Civilinė byla Nr. e2-1173-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01350-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KENIG-Group“ nemokumo administratoriaus A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m.
spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KENIG-Group“ nemokumo administratoriaus A. R. prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „KENIG-Group“ bankrotą tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KENIG-Group“ (toliau – bendrovė, UAB) nemokumo administratorius A. R. pateikė prašymą pripažinti UAB „KENIG-Group“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti už tai atsakingus asmenis. Pareiškėjo teigimu, bankrotas pripažintinas tyčiniu remiantis šiais pagrindais: vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas A. Ž. nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti bendrovei nemokumo bylą; prasidėjus priverstiniams išieškojimams sustabdė įmonės veiklą, nustojo mokėti privalomąsias įmokas taip dar labiau didindamas kreditorinius reikalavimus; pelningą bendrovės veiklos dalį perkėlė į kitą savo valdomą viešąją įstaigą, nerengė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų ir galimai pasisavino įmonės turtą; nemokią bendrovę fiktyviai pardavė Rusijos Federacijos piliečiui, neketinančiam tęsti įmonės veiklos. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo bloginama bendrovės turtinė padėtis ir pažeidžiamos kreditorių teisės (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė nemokumo administratoriaus prašymą pripažinti UAB „KENIG-Group“ bankrotą tyčiniu.
3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratoriaus ir A. Ž. paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju negalima teigti, jog UAB „KENIG-Group“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo A. Ž. veiksmų. Nemokumo administratorius nepateikė jokių konkrečių duomenų nei apie sąmoningą UAB „KENIG-Group“ blogą valdymą, nei apie nenaudingus įmonės sandorius.
4. Teismas nurodė, kad esminis argumentas, kuriuo administratorius grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog vienintelis įmonės akcininkas ir buvęs jos vadovas
A. Ž. įmonei jau esant nemokiai visas jos akcijas pardavė Rusijos Federacijos piliečiui
A. V., ir taip siekė išvengti atsakomybės už įmonės nemokumą. Be to, pats administratorius nurodė, kad dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu jis yra pareiškęs ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2291-275/2022. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad minėta civilinė byla dar nėra išnagrinėta. Pasak teismo, tol, kol byla nėra išnagrinėta teisme, negalima teigti, jog
UAB „KENIG-Group“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, t. y. kad A. Ž., parduodamas įmonės akcijas, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
5. Teismo vertinimu, net ir nustačius, kad UAB „KENIG-Group“ veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį – viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „PoliPRO“, tai būtų tik vienas iš papildomų
JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių tyčiniam bankrotui konstatuoti, tačiau vien tik papildomo požymio nustatymas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu likviduojamos dėl bankroto UAB „KENIG-Group“ nemokumo administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – UAB „Kenig-Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė formaliai remdamasis tik viena aplinkybe, kad civilinė byla pagal administratorius ieškinį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dar nėra išnagrinėta teisme, todėl negalima teigti, jog
UAB „KENIG-Group“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, t. y. kad A. Ž., parduodamas įmonės akcijas, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tačiau nevertino visų byloje esančių aplinkybių visumos.
6.2. 2019 m. balanso duomenimis, įmonė jau 2019 m. susidūrė su finansiniais sunkumais. Įmonės įsipareigojimai siekė 114 872 Eur, tuo tarpu bendrovės turimas turtas buvo tik šiek tiek didesnis – 132 086 Eur. 2019 m. bendrovė baigė su 2 979 Eur nuostoliu. 2020 m. balansas sudarytas nebuvo, tačiau iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog jau nuo 2019 m. liepos mėn. prasidėjo priverstinis išieškojimas iš bendrovės. Todėl akivaizdu, kad bendrovė nemokios įmonės statusą atitiko vėliausiai nuo 2019 m. vasaros.
6.3. A. Ž., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, įmonės finansinę padėtį neabejotinai žinojo, todėl turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vietoje to jis fiktyviai sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su Rusijos Federacijos piliečiu.
6.4. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad A. V. būtų dalyvavęs įmonės veikloje. Šis asmuo Lietuvoje neturi nei registruoto turto, nei gyvenamosios vietos. A. V. Lietuvoje nevykdo jokios veiklos ar verslo. Byloje nėra duomenų, kad A. V. buvo pasirašęs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perėmęs bendrovę ir jos turtą. Iškėlus bankroto bylą nei administratoriui, nei teismui nepavyko su juo susisiekti.
6.5. Perleisdamas akcijas ir pasitraukdamas iš įmonės vadovo pareigų A. Ž. privalėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam savininkui. Tačiau net ir pasikeitus įmonės akcininkui, Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui.
6.6. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad bendrovei susidūrus su nemokumo problema ir kreditoriams pradėjus priverstinį skolų išieškojimą, A. Ž. įmonės turtą ir veiklą perkėlė į kitą A. Ž. valdomą juridinį asmenį – VšĮ „PoliPRO“, o tai liudija ir dar vieno tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „KENIG-Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo
11. Pirmosios instancijos teismas prašymą pripažinti UAB „KENIG-Group“ bankrotą tyčiniu nagrinėjo pagal JANĮ nuostatas ir įmonės bankroto tyčiniu nepripažino.
12. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti tiek iki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) įsigaliojimo, tiek ir po 2020 m. sausio 1 d., todėl klausimas dėl UAB „KENIG-Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas ir pagal JANĮ, ir pagal galiojusio ĮBĮ nuostatas
(JANĮ 155 straipsnis).
Dėl nemokumo momento
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. ĮBĮ 20 straipsnio
1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
15. Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktinio bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo. UAB „KENIG-Group“ administratorius atskirajame skunde nurodė, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. vasarą.
16. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
17. Sprendžiant, ar 2019 m. vasarą bendrovė atitinko nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas byloje tokio tyrimo neatliko, o dėl bendrovės nemokumo momento apskritai nepasisakė. Šiuo atveju aplinkybė, kad bendrovės vadovai bankroto administratorui neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neeliminuoja galimybės, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės ,,Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų judėjimu ir kt., nustatyti UAB „KENIG-Group“ pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru momentu.
Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonei nemokiai ir kitų tyčinio bankroto požymių
18. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tačiau tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. bendrovės nemokumo momentas, kuris šiuo atveju nustatytas nebuvo.
19. Nors pareiškėjas savo reikalavimą dėl tyčinio bankroto, be kita ko, grindė ir JANĮ 70 straipsnio
2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais, pirmosios instancijos teismas nei dėl bendrovės vadovo pareigų, susijusių su tinkamu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimu registro tvarkytojui vykdymo, nei dėl pareiškėjo argumentų, susijusiu su galimu UAB „KENIG-Group“ veiklos perkėlimu į kitą juridinį asmenį – VšĮ „PoliPRO“, iš esmės nenagrinėjo ir nevertino.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Akcentuotina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto.
22. Pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus prašymo dėl UAB „KENIG-Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo, nenustatė bendrovės nemokumo momento, neanalizavo bendrovės finansinių dokumentų, taip pat ir
UAB „KENIG-Group“ buvusio vadovo veiksmų (neveikimo), nevertino, ar jais buvo siekiama tyčia privesti įmonę prie bankroto, ar jie blogino jau nemokia tapusios įmonės finansinę padėtį, taip pat ar šių veiksmų pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su galimu UAB „KENIG-Group“ veiklos perkėlimu į kitą juridinį asmenį, ir dėl to kilusių padarinių.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
24. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto
UAB „KENIG-Group“ prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Panaikinęs apskųstą teismo nutartį ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisako, nes šis klausimas turės būti iš naujo išspręstas pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Vilija Mikuckienė