Civilinė byla Nr. B2-2599-480/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 126.8;117.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žygintis“ pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d.  kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujant kitiems kreditoriams N. Č., R. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, AB SEB lizingas, UAB „Omnitel“, BUAB „Statrentus“, UAB „Tramenas“, UAB „Versuva“, Ž. A.,

n u s t a t ė :

pareiškėja (kreditorė) UAB „Ribena“ skundu (b. l. 4-10) prašo pripažinti negaliojančiu bankrutavusios UAB „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju (dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo) ir trečiuoju (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) darbotvarkės klausimais.

Pareiškėjas skunde nurodo (b. l. 4-10), kad ginčijamu nutarimu, priimtu 3 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), buvo patvirtinta 2 000,00 Lt plius PVM administratoriaus atlyginimas, teisinės paslaugos pagal faktą, buhalterinės paslaugos 300,00 Lt per mėnesį, ryšio ir serverio paslaugos 100,00 Lt per mėnesį, kanceliarinės prekės 100,00 Lt per mėnesį. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas vieno kreditoriaus – Ž. A., kurio kreditorinio reikalavimo pagrįstumas kelia abejonių, turimais balsais. Kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus jų dydžius, tačiau bankroto administratorius UAB „Forum regis“ konkrečių pagrįstų duomenų bankrutuojančios UAB „Žygintis“ kreditorių susirinkimui apie administravimo išlaidų poreikį nepateikė, o tik išdėstė išlaidų, kurias prašė tvirtinti, dydžius, jų nepagrindžiant, o kreditorių susirinkimas, nereikalaudamas, jog administratorius tokias išlaidas pagrįstų, ir nemotyvuodamas tokio savo apsisprendimo, jas patvirtino. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita (1 darbotvarkės klausimas) yra deklaratyvi ir formali. Iš esmės didžiąją dalį ataskaitos užima kreditoriams nereikšminga informacija, o informacijai kreditorių teisėtų interesų gynimo aspektu visai nėra skiriama dėmesio. Administratorius nesuteikia kreditoriams prašomos informacijos, negina kreditorių teisių neginčydamas sandorių, turėjusių įtakos įmonės nemokumui.

Bankrutavusios UAB „Žygintis“ bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ įgaliotas asmuo raštu pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 58-62) prašo jį atmesti. Dėl patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nurodo, kad UAB „Ribena“ dėstomi motyvai neatitinka faktinių aplinkybių – bankroto administratorius kartu su BUAB „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo medžiaga pateikė kreditoriams BUAB „Žygintis“ administravimo išlaidų sąmatos projektą ir paaiškinimą prie BUAB „Žygintis“ administravimo išlaidų sąmatos projekto (toliau –Paaiškinimas). Kreditoriams pateiktame paaiškinime administratorius konkrečiai išdėstė ir pagrindė prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos reikalingumą, jos panaudojimo perspektyvas ir būtinumą, nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos būtina atlikti bankroto byloje ir kokia pinigų suma konkrečios išlaidoms yra būtina. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus pateiktą informaciją, BUAB „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus siūlomą projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Susirinkime taip pat buvo svarstomi Kauno apskrities VMI, VĮ Turto banko, VSDFV Kauno skyriaus, AB SEB lizingas pateikti alternatyvūs administravimo išlaidų sąmatos projektai. UAB „Ribena“ savo pasiūlymo dėl administravimo išlaidų sąmatos nepateikė. UAB „Ribena“ skundas yra paremtas vien tik šio kreditoriais asmenine nuomone, pareiškėjas apskritai nenurodo, kokia būtent administravimo išlaidų sąmata jam atrodytų atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Bankroto administratoriaus nuomone, patvirtintoji bankroto administravimo išlaidų sąmata atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, jos būtinumas yra tinkamai pagrįstas, nutarimas priimtas teisėtai. Nutarimas 1 darbotvarkės klausimu (dėl bankroto administratoriaus ataskaitos) yra priimtas teisėtai, kreditorių balsų dauguma. Ataskaitoje bankroto administratorius pateikė visą aktualią informaciją apie BUAB „Žygintis“ bankroto proceso eigą. Tuo atveju, jei kreditoriams yra reikalinga papildoma informacija, jie turi teisę bet kuriuo metu kreiptis į bankroto administratorių dėl jos gavimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais (b. l. 50-51). Be to, nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prieštaravo dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, nes per ataskaitinį laikotarpį neatsakyta į VMI prie LR FM ankstesniuose kreditorių susirinkimuose užduotus klausimus arba nepateikti rašytiniai įrodymai apie atliktus esminius darbus; atsižvelgiant į administratoriaus pasyvią veiklą, kai nesprendžiami bankroto proceso metu iškilę aktualūs klausimai, pritarė AB Turto bankas nuomonei administratoriui nustatyti išlaidų sąmatą (įskaitant atlyginimą administratoriui) visam UAB „Žygintis“ bankroto proceso laikotarpiui 10 000,00 Lt plius PVM.

Kreditorius R. B. su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti (b. l. 44-47). Nurodo, kad pareiškėjo skundas paremtas tik prielaidomis, nepateikiant, kokia būtent administravimo išlaidų sąmata jam atrodytų atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėjas ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, bet nepateikdamas jokių konkrečių pasiūlymų dėl administratoriaus išlaidų, piktnaudžiauja šalių teisėmis ir vilkina procesą. Kadangi buvo pateikti keli alternatyvūs nutarimų projektai, o kreditorių susirinkimui ĮBĮ suteikta prerogatyva spręsti dėl administravimo išlaidų, todėl mano, kad administravimo išlaidų sąmata atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei nepažeidžia nei bankroto administratoriaus, nei bankrutuojančios įmonės interesų. Administratoriaus veiklos ataskaita galėjo būti netvirtinama tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo nuomonę dėl negalimumo tvirtinti administratoriaus ataskaitos, ar kad ši ataskaita pažeidžia kreditorių interesus.

Kiti kreditoriai atsiliepimų į skundą nepateikė. BUAB „Statrentus“ 2012 m. spalio 8 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro.

UAB „Ribena“ skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. įvyko BUAB „Žygintis“ kreditorių susirinkimas (b. l. 105-111).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl BUAB „Žygintis” kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinęs, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė (ĮBĮ 22 str. 3 d., 24 str. 1 d.).

Pareiškėjas ginčija BUAB „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Ginčijamu nutarimu, balsuojant „už“ - 53,840 %, ir „prieš“ - 44,972 %, kreditoriai pritarė bankroto administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui ir patvirtino tokią administravimo išlaidų sąmatą: administratoriaus atlyginimas - 2000,00 Lt/mėn. + PVM, teisinės paslaugos - pagal faktą,  buhalterinės paslaugos - 300 Lt/mėn., ryšio ir serverio paslaugos - 100 Lt/mėn., kanceliarinės prekės -100 Lt/mėn., mokesčiai –pagal faktą.

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei kiekį. Be atlyginimo administratoriui, administravimo išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurių pavyzdinis sąrašas nustatytas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, tačiau įstatymas nepateikia kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui, dydis.

Vertindamas nustatytą administratoriaus atlyginimo dydį - 2000,00 Lt/mėn. + PVM, teismas mano, kad toks atlyginimo dydis, atsižvelgiant į įmonės turimą turtą (b. l. 137-138 prijungtos apžiūrai civ. b. Nr. B2-1965-480/2012 b. l. 38), kreditorių skaičių (b. l. 111), atliekamas bankroto administravimo procedūras nėra neprotingai didelis. Tam, kad administratorius profesionaliai galėtų vykdyti savo funkcijas, jis turi gauti deramą atlyginimą. Nagrinėjamos bylos atveju tokį atlyginimo dydį administratoriui nustatė kreditorių susirinkimas, o teismo vertinimu šis atlyginimas nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Vertindamas likusios administravimo išlaidų (buhalterinės apskaitos vedimas, teisinių paslaugų teikimas, kanceliarinės ir pašto išlaidos, ryšio ir serviravimo paslaugos) sąmatos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktame Paaiškinime prie BUAB „Žygintis“ administravimo išlaidų sąmatos projekto (toliau - Paaiškinimas, b. l. 73-77) buvo aptartas administravimo išlaidų poreikis ir nurodytos būsimos išlaidos, kurioms padengti reikalingos sąmatoje numatytos lėšos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Nagrinėjamoje byloje pateiktame administratoriaus Paaiškinime administravimo išlaidos poreikis paskirstytas pagal atskiras paslaugų rūšis, tačiau nenurodant, kiek lėšų ir kodėl reikalinga konkrečiai funkcijai atlikti. Kreditorių susirinkimas turėjo teisę iš bankroto administratoriaus pareikalauti detalesnio sąmatos pagrindimo. Tačiau teismas neturi pagrindo teigti, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kitoms administravimo išlaidoms (buhalterinės apskaitos vedimas, teisinių paslaugų teikimas, kanceliarinės ir pašto išlaidos, ryšio ir serviravimo paslaugos) neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Nepaisant administratoriaus prašomų administravimo išlaidų pagrindimo stokos, šioje byloje būtų netikslinga naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nes tai galėtų sutrikdyti bankroto administratoriaus atliekamų funkcijų efektyvumą. Be to, pažymėtina, jog administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas nereiškia, kad administratorius yra laisvas sąmatoje numatytas lėšas savo nuožiūra išnaudoti. Sąmatoje nurodytas išlaidų dydis reiškia tik maksimalią lėšų ribą, kurios negali viršyti administratorius atlikdamas administravimo funkcijas. Už sąmatoje numatytų lėšų panaudojimą administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui, o administravimo išlaidos neturi tapti paslėptu atlyginimu administratoriui greta jam teisės aktų nustatyta tvarka mokamo atlyginimo. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taigi, kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti sąmatoje numatytų lėšų panaudojimo realumą ir tikslingumą, todėl kreditorių teisės neturėtų būti pažeistos tuo, kad per didelė suma skirta bankroto administravimo išlaidoms padengti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog administratorius netinkamai atlieka savo pareigas, negindamas visų kreditorių interesų, t. y. neginčydamas atskirų sandorių (žemės sklypo perleidimo) bei nepareikšdamas ieškinių buvusiam UAB „Žygintis“ akcininkui (Ž. A.) bei vadovui (R. B., jo sutuoktinei, akcininkei R. B.), todėl vieno kreditoriaus (Ž. A.) balsais patvirtinta sąmata neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl kreditoriaus Ž. A. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl teismas nepasisako dėl skundo argumentų, jog administratorius negina visų kreditorių interesų, o veikia vieno kreditoriaus interesais, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administratorius turi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytą pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, atidžiai išanalizuoti įtarimą keliančius sandorius ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių sandorių ginčijimo arba neginčijimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamojo byloje nėra sprendžiamas klausimas apie tai, ar pagrįstai bankroto administratorius nereiškė ieškinio ginčydamas 2009 m. vasario 19 d. pardavėjo UAB „Žygintis“ ir pirkėjo UAB „Teravita“ sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o taip pat, ar pagrįstai apeliacine tvarka neskundė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas BUAB „Žygintis“ pareikštas ieškinys atsakovei R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (b. l. 125-128). Bet kokį sandorį administratorius turi pagrindą ginčyti tik preliminariai nustatęs, kad egzistuoja teisės aktuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, įvertinęs bylos laimėjimo perspektyvą ir neigiamas pasekmes, kurios atsirastų, jeigu ieškinys dėl sandorio negaliojimo būtų atmestas. Atskiro kreditoriaus nuomonė dėl to, jog administratorius turėjo (neturėjo) ginčyti atitinkamą sandorį neturi lemiamos reikšmės, nes ieškinį dėl sandorio negaliojimo savarankiškai teikia pats administratorius. Be to, Lietuvos teismų praktika suteikia galimybę ir pavieniam kreditoriui ginčyti bankrutuojančio skolininko sudarytus sandorius. Taigi, jei kiekvienas kreditorius mano, kad administratorius atitinkamo sandorio neginčijo nepagrįstai, jam nėra užkirtas kelias siekti teisminės gynybos ir savarankiškai pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tuo pačiu prisiimant ir bylinėjimosi naštą bei neigiamas pralaimėtos bylos pasekmes. Iš UAB „Žygintis“ pateiktos bankroto administratoriaus ataskaitos (b. l. 65-71), taip pat ginčijamos šioje byloje ir dėl kurios teismas pasisako vėliau, bei LITEKO duomenų (b. l. 129-136) matyti, kad pati UAB „Ribena“ kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo natūra, tačiau dėl 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria jos ieškinys paliktas nenagrinėtas, ji padavė atskirąjį skundą, todėl nesant galutinio procesinio sprendimo dėl UAB „Ribena“ paduoto ieškinio, kuriuo ji prašo pripažinti sandorius negaliojančius, administratoriui savarankiškai reikšti ieškinį dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų ekonomiškai netikslinga, nes tai būtų daroma iš esmės kreditorių sąskaita. Be to, UAB „Ribena“ kreipimasis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais (b. l. 129-136), Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2012 m. birželio 8 d. atsakymas į pareiškėjo skundus dėl BUAB „Žygintis“ bankroto administratoriaus UAB „Forum Regis“ veiksmų (b. l. 78-87), administratoriaus kreditoriams pateikta tvirtinti ataskaita (b. l. 65-72), BUAB „Žygintis“ administravimo išlaidų sąmatos projektas (b. l. 73) bei paaiškinimas prie šio projekto (b. l. 74-77) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorius nepaaiškino jam administravimo išlaidų poreikio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui ginčija jau trečią (2011-08-10 kreditorių susirinkimo nutarimas 1 darbotvarkės klausimu, 2012-04-12 kreditorių susirinkimo nutarimas 1 darbotvarkės klausimu, 2012-09-27 kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu, LITEKO duomenys, b. l. 112-124, prijungta apžiūrai civ. byla Nr. B2-1965-480/2012) BUAB „Žygintis“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo beveik tais pačiais motyvais, tačiau kreditorių susirinkimui niekada neteikia jokių pasiūlymų ar nutarimų projektų dėl administravimo išlaidų sąmatos, o tai leidžia daryti išvadą, kad tokiais savo veiksmas pareiškėjas sąmoningai vilkina bankroto procesą, o taip pat didina administravimo išlaidas, dėl ko nukenčia ir kitų kreditorių interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu.

Pareiškėja taip pat ginčija BUAB „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita apie bankroto eigą. Ginčijamu nutarimu, balsuojant „už“ - 59,400 % ir „prieš“ - 39,412 %, kreditoriai patvirtino administratoriaus ataskaitą apie BUAB „Žygintis“ bankroto proceso eigą nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. (ĮBĮ 25 str. 4 d.). ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ11 str. 3 d. 20 p.), administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.) ir administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad administratoriaus veiklos ataskaitos esmė yra informuoti kreditorius apie kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų įvykdymą ar jų neįvykdymo priežastis, nurodyti iš atsakovo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos gautų pajamų dydį ir panaudojimo paskirtį, detalizuoti administravimo išlaidų panaudojimo paskirtį, įvardinti atsakovo turto realizavimo kainą ir pan. Taigi, administratoriaus veiklos ataskaitos pagrindinė paskirtis yra informacinio pobūdžio, siekiant nustatyti, ar bankroto administratorius tinkamai ir laiku atliko savo pareigas, vykdant bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju kreditorius ginčija 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 65-72). Šioje ataskaitoje yra nurodyta bankroto bylos eiga bei pateikti duomenys apie BUAB „Žygintis“ pajamas ir išlaidas, kurios detalizuotos pateiktoje lentelėje prie ataskaitos. Priešingai nei teigia pareiškėja, administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikta išsami informacija apie vykdomą bankroto procedūrą, atliktus procesinius veiksmus, teisminius procesus, ketinamo parduoti nekilnojamojo turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymą bei pareiškėjo teiktus skundus ir dėl šių skundų priimtus teismų procesinius sprendimus. Todėl kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, o teismas neturi pagrindo tenkinti UAB „Ribena“ skundo šiuo pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žygintis“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 1 darbotvarkės klausimu (dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo) ir 3 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Albina Rimdeikaitė