Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-27][nuasmeninta nutartis byloje][e2T-10-381-2017].docx
Bylos nr.: e2T-10-381/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl ne Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo
Bylos, kuriose spręsta dėl užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir vykdymo
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Bylos, kuriose spręsta dėl užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir vykdymo
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Tarptautinis civilinis procesas
Tarptautinis civilinis procesas:
Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti:
Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2T-10-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00072-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.1.3.1.

(S)

 

 



                           

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. sausio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. J. prašymą dėl Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo A. G. (A. G.), ir

 

n u s t a t ė :

 

  1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 dalį, kuria pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. G. priteista 614 800 Šveicarijos frankų bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.
  2. Pareiškėja nurodė, kad dar 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje paminėtą Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo sprendimą. Šį jos prašymą Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015, patenkino iš dalies – pripažino nurodytą užsienio teismo sprendimą ir leido vykdyti jo dalį, kuria A. G. nurodyta sumokėti L. J. 1 790 Šveicarijos frankų išlaidų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-95-695/2016).
  3. Pareiškėjos teigimu, leidęs vykdyti tik dalį Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo sprendimo, kuria suinteresuotam asmeniui nurodyta sumokėti jai 1 790 frankų bylinėjimosi išlaidų sumą, reikalavimą dėl likusios šio užsienio teismo sprendimo dalies, kuria iš suinteresuoto asmens priteista 614 800 Šveicarijos frankų skolos suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., Lietuvos apeliacinis teismas paliko nenagrinėtą.
  4. Kasacinis teismas, spręsdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. procesinio sprendimo teisėtumo klausimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Šveicarijos Konfederacijoje galiojantis teisinis reglamentavimas, būtent – 1889 m. Federalinis skolų išieškojimo ir bankroto statutas (toliau – FSIBS), inter alia, reglamentuojantis skolų išieškojimo procedūrą ne teismo tvarka. Priimdamas 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas nurodytu užsienio teisės aktu nesivadovavo.
  5. FSIBS II antraštinės dalies VIII skyriaus 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolų išieškojimo tarnyba (toliau – Tarnyba), gavusi prašymą pradėti skolos išieškojimo procedūrą, parengia mokėjimo reikalavimą, kuriuo skolininkas informuojamas apie teisę per 10 dienų nuo mokėjimo nurodymo įteikimo dienos pateikti prieštaravimus arba per 20 dienų sumokėti skolą (FSIBS 69 straipsnio 2, 3 dalys). Prieštaravimo pareiškimo sukeliamos teisinės pasekmės nustatytos FSIBS 78 straipsnyje – prieštaravimas sustabdo skolos išieškojimo procedūrą (1 dalis). Pagal FSIBS 79 straipsnio 1 dalį, skolininkui pareiškus prieštaravimą, kreditorius turi teisę prašyti prieštaravimą panaikinti. Prieštaravimas gali būti panaikinamas civiline arba administracine tvarka. Vienas iš FSIBS įtvirtintų prieštaravimo panaikinimo būdų – laikinas prieštaravimų panaikinimas. Laikino prieštaravimų panaikinimo teismine tvarka gali siekti kreditorius, kurio naudai skolos išieškojimo procedūra pradėta skolos pripažinimo dokumento, patvirtinto parašu, arba autentiško skolos pripažinimo dokumento pagrindu (FSIBS 82 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo šia teise, todėl Šveicarijos teismo sprendimu buvo laikinai panaikintas skolininko (suinteresuoto asmens) pareikštas prieštaravimas.
  6. Pagal FSIBS 83 straipsnio 1 dalį teismui laikinai panaikinus prieštaravimą, kreditorius, suėjus skolos mokėjimo terminui, gali prašyti areštuoti skolininko turtą arba atlikti skolininko turto inventorizaciją. Skolininkas turi teisę per 20 dienų kreiptis dėl atleidimo nuo skolos. Tais atvejais, kai skolininkas FSIBS 83 straipsnyje nustatyta teise nepasinaudoja arba jo prašymas atmetamas, laikinas prieštaravimų panaikinimas arba turto areštas, jeigu jis pritaikytas, tampa galutinis (FSIBS 83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo paminėta teise nepasinaudojo, sprendimas tapo galutiniu. Tą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Toks pripažinimas galimas tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje yra priimtas, įstatymus.
  7. FSIBS 88 straipsnyje nustatyta papildoma sąlyga, be kurios negalima teismo sprendimo dėl laikino prieštaravimo panaikinimo vykdymo pradžia – kreditorius, siekdamas priverstinio sprendimo vykdymo, ne anksčiau kaip po 20 dienų ir ne vėliau kaip po vienerių metu po mokėjimo reikalavimo įteikimo skolininkui dienos privalo kreiptis į Tarnybą ir prašyti tęsti skolų išieškojimo procedūrą.
  8. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškintu Šveicarijos teisės aktų taikymu nagrinėjamoje situacijoje, aplinkybė, įrodant Šveicarijos teismo sprendimo vykdytinumą pagal Šveicarijos teisinį reglamentavimą, yra FSIBS 88 straipsnyje nustatyta papildoma sąlyga – pakartotinis kreditoriaus kreipimasis į Tarnybą, prašant tęsti skolų išieškojimo procedūrą.
  9. Civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė duomenų, ar ji, kaip kreditorė, teismo sprendimo, kuriuo laikinai panaikinti prieštaravimai, pagrindu FSIBS 88 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė prašymą Tarnybai tęsti skolų išieškojimo procedūrą, todėl tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negalėjo nuspręsti dėl užsienio teismo sprendimo vykdytinumo. 2010 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, kaip to reikalauja FSIBS 88 straipsnis, todėl Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas yra vykdytinas. Šią aplinkybę patvirtina kartu su prašymu pridedami 2011 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. Tarnybos raštai, kurie nebuvo pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016.
  10. Užsienio teismo sprendimas Lietuvoje gali būti vykdomas, jeigu yra pripažintas, nenustačius CPK 810 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, jeigu gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi šios aplinkybės, nes Šveicarijos teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas pripažino 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, o aplinkybę, kad sprendimas yra vykdytinas pagal Šveicarijos teisę įrodo pridedamas pakartotinis 2010 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos kreipimasis į Tarnybą, kaip reikalauja FSIBS 88 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi iš esmės neišsprendė klausimo dėl 614 800 Šveicarijos frankų skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., todėl nėra ir res judicata galios šiam reikalavimui.
  11. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime prašo pareiškėjos prašymą palikti nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos, jei toks bus nustatytas, išnagrinėjus jo 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą.
  12. Pareiškėjos prašymas yra pateiktas inicijuojant tapačią civilinę bylą, kuri buvo išnagrinėta ir buvo priimtas įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
  13. Pareiškėja dar 2014 m. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl to paties Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pripažino paminėtą užsienio teismo sprendimą visa apimti, tačiau leido vykdyti tik jo dalį dėl 1 790 Šveicarijos frankų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Likusios dalies sprendimo vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas neleido, motyvuodamas tuo, kad ji neturi vykdytinumo savybės, t. y. negalėtų būti įvykdyta net ir tuo atveju, jeigu teismas duotų leidimą vykdyti visą sprendimą. Priešingai nei teigia pareiškėja, sprendimas priteisti skolą su palūkanomis nebuvo priimtas, nes, kaip matyti iš teismo sprendimo įžanginės dalies, pareiškėja pareiškė prašymą dėl turto arešto nuėmimo, taigi toks prašymas teisme ir buvo išspręstas – nuspręsta panaikinti suinteresuoto asmens prieštaravimą dėl turto arešto taikymo, kurio, beje, pareiškėja pati vėliau atsisakė ir turto areštas buvo nuimtas, pareiškėjos prašymas panaikintas (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 90-91).
  14. Kasaciniame skunde pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį skundė tuo pagrindu, kad neva teismas, leisdamas vykdyti tik sprendimo dalį, iš esmės analizavo ir revizavo teismo sprendimo turinį tiek lingvistiniu, tiek teisiniu aspektu, taip pažeisdamas CPK 810 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, neleisdamas vykdyti dalies sprendimo, anot pareiškėjos, iš esmės nusprendė, kad dalis Šveicarijos teismo sprendimo yra neteisėta, be to, nesirėmė jokia norma, draudžiančia leisti vykdyti visą sprendimą. Taigi pareiškėja ne tik nemanė, kad vienas iš jos reikalavimų buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau netgi tvirtino, kad Lietuvos apeliacinis teismas pernelyg detaliai išanalizavo ir revizavo jos prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei nusprendė dėl jo esmės.
  15. Naujai pateiktame prašyme pareiškėja laikosi pozicijos neva Lietuvos apeliacinis teismas jos reikalavimą dėl likusios teismo sprendimo dalies, kuria jai priteista 614 800 Šveicarijos frankų skola ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., paliko nenagrinėtą. Tokia pareiškėjos pozicija neatitinka tikrovės – prašyme pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą buvo prašoma pripažinti nurodytą teismo sprendimą, leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi argumentas, kad reikalavimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjai priteista skola ir palūkanos, buvo paliktas nenagrinėtas, neatitinka tikrovės, nes tokio atskiro reikalavimo nebuvo pareikšta. Be to, CPK yra aiškiai įvardinti visi pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai, tačiau nei vienas iš jų nebuvo taikytas ir paminėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje.
  16. CPK 178 straipsnis imperatyviai įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ankstesnę bylą pagal pareiškėjos prašymą, nusprendė, kad bylai teisingai ir tinkamai išnagrinėti reikalinga rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, kad tuo atveju, jeigu šalys ketina teismo procese remtis užsienio teise, jos turi pareigą pateikti teismui atitinkamų teisės normų vertinimą į valstybinę kalbą, atskleisti jų reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą pareiškėjai siūlė pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų, kad prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Šveicarijos teismo sprendimu buvo priteista skola su palūkanomis.
  17. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismai negalėjo nuspręsti dėl užsienio teismo sprendimo vykdytinumo. Tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, patvirtina antspaudas pačiame sprendime,  kad jo vykdytinumas išnykęs – pareiškėjos prašymas nutraukti vykdymą ir Tarnybos pranešimas, kad pareiškėjos prašymu ieškinys panaikinamas (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 90-91).
  18. Pareiškėjos tvirtinimas, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu jai iš suinteresuoto asmens buvo priteista skola su palūkanomis ir klausimo dėl skolos priteisimo bei vykdymo teismas iš esmės neišsprendė, yra absoliučiai nepagrįstas. Pirma, pareiškėja nei jau išnagrinėtoje byloje, nei šioje byloje neįrodė, kad nurodytu užsienio teismo sprendimu apskritai buvo sprendžiamas skolos ir palūkanų priteisimo klausimas, o byloje esantys įrodymai rodo priešingai. Antra, pati procedūra, kuomet taikomos baudžiamojo persekiojimo priemonės, rodo, kad nebuvo sprendžiamas skolos ir palūkanų priteisimo klausimas. Trečia, pateiktas prašymas Tarnybai dėl skolos išieškojimo niekaip nekeičia prašomo leisti vykdyti teismo sprendimo, o joks kitas teismo sprendimas nebuvo pateiktas. Ketvirta, pareiškėja sąmoningai nutyli, kad dėl aptariamos skolos vėliau  tarp šalių buvo sudarytas taikus susitarimas ir skola pagal jį buvo dengiama (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2016 t. 1, b. l. 154-157). Penkta, net jei pareiškėjos naujai pateikti dokumentai ir kaip nors keistų esamą situaciją, tai vis vien negalėtų būti pagrindas pradėti tapačią civilinę bylą ar savaime panaikinti įsiteisėjusius galiojančius teismų sprendimus.
  19. Pagal prašomą leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje negalėtų būti išduotas vykdomasis raštas, nes yra suėjęs vykdomo dokumento pateikimo senaties terminas (CPK 606 straipsnis). Vadovaujantis FSIBS 83 straipsnio nuostatomis Šveicarijos taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas turėjo įsiteisėti po 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, t. y. 2010 m. spalio 8 dieną, jei skolininkas nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo skolos ar jo prašymas buvo atmestas. Sprendimo gale esantis antspaudas patvirtina, kad sprendimas įsiteisėjo 2010 m. spalio 8 d.
  20. Net jei laikyti pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad sprendimo vykdytinumui reikalinga papildoma procedūra – kreditoriaus prašymo teikimas Tarybai dėl skolų išieškojimo procedūros tęsimo, ši procedūra ginčo atveju buvo atlikta 2010 m. gruodžio 2 d., t. y. gerokai daugiau nei prieš penkerius metus. Tai reiškia, kad net ir išnagrinėjus šią bylą pakartotinai ir priėmus pareiškėjai palankų sprendimas, toks sprendimas Lietuvos Respublikoje negalėtų būti vykdomas dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti suėjimo. CPK 646 straipsnis nustato, kad suėjus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, teismas neišduoda vykdomo rašto.
  21. Naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad negalėjimas pateikti pripažintą sprendimą vykdyti apskirtai daro tolimesnį bylos nagrinėjimo procesą netikslingą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016, atsisakiusi patenkinti prašymus dėl liudytojų apklausos, įrodymų išreikalavimo etc., teisėjų kolegija konstatavo, kad teismų ar arbitražų sprendimų, priimtų daugiau nei prieš penkerius metus, pripažinimas ir leidimas juos vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitiktų imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, t. y. pažeistų viešąją tvarką.

 

 

 

 

Prašymas tenkintinas.

 

  1. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata, prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas.
  2. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles.
  3. CPK 813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jis yra pripažintas šio CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. 5366822, kuriuo laikinai panaikintas prieštaravimas dėl 614 800 Šveicarijos frankų sumos su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., sumokėjimo pagal LavauxOron rajono baudžiamojo persekiojimo bylų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. išduotą mokėjimo reikalavimą.
  5. Pareiškėja nurodo, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas kartą jau buvo sprendžiamas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015 pripažinęs nurodytą užsienio valstybės teismo sprendimą, prašymą dėl leidimo jį vykdyti patenkino iš dalies – leido vykdyti tik tą sprendimo dalį, kuria pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 1 790 Šveicarijos frankų bylinėjimosi išlaidų suma. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų, nėra pagrindo išvadai, jog Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu jai (pareiškėjai) iš suinteresuoto asmens būtų priteista 614 800 Šveicarijos frankų suma bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016, nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į CPK 813 straipsnyje nustatytas užsienio valstybės teismo sprendimo leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje sąlygas, išaiškino, kad pareiškėjos prašyto leisti vykdyti teismo sprendimo vykdytinumui nustatyti aktualus Šveicarijos Konfederacijoje galiojantis teisinis reglamentavimas – konkrečiai FSIBS. Aiškindamas nurodyto teisės akto nuostatas, kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. 5366822, kuriuo laikinai panaikintas prieštaravimas dėl 614 800 Šveicarijos frankų sumos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., yra teismo sprendimas dėl atitinkamos sumos priteisimo ir jis gali būti vykdomas kilmės valstybėje, su sąlyga, jeigu kreditorius (šiuo atveju pareiškėja) įvykdė FSIBS 88 straipsnyje reglamentuotą procesinį veiksmą –  ne anksčiau kaip po 20 dienų ir nė vėliau kaip po vienerių metų po mokėjimo reikalavimo įteikimo skolininkui dienos kreipėsi į Tarnybą su prašymu tęsti skolų išieškojimo procedūrą. Kadangi pareiškėja byloje tokių duomenų nepateikė, kasacinis teismas pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
  6. Motyvuodama tuo, kad pirmiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais jos prašymas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 dalį buvo paliktas nenagrinėtas, pareiškėja teigia turinti teisę teikti tokį prašymą pakartotinai. Kartu su prašymu ji pateikė Tarybos 2011 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. raštus, kurie, pareiškėjos teigimu, įrodo, kad 2010 m. gruodžio 2 d. ji pakartotinai kreipėsi į Tarybą su prašymu tęsti skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens procedūrą, todėl nurodyta užsienio valstybės teismo sprendimo dalis yra vykdytina.
  7. Atsiliepime suinteresuotas asmuo su pareiškėjos prašymu nesutinka ir reikalauja jį palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos prašymas leisti vykdyti nurodytą užsienio teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015 nebuvo paliktas nenagrinėtas, priešingai, buvo išspręstas iš esmės, todėl esant įsiteisėjusiai ir res judicata galią įgijusiai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarčiai, pareiškėja neturi teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu prašymu.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. procesinio sprendimo motyvus dėl prašymo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. 5366822, sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nurodytas jos prašymas teismo buvo paliktas nenagrinėtas. Kita vertus, spręsti, kad įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis užkerta kelią pareiškėjai pateikti pakartotinį prašymą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą užsienio teismo sprendimo dalį, kolegija neturi pagrindo.
  9. Kaip minėta, užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo teisinė galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata, prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią. Procesiniu sprendimu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nėra sprendžiami materialieji teisiniai reikalavimai, o atliekamas patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente etc.) nustatytų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio teismo sprendimo. Kadangi tokiu procedūrinio pobūdžio sprendimu nėra sukeliami nauji materialieji teisiniai padariniai, o tik kilmės valstybėje teismo sprendimu sukeltų materialiųjų teisinių padarinių galiojimas išplečiamas į pripažįstančios valstybės teritoriją, suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis įgijo negatyvųjį res judicata poveikį (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 3 punktas), dėl ko pareiškėja negali pakartotinai reikšti prašymo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir pagal tokį jos prašymą iškelta byla turi būti nutraukta. Juo labiau, kad pirmą kartą nagrinėjant pareiškėjos prašymą leisti vykdyti nurodytą užsienio teismo sprendimą nebuvo remiamasi šio sprendimo kilmės valstybės teisiniu reglamentavimu. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje net ir nėra konstatuota, kad pareiškėjos prašymas leisti vykdyti Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria laikinai panaikintas prieštaravimas dėl 614 800 Šveicarijos frankų sumos su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., yra atmestas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išsprendus užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdytinumo Lietuvos Respublikoje klausimą ir konstatavus, kad pareiškėja nepateikė visų įrodymų, reikalingų jos prašymo išnagrinėjimui, pastaroji neprarado procesinės subjektinės teisės pakartotinai kreiptis dėl nurodytos procedūros atlikimo, kartu pateikiant papildomus duomenis, reikalingus visapusiškam klausimo dėl užsienio teismo sprendimo leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimui.  Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsisakymas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi) jau pripažintą ir kilmės valstybėje (Šveicarijos Konfederacijoje) vykdytiną užsienio valstybės teismo sprendimą vien dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų procedūrinio pobūdžio priežasčių neatitiktų užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo instituto paskirties ir esmės, taip pat bendrųjų teisės principų – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
  10. Nesutikimą su pareiškėjos prašymo patenkinimu suinteresuotas asmuo grindžia ir tuo, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu byloje Nr. 5366822 nebuvo sprendžiamas ir / ar išspręstas skolos su palūkanomis priteisimo klausimas. Šį argumentą suinteresuotas asmuo grindžia aplinkybėmis, kad civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2016 pareiškėjai teismas išaiškino, jog toks sprendimas, koks yra pateiktas (laikinai pašalinti prieštaravimus), negalės būti įvykdytas ir pagal jį negalės būti išduotas vykdomasis raštas, kad tai tėra tarpinis sprendimas ir dėl to įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu jai tikrai iš suinteresuoto asmens buvo priteista 614 800 Šveicarijos frankų suma bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Kadangi pareiškėja tokių duomenų nepateikė, teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytas užsienio valstybės teismo sprendimas tėra tarpinis sprendimas, fiksuojantis procesinį veiksmą – laikiną prieštaravimo panaikinimą, kuris akivaizdžiai neturi vykdytinumo savybės, net jei yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
  11. Kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo, apeliuodamas į pareiškėjos procesinius veiksmus, atliktus civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015, bei aplinkybę, kad nurodytoje byloje, kaip konstatavo ankstesnę bylą nagrinėję teismai, pareiškėja nepateikė Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 vykdytinumą įrodančių duomenų, nepagrįstai neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kuria buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, pasisakyta dėl užsienio teisės normų, reglamentuojančių pareiškėjos prašomo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo vykdymą kilmės valstybėje (Šveicarijos Konfederacijoje) ir konstatuota, jog Šveicarijos Konfederacijoje priimtas teismo sprendimas, kuriuo laikinai panaikinamas prieštaravimas dėl tam tikros sumos, yra teismo sprendimas dėl atitinkamos sumos priteisimo ir jis gali būti vykdomas kilmės valstybėje, su sąlyga, jeigu kreditorius įvykdo FSIBS 88 straipsnyje reglamentuotą procesinį veiksmą. Pripažinusi pareiškėjos teisę reikšti pakartotinį prašymą dėl Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir teikti įrodymus dėl FSIBS 88 straipsnyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šios nutarties 31 punkte nurodytus suinteresuoto asmens argumentus. Kaip jau buvo pažymėta, pirmą kartą spręsdamas paminėto užsienio teismo sprendimo leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą Lietuvos apeliacinis teismas netyrė tokio teismo sprendimo priėmimo procedūros etapų, tam tikrų procesinių veiksmų toje procedūroje atlikimo ar neatlikimo teisinių padarinių pagal kilmės valstybės teisinį reglamentavimą.
  12. Kaip minėta, Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Orono rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 vykdytinumui aktualų teisinį reglamentavimą nustatė ir išaiškino kasacinis teismas. Teismas nustatė, kad šio užsienio sprendimo vykdytinimo klausimas spręstinas pagal 1889 m. FSIBS, kuris reglamentuoja skolų išieškojimo procedūrą ne teismo tvarka. Pagal FSIBS II antraštinės dalies 69 straipsnio 1 dalį Tarnyba, gavusi prašymą pradėti skolos išieškojimo procedūrą, parengia mokėjimo reikalavimą. Šis dokumentas parengiamas dviem egzemplioriais – po vieną skolininkui ir kreditoriui (FSIBS 70 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo reikalavime, inter alia, nurodoma, kad skolininkas turi teisę per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos pateikti prieštaravimus arba per 20 dienų sumokėti skolą (FSIBS 69 straipsnio 2, 3 dalys). Skolininkas, norintis reikšti prieštaravimą, privalo tai padaryti per 10 dienų nuo mokėjimo reikalavimo įteikimo dienos. Prieštaravimas sustabdo skolos išieškojimo procedūrą (FSIBS 78 straipsnio 1 dalis). Pagal FSIBS 79 straipsnio 1 dalį, skolininkui pareiškus prieštaravimą, kreditorius turi teisę prašyti prieštaravimą panaikinti. Vienas iš FSIBS įtvirtintų prieštaravimo panaikinimo būdų – laikinas prieštaravimų panaikinimas. Laikino prieštaravimų panaikinimo teismine tvarka gali siekti kreditorius, kurio naudai skolos išieškojimo procedūra pradėta skolos pripažinimo dokumento, patvirtinto parašu, arba autentiško skolos pripažinimo dokumento pagrindu (FSIBS 82 straipsnio 1 dalis). Pagal FSIBS 83 straipsnio 1 dalį teismui laikinai panaikinus prieštaravimą, kreditorius, suėjus skolos mokėjimo terminui, gali prašyti areštuoti skolininko turtą arba atlikti skolininko turto inventorizaciją. Skolininkas turi teisę per 20 dienų kreiptis dėl atleidimo nuo skolos; ši procedūra vykdoma ordinarinio proceso būdu (2 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas FSIBS 83 straipsnyje nustatyta teise nepasinaudoja arba jo prašymas atmetamas, laikinas prieštaravimų panaikinimas arba turto areštas, jeigu jis pritaikytas, tampa galutinis (FSIBS 83 straipsnio 3 dalis). FSIBS 88 straipsnyje nustatyta papildoma sąlyga, be kurios negalima teismo sprendimo dėl laikino prieštaravimo panaikinimo vykdymo pradžia, – kreditorius, siekdamas priverstinio sprendimo vykdymo, ne anksčiau kaip po 20 dienų ir nė vėliau kaip po vienerių metų po mokėjimo reikalavimo įteikimo skolininkui dienos privalo kreiptis į Tarnybą ir prašyti tęsti skolų išieškojimo procedūrą.
  13. Šios ir civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 duomenys patvirtina, kad Lavaux- Oron rajono baudžiamojo persekiojimo bylų skyrius 2010 m. gegužės 3 d. baudžiamojo persekiojimo byloje Nr. 5366822 išdavė pareiškėjai mokėjimo reikalavimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens buvo reikalaujama sumokėti pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 12-14). Nurodytas procesinis dokumentas buvo priimtas 2009 m. birželio 26 d. skolos pripažinimo akto, kuriuo suinteresuotas asmuo patvirtino, kad yra skolininkas pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir įsipareigojo ją sumokėti ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 26 d., pagrindu (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 18-19). Lavaux-Orono rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. 5366822, kuriuo laikinai panaikintas prieštaravimas dėl 614 800 Šveicarijos frankų sumos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 14-18), patvirtina, kad suinteresuotas asmuo įgyvendino FSIBS 78 straipsnyje nustatytą teisę pateikti prieštaravimus dėl mokėjimo reikalavimo, kad pareiškėja atitinkamai paprašė laikinai panaikinti suinteresuoto asmens prieštaravimus ir kad toks jos prašymas buvo patenkintas (FSIBS 79 straipsnis). Prie pakartotinai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto prašymo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lavaux-Orono rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. 5366822 pareiškėja pridėjo įrodymus, iš kurių matyti, kad 2010 m. gruodžio 2 d. jos atstovas kreipėsi į  Lavaux-Orono baudžiamojo persekiojimo skyrių, prašydamas toje pačioje byloje Nr. 5366822 priimtų procesinių sprendimų pagrindu nedelsiant laikinai areštuoti suinteresuoto asmens turtą (b. l. 7-10, 20-33). Nors Lavaux-Orono apygardos teismo kanceliarijos 2011 m. balandžio 6 d. išvada dėl turto arešto neuždėjimo pareiškėja buvo informuota, kad jos 2010 m. gruodžio 2 d. reikalavimas dėl turto arešto suinteresuotam asmeniui taikymo negalėjo būti įvykdytas dėl to, kad pastarasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos adresu ch. Verriere 16, Paudex, kad šiuo metu jo gyvenamoji vieta užsienyje nėra žinoma (b. l. 23-25), teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas FSIBS nuostatas, sprendžia, kad Lavaux-Orono rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu byloje Nr. 5366822 nustatytas laikinas prieštaravimo panaikinimas tapo galutinis, o pareiškėja įvykdė FSIBS 88 straipsnyje nustatytą sąlygą, jog nurodytas teismo sprendimas taptų vykdytinu. Pagal anksčiau aptartą Šveicarijos Konfederacijoje galiojančią skolų išieškojimo procedūrą, kreditorei atlikus privalomąjį procedūros reikalavimą ir pateikus prašymą tęsti išieškojimą, vykdytinu tampa procedūros pradžioje Tarnybos išduotas mokėjimo reikalavimas.
  14. Išvadą, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. 5366822  yra vykdytinas jo kilmės valstybėje, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015 pateiktas Naujosios Lugano konvencijos V priede nustatytas standartinės formos pažymėjimas (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 112-114). (CPK 185 straipsnis), kuris išduodamas konvencijos 54, 58 straipsnių pagrindu. Nurodytos normos nustato, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje buvo priimtas teismas sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda konvencijos V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą (54 straipsnis); susitarimas, kurį teismas patvirtino vykstant bylos nagrinėjimui ir kuris yra vykdytinas šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje jis buvo priimtas, turi būti vykdomas šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią kreipiamasi tokiomis pat sąlygomis kaip dėl autentiškų dokumentų (58 straipsnis). Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje atsisakė vadovautis nurodytu dokumentu, motyvuodamas tuo, kad Naujoji Lugano konvencija Šveicarijos Konfederacijai įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. ir taikytina tik po jos įsigaliojimo kilmės valstybėje pradėtiems teismo procesams, o Lietuva nebuvo ankstesnės – 1988 m. Lugano konvencijos dalyvė, kolegijos nuomone, nurodyti tarptautinių teisės aktų taikymo reikalavimai nepaneigia aptariamo dokumento įrodomosios vertės. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo kilmės valstybės (Šveicarijos Konfederacijos) teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. priimto sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti netaikoma Naujojoje Lugano konvencijoje nustatyta procedūra patvirtina tik faktą, jog būtent tik šios procedūros taikymui Lietuvos Respublikai nėra privalomas  pareiškėjos pateiktas tarptautinės konvencijos pagrindu išduotas standartinės formos pažymėjimas. Tačiau Šveicarijos Konfederacijos teismo pagal Naująją Lugano konvenciją išduotas standartinės formos pažymėjimas neabejotinai patvirtina faktą, jog teismo sprendimo kilmės valstybė pripažįsta ir patvirtina  Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 vykdytinumo savybę šio sprendimo kilmės valstybėje. Tuo remiantis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu, patvirtinančiu ginčo teismo sprendimo vykdytinumu jo kilmės valstybėje.
  15. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus bei aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-8-186/2015 Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Nr. 5366822 buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja abi CPK 813 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos patenkinti pareiškėjos prašymą ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 dalį, kuria suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų sumą bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.
  16. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad 2012 m. tarp šalių buvo sudarytas taikus susitarimas (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 t. 1, b. l. 154-157), pagal kurį suinteresuotas asmuo dengė pareiškėjai skolą.
  17. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procedūros metu nėra tikrinamas teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo faktas. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu CPK LVIII skyriuje nenustatyta kitaip. Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės arbitražo sprendimą, išduodamas vykdomasis raštas, kuris išsiunčiamas išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą pastarasis nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (CPK 774 straipsnis). Šį vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas) arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis būtų įvykdęs pareiškėjai dalį prievolės, aptariamos šioje byloje. Iš civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015 medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo pradėta ne viena procedūra dėl atitinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymo, todėl vien suinteresuoto asmens nurodytoje byloje pateiktas 2012 m. kovo 8 d. Lozanos notaro raštas, kuriame nurodoma, jog pareiškėja gavo 200 000 Šveicarijos frankų, bei 2010 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimai, kuriais suinteresuotas asmuo pervedė pareiškėjai į sąskaitą 50 000 Šveicarijos frankų sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas paskolos grąžinimas (civilinės bylos Nr. 2T-8-186/2015, b. l. 88-93), per se nesudaro pagrindo kolegijai spręsti apie būtent dalies Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendime suinteresuotam asmeniui nustatytos prievolės įvykdymą (CPK 185 straipsnis). Pavyzdžiui, dokumentuose (c. b. Nr. 2T-8-186/2015, t. 1, b. l. 90-91), kuriais savo poziciją grindžia suinteresuotas asmuo, nurodomas visai kitas bylos numeris (bylos Nr. 5749927), nei bylos, kurioje priimtas prašomas leisti vykdyti užsienio valstybės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas (bylos Nr. 5366822). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo pareiškėjos prašomą Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. 5366822 dalį leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje mažesniu mastu, nei nustatytas šiame užsienio teismo sprendime.
  18. Suinteresuoto asmens teigimu, pagrindą atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje aptariamą užsienio teismo sprendimo dalį sudaro ir tai, kad pagal tokį sprendimą Lietuvos Respublikoje negalėtų būti išduotas ir pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, kadangi CK 606 straipsnio 2 dalis nustato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Net jei ir būtų pagrindas manyti, kad pareiškėja 2010 m. gruodžio 2 d. atliko šio sprendimo vykdytinimui kilmės valstybėje reikalingus procesinius veiksmus, nuo šių veiksmų atlikimo ir nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo gerokai daugiau nei penkeri metai, todėl net ir patenkinus pareiškėjos prašymą, nurodytas užsienio teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje negalėtų būti vykdomas dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti suėjimo. Teisėjų kolegija su tokia suinteresuoto asmens pozicija nesutinka.
  19. CPK 813 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pripažinti užsienio teismų sprendimai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi pagal CPK VI dalies taisykles. Taigi, viena vertus, suinteresuotas asmuo pagrįstai apeliuoja į bendrąsias CPK nustatytas vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, kurios, be kita ko, įtvirtina, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis), kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas (CPK 646 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, sutikti su suinteresuotu asmeniu, kad klausimas dėl galimybės įvykdyti užsienio teismo sprendimą pripažįstančioje valstybėje turėtų būti sprendžiamas pagal užsienio teismo sprendimo įsiteisėjimo kilmės valstybėje momentą, kolegija neturi pagrindo. Užsienio teismo sprendimo teisinė galia išplečiama iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką nuo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą įsiteisėjimo dienos (CPK 812 straipsnio 1 dalis, 813 straipsnio 4 dalis). Taigi nuo nurodyto momento atsiranda teisė atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikoje pripažinto ir vykdytino užsienio teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdymo senaties terminas vykdomajam dokumentui pagal Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų sumą su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, mokėtinomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., nėra pasibaigęs.
  20. Net ir pripažįstant, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas šiuo atveju turėtų būti pradėtas skaičiuoti pagal užsienio teismo sprendimo įsiteisėjimo jo kilmės valstybėje momentą, pažymėtina, kad Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo metu (pagal FSIBS 83 straipsnio nuostatas, šis taikos teismo sprendimas įsiteisėjo po 20 dienų nuo jo priėmimo, t. y. 2010 m. spalio 8 d.), galiojusi nurodyto CPK straipsnio redakcija nustatė 10 metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, kuris nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios ar pakeitimas nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant. Šios taisyklės taikomos ir procesinių teisių įgyvendinimo srityje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. A2-2-381/2012). Be to, pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2016; 2016 m. rugse?jo 28 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-3-421- 415/2016)

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Patenkinus prašymą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Nr. 5366822 dalį, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (banko sąskaitos išrašas, sąskaita už teisines paslaugas) įrodo, kad pareiškėja šiame procese patyrė 1 000 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose  nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistinos pareiškėjai L. J. (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš suinteresuoto asmens A. G..
  2. Atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą įpareigoti pareiškėją sumokėti 4 500 Eur dydžio užstatą suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui (CPK 794 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 813-815 straipsniais, 794 straipsniu

 

n u t a r i a:

 

Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria suinteresuotas asmuo A. G. (A. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) įpareigojamas sumokėti pareiškėjai L. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir 5 procentų metines palūkanas, mokėtinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. G. (A. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

           Netenkinti suinteresuoto asmens prašymo įpareigoti pareiškėją sumokėti 4 500 Eur dydžio užstatą suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                  Artūras Driukas

             

                                                                                                                              Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                              Alvydas Poškus

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2T-8-186/2015
  • 3K-3-95-695/2016
  • CPK 810 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 606 str. Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • 2T-54-381/2016
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 813 str. Vykdytinumas
  • CPK 774 str. Vykdomųjų raštų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarka
  • A2-2-381/2012
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 794 str. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą