Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo R. D. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kopenada“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Ultima optio“, ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Kopenada“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Ultima optio“, kreipėsi į teismą su ieškiniu R. D., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 9110,77 EUR žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kopenada“, taikant supaprastintą bankroto procedūrą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Ultima optio“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimis patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 6970,77 EUR sumai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi pripažino ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ta pačia nutartimi patvirtintos bankroto administravimo išlaidos 2140,00 EUR sumai (iš jų 1140,00 EUR administratoriaus atlyginimas, 1000,00 EUR kitos bankroto administravimo išlaidos). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis ieškovės paskutinysis vadovas ir akcininkas - R. D..
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės bankroto administratorius įmonės adresu (duomenys neskelbtini), ir įmonės savininko adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė įsakymą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, tačiau abu įsakymai grįžo neįteikti, bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratoriui dokumentų bei turto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skyrė R. D. 2000,00 EUR baudą už teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą, tačiau bendrovės vadovas bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 str. 7 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas minėtame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (LR CK 6.246-6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. str. 1 d. ).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 8 str. 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 dalis). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Uždaroji akcinė bendrovė „Kopenada“ VĮ Registrų centre įregistruota 2015 m. kovo 13 d. Nuo įmonės įregistravimo ieškovės metinė finansinė atskaitomybė nebuvo teikta VĮ Registrų centrui. Buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovės bankroto administratoriui nebuvo perduoti, nors atsakovas 2017 m. gruodžio 27 d. prašyme, pateiktame Vilniaus apygardos teismui, nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kopenada“ vykdė ir tebevykdo didelės apimties veiklą ir tai lėmė didelę finansinių (buhalterinių) dokumentų apimtį. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo prašė pratęsti pasirengimo nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Kopenada“ bankroto bylą teisme terminą, kad galėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės mokumą. Vilniaus apygardos teismas tenkino atsakovo prašymą, tačiau atsakovas jokių dokumentų teismui nepateikė.
Ieškovės skolos kreditoriams susidarė nuo 2016 metų. Kreditoriaus akcinės bendrovės „Autoūkis“ nepamokėtos sąskaitos faktūros išrašytos 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. liepos 29 d. Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kreditoriniame reikalavime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo padaryta žala dėl statybos darbus vykdžiusios uždarosios akcinės bendrovės „Kopenada“ kaltės, tuo pagrindu išrašytos 2016 m. liepos 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. pretenzijos ieškovei. Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės kreditoriui, buvusiam ieškovės darbuotojui D. Z. neišmokėto darbo užmokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pateiktame kreditoriniame reikalavime informuojama, kad ieškovė neteikė duomenų apie apdraustuosius darbuotojus už 2016 metų vasario ir kovo mėnesius ir visiškai nebeteikė duomenų nuo 2016 metų gegužės mėnesio, nuo 2016 metų ieškovės darbuotojai buvo atleisti VSDFV iniciatyva. Apibendrinant surinktą informaciją, darytina išvada, kad nuo 2016 metų ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, ieškovė neturėjo pakankamai turto, piniginių lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir akcininku, turėjo visas galimybes ir pareigą domėtis ir žinoti apie įmonės veiklą, jos įsipareigojimus ir atsiskaitymo su įmonės kreditoriais galimybes. Įmonės vadovas laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negalėjo įvykdyti. Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. pabaigoje pateikė įmonės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius.
Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma bendra teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 6970,77 EUR. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012).
Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Todėl ši ieškovės nurodoma kreditorinių reikalavimų suma 6970,77 EUR laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtina, kad tarp ieškovei padarytos žalos dydžio dėl kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus. Dėl to konstatuotina, kad yra atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 6970,77 EUR žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 dalis, CPK 178 str.).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2140,00 EUR bankroto administravimo išlaidų. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintos bankroto administravimo išlaidos 2140,00 EUR sumai (iš jų 1140,00 EUR administratoriaus atlyginimas, 1000,00 EUR kitos bankroto administravimo išlaidos). Šiuo atveju bankroto administratorius yra ieškovės kreditorius, kuris patyrė žalą, t.y. patyrė nuostolį, kadangi administravo bankrutavusią įmonę savo sąskaita. Patirta žala bankroto administratoriui turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už bankroto procedūros vykdymą (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015). Šioje byloje ieškovės prašomą priteisti žalą sudaro 2140,00 EUR. Ieškovė neturi turto, kurį realizavus būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 2140,00 EUR bankroto administravimo išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kadangi ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 205,00 EUR žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
3,90 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai CPK 92 straipsnio pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti atsakovo R. D. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kopenada“ naudai 9110,77 EUR (devynis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų septyniasdešimt septynis euro centus) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kopenada“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9110,77 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. D. valstybės naudai 205,00 EUR (du šimtus penkis eurus) žyminį mokestį ir 3,90 EUR (tris eurus devyniasdešimt euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė