimą“ ar „mokėjimas“ gali apibūdinti bet kokio pobūdžio mokėjimą, be to, net jei tai paskola, iš tokios nurodytos mokėjimo paskirties nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas skolina pinigus, ar grąžina paskolą.

14.       Ieškovas yra verslininkas, verslu užsiima apie 10 metų, todėl dokumetų pildymo pagrindai jam turėtų būti žinomi. Mažai tikėtina, kad ieškovas skolintų 25 700,00 Eur sumą atsakovei (savo sutuoktinės motinai) be tinkamai užpildyto skolos raštelio ar kad atlikdamas bankinius pavedimus nebūtų nurodęs tikslios mokėjimo paskirties, pvz. „suteikiama paskola pagal skolos raštelį“. Teismo posėdžio metu šalys aiškino, kad ieškovo nesutarimai su savo sutuoktine I. V. ir jos tėvais D. V. ir V. V. prasidėjo 2017 metais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar esant nesutarimams tarp šeimos narių, ieškovas būtų atsakovei suteikęs tokio dydžio paskolą jos tinkamai neįforminęs.

15.       Vienu iš šalutinių įrodymų byloje galėtų būti įrodymai, patvirtinantys, kad paskolos suteikimo metu ieškovas disponavo 25 700,00 Eur suma. Ieškovas galėjo pateikti teismui savo banko sąskaitos išrašus, mokesčių deklaracijas, duomenis apie įmonės pelną ir pan., kad teismas galėtų įsitikinti, jog ieškovas turėjo galimybes tokią sumą skolinti. Ieškovas nurodė, kad skolino iš asmeninių lėšų –dirbo ir taupė nuo 2002 metų, yra gavęs dovanų iš brolio, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė, brolio kaip liudytojo apklausti neprašė.

16.       Atsakovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji 2017 m. birželio 5 d. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), už 53 000,00 Eur, taigi 2017 metų antroje pusėje ji pinigų turėjo ir galėjo juos paskolinti. Atsakovė kaip įrodymą, jog ji ir anksčiau skolino pinigus ieškovui pateikė dvi paskolos sutartis, sudarytas tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. V. ir D. V., kuriomis D. V. įmonei 2012 m. spalio 8 d. paskolino 6 500,00 Lt, o 2012 m. spalio 26 d. paskolino 58 500,00 Lt (el. b. l. 2-83). Atsakovės poziciją byloje patvirtino liudytojai V. V. ir I. V..

17.       Liudytojas V. V., ieškovo sutuoktinės I. V. tėvas, paaiškino, kad jie priėmė žentą ieškovą M. V. į šeimą ir į verslą bei visą laiką skolino jam pinigus. Ieškovas su žmona norėjo įsigyti didesnį butą. Jiems kaip tik pasitaikė gera proga įsigyti iš giminaičių žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tam V. V. su D. V. ieškovui ir jo žmonai, savo dukrai I. V. per du kartus paskolino 20 000,00 Eur – 2015 metų balandį ir 2015 metų lapkritį. Tada dar reikėjo pinigų projektui ir kitiems su žemės sklypo susijusiems reikalams, todėl 2016 metų vasarą V. V. su D. V. ieškovo šeimai dar paskolino pinigų. Jokių raštelių skolindami neimdavo, juk pasitikėjo žentu. Vis tik matant, kad pinigai skolinami, o joks rezultatas neatsiranda, kilo abejonių, todėl 2016 metais jie jau pradėjo žento klausinėti. Tada santykiai ėmė blogėti tiek versle, tiek šeimoje, prasidėjo asmeniniai įžeidinėjimai. V. V. pareikalavo žento įforminti paskolą. M. V. sutiko pasirašyti vekselį. Teismo posėdžio metu liudytojas pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopiją (el. b. l. 152). Vekseliu vekselio davėjas M. V. įsipareigojo sumokėti V. V. arba D. V. 30 000,00 Eur per vienerius metus. Liudytojas paaiškino, kad tokio vekselio pasirašymas sudrausmino ieškovą ir jis rado pinigų pradėti dalimis atsiskaityti su uošviais. M. V. dalį paskolos grąžino grynais pinigais, dalį paėmęs pinigų iš savo žmonos sąskaitos. Atsiskaitė per kelis kartus – 2017 metų gruodį ir 2018 metų liepą. Ieškovas grąžino visus pasiskolintus 30 000,00 Eur. Paskutinius 4 300,00 Eur ieškovas grąžino tą dieną, kai liudytojas išėjo iš darbo, t. y. 2018 m. liepos 13 d. Liudytojas gal minėjo savo žmonai D. V. apie vekselį ir tai, kad ieškovas atsiskaitė, bet labai to nesureikšmino, nes nesitikėjo, kad reikės eiti į teismą. Iš karto apie vekselį byloje neinformavo, nes žmona visko nepasakojo, kadangi liudytojas turėjo sveikatos problemų, gydėsi, todėl jo šeima jį saugojo ir apie bylą ilgai nepasakojo (duomenys, patvirtinantys liudytojo sveikatos sutrikimus, byloje pateikti el. b. l. 168-173).

18.       Liudytoja I. V., ieškovo sutuoktinė, atsakovės ir V. V. dukra, paaiškino, kad ieškovas niekaip negalėjo atsakovei paskolinti tokių pinigų, nes jie tiek neturėjo. Tuo metu liudytoja buvo dekretinėse atostogose. Įmonės verslas vystėsi gerai, bet tokių sumų nebuvo. 2014 metais gimė dukra. Tais pačiais metais mirė ieškovo močiutė, liko jos senas namas ir žemės sklypas. Jie planavo įsigyti žemės sklypą iš ieškovo giminaičių, todėl tam pasiskolino pinigų iš liudytojos tėvų. Skolinosi per tris kartus, skolinantis jokių raštelių nerašė. Liudytoja ir ieškovas tvarkė žemės sklypą, jį valė, kirto medžius, buvo daromi įvadai ir elektros pastotė. Kiek liudytoja paklausdavo pas ieškovą apie darbus, jis sakydavo, kad viskas juda. Liudytoja savo sutuoktiniu pasitikėjo. Atsakydama į teismo klausimą, kad „Galbūt tėvai tuos pinigus padovanojo?‘, liudytoja nesutiko, paaiškino, kad tai dideli pinigai ir jie nebuvo dovana, tėvams patiems reikia gyventi. Jie tuos pinigus tik skolinosi ir turėjo per kelis metus dalimis atiduoti. Atidavinėję būtų iš darbo užmokesčio, liudytoja pradėjo dirbti, įsidarbino per du darbus. Minėto žemės sklypo taip ir neįsigijo, nes prasidėjo nesutarimai su ieškovo giminaičiais. Liudytojos ir ieškovo santykiai pablogėjo 2017 metais, jie kartu nebegyvena apie pusantrų metų. Automobilį liudytoja su savo sutuoktiniu 2017 metais pirko ne iš skolintų lėšų, o iš savo santaupų ir iš ieškovės sutaupytos motinystės išmokos. Sumokėjo pavedimu iš ieškovės sąskaitos. Automobilis buvo daužtas, atgabentas iš JAV, remontui išleido nemažą sumą.

19.       Atsakovė teigė, kad ieškovui buvo reikalingi pinigai, nes jis užsėmė automobilių sportu ir iš skolintų pinigų pirko sportinį automobilį. Ieškovas tai ginčijo, pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jis su sutuoktine 2017 metais įsigijo automobilį VW Tiguan už 20 000,00 Eur.

20.       Atsakovė nurodė, kad pardavusi butą Vilniuje, ji jokių didelių investicijų neatliko, todėl pinigų paskolinti turėjo. Ieškovas teigė, kad atsakovė pinigus iš jo skolinosi, nes juos investavo į V. V. statomą namą ir kaip įrodymą pateikė bankinius pavedimus, iš kurių matyti, kad atsakovė 2017-2018 metais bankiniais pavedimais sumokėjo 4 000,00 Eur už apšiltinimo darbus (2017 m. liepos 20 d. , el. b. l. 112) ir 1 050,00 Eur už garažo vartus (2018 m. rugpjūčio 9 d., el. b. l. 111).

21.       Teismo vertinimu, automobilio įgijimas 2017 metais už 20 000,00 Eur labiau pagrindžia skolinimosi poreikį nei atsakovės atlikti mokėjimai bendrai 5 050,00 Eur sumai, atlikti po to, kai ji 2017 m. birželio 5 d. pardavė butą už 53 000,00 Eur. Nors liudytoja I. V. teigė, kad jie automobilį pirko iš santaupų ir sutaupytos motinystės pašalpos, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsakovei, net ir atėmus iš 53 000,00 Eur ieškovo nurodytus mokėjimus už 5 050,00 Eur, liko pakankamai lėšų paskolinti ieškovui 30 000,00 Eur.

22.       Apie vekselį teismas plačiau nepasisako ir jo nevertina, nes ieškovas paskolos suteikimo faktą grindė ne vekseliu, o skolos rašteliu bei banko pavedimais. Be to, byloje pateikta tik vekselio kopija.

23.       Įstatymo prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui, tai yra ieškovui. Ieškovas byloje neįrodė, kad jis paskolino ieškovei 27 000,00 Eur, t. y. byloje neįrodytas paskolos suteikimo atsakovei faktas. Ieškovas taip pat nepagrindė, jog turėjo materialines galimybes paskolinti tokią sumą ir kad atsakovė turėjo tikslą skolintis pinigų iš ieškovo. Atsižvelgiant į įrodymų visetą ir aptartas aplinkybes, ieškinys dėl skolos pagal ieškovo nurodytą skolos raštelį priteisimo iš atsakovės atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

24.       Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteisamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1742,40 Eur už advokato paslaugas (el. b. l. 144-151, 159-166). Užmokestis advokatui neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija).

25.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284-287 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo M. V. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                  Rita Liukaitytė