Administracinė byla Nr. eA-3609-822/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02674-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 33
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. ir atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. skundą atsakovui Lietuvos bankui, (tretieji suinteresuoti asmenys N. B., UAB „Dekoras“, R. Z., A. Š. (S. Š. teisių perėmėja) ir J. J. (S. Š. teisių perėmėja), dėl nutarimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ (toliau – ir Bendrovė) ir M. Č. (toliau kartu – ir pareiškėjai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ (toliau – ir Nutarimas). Skundą pareiškėjai grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ), Finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo bei veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 03-264 (toliau – ir FPĮ taisyklės), ir Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 (toliau – ir IPT taisyklės), pažeidimų nepadarė, todėl Nutarimu Lietuvos bankas nepagrįstai pritaikė pareiškėjams poveikio priemones. Informacija apie pažeidimus neindividualizuota, t. y. iš skundžiamo Nutarimo neaišku, kokie konkrečiai padaryti teisės aktų pažeidimai siejami su kokiais būtent ir kada atliktais pareiškėjų veiksmais, kokiais konkrečiais įrodymais (o ne atsakovo prielaidomis) ir teisiniais argumentais grindžiamos padarytos išvados, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
1.2. Nutarimo išvada, jog Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir tuo pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią turėti investicinių paslaugų teikimui reikiamą licenciją, neatitiko faktinių aplinkybių. Teisės aktai nenustatė draudimo finansų patarėjo įmonėms verstis kita, papildoma (ne investicinių ir (ar) papildomų paslaugų, nurodytų FPRĮ, teikimo) veikla. Bendrovės teiktos paslaugos nelaikytinos finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga. Klientas jokios prievolės išduoti Bendrovei įgaliojimą neturėjo, o tai darė išimtinai savo iniciatyva. Notarai patvirtino investuotojų Bendrovei išduotus įgaliojimus kaip teisėtus. Nė vienas klientas nesikreipė dėl finansinių priemonių pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo. Visi klientai žinojo, jog turėjo teisę bet kada panaikinti įgaliojimus (CK 2.146 straipsnis), jeigu Bendrovės teikiamos paslaugos neišreiškė jų tikrosios valios ar neatitiko interesų.
2. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą Lietuvos bankas grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo pateikti paaiškinimuose ir įvertinti priimant skundžiamą Nutarimą. Atsakovas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad teisės aktai nedraudė finansų patarėjo įmonėms verstis kita (papildoma) veikla, tačiau tokia papildoma veikla negalėjo savo esme atitikti veiklos, kuria dėl tam tikrų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar sąlygų finansų patarėjo įmonė verstis negalėjo. Disponavimas kliento finansinėmis priemonėmis, priimant investicinius sprendimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis sudarymo, atitiko individualaus kliento finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį. Tai – ta pati veikla, kurios esmę sudarė Bendrovės diskrecija savarankiškai priimti investicinius sprendimus dėl finansinių priemonių portfelio valdymo.
2.2. Atsakovas pažymėjo, kad nei patikrinimo metu, nei paaiškinimuose Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji gavo jos klientų pavedimus (nurodymus), t. y. valią sudaryti atitinkamą sandorį išreiškė klientas, o ne pati Bendrovė priėmė investicinį sprendimą. Bendrovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdė būtent klientų pateiktus pavedimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis (pokalbių su klientais, teikiančiais pavedimus žodžiu ar telefonu, garso įrašų, klientų elektroniniu paštu pateiktų pavedimų ir pan.). Priešingai, Patikrinimo metu surinkti įrodymai (Bendrovės vadovo M. Č. susirašinėjimas elektroniniu paštu su klientais) patvirtino, jog Bendrovė ne tik negaudavo klientų pavedimų, tačiau ji pati priimdavo investicinius sprendimus dėl sandorių su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, o jau vėliau, įvykdžius sandorius, kviesdavo klientus atvykti į Bendrovės biurą ir atgaline data pasirašyti pavedimus dėl finansinių priemonių. Tokiu būdu Bendrovė siekė neteisėtais būdais slėpti jos vykdomą neteisėtą veiklą – klientų finansinių priemonių portfelio valdymą.
2.3. Bendrovės vykdyto veiklos modelio teisėtumą galėjo patvirtinti tik neginčijami pirminiai įrodymai (klientų pavedimai, pateikti rašytine arba nerašytine forma, fiksuojant nerašytinės formos pavedimų pateikimą). Atsakovas taip pat pabrėžė, jog notaras, tvirtindamas įgaliojimą, neturi specialių žinių ir negali įvertinti, ar veiksmai, kuriuos fizinis asmuo įgalioja atlikti juridinį asmenį, gali būti kvalifikuojami kaip atitinkamos licencijuojamos veiklos vykdymas, ypač turint omenyje tai, kad atitinkama veikla, kurią fiziniai asmenys (Bendrovės klientai) pavedė atlikti Bendrovei, išduotuose įgaliojimuose nebuvo įvardyta nei kaip finansinių priemonių valdymas, nei kaip investicinių sprendimų dėl finansinių priemonių priėmimas klientų vardu ir sąskaita.
3. Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., S. Š. ir UAB „Dekoras“ (toliau kartu – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Bendrovė ir S. Š. 2010 m. liepos 7 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-01-20100707-0008 dėl investicinių paslaugų investuotojui teikimo: investavimo rekomendacijų klientui teikimo ir kliento pavedimų dėl finansinių priemonių (akcijų, obligacijų ir kt.) pirkimo ir pardavimo priėmimo ir perdavimo. Kliento vardu pavedimus (finansinių priemonių pirkimui ar pardavimui) Bendrovė perduodavo vykdyti finansų maklerio paslaugas teikiančiai AB bankas „Finasta“, kuri įgydavo S. Š. nuosavybėn pavedimuose nurodytas finansines priemones arba jas parduodavo. 2010 m. liepos 7 d. su Bendrove identišką sutartį (tuo pačiu numeriu) dėl tų pačių investavimo paslaugų teikimo sudarė N. B. bei UAB „Dekoras“ (sutarties Nr. MCWM-01-201000707-0007), kurios akcininkai buvo N. B. ir S. Š.. Kiekvieną iš trijų investuotojų Bendrovė minėtose sutartyse priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategorijai ir sutartyse patvirtino, kad jie atitiko neprofesionalaus investuotojo kriterijus. Tai, kad jie laikytini neturinčiais pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti bei negalinčiais tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos, patvirtino ir kiekvieno iš jų užpildyta Asmens (investuotojo) anketa. Bendrovės anketoje visi trys investuotojai pasirinko „investicijų vertės didinimo“ tikslą, investavimo laikotarpis – 1–5 metai, didžiausias investicijų vertės sumažėjimas: N. B. – 6–13 proc., S. Š. – 14–24 proc., UAB „Dekoras“ – 6–13 proc. (nuo 2012 m. liepos 17 d. – 14–24 proc.).
3.2. Bendrovė veikė neteisėtai, nes, suklaidindama neprofesionalius investuotojus, jiems teikė investicines paslaugas tokiu būdu, kuris faktiškai reiškė investicinio portfelio valdymą, kuriam Bendrovė neturėjo licencijos. Bendrovė pati investuotojams parinkdavo finansines priemones ir jų pirkimo / pardavimo laiką, savarankiškai investuodavo jų lėšas, prieš tai jiems nesuteikdama jokios informacijos nei apie konkrečias finansines priemones, nei apie riziką ir galimus nuostolius, prieš investavimą neteikė investuotojams jokių investavimo rekomendacijų, pavedimus pirkti / parduoti finansines priemones perduodavo vykdymui be jų žinios. Veikdama pagal investuotojų išduotus įgaliojimus ir faktiškai valdydama jų investicinius portfelius, Bendrovė nepaisė investuotojų pasirinkto investavimo tikslo, laikotarpio bei didžiausio jiems priimtino investicijų praradimo dydžio, o įgyvendindavo kitą, investuotojų nepasirinktą didesnės rizikos tikslą – „spekuliaciją“. Bendrovė, turėdama interesų konfliktą tarp savo interesų (kylančių iš bendradarbiavimo su kitais finansų tarpininkais) ir savo klientų (investuotojų) interesų, šio interesų konflikto neatskleidė, klaidino klientus, o investavimo procese prioritetą teikė savo interesams, taip finansiškai pakenkdama klientams. Visais šiais veiksmais tretiesiems suinteresuotiems asmenims padaryta turtinė žala: S. Š. – 70 214,28 Lt (20 335, 46 Eur), N. B. – 63 675,21 Lt
(18 441,61 Eur), UAB „Dekoras“ – 215 586,44 Lt (62 438,14 Eur). 2014 m. birželio 11 d. tretieji suinteresuoti asmenys Bendrovei įteikė 2014 m. birželio 9 d. pranešimus apie vienašališką sutarties nutraukimą. Jie kreipėsi į atsakovą su skundais dėl neteisėtų Bendrovės veiksmų, kurių pagrindu atsakovas atliko Patikrinimą ir priėmė skundžiamą Nutarimą. Be to, dėl padarytų nuostolių priteisimo iš Bendrovės tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismus (N. B. ir S. Š. – į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-23420-433/2015), UAB „Dekoras“ – į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2656-881/2015), šios bylos sustabdytos).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nutarime nurodyti pareiškėjų tyčiniai neteisėti veiksmai jai tiesiogiai sukėlė
683 547,94 Lt (197 969,16 Eur) nuostolius, pasireiškusius pareiškėjų rekomenduotomis investicijomis į jai visiškai netinkamas finansines priemones – „Axiom Legal Financing Fund“ ir „Tranen Capital Alternative Investment Fund“ investicinius vienetus. Šių fondų prospektai R. Z. nebuvo pateikti, Bendrovė už investicijas iš su nurodytais fondais susijusių asmenų gavo komisinius.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. skundą atmetė.
6. Teismas nusprendė, kad šiurkštūs FPRĮ pažeidimai, kuriuos atliko Bendrovė (ypač pažeidimas, kai neturint licencijos buvo teikiamos finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos), atsakovui suteikė teisinį pagrindą, numatytą FPRĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taikyti adekvačią priemonę – panaikinti Bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos (duomenys neskelbtini) galiojimą. Tokie šiurkštūs Bendrovės pažeidimai vertintini kaip pažeidę viešąjį interesą, kuomet privatus asmuo, apeidamas viešosios teisės nuostatas, užsiiminėjo veikla, kuria jis be valstybės suteiktos licencijos negalėjo užsiimti.
7. Teismo vertinimu, priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo suėjęs senaties terminas nei dėl Bendrovės padarytų tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų, nei dėl kitų pažeidimų (epizodų), kurie buvo padaryti po 2013 m. balandžio 23 d., t. y. poveikio priemonės už nustatytus pažeidimus buvo paskirtos nesuėjus 2 metų senaties terminui, todėl tinkamai laikytasi FPRĮ 84 straipsnio 2 dalies nuostatų.
III.
8. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
9. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys R. Z., N. B., S. Š. ir UAB „Dekoras“ atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
IV.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įrodymui ir bylos išnagrinėjimui buvo būtini specialisto paaiškinimai, nes sprendžiami byloje klausimai, kuriems išimtinai reikalingos specialios (šiuo atveju finansinio pobūdžio) žinios (reikia gerai išmanyti finansinių priemonių rinką ir joje vykstančius procesus). Ypatingai toks poreikis kilo dėl ginčijamo Nutarimo 3.1 punkte nustatytų aplinkybių vertinimo.
V.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Wealth Management“ ir M. Č. skundą patenkino. Panaikino Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“. Įpareigojo atsakovą Lietuvos banką iš naujo atlikti UAB „Wealth Management“ tikslinį patikrinimą bei priimti dėl atlikto patikrinimo individualų administracinį aktą. Sprendime teismas nurodė, jog:
13.1. Susitarimai tarp Bendrovės ir klientų vykdavo žodžiu, bei, be kita ko, buvo patvirtinti klientų konkliudentiniais veiksmais – Bendrovė finansines priemones pirkdavo per klientų sąskaitas, pati Bendrovė klientų lėšų savarankiškai nevaldė, klientai galėjo stebėti vykdomus veiksmus, su jais susipažinti, duoti pritarimus ar atlikti kitokio pobūdžio pavedimus. Tačiau, kad tokio pobūdžio pavedimai (konkliudentiniai veiksmai ar pavedimai žodžiu) būtų pripažinti sudarytais arba paneigti kaip neegzistuojantys, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, jog klientai laisvai, sąmoningai ir žinodami visus reikalingus faktus siekė patvirtinti Bendrovės veiksmus. Tokia informacija Nutarime iš esmės nebuvo ištirta, dėl jos nebuvo pasisakyta. Bendrovė teikė atstovavimo paslaugas, sudariusi su klientais paslaugų teikimo sutartis bei veikė pagal tarp Bendrovės ir klientų sudarytus įgaliojimus, kuriuos klientai turėjo teisę atšaukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (2.146 str.), tačiau to nedarė, o tęsė susiklosčiusius teisinius santykius su Bendrove. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudarė prielaidas spręsti, jog Bendrovės klientai galėjo stebėti vykdomus pirkimus ir turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo rizikas, kilus tam tikroms abejonėms ar neaiškumams. Be to, M. Č. teiktų parodymų metu paaiškino, kad su klientais vykdavo periodiniai susitikimai, kurių metu buvo aptariami planuojami atlikti veiksmai. M. Č. atsakovui paaiškino, kad Bendrovė savo sąskaitose klientų lėšų nelaikydavo, pirkimai vykdavo iš klientų sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų M. Č. paaiškinimų matyti, kad M. Č. nekonstatavo, kad Bendrovė teikė finansinio portfelio valdymo paslaugą, tačiau teikė paaiškinimus dėl veiklos organizavimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog Bendrovės atstovo M. Č. paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą.
13.2. Siekiant tinkamai įvertinti Bendrovės veiklą, svarbu įvertinti klientų parodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti jų duotus įgaliojimus Bendrovei investuoti į konkrečias finansines priemones. Teismo vertinimu, atsižvelgiant tik į nesėkmingai investavusių klientų paaiškinimus, gali kilti abejonių dėl šališkai atlikto tyrimo, kadangi nuostolingų rezultatų pasiekę asmenys gali iš esmės neigiamai vertinti Bendrovės veiklą. Esant šioms aplinkybėms, teismas pasisakė, kad atsižvelgiant ir tiriant tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios tik su šių klientų situacijos vertinimu, gali sudaryti pagrindą priimti neteisingą sprendimą, kuris visapusiškai neatskleis Bendrovės vykdytos veiklos. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti kitų klientų patvirtinimai, kad su jais buvo tariamasi ir, prieš darant konkrečias investicijas, jie duodavo pavedimus Bendrovei, tačiau šie paaiškinimai Nutarime nebuvo vertinti.
13.3. Pavedimų registravimo žurnalo vedimas pats savaime sudaro pagrindą abejoti dėl to, ar Bendrovės veikla gali būti laikoma finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimu, kadangi tokios paslaugos teikimo atveju nėra pagrindo registruoti atskirus pavedimus, tokiu atveju Bendrovė galėtų veikti savo diskrecijos ribose pasirinkdama tinkamas investavimo priemones. Teismas pažymėjo, kad šio dokumento turinys ir reikšmingumas tiriant Bendrovės veiklos pobūdį Nutarime nebuvo vertinamas.
13.4. Vertybinių popierių komisijos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 06-149-(11.20-05) nematoma jokių kliūčių atstovavimo instituto pagrindais disponuoti kliento piniginių lėšų ir (ar) finansinių priemonių sąskaitomis ir pagal kliento duotą įgaliojimą atlikti pavestas operacijas, tačiau Bendrovei išduotuose notaro patvirtintuose įgaliojimuose atlikti analogiškus veiksmus atsakovas vertina kaip finansinių priemonių portfelio valdymą.
13.5. Atsižvelgęs į bylos duomenis ir ginčo šalių teiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų konstatuoti, jog Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Lietuvos bankas Nutarime finansinių priemonių valdymo paslaugos teikimą nustatė pagal dvi esmines aplinkybes – Bendrovės atstovo paaiškinimus ir aplinkybę, kad Bendrovė nepateikė klientų pasirašytų pavedimų ar kitokių jų valią patvirtinančių įrodymų dėl operacijų su finansinėmis priemonėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys sudaro prielaidą manyti, kad Bendrovė klientų atžvilgiu galimai atliko finansų patarėjo funkcijas, tačiau ne visais atvejais prieš atlikdama investicijas gavo pavedimus iš pareiškėjų, tačiau tai per se (pats savaime) nesudaro pagrindo teigti, kad buvo vykdoma finansinių priemonių portfelio valdymo veikla. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas Nutarime neįrodė visumos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Teismas pažymėjo, kad ši išvada savaime nereiškia, jog Nutarime nepagrįstai konstatuotos aplinkybės dėl to, kad Bendrovė netinkamai registravo klientų duotus pavedimus ar galimai pasirinko netinkamas investavimo priemones.
13.6. FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš Nutarimo turinio teismas nustatė, kad jame pateikiama bendro pobūdžio informacija, iš kurios nėra galimybių nustatyti, kada vieno ar kito kliento konkretus pavedimas buvo priimtas / perduotas vykdyti. Teismas pažymėjo, kad Nutarime tam tikrų finansinių priemonių prekiavimo laikotarpis nurodytas tik prekybos pradžios ir pabaigos datomis, tačiau ne konkretaus sandorio sudarymo ar pavedimo davimo diena. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra aišku, kada buvo atliekami konkretūs prekybos veiksmai, kurie, kaip konstatuota LVAT 2017 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017, nelaikytini nei tęstiniais, nei trunkamaisiais, dėl to jų atžvilgiu dvejų metų senaties terminas skaičiuojamas nuo atitinkamų klientų pavedimų priėmimo momento. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu skiriamos poveikio priemonės už Bendrovei inkriminuojamus pažeidimus gali būti skiriamos tik tokiu atveju, kai nuo pažeidimų padarymo momento Lietuvos banko nutarimo priėmimo dieną dar nėra suėjęs dvejų metų senaties terminas. Teismo vertinimu, iš Nutarimo turinio neįmanoma nustatyti, kada Bendrovė atliko atsakovo nurodomus finansinių priemonių prekybos veiksmus.
13.7. Iš bylos duomenų ir teismo posėdžio metu ginčo šalių teiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad dėl Bendrovės veiksmų, kurie lėmė tai, kad klientai patyrė nuostolius, vyksta civiliniai ginčai (N. B. ir S. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-23420-433/2015), UAB „Dekoras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2656-881/2015), todėl šiuo aspektu atsakovo išvados dėl Bendrovės veiksmų gali būti reikšmingos nagrinėjamose civilinėse bylose. Esant šioms aplinkybėms, net ir suėjus FPRĮ nustatytam senaties terminui skirti Bendrovei poveikio priemones, tyrimas dėl konkrečių Bendrovės veiksmų turi būti atliekamas ir pateikiamos išvados dėl to, ar Bendrovės veikla atitiko teisės aktų reikalavimus.
13.8. Bendrovės klientai teikė atsakovui skundą dėl Bendrovės veiklos bei dėl to, kad klientų vykdytos investicijos nepasiteisino. Atsakovo atstovai teismo posėdyje iš esmės pripažino aplinkybę, kad, nustatę esminius Bendrovės veiklos trūkumus, Nutarime netyrė aplinkybių dėl Bendrovės rekomenduotų konkrečių finansavimo priemonių tinkamumo ir jų naudingumo klientams, tačiau tiek teismo posėdyje, tiek teikdami teismui procesinius dokumentus, be kita ko, akcentavo aplinkybę, kad Bendrovės veikla buvo nenaudinga klientams dėl netinkamai pasirinktų investavimo priemonių. Teismas pažymėjo, kad ginčo ribas apsprendžia Nutarimas ir jame pateikti motyvai bei suformuluotos išvados. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas, kuris sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, teismas pažymėjo, kad papildomi atsakovo argumentai šiuo aspektu negali sudaryti pakankamo pagrindo pripažinti Nutarimą teisėtu.
13.9. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti atsakovą nagrinėti klausimą iš naujo. Teismas, įvertinęs tai, kad Nutarimas panaikintas dėl jo nepakankamo pagrindimo bei tai, kad atsakovo tirtos aplinkybės yra reikšmingos nurodytos civilinėse bylose įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti Bendrovės tikslinį patikrinimą bei priimti dėl atlikto patikrinimo individualų administracinį aktą.
IV.
14. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria Lietuvos bankas buvo įpareigotas iš naujo atlikti UAB „MC Wealth Management“ tikslinį patikrinimą bei priimti dėl atlikto patikrinimo individualų administracinį aktą. Priteisti iš atsakovo Lietuvos banko apeliantų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjai neprašė teismo įpareigoti Lietuvos banką atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą. Todėl, nustatydamas tokį įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas peržengė Pareiškėjų skundo ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įpareigojimas atlikti pakartotinį tikrinimą yra skundo ribų peržengimas, kuris galimas tik išimtiniais atvejais; tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas pakartotinio tyrimo atlikimą grindė iš esmės tuo, jog yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose atsakovais patraukti Apeliantai. Vis dėlto tai negalėjo būti pagrindas peržengti skundo ribas. Toks Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimas, kartu įpareigojant priimti individualų administracinį aktą, reiškia kišimąsi į Lietuvos banko funkcijų vykdymą.
14.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad jau yra suėję Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme numatyti poveikio priemonių taikymo terminai, todėl bet kuriuo atveju Lietuvos bankas nebegali nei pasisakyti dėl tariamų Bendrovės pažeidimų, nei taikyti sankcijų Bendrovei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio procesas yra prilyginamas baudžiamajam procesui žmogaus teisių prasme, todėl suėjus senaties terminams ne tik nebegali būti taikomos poveikio priemonės, tačiau ir konstatuojamas subjekto veiksmų neteisėtumas. Pakartotinio tyrimo atlikimas būtų netikslingas, kadangi bet kuriuo atveju Lietuvos bankas, priimdamas individualų administracinį aktą Bendrovės atžvilgiu, negalėtų nei pasisakyti dėl tariamų Bendrovės neteisėtų veiksmų, nei taikyti jai poveikio priemonių.
15. Atsakovas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidus procesinės teisės normas, nes teismas iš esmės nenagrinėjo ir nesiaiškino tų bylai svarbių aspektų, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017 jam pavedė aiškintis. Todėl į klausimus, kurie buvo iškelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje ir kurie buvo reikalingi bylos esmei atskleisti, liko neatsakyta.
15.2. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos banko rašytiniuose paaiškinimuose (2018 m. kovo 23 d. Lietuvos banko raštas Nr. S 2018/(21.34-2101)-12-1476), parengtuose atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir skirtuose padėti atsakyti į minėtoje nutartyje iškeltus klausimus, nurodytus argumentus. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
15.3. Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, nes jame daromos išvados ne tik kad nėra pagrįstos ginčo santykių metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, bet priešingai – akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, kas sudaro savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.).
15.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos kitose administracinėse bylose.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepime į pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. bei atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip atsiliepimuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog:
16.1. Sutinka su atsakovo Lietuvos banko apeliaciniu skundu, jį visiškai palaiko ir nekartoja skunde pateiktų argumentų. Sutinka ir su pareiškėjų skundo dalimi, kuria kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį Bendrovės veiklos patikrinimą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nusišalino nuo teisingumo vykdymo, nes faktiškai nesprendė byloje kilusio ginčo. Teismo įpareigojimas atlikti pakartotinį Bendrovės veiklos patikrinimą neišsprendžia nei bylos šalių nesutarimo, nei apgina trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, nors byla tęsiasi beveik ketverius metus.
17. Tretieji suinteresuotieji asmenys N. B., UAB „Dekoras“, J. J. ir A. Š. (S. Š. teisių perėmėjos) atsiliepime į pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. bei atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, jog:
17.1. Su atsakovo Lietuvos banko apeliaciniu skundu visiškai sutinka dėl jo pagrįstumo ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
17.2. Taip pat palaiko atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti penkių ar septynių teisėjų kolegijai arba perduoti bylos nagrinėjimą teismo plenarinei sesijai. Konkrečios bylos teisminio nagrinėjimo aplinkybės bei teismų daromos joje išvados / teikiami išaiškinimai patvirtina, kad susiklostė tokia situacija, jog teismų išvados / teikiami išaiškinimai aiškiai neatitinka galiojančio imperatyvaus finansų rinkų teisinio reguliavimo / jam prieštarauja.
18. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. atsiliepime į atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą prašo: nagrinėti bylą skubos tvarka; atmesti atsakovo Lietuvos banko 2019 m. sausio 10 d. apeliacinį skundą; tenkinti pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. 2019 m. sausio 10 d. apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-696-789/2018 dalį, kuria Lietuvos bankas buvo įpareigotas iš naujo atlikti UAB „MC Wealth Management“ tikslinį patikrinimą bei priimti dėl atlikto patikrinimo individualų administracinį aktą; priteisti iš atsakovo Lietuvos banko pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo: tenkinti pareiškėjų prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-696-789/2018 dalį, kuria Lietuvos bankas įpareigotas atlikti pakartotinį UAB „MC Wealth Management“ veiklos patikrinimą, tenkinti Lietuvos banko apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 palikti nepakeistą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58, kuriuo buvo panaikintas Bendrovei išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimas bei Bendrovės vadovui M. Č. išduota finansų maklerio licencija.
21. Ginčijamas Nutarimas priimtas atlikus tikslinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjai pažeidė: 1) FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalaujančią turėti investicinėms paslaugoms (šiuo atveju – finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos) teikti reikiamą licenciją; 2) FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimą, nes teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas bei perduodavo klientų pavedimus trečiųjų šalių (ne valstybių narių) jurisdikcijoje įsteigtiems subjektams; 3) FPRĮ 22 straipsnio 5–7 dalių reikalavimus, nes klientams teikė paslaugas, neatitinkančias jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų, patirties bei žinių; 4) FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus, nes klientams neatskleidė interesų konflikto turinio ir nesiėmė priemonių jo suvaldyti; 5) IPT taisyklių 67 punkto nuostatas, nes pavedimų registracijos žurnale registravo ne visus klientų pavedimus. Dėl šių pažeidimų atsakovas, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, veiklos mastą ir trukmę, nustatytas sunkinančias aplinkybes (pažeidimo slėpimo faktą bei pažeidimų tyčinį pobūdį), Nutarimu panaikino Bendrovės finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimą ir M. Č. išduotą generalinę finansų maklerio licenciją.
22. Proceso šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą šiame kontekste yra reikšminga, ar buvo tinkamai patikrintas atsakomybės taikymo senaties termino laikymasis bei ginčijamame Lietuvos banko 2015 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 03-58 išdėstytas faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas.
Dėl atsakomybės taikymo senaties termino
23. FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta, kad iš Nutarimo turinio neįmanoma nustatyti, kada Bendrovė atliko atsakovo nurodomus finansinių priemonių prekybos veiksmus, tačiau net ir suėjus FPRĮ nustatytam senaties terminui skirti Bendrovei poveikio priemones, tyrimas dėl konkrečių Bendrovės veiksmų turi būti atliekamas ir pateikiamos išvados dėl to, ar Bendrovės veikla atitiko teisės aktų reikalavimus.
25. Šiuo atveju FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje atsakomybės taikymo senaties terminas įtvirtintas imperatyviai ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus po to, kai suėjo numatytas terminas. Nutarime nurodyta, kad paskirta sankcija yra taikoma atsižvelgiant į visus pirmiau minėtus pažeidimus, todėl tikrinant Nutarimo ir juo pritaikytų poveikių priemonių teisėtumą turi būti įvertinama, ar pažeidimai nustatyti ir atsakomybė už juos pritaikyta nepraleidus nustatyto atsakomybės taikymo senaties termino.
26. FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra skirtingai apibrėžiamas senaties termino pradžios momentas, atsižvelgiant į tai, ar pažeidimas buvo tęstinis ar trunkamasis. Atskleidžiant tęstinio ir trunkamojo pažeidimų sąvokas subsidiariai atsižvelgtina į jų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad tęstinė veika yra keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą, trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-68/2009). Atitinkamai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).
27. Lietuvos banko Nutarime nustatyti pažeidimai – investicijų valdymas neturint tam teisės, pavedimų perdavimas trečiųjų šalių subjektams, klientams netinkamų finansinių priemonių išrinkimas ir klientų pavedimų neregistravimas tam skirtame žurnale – yra tęstinio pobūdžio. Lietuvos bankas kiekvieną iš šių trijų pažeidimų grindė nurodydamas pareiškėjų veiksmus, kurie buvo atlikti analogiškais būdais bei aplinkybėmis. Visos šios veikos pažeidžia finansinių priemonių rinkos reguliavimo tikslus, kurie, be kita ko, yra skirti užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Nr. eA-436-662/2018). Kadangi šie pažeidimai yra tęstiniai, vertinant, ar Nutarimas buvo priimtas nepraleidus FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsakomybės taikymo senaties termino, turi būti nustatyta, ar nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų (neveikimo) atlikimo dienos praėjo ne daugiau kaip 2 metai iki ginčijamo 2015 m. balandžio 23 d. Nutarimo priėmimo, t. y. ar paskutiniai tęstinio pažeidimo veiksmai (neveikimas) nebuvo atlikti prieš 2013 m. balandžio 23 d.
28. Dėl neteisėto investicijų valdymo pažeidžiant FPRĮ 4 straipsnio 1 dalį Nutarime nurodyta, kad Bendrovė 2013 m. rugpjūčio 26 d. klientams S. Š. ir N. B. siuntė žinutę ,,Taigi, kol kas tokia situacija. Veiksmų nedarau, turime strategines ilgalaikes pozicijas, reikia išlaukti“, 2013 m. rugsėjo 3 d. klientei N. B. išsiųsta žinutė ,,Microsoft galų gale nupirko Nokia. Akcijų kaina pašoko apie 40 % ir šnd pardaviau mūsų turėtas akcijas. Su nuostoliu, bet nemanau, kad kaina ilgai laikysis tokiame lygyje“; 2013 m. spalio 28 d. klientams S. Š. ir N. B. išsiųsta žinutė „Per ketvirtį su (duomenys neskelbtini) portfeliu jokių veiksmų nedariau. <...> (duomenys neskelbtini), pardavęs Nokia, padariau kelis pilnus sandorius – uždirbome iš saulės energetikos akcijų bei sidabro. Rugsėjo 18 d. sandoryje rodau didelį pardavimo nuostolį – čia metų pradžioje įsigytos pozicijos pardavimas, kurią vėliau, po 2 dienų atpirkau kone 10 % žemesne kaina. <...> Sidabrą, manau, parduosiu artimiausiu metu, ir toliau bandysiu tokiais ,,trumpais“ ir nedideliais, bet aukšto likvidumo sandoriais atstatinėti portfelio vertę“.
29. Pagal Nutarime pateiktus duomenis, MC „Wealth Management“ operacijos su klientei N. B. priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, neturint jos pavedimų atlikti atitinkamą operaciją, buvo atliktos 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. spalio 7 d., 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 28 d., 2014 m. vasario 18 d. Tarp šių operacijų yra ir 2013 m. rugsėjo 3 d. operacija parduoti Nokia OYJ ADR (NOK), kuri yra minima 2013 m. rugsėjo 3 d. žinutėje. Lietuvos bankas Nutarime neteisėtu investicijų valdymu, be kita ko, pripažino ir šiuos veiksmus. Kadangi jie buvo atlikti po 2013 m. balandžio 23 d., konstatuotina, kad Nutarimas buvo priimtas nepraleidus atsakomybės taikymo termino už investicijų valdymą neturint tam teisės, todėl turi būti įvertintas šio pažeidimo teisinio kvalifikavimo pagrįstumas.
30. Atsakovas FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimo pažeidimą apibrėžė kaip pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugų teikimą bei klientų pavedimų perdavimą kolektyvinio investavimo subjektams, kurie yra įsteigti trečiųjų šalių (ne valstybių narių) jurisdikcijose ir todėl veikia ne pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus. Taigi tikrinant, ar taikant atsakomybę už šį pažeidimą nebuvo praleistas įstatymo nustatytas terminas, turi būti nustatyta, ar po 2013 m. balandžio 23 d. pareiškėjai priėmė, perdavė klientų pavedimus draudžiamiems investavimo subjektams.
31. Byloje ginčijamame Nutarime ir Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. lapkričio 18 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 289-17 (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kuria remiantis buvo priimtas šis Nutarimas, nėra nurodyta Bendrovės ar M. Č. po 2013 m. balandžio 23 d. atliktų veiksmų, kuriais galėjo būti atliekamas pažeidimas – investicinių paslaugų teikimas dėl finansinių priemonių, dėl kurių Bendrovė paslaugų teikti negalėjo. Šiuo pažeidimu Nutarime laikomi Bendrovės veiksmai, atlikti nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovas nurodė, kad po 2013 m. balandžio 23 d. (iki 2014 m. birželio 13 d.) Bendrovė už draudžiamų kolektyvinio investavimo subjektų finansinių priemonių platinimą iš jų galėjo gauti pajamas, tačiau tai nėra aplinkybė, atitinkanti Nutarime konstatuoto pažeidimo požymius – šis atlygio gavimas nėra klientų pavedimų priėmimas, perdavimas draudžiamiems investavimo subjektams, todėl jis negali būti laikomas paskutine FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto pažeidimo diena. Nutarime ir 2014 m. lapkričio 18 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 289-17 nurodyta vėliausia aplinkybė, kuria buvo grindžiamas šio pažeidimo konstatavimas, yra 2012 m. rugpjūčio 22 d. Nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau negu dvejiems metams nuo jos, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė FPRĮ 84 straipsnio 2 dalį Nutarime konstatuodamas FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto pažeidimą ir į jį atsižvelgiant skirdamas pareiškėjams poveikio priemones.
32. Taip pat Nutarime nurodytas pažeidimas yra tai, kad pareiškėjai teikė klientams finansinių priemonių portfelio valdymo, investavimo rekomendacijų ir pavedimų priėmimo bei perdavimo paslaugas dėl klientams netinkamų – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties bei žinių neatitinkančių finansinių priemonių, tuo pažeidžiant FPRĮ 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus.
33. Atsakovas šiuo pažeidimu Nutarime, be kita ko, pripažino rekomendacijų teikimą, portfelio valdymą ir pavedimų vykdymą su finansinėmis priemonėmis Axiom Legal Financing Fund, Tranen Capital Alternative Investment Fund Ltd ir Pamplona Credit Opportunites Fund. Vėliausia Nutarime nurodoma veiksmų atlikimo data su Axiom Legal Financing Fund yra 2012 m. rugsėjo 30 d.; su Tranen Capital Alternative Investment Fund Ltd – 2012 m. balandžio 30 d.; su Pamplona Credit Opportunites Fund – 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau negu 2 metams nuo šių aplinkybių, todėl, vadovaujantis FPRĮ 84 straipsnio 2 dalimi, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti šių pažeidimų ir už juos taikyti poveikio priemones.
34. Be to, Nutarime nurodyta, kad FPRĮ 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatos dėl netinkamų klientams finansinių priemonių parinkimo buvo pažeistos atliekant veiksmus su finansine priemone ProShares Ultra Silver (AGQ) (paskutiniai sandoriai buvo atlikti 2014 m. liepos 11 d.), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL) (paskutiniai sandoriai buvo atlikti 2014 m. sausio 24 d.) ir iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX) (paskutiniai sandoriai buvo atlikti 2014 m. liepos 11 d.). Kadangi veiksmai su šiomis finansinėmis priemonėmis buvo atliekami po 2013 m. balandžio 23 d., priimant Nutarimą atsakomybės taikymo terminas dėl jų nebuvo praleistas ir išplėstinė teisėjų kolegija toliau iš esmės pasisakys dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisinį kvalifikavimą Nutarime konstatuoto pažeidimo – finansinių paslaugų teikimo su klientams netinkamomis finansinėmis priemonėmis (ProShares Ultra Silver (AGQ), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL), iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)).
Nutarimo atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams
35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo finansinių priemonių parinkimo, interesų konflikto atskleidimo ir suvaldymo bei M. Č. atsakomybės iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją, kuri buvo išdėstyta 2017 m. spalio 23 d. nutartyje, t. y., kad Nutarime pažeidimai dėl netinkamo finansinių priemonių parinkimo (FPRĮ 22 straipsnio 5–7 dalių pažeidimai), interesų konflikto atskleidimo ir suvaldymo (FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1–2 dalių pažeidimai) nėra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.
36. Motyvuodamas pažeidimo pripažinimą dėl netinkamo finansinių priemonių rekomendavimo, atsakovas, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje byloje Nr. eA-1228-662/2017, be kita ko, nepagrindė, kodėl netinkamomis buvo pripažintos investicijos į alternatyvias ar profesionaliesiems investuotojams skirtas priemones: nepateikė duomenų, kurie leistų matyti, kokią dalį investicinio portfelio Bendrovė rekomendavo skirti rizikingoms finansinėms priemonėms, nenurodė, kokiam laikotarpiui buvo siūloma įsigyti rekomenduotas finansines priemones ir kitų reikšmingų aplinkybių. Atsakovo teiginiai, kad Bendrovės pasirinktos finansinės priemonės yra rizikingos (ProShares Ultra Silver (AGQ), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL), iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX) tinkamai nemotyvuoti – nėra pateikti duomenys apie šių priemonių vertės svyravimo nestabilumą, palyginus su daugeliu kitų finansinių priemonių svyravimo stabilumu, ar kitos reikšmingos charakteristikos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Nesant minėtų ar kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų pagrįstai įvertinti Nutarime nurodytų finansinių priemonių tinkamumą klientams, nėra galimybės patikrinti, ar pareiškėjai pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5–7 dalių reikalavimus, todėl konstatuotina, kad Nutarimo išvada dėl šio pažeidimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.
37. Interesų konflikto neatskleidimas ir nesiėmimas priemonių jį suvaldyti Nutarime grindžiamas nurodant, kad Bendrovė neinformavo klientų, kad ji gavo pajamų už platinimą kolektyvinio investavimo subjektų, kuriuos Bendrovė rekomendavo savo klientams arba dėl jų teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas. Nutarime ir Patikrinimo ataskaitoje yra išdėstyta, kad Bendrovė 2009-2012 metais sudarė susitarimus su kolektyvinio investavimo subjektų atstovais dėl atlygio už jų finansinių priemonių platinimą bei nurodyta, kada Bendrovė gavo iš jų atlygius. Teisiškai kvalifikuodamas šį pažeidimą atsakovas tinkamai neidentifikavo ir neapibrėžė šių pažeidimų. Iš byloje gautos medžiagos nėra aišku, kokiems klientams ir kada Bendrovė turėjo pareigą deklaruoti interesų konfliktą ir imtis priemonių jo išvengti, todėl nėra galimybės iš esmės patikrinti šio pažeidimo teisinio kvalifikavimo pagrįstumo bei atsakomybės už jį taikymo atitikties įstatyme nustatytam senaties terminui. Taigi, Nutarimo dalis, kuria pripažinta, kad Bendrovė pažeidė FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus taip pat nėra tinkamai pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra neteisėta, kadangi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
38. Kaip buvo minėta, FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas suėjus nustatytam terminui priimti sprendimą taikyti poveikio priemones. Kadangi šis terminas yra suėjęs, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo priimti Nutarimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje tiriant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą toliau turi būti įvertinta, ar Nutarime buvo tinkamai teisiškai kvalifikuotas FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo turėti investicinėms paslaugoms (šiuo atveju – finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugoms) teikti reikiamą licenciją pažeidimas bei ar Bendrovei paskirta poveikio priemonė yra teisėta.
Investicijų valdymas neturint tam teisės
39. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas Nutarime neįrodė visumos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjai teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama netiksliu faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu.
40. FPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją. Finansinių priemonių portfelio valdymas FPRĮ 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas kaip klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą. Vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. direktyvos 2014/65ES dėl finansinių priemonių rinkų 4 straipsnio 8 punktu, portfelio valdymu laikytinas portfelio valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus, gautus iš kiekvieno kliento atskirai, kai į tokius portfelius įeina viena ar daugiau finansinių priemonių.
41. Bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo išduota finansų patarėjo įmonės licencija, leidžianti vykdyti pavedimų priėmimo ir perdavimo veiklą, investavimo rekomendacijų teikimo veiklą, įmonių konsultavimo veiklą, investicinius tyrimus, finansinę analizę ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių bei su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas. M. Č. (duomenys neskelbtini) išduotas finansų maklerio kvalifikacinis sertifikatas. Bylai aktualios redakcijos FPRĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdyti vieną ar kelias numatytas finansų maklerių operacijas gali fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai neturėjo teisės teikti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos, todėl šiame kontekste reikšminga, ar jų atlikti veiksmai gali būti prilyginami šiai paslaugai.
42. Pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys sudaro prielaidą manyti, kad Bendrovė ne visais atvejais prieš atlikdama investicijas gavo pavedimus iš pareiškėjų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina Nutarime nurodytos M. Č. žinutės klientams S. Š. ir N. B., kuriose jis informuodavo klientus apie tai, kokius veiksmus atliko su jų investiciniais portfeliais arba pranešė, kad jokių veiksmų neatliko bei nurodė, kokius veiksmus su klientų portfeliais ketina atlikti ateityje. Tokie pranešimai negalėtų būti racionaliai paaiškinami, jeigu Bendrovė šiems klientams būtų teikusi tik finansų patarėjo įmonės paslaugas, bet nebūtų savo nuožiūra valdžiusi klientų investicinio portfelio. Tai, kad patikrinimo metu Bendrovė nepateikė dalies raštiškų klientų pavedimų, dalis pavedimų nebuvo įregistruota žurnale, kartu su pirmiau nurodytomis ir Nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, sudaro faktinę visumą, kuri laikytina susiklostančia, kada yra vykdomas finansinių priemonių portfelio valdymas.
43. Pažymėtina, kad, kaip buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje, Nutarime nurodytas IPT taisyklių 67 punkto nuostatų pažeidimas – klientų pavedimų registracijos žurnale neįregistravimas šiuo atveju yra sudėtinė dalis anksčiau aptarto FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies pažeidimo. IPT taisyklių 67 punkte nustatyta, kad visi finansų maklerio įmonei perduoti klientų pavedimai turi būti registruojami finansų maklerio įmonės pavedimų registravimo žurnale. Tuo atveju, kada pavedimas yra neregistruojamas, nes pažeidėjas neteisėtai teikia finansinių portfelių valdymo paslaugą, IPT taisyklių 67 punkto pažeidimas nelaikytinas savarankišku pažeidimu. Nutarime taip pat nenurodytos neįregistruotų pavedimų datos, pavedimus teikę klientai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios pagrįstų, kad pareiškėjai įvykdė savarankišką IPT taisyklių 67 punkto pažeidimą, todėl ši Nutarimo dalis negali būti laikoma atitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir konstatuotina, kad Nutarime IPT taisyklių 67 punkto pažeidimas pripažintas nepagrįstai.
44. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės leidžia matyti, kad Nutarime pagrįstai pripažinta, jog tiek Bendrovė, tiek M. Č. pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias teikti finansinių portfelių priemonių valdymo paslaugas neturint tam licencijos. Šiuo aspektu reikšmingiausios nustatytos faktinės aplinkybės yra tai, kad Bendrovė ne visais atvejais, prieš priimdama sprendimus dėl konkrečių finansinių priemonių pirkimo arba pardavimo, negavo pavedimo iš klientų, paprastai Bendrovės klientai galėjo tik stebėti vykdomus pirkimus ir aplinkybės apie tai, kaip buvo vykdomi pirkimai buvo žinomos M. Č., kuris paaiškino, kad su klientais vykdavo periodiniai susitikimai, kurių metu buvo aptariami planuojami atlikti veiksmai bei galėjo detalizuoti kitas aplinkybes, kaip buvo palaikomi ryšiai su klientais ir buvo įgyvendinamas finansinių paslaugų teikimas.
45. Elektroniniai laiškai, kuriais Bendrovės klientai buvo informuojami apie jiems teiktas paslaugas, buvo pasirašomi M. Č. vardu ir juose siuntėjas pirmu asmeniu pristatydavo, kokius veiksmus atliko, pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 12 d. laiške N. B. ir S. Š. nurodyta „Per ketvirtį kiek sumažėjome, tačiau nebuvau aktyvus“; 2013 m. spalio 28 d. laiške nurodyta „Per ketvirtį su (duomenys neskelbtini) portfeliu jokių veiksmų nedariau <...> (duomenys neskelbtini), pardavęs Nokia, padariau kelis pilnus sandorius <...> Sidabrą, manau, parduosiu artimiausiu metu, ir toliau bandysiu tokiais „trumpais“ ir nedideliais, bet aukšto likvidumo sandoriais atstatinėti portfelio vertę“; 2013 m. lapkričio 26 d. laiške „Fondų nepirkau todėl, kad apie tai mes kalbėjome pirmoje metų pusėje“; be to, tolesniame susirašinėjime N. B. 2013 m. lapkričio 25 d. laiške reiškė priekaištus M. Č. dėl jai nuostolingos prekybos finansinėmis priemonėmis, o M. Č. 2014 m. liepos 16 d. laiške nurodė, kad „nebuvo teikta nei viena investavimo rekomendacija“ ir dėstė paaiškinimus dėl atliktų sandorių (t. 9, b. l. 97-106). Byloje nėra ginčo dėl Nutarime nurodytos aplinkybės, kad pažeidimų metu M. Č. buvo Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad Bendrovės vardu aptariamą pažeidimą būtų vykdęs kitas asmuo, veikęs be M. Č. žinios ir (ar) prieš jo valią.
46. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Nutarime pagrįstai pripažinta, jog tiek M. Č., tiek Bendrovė įvykdė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Aptariamu aspektu nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atliktu įrodymų tyrimu, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovas Lietuvos bankas Nutarime pagrįstai pripažino, kad Bendrovė ir M. Č., neturėdami tam teisės, teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, tuo pažeisdami FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Taikytina poveikio priemonė
47. Lietuvos banko įgaliojimai taikyti Bendrovei Nutarimu skirtą poveikio priemonę įtvirtinti FPRĮ 8 straipsnio 6 punkte, pagal kurį priežiūros institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus. FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą, jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų. Vertinant poveikio priemonės skyrimo teisėtumą pagal šias įstatymo nuostatas, be kita ko, yra reikšminga, ar Bendrovė ir M. Č. (1) pažeidė šiame įstatyme nustatytus maklerio ir finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus; (2) pažeidimai buvo nuolatiniai; (3) pažeidimai buvo šiurkštūs. Kaip buvo minėta, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nustačius pirmąją atsakomybės sąlygą toliau vertintinas pažeidimų nuolatinis ir šiurkštus pobūdis.
48. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų veiksmai atliekant klientų finansinių priemonių portfelio valdymą nebuvo atsitiktiniai, vienkartinio pobūdžio. Minėtas atsakovo byloje pateiktas susirašinėjimas su klientais S. Š. ir N. B. dėl finansinių priemonių portfelio valdymo truko nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. ir pareiškėjai šių klientų vardu vykdė operacijas su finansinėmis priemonėmis nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. Likusios Nutarime išdėstytos aplinkybės leidžia įtarti Bendrovėje vyravusį sisteminį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, tačiau dėl pirmiau išdėstytų priežasčių į kitus galbūt įvykdytus pažeidimus skiriant poveikio priemonę neatsižvelgtina, be kita ko, dėl suėjusio atsakomybės taikymo termino bei neišsamaus Nutarime išdėstyto faktinių aplinkybių pagrindimo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai sistemingai ir nuolat nesilaikė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą turėti tam reikalingą licenciją, todėl nagrinėjamu atveju buvo antroji FPRĮ 8 straipsnio 6 punkto atsakomybės taikymo sąlyga.
49. Aptariamo pažeidimo šiurkštumas vertintinas atsižvelgiant teisinio reguliavimo kontekstą. Reikalavimas teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas tik licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, kredito įstaigoms ir valdymo įmonėms, atitinkančioms šiai veiklai keliamus reikalavimus įtvirtintas FPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Šiai veiklai yra keliami aukšti veiklos kontrolės, rizikos valdymo ir kiti reikalavimai, kurių neprivalo atitikti finansų patarėjo įmonė. Tai, be kita ko, apima FPRĮ 12 straipsnio numatytus minimalaus kapitalo reikalavimus; 15 straipsnio reikalavimus dėl finansų maklerio įmonių apskaitai, auditui ir pelno paskirstymui. Vadovaujantis FPRĮ 6 straipsnio 1 dalimi, finansų maklerio įmonės licencija gali būti išduodama įmonei, kuri priežiūros institucijai pateikia prašymą, kuriame, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. FPRĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose yra išdėstyti pagrindai, kuriuos nustačius priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją. Įvertinus sisteminį finansinių priemonių rinkos reguliavimo kontekstą konstatuotina, kad finansinių priemonių portfelio valdymo veikla įstatymų leidėjo laikoma svarbia, ir be licencijos verčiantis šia griežtai reguliuojama veikla kyla esminė grėsmė sąžiningo, atviro ir efektyvaus finansinių priemonių rinkų veikimo užtikrinimui, investuotojų interesų apsaugai ir sisteminės rizikos ribojimui, todėl tai laikytina šiurkščiu įstatymo pažeidimu.
50. Taip pat, vertinant taikomos poveikio priemonės proporcingumą ir atgrasomąjį poveikį, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiai veiklai yra būdingos potencialiai aukštos pajamos bei žemas išaiškinamumas. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Nutarime ir Patikrinimo ataskaitoje yra duomenų, kad Bendrovė, turėjusi vienintelį akcininką M. Č., gavo pajamų, kurios laikytinos viršijančiomis įprastas vidutines asmenų pajamas Lietuvoje, todėl pareiškėjams už aptariamą pažeidimą paskirta poveikio priemonė laikytina atitinkančią siekį, kad dėl teisinės atsakomybės teisės pažeidimai neapsimokėtų. Be to, tais atvejais, kada klientas turi valią gauti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas iš neteisėtai šią paslaugą teikiančio subjekto, jie yra vieninteliai apie neteisėtą veikimą žinantys asmenys ir nei vienai iš susitarimo šalių nenukentėjus dėl pažeidimo, jos gali būti nesuinteresuotos apie jas pranešti valstybės institucijoms, todėl tokių veikų prevencija ir išaiškinimas gali būti sudėtingas. Be to, pritaikius teisinę atsakomybę, kuri tik minimaliai viršytų iš pažeidimo gautą naudą, nebūtų užtikrinama, kad tie patys subjektai vėliau pakartotinai nevykdys tų pačių pažeidimų. Licencijų verstis finansinių paslaugų teikimo veikla panaikinimas pažeidimą įvykdžiusiems subjektams laikytinas optimalia teisine sankcija, kuri yra tinkama FPRĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Dėl to, siekiant individualios ir bendrosios tokių pažeidimų prevencijos (t. y. atgrasant nuo būsimų pakartotinių pažeidimų tiek pareiškėjus, tiek kitus asmenis), laikytina, kad Nutarimu paskirtos poveikio priemonės yra proporcingos.
51. Įvertinus aptartas poveikio priemonių skyrimo sąlygas ir kriterijus, konstatuotina, kad Nutarimu Bendrovei paskirta poveikio priemonė – (duomenys neskelbtini) išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimo panaikinimas ir M. Č. paskirta poveikio priemonė – (duomenys neskelbtini) išduotos generalinės finansų maklerio licencijos panaikinimas yra proporcingos sankcijos ir atitiko finansinių priemonių rinkos teisinio reguliavimo tikslus.
V.
52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nepagrįstai pripažino pareiškėjus nevykdžius finansinių priemonių portfelio valdymo neturint tam licencijos. Byloje ginčijamu Nutarimu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė ir M. Č. šiais veiksmais pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teisėtai už šį pažeidimą paskirtos poveikio priemonės.
53. Pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Nutarimą yra pagrįstas iš dalies. Atsakovas praleido atsakomybės taikymo senaties terminą ir todėl neturėjo teisės poveikio priemonės skyrimą grįsti aplinkybėmis, kurios Nutarime nurodytos kaip FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto pažeidimas, bei dalimi aplinkybių, kurios Nutarime nurodytos kaip FPRĮ 22 straipsnio 5-7 dalių pažeidimas. Taip pat Nutarime nepagrįstai konstatuotas IPT taisyklių 67 punkto pažeidimas ir Nutarimo dalis, kurioje konstatuoti FPRĮ 22 straipsnio 5-7 dalių pažeidimai, FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1-2 dalių pažeidimai, yra tinkamai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
54. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Nutarimo dalies 3.2-3.5 punktus, kuriuose pareiškėjai pripažinti pažeidę FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punktą, 22 straipsnio 5-7 dalis, 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1-2 dalis ir IPT taisyklių 67 punktą, likusi pareiškėjų skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
55. Pareiškėjai su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos banko apeliantams UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame procese pareiškėjai siekė, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, kurioje atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti tikslinį patikrinimą bei priimti dėl atlikto patikrinimo individualų administracinį aktą, t. y. kad būtų pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje buvo panaikintas Nutarimas. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjų skundo, panaikindamas Nutarimo dalį dėl FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo ir Bendrovei paskirtos poveikio priemonės, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo Lietuvos banko naudai, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ 3.2-3.5 punktus, kuriuose UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 4 punktą, 22 straipsnio 5-7 dalis, 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1-2 dalis ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 67 punkto reikalavimus.
Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. apeliacinį skundą ir likusią Lietuvos banko apeliacinio skundo dalį atmesti.
Netenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė