Civilinė byla Nr. e2-803-516/2017
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00020-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-999-524/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
- Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statnėja“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. M. 724 223,25 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
- Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Ieškovė nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, atsakovas piktnaudžiauja teisėmis, todėl yra pagrindas išvadai, jog atsakovas gali turimą turtą paslėpti, perleisti ir dėl to ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
- Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
- Ieškovė 2017 m. vasario 3 d. pateikė prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą), nes ankstesnę teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis atsisakė priimti vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės pakartotinį prašymą tenkino ir areštavo atsakovui S. M. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 724 223,25 Eur sumos, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieškove.
- Teismas pažymėjo, kad kadangi nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, vykdyti antstoliui buvo pateikta praėjus keturiolikos dienų terminui, yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pakartotinį ieškovės prašymą.
- Teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškovei iškelta bankroto byla, iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonei vadovavo atsakovas, įmonei padaryta žala. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš ieškovės sąskaitos, atsiras pagrindas spręsti dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, nes jis, kaip buvęs ieškovės vadovas, turėjo tiesioginę prieigą prie įmonės sąskaitų.
- Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja teisėmis, t. y. būdamas įmonės vadovu naudojosi įmonės lėšomis ne pagal paskirtį, tuo padarė įmonei žalą, kurios dydis – 724 223,25 Eur. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai, gali perleisti savo turimą turtą, todėl galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Ieškovė net tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir nesiėmė jokių teisinių priemonių gauti įrodymus, kurie galbūt pagrįstų ieškinį. Bankroto administratorius tik formaliai nurodė, kad S. M., kaip bendrovės vadovas ir akcininkas, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. iš bendrovės banko sąskaitų, naudodamasis banko kortele, pasisavino 724 223,25 Eur sumą. Tačiau kaltinimai pareikšti neturint bendrovės buhalterinių dokumentų. Lėšos buvo išgryninamos išimtinai bendrovės tikslais. Visos grynais panaudotos lėšos bendrovės buhalterijoje yra fiksuotos ir tinkamai apskaitytos. Bankroto administratoriui perėmus visus dokumentus, bus galima nustatyti ir patikrinti nurodytą informaciją. Tačiau bankroto administratorius dėl tokių dokumentų gavimo nesikreipė, neatliko jų analizės, nors puikiai žinojo, kur nurodyti dokumentai yra.
- Apeliantas administratoriaus prašymą perduoti bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus gavo tik 2016 m. lapkričio 8 d. S. M., sąžiningai suvokdamas, kad jis nėra direktorius, elektroniniu paštu 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė administratoriui 2016 m. liepos 20 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 1, pasirašytą su V. M.. Daugiau apeliantas iš administratoriaus jokių laiškų ar telefoninių skambučių negavo. Administratoriui buvo žinoma, kad visi bendrovės dokumentai faktiškai liko bendrovės buveinės adresu, tačiau jis, nepateikęs jokio pakartotinio prašymo perduoti dokumentus, jau po mėnesio kreipėsi į FNTT Klaipėdos skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2016 m. gruodžio 21 d. FNTT atliko kratą S. M. namuose, o nurodžius kad visi dokumentai yra bedrovės buveinėje, jie buvo geranoriškai S. M. perduoti pagal 2016 m. gruodžio 22 d. protokolą. Visus dokumentus išsivežė pareigūnai. 2017 m. sausio 11 d. apeliantas pagal perdavimo–priėmimo aktą papildomai FNTT perdavė kasos knygą, finansinės atskaitomybės, darbo užmokesčio dokumentus bei darbo užmokesčio už 2016 metus žiniaraštį. Daugiau neperduotų dokumentų nėra. Administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareikalauti iš FNTT dokumentus, kurie leistų nustatyti, ar išgrynintos lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais ar ne. Ieškovės veiksmai iš esmės laikytini piktnaudžiavimu procesu, nes ieškovė be jokių įrodymų teikia nepagrįstą ieškinį. Teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tol, kol nebuvo pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai ir jais pagrįsta ieškinio suma.
- Ieškovė BUAB „Statnėja“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydama, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
- Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
- Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
- Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo turinio, jo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, nes, apelianto teigimu, ieškovė nepateikė bendrovės buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima patikrinti ieškovės nurodytų argumentų dėl atsakovo atlikto bendrovės lėšų išgryninimo ir neteisėto pasisavinimo pagrįstumą.
- Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau, akcentuotina, kad toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
- Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
- Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, ir teismas nenustatė bei atsakovas neįrodinėja, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Savo ruožtu vien tik ta aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nėra pakankami reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir, be kita ko, ieškinyje įvardytai sumai pagrįsti, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų ieškinio nepagrįstumą jau šioje bylos stadijoje, nes, kaip jau minėta, kategoriškas atsakymas dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo ieškiniui tenkinti gali ir turi būti pateiktas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
- Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir pateiktas išvadas, apelianto argumentai dėl ieškovės bankroto administratoriaus žinojimo apie dokumentų, atsakovo įsitikinimu būtinų ieškinio reikalavimams pagrįsti, buvimo vietą bei atsakovo teiginiai apie jo bendradarbiavimą su FNTT darbuotojas (geranorišką dokumentų perdavimą), sprendžiant ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, klausimą, neturi teisinės reikšmės ir tuo labiau nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškovė pateiks bendrovės buhalterinius dokumentus.
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
- Papildomai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko (atsakovo) interesus, šis bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (pavyzdžiui, leisti iš areštuotų lėšų atlikti kitus atsakovui būtinus atlikti mokėjimus ir pan.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė