Civilinė byla Nr. B2-1160-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00739-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.1; 3.4.3.2; 3.4.3.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minvija“ direktoriaus M. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Minvija“,

n u s t a t ė:

UAB „Minvija“ direktorius M. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Minvija“; paskirti UAB „Minvija“ restruktūrizavimo administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; nustatyti 4400 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmatą, tame tarpe 3000 Eur (be PVM) atlyginimą administratoriui, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti šešių mėnesių UAB „Minvija“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą; nustatyti, kad iš UAB „Minvija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB gali būti panaudota 39 900 Eur be PVM dydžio suma kas mėnesį einamosioms įmokoms mokėti. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Minvija“ užsiima krovinių gabenimu transportu tarptautiniais maršrutais. Nuo įkūrimo pradžios buvo vykdoma veikla Rusijos rinkoje, tačiau dėl pradėto taikyti daugelio produktų importo embargo įmonė savo veiklą perorientavo į Europos rinką. 2015 metais pagrindinis įmonės transporto paslaugų pirkėjas tapo Vokietijos įmonė, kurioje nukreiptas visas UAB „Minvija“ transportas. Įmonės veiklą stipriai įtakojo pasikeitusi ekonominė ir politinė situacija, prasidėjęs Rusijos embargas, dėl ko vežėjams dirbti Rytų šalyse tapo rizikinga ir nerentabilu. Bendrovė negalėjo greitai persiorientuoti į Vakarų rinką, o dėl daugelio vienu metu Lietuvos vežėjų bandymo įsitvirtinti Vakarų rinkoje, padidėjo konkurencija ir atitinkamai krito pelningumas. Siekdama vykdyti turimas sutartis ir išvengti didesnių nuostolių dėl baudų ir delspinigių, bendrovė pardavinėjo turimą techniką, o gautomis lėšomis dengė skolas lizingo bendrovėms. Skolos lizingo bendrovėms sumažintos iki minimumo, tačiau bendrovė patyrė nuostolių, kadangi šiuo metu transporto priemonių kainos yra kritusios. Sutrikus bendrovės pinigų srautams pradėjo nepakakti apyvartinių lėšų laiku vykdyti įsipareigojimus visiems kreditoriams. Šios aplinkybės lėmė, kad įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos ir užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikį vykdymą. Vis dėlto įmonė tęsia veiklą. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, įmonei būtų sudarytos galimybės tęsti savo veiklą bei generuoti pajamas. Įmonė turėtų galimybę ne tik visiškai įvykdyti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). 

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Kaip minėtas, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Iš UAB „Minvija“ direktoriaus M. R. pateikto 2015 m. spalio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės įmonė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 220 294 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 640 Eur, trumpalaikio turto už 219 654 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 387 635 Eur. 2015 m. spalio 31 d. balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 321 905 Eur. Nors pareiškėjas nurodo, kad pagal 2015 m. spalio 31 d. sudarytą UAB „Minvija“ kreditorių sąrašą pradelstos skolos sudaro tik 99 509,93 Eur, tačiau klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjimo dienai šis sąrašas su jame nurodytomis atsiskaitymų datomis įrodo esant pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams už 159 163,67 Eur sumą. Nors kreditorių sąraše nurodoma, kad skola Sodrai sudaro 10 808,94 Eur, o iš jos pradelsta suma yra 8 659 Eur, tačiau viešai skelbiamais Sodra duomenimis UAB „Minvija“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 13 803,41 Eur ir iš jos 0,00 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs kas laikytina, kad pradelsta skola šiai institucijai yra ne 8 659 Eur, o 13 803,41 Eur. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad ilgalaikis turtas sudaro 14 800 Eur, tačiau šiuos duomenis paneigia 2015 m. spalio 31 d. balansas, kuriame nurodyta, kad bendrovė ilgalaikio turto turi tik už 640 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo 2013 metų bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 736 170,64 Eur siekė pusę turto vertės 1 376 037,42 Eur, o 2014 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 482 761,53 Eur, o  viso įmonės turto vertė siekė 781 406,11 Eur.

Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovės įmonės 2015 m. spalio 31 d. balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 220 294 Eur, o pradelsti įsipareigojimai –ne mažiau nei 159 163,67 Eur, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenyse 2.2 punkte nurodoma, kad bendrovės materialųjį turtą sudaro transporto priemonės, kurių vertė nurodyta 14 200 Eur, tačiau 2015 m. spalio 31 d. balanso duomenimis įmonės transporto priemonių vertė nenurodyta. VĮ Regitra duomenimis atsakovės vardu įregistruotos tik dvi transporto priemonės (Audi A4 Avant 1999 metų ir Tauras 700-02S 2006 metų), kurioms taikomi apribojimai, t. y. draudžiama išregistruoti arba pakeisti jų savininką. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Minvija“ balanse nurodyti duomenys nėra tikslūs. 2015 m. spalio 31 d. atsakovės pagrindinį turtą sudarė trumpalaikis turtas 219 654 Eur iš kurio 188 462 Eur pirkėjų įsiskolinimas. Atsakovė nurodo, kad debitorių skolos sudaro 188 462,14 Eur. Tačiau pateiktame debitorių sąraše dalis debitorių (UAB „Aidrita“, UAB „Forest brothers“, UAB „Airis LT“) Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis yra bankrutuojančios, kas sumažina tikimybę, kad šių debitorių įsiskolinimai bus grąžinti. Taip pat nėra neginčijamų įrodymų, kad ir iš kitų debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodoma, kad persiorientavimas dirbti vakarų rinkoje yra pagrindinis žingsnis siekiant ilgalaikių perspektyvų atkurti pelningą veiklą. Kreiptasi dėl mokestinės paskolos į VMI prie LR FM siekiant išdėstyti dėl grąžintų transporto priemonių (mokėtinas PVM) susidariusį įsiskolinimą ilgesniam terminui. Pasirašytos sutartys ir vykdoma ekspedijavimo veikla, uždirbamos pajamos. Atsižvelgiant į pasikeitusį veiklos modelį numatoma naudotis numotomis transporto priemonėmis. Restruktūrizavimo metu numatoma didinti darbuotojų skaičių, bus priimami vairuotojai, sukurti du transporto vadybininkų etatai. Nors nurodoma, kad bus didinamas darbuotojų skaičius, tačiau 2015 m. spalio 31 d. UAB „Minvija“ darbuotojų buvo 9, o klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjimo dienai Sodros duomenimis apdraustų asmenų skaičius tik 4. Tai patvirtina, kad atsakovė ne tik kad nebandė išsaugoti esamus darbuotojus, bet dalį jų atleido. Verslo plane abstrakčiai nurodyta, kad bendrovė naudosis nuomotomis transporto priemonėmis, tačiau nepateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys, duomenys apie ketinimą sudaryti tokias sutartis). Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad yra pasirašytos sutartys, tačiau 2015 m. spalio 31 d. balanse nenurodyta kiek lėšų sudaro nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais. Iš atsakovės pateikto vykdomų sutarčių sąrašo matyti, kad tik dalis sutarčių yra susijusios su krovinių gabenimu ar ekspedijavimo veikla. Į bylą pateiktos tik dvi sutartys pagrindžiančios atsakovės vykdomos veiklos egzistavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, duomenų, kad sutarčių vykdymas gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kad deda pastangas surasti naujų klientų pasirašant sutartis dėl paslaugų teikimo, kurios leistų plėtoti atsakovės veiklą. Prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri 2013, 2014 metais buvo nuostolinga (2013 metais įmonė patyrė 162 098,30 Eur; 2014 metais įmonė patyrė 191 609,42 Eur nuostolių), paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti teiginiai apie veiklos perorientavimą, jos optimizavimą vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktūs. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Minvija“ (įmonės kodas 159943792, registracijos adresas: Liuksemburgo aklg. 10, Kaunas, veiklos adresas: Raudondvario pl.107, Kaunas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Minvija“ (įmonės kodas 159943792, registracijos adresas: Liuksemburgo aklg. 10, Kaunas, veiklos adresas: Raudondvario pl.107, Kaunas) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 39 900 Eur.

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Minvija“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams Marekui Petrovskiui, Raimundui Stanislauskui, Sauliui Užkuraičiui, Gaivilei Kunickienei, Audronei Adomaitienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja              Aušra Baubienė