Civilinė byla Nr. e2A-537-275/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27603-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija: .1.5.1.2.8.; 2.1.5.4.; 2.4.4.5.5.; 2.6.8.10.; 2.6.29.1.; 3.1.12.12.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - ieškovų A. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir D. S. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „TOLEITA“ dėl prievolės pripažinimo pilnai įvykdyta, ieškinio senaties termino taikymo sutartinėms palūkanoms ir palūkanų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Dalia Štaupienė, uždaroji akcinė bendrovė „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ASVILĖ“, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. S. ir D. S. 2019 m.balandžio 11 d.. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pasibaigusia; 2) taikyti ieškinio senatį atsakovo sutartinėms palūkanoms ir palūkanų sumą mažinti iki 3684 Eur ; 3) pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312; 4) pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė atsakovei UAB „TOLEITA“ sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 105-106).
2. Nurodė, kad su kreditore UAB „TOLEITA“ 2004 m. vasario 26 d. sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią paskolos davėja UAB „TOLEITA“ suteikė UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt) paskolą vieneriems metams. Minėtos kreditinės linijos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo pateiktas ieškovo A. S. laidavimas ir įkeistas ieškovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, minėtos kreditinės linijos sutarties pagrindu suteikta paskola kreditorei UAB „TOLEITA“ buvo grąžinta atlikus mokėjimo pavedimus į kreditorės ir jos nurodytų trečiųjų asmenų sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „TOLEITA“ į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi tik 2015 m. balandžio 24 d., kas patvirtina, jog daugiau nei dešimt metų neturėjo ieškovams jokių pretenzijų.
3. Ieškovai patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad jų santykiai su UAB „TOLEITA“ pagrindiniais vadovais Č. M. ir V. J. visada buvo geranoriški. Ieškovas A. S. užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo ir statybų projektais. UAB „TOLEITA“ vadovai pasiūlė jam investuoti į kitą turimą objektą (namą) Didžiojoje Riešėje, padaryti šio objekto (namo) apdailą ir jį parduoti. Ieškovų teigimu, per neapdairumą ir pasitikėjimą UAB „TOLEITA“ vadovais jie įkeitė UAB „TOLEITA“ visą savo turimą turtą su didelėmis palūkanomis pagal kitas kreditų sutartis, tačiau įformino tai ne kaip UAB „TOLEITA“ investicijas į namą, kurios būtų grąžinamos tik namą pardavus, bet kaip kreditinės linijos sutartį. Ieškovų nuomone, dalį rizikos šiame projekte turėjo prisiimti ir UAB „TOLEITA“. Ieškovai pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kainoms kritus Č. M. ir V. J. nebenorėjo girdėti apie jokias investicijas ir bendrus projektus bei pradėjo reikalauti pinigų pagal visas sutartis su didelėmis palūkanomis grąžinimo.
4. Atsakovė UAB „TOLEITA“ atsiliepime į ieškovų ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad neginčija faktinių aplinkybių, jog UAB „TOLEITA“ ir UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 2004 m. vasario 26 d. sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ buvo suteikta 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt) paskola vieneriems metams. Taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. D. S. atliko mokėjimus UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį. Atsakovės teigimu, likę D. S. atlikti mokėjimai, t. y. 2006 m. sausio 10 d. ir 2006 m. vasario 10 d. mokėjimai UAB „ASVILĖ“, 2006 m. kovo 21 d. bei 2006 m. balandžio 7 d. mokėjimai UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, nėra susiję su 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartimi. Minėtuose mokėjimo nurodymuose tretiesiems asmenims nurodyta mokėjimo paskirtis – „PAGAL SUTARTĮ“ – nėra konkretizuota, neaišku nei kokia sutartis, nei tarp kokių šalių buvo sudaryta. Atsakovės nuomone, ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes UAB „TOLEITA“ suteikta paskola nėra grąžinta. Atsakovė paaiškino, kad ieškovai dažnai žodžiu buvo raginami grąžinti paskolą, tačiau ieškovas A. S. nuolat prašydavo UAB „TOLEITA“ atstovo nesiimti priverstinio išieškojimo priemonių. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimais UAB „TOLEITA“ padengė susidariusias palūkanas už pagrindinę skolą. Atsakovės vertinimu, UAB „TOLEITA“ 2015 m. balandžio 24 d. kreipdamasi į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biuro notarę Dalią Štaupienę bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi ieškovė D. S. 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymais pripažino prievolę ir padengė palūkanas.
6. Nurodė, kad iš patikslinto ieškinio reikalavimų nėra aiškų, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovai – pripažinus vykdomąjį įrašą ir turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiais turėtų būti taikoma restitucija, tačiau hipoteka, nustatyta atsakovės naudai, vis tiek išliktų, kadangi hipotekos sandoris nėra ginčijamas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad dėl paskolos grąžinimo būdo buvo susitarta 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutarties sąlygose, joks susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo nebuvo pasirašytas, todėl atsiskaityta turėjo būti tiesiogiai su UAB „TOLEITA“, o ne trečiaisiais asmenimis. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovai teigdami, kad įvykdė paskolos sutartį, daugiau nei dešimt metų nesikreipė dėl hipotekos išregistravimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovų atžvilgiu yra vykdomos 22 vykdomosios bylos, todėl nėra aišku, ar ieškovų su trečiaisiais asmenimis UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ nesiejo kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo atlikti ieškovų nurodyti mokėjimai. Atsakovė taip pat akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog ieškovai savo prieštaravimus notarei pareiškė nepraleidę termino, notarei nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, kadangi ieškovų pateikti duomenys nepagrindžia prievolės įvykdymo, o vien prieštaravimų pateikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.
7. Atsakovė Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė Dalia Štaupienė atsiliepime į ieškovų 2015 m. lapkričio 11 d. ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis 2015 m. gruodžio 8 d. atsiliepime į ieškinį prašė klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
9. Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškovų 2016 m. liepos 7 d. patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovų reikalavimai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės nėra aiškūs, taip pat nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovai grindžia savo reikalavimus.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovai A. S. ir D. S. iš dalies įvykdė prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, ieškovei D. S. 2005 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymu sumokėjus į atsakovės sąskaitą 8 695,65 Eur (30 000,00 Lt) ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu sumokėjus į atsakovės sąskaitą 3 478,26 Eur (12 000,00 Lt), pritaikė sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 19 490,55 Eur, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 200-206). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl šalis – ieškovus, atsakovę, UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, UAB „ASVILĖ“ – siejusių teisinių santykių, jų tarpusavio atsiskaitymo, neišklausydamas nei UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, nei UAB „ASVILĖ“ pozicijos, o juo labiau, neįtraukdamas jų byloje dalyvaujančiais asmenimis.
12. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. liepos 5 d. įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“.
13. Trečiasis asmuo UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ 2018 m. spalio 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
14. Trečiasis asmuo UAB „ASVILĖ“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius šios įmonės atstovas neatvyko. Bylos nagrinėjimo metu šiam trečiajam asmeniui Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Musninkų g. 9-30, Vilnius) ne kartą buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, tačiau visi dokumentai grįždavo neįteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pritaikius sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 30 234,00 Eur. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus (dėl prievolės pripažinimo pilnai įvykdyta, dėl vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais) atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad UAB „TOLEITA“ išmokėjo UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 120 000,00 Lt dydžio paskolą pervesdama pinigines lėšas į kredito gavėjos banko sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis atsakovės UAB „TOLEITA“ banko sąskaitos išrašas. Šalys nesutaria dėl ginčo kreditinės linijos sutarties įvykdymo. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jie atsakovei yra grąžinę paskolą pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį pervesdami pinigines lėšas tiesiogiai atsakovei UAB „TOLEITA“ ir tretiesiems asmenims UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“.
17. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir ieškovės D. S. bei atsakovės UAB „TOLEITA“ banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog tarp ieškovų, atsakovės UAB „TOLEITA“ ir trečiųjų asmenų UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“ tarpusavyje ir atskirai buvo tęstiniai tarpusavio bendradarbiavimo (bendrų projektų vykdymo) teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo sudaryta ir vykdoma ne vien ginčo kreditinės linijos sutartis, kurios visišką įvykdymą ieškovai įrodinėja nagrinėjamoje byloje. Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai, kad su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ jis neturėjo jokių santykių. Kaip minėta, ieškovės D. S. ir atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina priešingas aplinkybes, kad ieškovo sutuoktinė D. S. atliko ne vieną pavedimo mokėjimą tiek UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, tiek UAB „ASVILĖ“, taip pat gavo iš šių trečiųjų asmenų atitinkamas pinigų sumas, kas patvirtina, jog tarpusavio santykiai tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų egzistavo.
18. Teismas kritiškai vertino trečiojo asmens UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ argumentus, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ jokių sąsajų su ieškovais ir UAB “TOLEITA” neturėjo ir neturi, kadangi ieškovės ir atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys įrodo priešingą poziciją, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovų bei atsakovės egzistavo tarpusavio santykiai, kurių pagrindu buvo pervedamos atitinkamų dydžių piniginės lėšos.
19. Ieškovės D. S. ir atsakovės UAB „TOLEITA“ atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys patvirtina, kad šalys 2005-2006 metais atliko skirtingų dydžių mokėjimų pavedimus viena kitai, paskirtyse nurodant, kad daromi pavedimai pagal konkrečios datos sutartis arba tiesiog pagal sutartį, kuri aiškiai nėra konkretizuojama. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sulyginus minėtu laikotarpiu ieškovės D. S. iš trečiųjų asmenų UAB „ASVILĖ“ ir UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ gautas pinigines lėšas (340 000,00 Lt) bei ieškovės šiems tretiesiems asmenims atliktus mokėjimus (įskaitant 2006 m. vasario 10 d. ir 2006 m. sausio 10 d. bendrai 44 000,00 Lt sumai; 2006 m. balandžio 7 d. ir 2006 m. kovo 21 d. bendrai 49 000,00 Lt sumai), ieškovės mokėjimo pertekliaus, kurį galima būtų užskaityti atsiskaitymui su atsakove UAB „TOLEITA“ pagal ginčo kreditinės linijos 2004 m. vasario 26 d. sutartį, nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad nurodytu ar vėlesniu laikotarpiu ieškovė D. S. ar jos sutuoktinis A. S. būtų pervedę ar sumokėję tretiesiems asmenims daugiau piniginių lėšų, nei jiems buvo pervedę (paskolinę) tretieji asmenys. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės D. S. 2006 m. sausio 10 d. (20 000,00 Lt) ir 2006 m. vasario 10 d. (22 000,00 Lt) mokėjimai UAB „ASVILĖ“, 2006 m. kovo 21 d. (25 000,00 Lt) bei 2006 m. balandžio 7 d. (24 000,00 Lt) mokėjimai UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ buvo skirti išimtinai ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutarties, o ne kitų sutarčių, įsipareigojimų vykdymui (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių duomenų bei nustačius, kad šalis tarpusavio ir atskirai siejo tęstiniai bendradarbiavimo santykiai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų atliktais pavedimais UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ buvo įvykdyti įsipareigojimai pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, o ne kitus susitarimus su šiais trečiaisiais asmenimis.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai taip pat prašo taikyti atsakovės UAB „TOLEITA“ sutartinėms palūkanoms ieškininę senatį, sumažinti sutartines palūkanas iki 3 684,00 Eur sumos.
21. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo kreditinės linijos 2004 m. vasario 26 d. sutartyje šalys susitarė dėl 1,9 proc. mėnesinių palūkanų nuo faktinės paskolos sumos (sutarties 1.1. punktas). Palūkanų mokėjimo tvarka ginčo sutartyje nėra aptarta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos palūkanos sudaro 22,8 proc. metinių palūkanų, kad atsakovė pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas nesant šalių susitarimo skaičiuodama palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, kad priskaičiuotos palūkanos kelis kartus viršija paskolos sumą, kad dalį palūkanų ieškovai yra sumokėję, kad palūkanos paskaičiuotos už labai ilgą laikotarpį, į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pateisinančių atsakovės delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises tokį ilgą laikotarpį, taip pat siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas atsakovės priskaičiuotoms palūkanos taikyti penkių metų ieškinio senaties terminą bei mažinti priskaičiuotų 78 579,70 Eur palūkanų sumą iki 30 234,00 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovų jau sumokėtos palūkanos nemažintinos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
23. Sprendžiant klausimą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiais vykdomąjį įrašą ir turto perdavimo išieškotojui aktą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad hipoteka tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė Dalia Štaupienė, prieš atlikdama ginčijamą vykdomąjį įrašą, patikrino kreditorės prašyme nurodytus duomenis Hipotekos registre, išsiuntė skolininkams (ieškovams) 2015 m. balandžio 24 d. pranešimą, kuriame nurodė hipotekos kreditorės pateiktus duomenis ir siūlymą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pareikšti notarui duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. notarė gavo ieškovų pareiškimą dėl prievolės kreditorei įvykdymą.
24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad notarė tinkamai atliko formalų kreditorės UAB „TOLEITA“ prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovai neįrodė, jog pilnai įvykdė savo įsipareigojimus atsakovei pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, konstatavo, kad atsakovė UAB „TOLEITA“ turėjo teisinį pagrindą kreiptis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Esant tokiai situacijai nėra teisinio pagrindo pripažinti Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomojo įrašo negaliojančiu. Šios išvados nepaneigia ieškovų argumentai, kad nustatytu terminu jie pateikė notarei pranešimą dėl prievolės kreditorei įvykdymo, kadangi, kaip minėta, ieškovai byloje neįrodė, jog pilnai atsiskaitė su kreditore UAB „TOLEITA“ pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodo ir nenustatyta, jog išduodant vykdomąjį įrašą būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti minėtą vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
25. Kadangi byloje neįrodyta, kad ieškovai pilnai įvykdė prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio Rimanto Višainiškio 2015 m. gruodžio 18 d. surašyto įkeisto nekilnojamo turto perdavimo išieškotojui akto, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė išieškotojai UAB „TOLEITA“ sodo pastatą ir 0,1020 ha sodo sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
26. Apeliantai (ieškovai) A. S. ir D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti prievolę atsakovui UAB Toleita, pagal 2004 02 26d. kreditinės linijos sutartį pilnai įvykdyta; taikyti atsakovo sutartinėms palūkanoms ieškininę senatį, o tai pat ir sumažinti sutartines palūkanas LR CK 6.37 str. numatytais pagrindais iki 3684 eurų sumos; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-o notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 06 01d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312, 34.754,4 eurų skolos, ir 78.579,7 eurų palūkanų; pripažinti negaliojančiu 2015 12 18 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį teismo antstolis R.Vižainiškis perdavė išieškotojui BUAB Toleita sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) 109skl. unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir ten pat esantį 0,1120ha. sodo sklypą unikalus nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo įpareigojimas iki galo ištirti tarp UAB Toleita, UAB MTF Tremeks, UAB Senamiesčio dizainas ir UAB Asvilė susiklosčiusius teisinius santykius bei vertinti, ar galimai buvo kitas pagrindas ieškovams mokėti pinigus nurodytiems juridiniams asmenims, nebuvo tinkamai įvykdytas. Nors pirmos instancijos teismas ir ėmėsi priemonių įteikti procesinius dokumentus, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju fiktyvus procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui UAB „ASVILĖ“ būdas yra tinkamas bei pateisinamas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti, pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan., ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Šiuo atveju, sužinoję, kad UAB “ASVILĖ” vadovas A. J. P. yra Vilniuje, ieškovai prašė teismą pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe bei informuoti trečią asmenį apie procesą viešo paskelbimo būdu, tačiau ieškovų prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu nebuvo tinkamai įvykdytas Vilniaus apygardos teismo įpareigojimas, kas sutrukdė tinkamai išsiaiškinti visas svarbias bylai aplinkybes.
1.2. Nurodė, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė (kreditorė) gautas pinigines lėšas paskirstė pažeisdama CK 6.54 straipsnio nuostatas, taip pat pažeisdama CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas skaičiavo palūkanas nuo palūkanų, todėl pritaikęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, savo 2017 04 24 d. sprendimu priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 19 490,55 Eur. Pakartotinai bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas ieškovų patikslintą ieškinį patenkintino iš dalies ir nutarė pritaikius sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažinti tik iki 30 234,00 Eur. Kodėl ši suma yra net daugiau nei 10.000 eurų didesnė, nei pirmą kartą bylą nagrinėjusio teismo, taip ir lieka neaišku ir teismas dėl to savo sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kodėl, neįvykdžius 2004 02 26 sutarties sąlygų ir negražinus visos paskolos, atsakovas UAB „Toleita“ toliau skolino pinigus dar didesnėmis sumomis ir tokie tęstiniai bendradarbiavimo santykiai tęsėsi dar net 11 metų per kuriuos buvo priskaičiuota net 2 747 436, 05 Lt delspinigių ir 301 319, 99 Lt palūkanų.
1.3. Pažymėjo, kad atsakovai 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 6-am notarų biurui pateikdami prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, neteisingai skaičiavo sutartines palūkanas kiekvieną mėnesį pridėdami ( kapitalizuodami) einamąsias palūkanas prie pagrindinės skolos sumos ir sekantį mėnesį jau skaičiuodami palūkanas nuo palūkanų. Tokio ,,paskaičiavimo“ nenumato nei sutartis nei įstatymas. Tokiu būdu atsakovai suklaidino notarą, kuris išdavė vykdomąjį įrašą dėl UAB,, Mokslinė techninė firma Tremeks” 34.754,4 eurų skolos, ir net 78 579,7 eurų palūkanų ( Viso: 113.334 eurų ) gražinimo pagal 2004 02 26 kreditinės linijos sutartį.
1.4. Nurodė, kad kreditorius UAB „Toleita“ po piniginių lėšų gražinimo termino pasibaigimo 2005 vasario 26 d. daugiau nei 10 metų neragino įvykdyti šios sutarties nei žodžiu nei raštu. Šiuo atveju yra svarbi ir ta aplinkybė, kad UAB ,,Toleita” į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo UAB ,,Toleita“ kreipėsi tik 2015 balandžio 24 d. ir remiantis LR CK 1.125 str. 9 d. kreditoriaus reikalavimui išieškoti 78 579,7 eurų palūkanų jau taikytinas sutrumpintas 5 metų senaties terminas.
1.5. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 6-o notarų biuro raštu Nr. 2-34 ieškovai buvo informuoti dėl UAB ,,Mokslinė techninė firma Tremeks” 34 754,4 eurų skolos, ir net 78 579,7 eurų palūkanų (Viso: 113.334 eurų) gražinimo pagal 2004 02 2 d. Kreditinės linijos sutartį. Pranešime remiantis LR CK 4.192 str. 4 d. buvo siūloma ieškovams, kaip įkaito davėjams ne vėliau, kaip per 20 d. nuo jo gavimo dienos sumokėti kreditoriui UAB,,Toleita” šias sumas arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Šį notarės reikalavimą ieškovai įvykdė laiku. 2005 05 15 d. registruotu laišku Vilniaus miesto 6- o notarų biurui pranešė, kad visa suma kreditoriui UAB „TOLEIT“ yra gražinta, bei pridėjo mokėjimo nurodymus. Laiškas Vilniaus miesto 6- o notarų biurui įteiktas 2015 06 02d. Vykdomasis įrašas padarytas 2015 06 01 d. Kaip aiškina notarė D. Štaupienė ji iki 2015 06 01 d. buvusi atostogose, o korespondencija gauta vieną dieną pavėluotai jau po vykdomojo rašto išdavimo. Priešingai nei pasisako teismas, šias aplinkybes galima pripažinti procedūriniais pažeidimais duodančiais pagrindą naikinti vykdomąjį įrašą. Teisine prasme toks notarės vykdomasis įrašas faktiškai turi teismo sprendimo galią ir savaime suprantama esminis reikalaujamos sumokėti sumos neatitikimas, bei skubotas vykdomojo įrašo išdavimas neperžiūrėjus ieškovų nusiųstų įrodymų apie prievolės įvykdymą, sudaro realų pagrindą jį panaikinti.
1.6. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015 12 18 turto perdavimo aktą pažymėjo, kad yra akivaizdu, kad šio 2015 12 18 turto perdavimo akto pagrindas yra tas pats Vilniaus m. 6-jo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015-06-01 vykdomasis įrašas Nr. 4312 dėl 34 754,4 eurų skolos, ir 78 579,7 eurų palūkanų ( Viso: 113.334 eurų ). Kaip nurodoma teismo antstolio R. Vižainiškio 2015 12 18 Turto perdavimo išieškotojui akte aukščiau minėtas turtas, buvo perduotas kreditoriui už 94 80 eurų. Tokiu būdu teismas nors ir patenkinęs mūsų ieškinį net 58,23proc.( 65994eurų ) nepanaikina arba nesumažina šia dalimi vykdomo įrašo sumos ir nenaikina šio 2015 12 18d turto perdavimo akto. Remiantis teismo sprendimu ieškovų skolos likutis kreditoriui yra tik 47.340eurų , o namo vertė pagal 2015 12 18d. turto perdavimo aktą net dvigubai didesnė 94800eurų. Tokiu būdu kreditoriui neteisėtai, ieškovų net neinformavus, buvo perduotas dvigubai didesnės vertės turtas nei reali skola, kas sudaro akivaizdų pagrindą tenkinti ieškovų reikalavimą ir pilnai panaikinti 2015 12 18 turto perdavimo aktą.
2. Atsakovas UAB „Toleita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palikti galioti nepakeistą 2019 m. rugpjūčio 12 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-815-1098/2019.
2.1. Nurodė, kad ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie laiku išsiuntė notarui savo prieštaravimus ir nurodė, kad vra atsiskaitę pagal ginčo Sutartį. Tačiau iš byloje esančios medžiagos yra matyti, kad ieškovai savo prieštaravimus grindė tais pačiais mokėjimo nurodymais, kuriuose (išskyrus pirmuosius du, kurių atsakovas neginčija) piniginių lėšų gavėjais yra nurodyti visai kiti subjektai - UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, o tai prieštarauja kreditinės linijos sutarties 3.3 punktui. Todėl atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad net ir laikant, kad atsakovai nepraleido 20 dienų termino prieštaravimams pateikti, jų pateikti duomenys niekaip neįtakotų vykdomojo įrašo išdavimo, kadangi jie nepaneigia skolos atsakovui buvimo, be to, kaip minėta, skolininko prieštaravimai nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (Aprašo 13 punktas). Tokiu būdu, ieškovai, per nustatytą 20 dienų terminą, nesikreipė į teismą bei neprašė taikyti ieškinio senaties palūkanoms bei nereiškė kitų reikalavimų, tame tarpe ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį galimai tenkinus, teismas stabdytų vykdomojo įrašo atlikimą. Dėl to, nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, notarui nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašų. Be to, į teismą nebuvo kreiptąsi net tada, kai vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Ieškovai su ieškiniu dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į teismą tik 2015 m. lapkričio 1 d.
2.2. Pažymėjo, kad suvokiant, kad priskaičiuota suma, kartu su pagrindine skolos suma, gerokai viršija įkeisto turto vertę, o skolininkai kito turto neturi, atsakovas neprašė išduoti vykdomojo įrašo dėl priskaičiuotų delspinigių, nes tokiu atveju būtų neefektyviai naudojamos UAB „Toleita“ lėšos, didinant skolos sumą, o tuo pat metu ir kaštus susijusius su išieškojimu, kuri realiai nebus išieškota. Bet tuo atveju jeigu pritaikyti 5 metų senatį palūkanoms, palūkanų suma už 5 metų laikotarpį: nuo 2010.03.30 iki 2015.03.04 sudarys 39 620,02 Eur ( 34 754,40 ’4,9*60/100) sumą, delspinigių suma laikotarpyje nuo 2014.04.12 iki 2014.10.12 (180 dienų) sudarys 87 591,71 Lt arba 25 368,31 Eur, pagrindinės skolos suma - 120 000 Lt arba 34 754,40 Eur. Taikant senatį palūkanoms ir delspinigiams bendra skola sudarys 99 742,73 Eur sumą.Vykdomasis įrašas išduotas bendrai 113 334,10 Eur sumai ir buvo atiduotas antstoliui Rimantui Vižaimškiui vykdymui. Po pirmųjų varžytynių, neatsiradus pirkėjui, antstolis vadovaudamasis LR CPK normomis pasiūlė Išieškotojui ( Atsakovui) perimti iš varžytynių neparduotą turtą už 94 800 Eur sumą. Atsakovas sutiko perimti turtą, nes ieškovai kito turto neturėjo. 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo akte, pagal kurį teismo antstolis R. Vižainiškis perdavė išieškotojui UAB „Toleita“ sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) 109 skl., ir ten pat esantį 0,1 120 ha sodo sklvpą, perduodamo turto vertė neatitiko rinkos kainos, nes priešingu atveju varžytynėse būtų dalyvavęs bent vienas pirkėjas.
2.3. Pažymėjo, kad atsakovas siekdamas pagreitinti civilinės bylos nagrinėjimą 2018 m. rugpjūčio mėn. pateikė prašymą antstoliui Rimantui Vižainiškiui dėl vykdomosios bylos Nr. 0128/15/01090 užbaigimo, nurodydamas, kad atsisako nuo likusios skolos išieškojimo ir prašo vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiam notarui, tokiu būdu RUAB „Toleita“ geranoriškai sumažino 113 334,10 Eur ginčo sumą 22 850,74 Eur sumai. Antstolis užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0128/15/01090 ir 22 850,74 Eur sumos nebeliko kaip ginčytinos.
2.4. Nurodė, kad turto perdavimo akte nurodyta turto vertė 94 800 Eur, vis tiek buvo mažesnė, nei, kad priskaičiuota 99 200 Eur (taikant senatį palūkanoms ir delspinigiams) suma. Vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 12 dienos sprendimu, teismas nusprendė priskaičiuotų palūkanų sumą sumažinti iki 30 234,00 Eur. Darytina išvada, kad bendra Apeliantų skolos suma sudaro 64 988,40 Eur sumą. Atsižvelgus į tai, kad 2015-12-18 turto perdavimo išieškotojui akte, perimamo turto vertė yra nurodyta 94 800 Eur, atsakovas RUAB „Toleita“ 2019-09-24 atliko vienašalį įskaitymą ( LR CK 6.138 str.) skirtumo sumai, t.y. 29 811,60 Eur (94 800 - 64 988,40). Minėtas 29 811,60 Eur dydžio skirtumas, buvo užskaitytas kitoje antstolio R. Vižainiškio vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/01296, kurioje skolos likutis 2019 metų rugsėjo 24 dienai buvo 246 965.44 Eur, o po atlikto įskaitymo 29 811,60 Eur sumai, atsiliepimo pateikimo dienai ( 2019-09-26) skolos likutis sudaro 217 153.84 Eur.
2.5. Dėl mokėjimų UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ nurodė, kad ieškovai už 15 metų naudojimąsi svetimais pinigais, jų nuomone turėtų sumokėti atsakovui tik 3 684 Eur dydžio palūkanas. Akivaizdu, kad toks aiškinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei juridinio asmens, siekiančio pelno, veiklos tikslams. Be to, tokiu būdu būtų šiurkščiai pažeidžiami restruktūrizuojamos UAB „Toleita“ kreditorių interesai.
2.6. Pažymėjo, kad piniginių lėšų judėjimas tarp D. S. ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ patvirtina, kad D. S. gavo 60 tūkst. Lt, o pervedė tik 49 tūkst. Lt t. y. negrąžino visų gautų pinigų, todėl darytina išvada, kad nebuvo mokėjimo pertekliaus, kurį būtų galima užskaityti atsiskaitymui su atsakovu. Ieškovai vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu mokėjimus UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, įvardija atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, tačiau jų plačiau nekomentuoja. Atsakovas visą laiką nuosekliai tvirtina, kad nėra niekaip susijęs su UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, per kreditinės linijos sutartį sudaryta tarp ieškovų ir atsakovo.
2.7. Nurodė, kad šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį, tačiau pagal CK 6.192 str. 4 d., pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (LR CK. 1.93 srr. 1 d.), o kitais atvejais - kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas — t.v. draudimas remtis liudytojų parodymais (LR C.K 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Darytina išvada, kad ieškovams į bylą nepateikus rašytinių įrodymų (susitarimo dėl Sutarties pakeitimo ar kr.), pagrindžiančio Sutarties sąlygų pakeitimą, mokėjimai pagal ginčo Sutartį turėjo būti atliekami į sutartyje nurodytą atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą, o duomenys apie kitų asmenų nurodymus, nepatvirtinami net asmenų (liudytojų) parodymais ir yra deklaratyvūs, todėl negali įrodyti tinkamo prievolių pagal Sutartį įvykdymo.
2.8. Pažymėjo, kad patys ieškovai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad: „Remiantis teismo sprendimu mūsų skolos likutis kreditoriui yra tik 47.340 eurų, o namo vertė pagal 2015 12 18 d. turto perdavimo aktą net dvigubai didesnė 94800 eurų. Tokiu būdu kreditoriui neteisėtai, mūsų net neinformavus, buvo perduotas dvigubai didesnės vertės turtas, nei reali mūsų skola <...>“- Pažymėjo, kad patys ieškovai pripažįsta, kad yra skolingi atsakovui, nors tuo pačiu savo apeliaciniu skundu prašo pripažinti prievolę atsakovui UAB „Toleita“, pagal 2004 02 26d. kreditinės linijos sutartį pilnai įvykdyta. Darytina išvada, kad ieškovai tik bando klaidinti teismą ir eilinį kartą vilkinti procesą, tokiu būdu pažeidžiant restruktūrizuojamos UAB „Toleita“ kreditorių interesus. Nurodė, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto piniginės prievolės dydžio ir (ar) teisinio pagrindo piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 13 punktas). Kita vertus, Ieškovai šioje byloje neginčijo hipotekos sandorio, kuriuo jie, kaip įkaito davėjai, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą trečiojo asmens UAB „Mokslinė techninė firma „Tremeks“ prievolių tinkamam įvykdymui, dėl ko vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu neatitiktų KR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų Atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka vien dėl sumažintos vykdomojo įrašo sumos (juolab, kad nekilnojamasis turtas dar iki ieškinio pareiškimo teismui jau buvo perduotas Atsakovui kaip hipotekos kreditoriui). Pažymėjo, kad KR CK 4.194' str. 3 d. numato, kad skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl kreditoriaus neteisėtai vykdyto išieškojimo, taip pat nuostolius, kurie atsirado kreditoriui neteisėtai administruojant hipotekos objektą ar jį priverstinai pardavus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apmokėjimų, atliktų UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“ , vertinimo
27. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovai A. S. ir D. S. prievolę atsakovui UAB „Toleita“ pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį iš dalies įvykdė, ieškovei D. S. sumokėjus 2005-08-31 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą 8 695,65 EUR (30 000 Lt) ir 2005-11-03 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą sumokėjus 3 478,26 EUR (12 000 Lt); pritaikius sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą mažino iki 19 490,55 EUR; likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė D. S. 2005-08-31 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą pervedė 30 000 Lt, 2005-11-03 mokėjimo nurodymu – 12 000 Lt, kuriuos atsakovas pripažįsta ir nurodo, kad šios lėšos buvo įskaitytos padengti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Kitų ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų – 49 000 Lt pervestų UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir 42 000 Lt pervestų UAB „Asvilė“ atsakovas nepripažino, nurodęs, kad jis nebuvo davęs ieškovams nurodymų atsiskaitymus pagal kreditinės linijos sutartį atlikti per kitas įmones. Dėl to teismas laikė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 49 000 Lt ir 42 000 Lt pavedimai yra susiję su kreditinės linijos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu ir padarė išvadą, kad ieškovai, vykdydami įsipareigojimus, numatytus kreditinės linijos sutartyje, yra atlikę du mokėjimus iš viso 42 000 Lt sumai ir šia suma iš dalies yra įvykdę kreditorinį įsipareigojimą pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį.
28. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi panaikinus šį teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dėl to, kad, spręsdamas ir vertindamas dėl ieškovų mokėjimų, jų paskirties UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų turtinių teisių ir interesų, kurie nebuvo įtraukti į civilinę bylą dalyvaujančiais asmenimis, teismas įtraukė juos trečiaisiais asmenimis. Apygardos teismas nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl šalis – ieškovus, atsakovą, UAB „MTF Tremeks“, UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, UAB „Asvilė“ – siejusių teisinių santykių, jų tarpusavio atsiskaitymo, neišklausydamas nei UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, nei UAB „Asvilė“ pozicijos, o juo labiau, neįtraukdamas jų byloje dalyvaujančiais asmenimis. Nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, kad iš esmės konstatuoti faktą, kad ieškovų atlikti pavedimai UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“ pagal (arba ne pagal) 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį, reikalinga tirti ir nustatinėti tarp ieškovų, UAB „MTF Tremeks“, UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, UAB „Asvilė“ ir UAB „Toleita“ susiklosčiusius teisinius santykius, vertinti, ar galimai buvo kitas pagrindas ieškovams mokėti pinigus nurodytiems juridiniams asmenims. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta D. S. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo kopija galimus santykius rodo. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė šio apygardos teismo įpareigojimo.
29. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, teismas, įtraukęs byloje dalyvaujančiais asmenimis UAB „Alvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ priėmė tokį patį sprendimą dėl ieškovų atliktų mokėjimų šiems tretiesiems asmenims, t.y. UAB „Alvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, nurodė, kad nesant kreditoriaus sutikimo, kad skola būtų grąžinta kitiems asmenims, toks skolininko veiksmas negali būti pripažintas tinkamu skolos grąžinimu, jeigu jis ir būtų įvykdytas.
30. Civilinio proceso kodekso normos nenumato, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, kuri grąžinta naujam nagrinėjimui apygardos teismo nutartimi, privalo įvykdyti visus nutartyje nurodytus veiksmus, kad apeliacinės instancijos nutartyje esantys išaiškinimai būtų privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo įpareigojo teismą iki galo ištirti UAB Toleita, UAB MTF Tremeks , UAB Senamiesčio dizainas ir UAB Asvilė susisklosčiusius santykius. Nutartyje nurodyta, kad teismas turi tirti ir nustatinėti tarp ieškovų ir aukščiau nurodytų asmenų susiklosčiusius santykius, tačiau nėra teigiama, kad turi iki galo ištirti, kaip teigia ieškovai. Nagrinėdamas bylą, įtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis naujus dalyvius, teismas tyrė ir nustatinėjo tarp bylos dalyvių buvusius santykius ir pagal gautus byloje įrodymus padarė išvadą, kad ieškovai, pervesdami atliktais mokėjimo nurodymais – 49 000 Lt UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir 42 000 Lt UAB „Asvilė“ , vykdė kitus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, jais nevykdė mokėjimų pagal 2004 m.vasario 26 d. kredito linijos sutartį, todėl atmetė ieškovų reikalavimus šioje dalyje . Kokius kitus susitarimus ieškovai turėjo su trečiaisiais asmenimis, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl daryti išvadų apie šiuos susitarimus teismas neturėjo pareigos.
31. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad trečiojo asmens UAB“Asvilė“ vadovas A. J. P. atvyktų į teismo posėdį, netenkino ieškovų prašymo informuoti trečiąjį asmenį apie teismo procesą viešojo paskelbimo būdu, nesiėmė priemonių adresato gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti. Kadangi proceso dalyviu buvo patraukta UAB „Asvilė“, o ne jos vadovas, teismas tinkamia pranešė juridiniam asmniui apie teismo procesą, proceso normų pažeidimų, pranešant apie teismo posėdį UAB „Asvilė“, nenustatyta. Ieškovų pareiga buvo pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kad kitai bendrovei jie pervedė pinigus kaip kredito, gauto iš atsakovo UAB „Toleita“ grąžinimą, jų nepateikus, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybės, ar pervedant pinigus UAB „Asvilė“, tuo buvo grąžintas kreditas atsakovui UAB „Toleita“.
Dėl gautų piniginių lėšų paskirstymo ir palūkanų skaičiavimo
32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu, patenkindamas ieškovų reikalavimus dalinai, teismas pritaikė sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą mažino iki 19 490,55 Eur. Teismo sprendimas šioje dalyje teismas grindžiamas tuo, kad LR CK 6.37 str. 4 d. nustato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos paskolos grąžinimo skaičiuotės ( t. 1, b.l. 47-48), atsakovas pažeidė šias įstatymo nuostatas, ir nesant šalių susitarimui, skaičiavo palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų. Kaip ginčo šalys susitarė kreditinės linijos sutarties 1.1 p., ( t.1, b.l. 15), paskolos davėjas su paskolos gavėju sudarė 120000 Lt kreditinės linijos sutartį vieneriems metams, mokant 1,9 proc. mėnesines palūkanas nuo faktinės paskolos sumos. Šios sutarties sąlygos pagrindu, atsakovas turėjo skaičiuoti 1,9 proc. mėnesinių palūkanų nuo faktinės 120000 Lt paskolos sumos, kas per mėnesį sudarė 2280 Lt ( 120000Lt x1,9 proc.) palūkanų. Kadangi ieškovas nemokėjo susikaupusių palūkanų, pagal kreditinės linijos sutarties 3.2. p., kuris nustatė, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos, taip pat pažeidęs šioje sutartyje mokestinius įsipareigojimus ar sąlygas, įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,2 proc. delspinigių nuo sutarties sąlygų ar įsipareigojimų pažeidimų dienos nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną dieną, atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius kas mėnesį nuo nesumokėtų palūkanų. Nurodė, kad atsakovas neteisingai skaičiavo palūkanas, atitinkamai, neteisingai paskaičiuoti ir delspinigiai. Vadovaujantis LR CK 6.54 str. nuostatomis, atsakovas, gavęs iš ieškovų 30000 Lt ir 12000 Lt įmokas, turėjo jas įskaityti šiame straipsnyje nustatyta tvarka: susikaupusios palūkanos, kurios pagal sutarties 3.1 p. turėjo būti sumokamos už praėjusį mėnesį – iki kito mėnesio 10 dienos, ir tada delspinigiams padengti. Ieškovai, vadovaudamiesi aukščiau cituotu įstatymu dėl įmokų dengimo eiliškumo, pateikė skaičiuotę, kuri atspindi sumokėtų 30000 Lt ir 12000 Lt įmokų dengimą palūkanoms ir delspinigiams, su kuria teismas sutiko ( t. 2, b.l. 110). Remiantis ieškovų skaičiuote, nesumokėtų palūkanų suma už naudojimąsi kreditu, sudarė 134596 Lt arba 38981,70 Eur. Taigi, atsakovas, kaip hipotekos turėtojas, pagal LR CK 4.192 str. 3 d. nuostatas prašyme notarui atlikti vykdomąjį įrašą, privalėjo vertinti ieškovų sumokėtą 42000 Lt sumą, kurią turėjo paskirstyti LR CK 6.54 str. nustatyta tvarka, ir, atsižvelgiant į tai, prašyti vykdomojo įrašo dėl likusios skolos negrąžinimo. Kaip matyti iš vykdomojo įrašo turinio, hipotekos turėtojas notarui nurodė visą negrąžintą paskolos dydį, bei palūkanų. LR CK 1.125 str. 9 d. nustato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Nurodė, kad šis ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, remiantis ieškovų pateikta skaičiuote, priskaičiuotų palūkanų suma mažintina iki 19490,55 Eur.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m.rugpjūčio 12 d. sprendimu, pritaikęs ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 30 234 Eur. Sprendimą sumažinti palūkanas iki 30 234 Eur motyvavo tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos palūkanos sudaro 22,8 proc. metinių palūkanų, kad atsakovė pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas, nesant šalių susitarimo, skaičiuodama palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, kad priskaičiuotos palūkanos kelis kartus viršija paskolos sumą, kad dalį palūkanų ieškovai yra sumokėję, kad palūkanos paskaičiuotos už labai ilgą laikotarpį, į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pateisinančių atsakovės delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises tokį ilgą laikotarpį, taip pat siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės priskaičiuotoms palūkanos taikyti penkių metų ieškinio senaties terminą bei mažinti priskaičiuotų 78 579,70 Eur palūkanų sumą iki 30 234,00 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovų jau sumokėtos palūkanos nemažintinos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, sumažindamas palūkanas iki 30234 Eur, nepasisakė, kodėl jas sumažino mažiau, nei anksčiau byloje priimtu sprendimu buvo sumažinęs teismas iki 19 490,55 Eur. Tai, kad tokia palūkanų suma - 19 490,55 Eur, kaip mokėtina ieškovų buvo nustatyta teismo sprendimu, kuris buvo panaikintas, išnagrinėjus ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teisme, reiškia, kad pakartotinai bylą nagrinėjantis teismas neprivalėjo nurodyti argumentų, kodėl padarė kitokias išvadas, nei jos buvo padarytos panaikintame sprendime. Atsakovai pateiktame apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta ieškovų mokėtina palūkanų suma, Vilniaus apygardos teismas panaikino teismo sprendimo dalį, tuo tenkindamas atsakovo skundą, nors nutartyje nebuvo nurodyti motyvai dėl atsakovo skundo pagrįstumo ar nepagrįstumo, tačiau sprendimo dalies, kurią skundė atsakovas panaikinmas, leidžia daryti išvadą, kad tuo buvo pripažinti atsakovo skundo argumentai pagrįstais. Atsakovas, prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodė, kad palūkanos, kurių nėra sumokėję ieškovai, sudaro 78 579,70 Eur. Iš pirmojo šioje byloje priimto teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad teismas sumažino ieškovų mokėtinas palūkanas iki 19490,55 Eur ir dėl to, kad vertino, jog atsakovas į prašomas nustatyti ieškovų mokėtinas palūkanas įtraukė ir jau anksčiau ieškovų sumokėtas palūkanas. Kolegija daro išvadą, kad į 78 579,70 Eur sumą šios palūkanos nebuvo įtrauktos, todėl šiais argumentais nebuvo pagrindo sumažinti atsakovo nurodytą sumą kaip nesumokėtas palūkanas dėl to, kad iš jų dalis jau buvo sumokėta. Šis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimu nustatyta suma, iki kurios mažinamos ieškovų mokėtinos palūkanos – 30 234 Eur, yra pagrįsta , išvada padaryta tinkamia įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
35. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje os teismo sprnedimopagal iekšovų skundą, Atsakovė UAB „Toleita“ kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarę 2015 m. balandžio 24 d., nurodydama, kad ieškovų skola sudaro 34 754,40 Eur ir palūkanos - 78 579,70 Eur. Reikalavimą pripažinti negaliojančiu notarės D.Štaupienės išduotą vykdomąjį įrašą ieškovai grindė tuo, kad gavę notarės raštą su pasiūlymu sumokėti skolą arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Nurodė, kad nustatytu terminu, t.y. per 20 dienų išsiuntė notarei prieštaravimus, nurodydami, kad skola ir palūkanos sumokėtos. Tai, kad notarė šį laišką gavo jau po vykdomojo įrašo išdavimo, ieškovų nuomone, vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu, nes buvo pateikti ieškovų prieštaravimai nustatytu terminu. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus šioje dalyje tais motyvais, kad byloje nustatyta, jog ieškovai nebuvo grąžinę skolos, todėl buvo pagrindas išduoti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditoriui. Vien ta aplinkybė, kad skolininkas notarui pateikia prieštaravimus, teigia, kad yra grąžinęs skolą ir sumokėjęs palūkanas, kad kreditorius skaičiavo palūkanas netaikydamas ieškininės senaties termino, nėra pagrindu notarui atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Teismas padarė išvadą, kad notarė tinkamai atliko formalų kreditorės pateiktų duomenų įvertinimą, ir dėl to turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį įrašą. Apeliaciniame skunde ieškovai nepaneigė šių teismo išvadų, pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė CK 4.192 straipsnio nuostatas. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių notarė turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, taip pat ir tuo atveju, kai buvo gauti iš ieškovų duomenys ir pareiškimas apie tai, kad jie nėra skolingi kreditoriui, notarė atliko vykdomajį įrašą teisėtai, nes tokio skolininko pareiškimo padavimas nėra pagrindu notarui atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, jei jam nekyla abejonių, kad skola nėra grąžinta. Dėl nurodyto skolos dydžio tikslumo yra atsakingas kreditorius, notaras nėra įpareigotas tikrinti nurodytos skolos pagrįstumo todėl šioje dalyje ieškovų reikalavimai buvo atmesti pagrįstai.
36. Atmetus ieškovų reikalavimus dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir kito ieškovų reikalavimo – dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nes šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, t.y. jo pagrindu nurodytas vykdomojo įrašo negaliojimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantai pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi apeliantams A. S. ir D. S. 3 000,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atmetus ieškovų apeliacinį skduną, iš jų priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas atidėtas, priteisiant lygiomis dalimis – po 1500 Eur iš kiekvieno ieškovo. Atsakovas UAB „Toleita“ įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir D. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) po 1500,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinės mokesčių inspekcijos ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą , įmokos kodas 5660.
Teisėjos Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė