Civilinė byla Nr. e2A-2286-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32311-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.20.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2694-534/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,New Zeland advance European trading group“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Karolinos turas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,New Zeland advance European trading group“ 4955,26 Eur skolą už komunalines paslaugas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė nuo 2015 m. gruodžio naudojasi patalpomis Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116. Nurodė, kad negyvenamosios patalpos iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo atsakovės žinioje. Ieškovė už komunalines paslaugas pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį jų – sumokėjo 3237,57 Eur ir liko skolinga 4955,26 Eur. Atsakovė sumokėdamas dalį skolos sutiko su įsiskolinimu, neginčijo kitų sąskaitų, neginčijo aplinkybių, kad naudojosi patalpomis, todėl privalo sumokėti skolą už komunalines paslaugas. Ieškovės įrodymai yra ieškovės buhalterijos išrašytos sąskaitos, aplinkybė, kad dalį skolos atsakovė ieškovei sumokėjo ir atsakovės sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis.
2. Atsakovė UAB ,,New Zeland advance European trading group“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui nei nuomos sutarties, nei kitų įrodymų dėl naudojimosi patalpomis, neapmokėtų suteiktų komunalinių paslaugų sutarčių sąskaitų. Į bylą pateikta tik 2014 m. lapkričio 11 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2014-11-11/K01, o 2014 m. lapkričio 18 d. preliminarioji sutartis nepateikta. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. preliminariosios sutarties Nr.2014-11-11/K01 4.7, 4.8. punktai nustato atsakovei pareigą apmokėti už komunalines paslaugas pasirašius turto priėmimo-perdavimo aktą. Kadangi toks aktas nepasirašytas, atsakovė prievolės mokėti komunalinius mokesčius neturi. Teigia, jog ieškovė ieškinį grindžia sutartimi ir prielaidomis, kylančiomis iš ieškovės surašytų PVM sąskaitų-faktūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės UAB ,,New Zeland advance European trading group“ naudai iš ieškovės UAB ,,Karolinos turas“ 844 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas sutartiniais įsipareigojimais pagal 2014 m. lapkričio 18 d. preliminarią sutartį, kurios ieškovė nepateikė. Pagal 2014 m. lapkričio 11 d. preliminarią sutartį Nr. 2014-11-11/K01 prievolė mokėti komunalinius mokesčius kyla pardavus patalpas atsakovei ir faktiškai perdavus patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovės nėra konkrečiai nurodyta ir padaryti paskaičiavimai už konkrečias paslaugas - sunaudotą elektrą, vandenį, kitas paslaugas. Nuomos, panaudos sutartis tarp juridinių asmenų turi būti rašytinės formos. Tokių sutarčių ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė nekilnojamojo turto registro išrašų, todėl neaišku, kam priklausė patalpos Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116. Neįrodyta ieškovės nuosavybės teisė į patalpas ir atsakovei tenkanti prievolė mokėti ieškovei už komunalines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš UAB „New Zeland advance European trading group“ 4955,26 Eur UAB „Karolinos turas“ naudai, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad:
5.1. teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, be pagrindo faktiškai atleido atsakovę nuo prievolės sumokėti už gautas komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas, kurias elektros, vandens, šilumos tiekėjams bei pastatą administruojančiai įmonei sumokėjo ieškovė. Teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, pažeidė CPK 1.5 straipsnio 4 dalį;
5.2. neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ieškovė ieškinį grindė išimtinai 2014 m. lapkričio 11 d. tarp šalių sudaryta preliminaria daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ir iš jos kilusia prievole atsakovei mokėti ieškovei už komunalines paslaugas. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovė nuo 2015 metų gruodžio mėnesio naudojosi patalpomis, esančiomis Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116 ir tai patvirtina skolininkės sudarytos nuomos sutartys su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė dalį jai suteiktų paslaugų apmokėjo (apmokėta suma 3237,57 Eur). Ieškovė vykdė prievolę už atsakovę ir apmokėjo komunalines paslaugas suteikusioms įmonėms už skolininkę. Šiuo atveju paslaugų gavėjas buvo atsakovė, už ją sumokėjo ieškovė, todėl, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti padengti skolą, kuri ieškinio pareikšimo dienai sudarė 4955,26 Eur. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Iš teismo sprendimo seka, kad šio faktinio pagrindo teismas nenagrinėjo ir CK 6.50 straipsnio 1 dalies netaikė;
5.3. atsakovė neneigė fakto, kad UAB „Karolinos turas“ už atsakovės naudojamas minėtas patalpas apmokėjo komunalines, administravimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Be to, nei atsakovė, nei jos atstovas neneigė, kad jos naudojamoms patalpoms buvo teikiamos komunalinės ir administravimo paslaugos, t. y. buvo tiekiama šiluma, vanduo, elektra ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „New Zeland advance European trading group“ ieškinį trečiajam asmeniui - bendrovei „Brednet“, kuri patalpas (projektinis Nr.102, esančias Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2) nuomojosi iš atsakovės. Teismas iš minėtos bendrovės UAB „New Zeland advance European trading group“ naudai priteisė 23379,30 Eur, tame tarpe ir už komunalines ir administravimo paslaugas. Ieškovė prašė išreikalauti šią bylą, nes joje yra įrodymai - atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios minėtas aplinkybes, pridėjo teismo sprendimą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas šio prašymo nenagrinėjo, o dėl sprendimo ir PVM sąskaitos-faktūros sprendime nepasisakė, t. y. šių įrodymų nevertino. Šios aplinkybės tvirtina faktą, kad atsakovė už suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas, teiktą vandenį, elektrą bei šilumą iš bendrovės „Brednet“ prisiteisė reikalaujamas sumas, ieškovei šių pinigų nesumokėjo ir gavo dvigubą turtinę naudą;
5.4. ieškovė nereiškė ieškinio tuo pagrindu, kad atsakovė turi mokėti minėtas išlaidas ieškovei, kaip patalpų savininkei ar nuomotojai, dėl to teismo motyvai, kad nepateikti atitinkami įrodymai reikšmės neturi. Ieškovė pateikė į bylą inžinerinių komunikacijų techninio aptarnavimo sutartį, šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo laikiną sutartį, iš kurių matyti, kad komunalinės ir administravimo paslaugos tiekiamos centralizuotai visam pastatui - daugiabučiam namui, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje. Už šias paslaugas apmoka ieškovė UAB „Karolinos turas“. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Tai patvirtina ir faktas, kad už šias paslaugas atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas-faktūras 3237,57 Eur sumai;
5.5. byloje esančios 2014 m. lapkričio 11 d. sutarties 4.8 punkte pasakyta, kad sutarties 4.7 punkte nurodytas eksploatacines išlaidas, paskaičiuotas už kiekvieną kalendorinį mėnesį pirkėjas įsipareigoja mokėti pirkėjo ir minėtų įmonių sudarytose sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Tuo atveju, jeigu pirkėjas nebus sudaręs pastato šildymo, karšto vandens ir šilumos paskirstymo sistemų priežiūros sutarties ir (ar) pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo sutarties, 4.7 punkte numatytas išlaidas pirkėjas įsipareigoja mokėti minėtoms įmonėms pagal pastarųjų pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 30 dienos. Teismas netinkamai aiškino šias sutarties sąlygas, nes jos liečia atsakovės prievolę ne ieškovei, bet paslaugas, vandenį bei šilumą teikiančioms įmonėms. Ieškovė ieškinį reiškė tuo pagrindu, kad šią prievolę įvykdė už atsakovę. Atsakovei ši prievolė atsirado fakto pagrindu - ji nuo 2015 metų faktiškai šias patalpas turėjo savo žinioje. Šias patalpas ieškovė atsakovei perdavė preliminarių prikimo-pardavimo sutarčių pagrindu, tikėdama, kad atsakovė šias patalpas iš ieškovės nupirks, bet atsakovė per sutartyse nustatytą terminą jų nenupirko, o išnuomojo tretiesiems asmenims ir gavo turtinę naudą. Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėtas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas UAB „New Zeland advance European trading group“ ieškinys ir iš patalpų Nr.102 nuomininkės UAB „Brednet“ priteista 23379,30 Eur;
5.6. teismas išvadą dėl ieškinio neįrodytinumo padarė neįvertinęs įrodymų visumos. Atsakovė gynėsi nuo ieškinio nurodydama vienintelę aplinkybę, jai patalpos nebuvo perduotos pagal priėmimo-perdavimo aktą, o prievolė mokėti mokesčius pagal sutarties 4.7 punktą atsirastų šalims pasirašius turto priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė šią sąlygą aiškina sau naudinga linkme, siekdama išvengti mokesčių, kurių dalį sumokėjo. Vadinasi, atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino prievolę. Be to, atsakovė pati reikalavo iš UAB „Brednet“ apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Tai patvirtina jos 2019 m. balandžio 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija NZ Nr.00396 bei paminėtas teismo sprendimas. Atsakovė neginčijo nei ieškovės buhalterinės pažymos, nei PVM sąskaitų faktūrų, kuriose yra nurodytas skolos dydis, nesutikimo su apskaičiavimu nereiškė, savo skaičiavimų nepateikė, ieškinio dėl 3237,57 Eur išreikalavimo iš UAB „Karolinos turas“ nereiškė;
5.7. atsakovei pripažinus prievolę mokėti mokesčius, dalį jų sumokėjus, po to dėl nepaaiškinamų priežasčių staiga nustojus mokėti, teismas pripažino, kad tokios prievolės atsakovė neturi. Tokia išvada akivaizdžiai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Be to, teismas vertino 2014 m. lapkričio 11 d. sutartį, kuri yra pasibaigusi. LITEKO informacinės sistemos duomenimis tai pripažinta 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.e2-1241-1097/2020.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
6.1. sulaukusi nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė savo reikalavimo pagrindą pakeitė ir skunde nurodo, jog atsakovės prievolė mokėti komunalinius mokesčius kyla ne pagal 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. preliminariąsias sutartis, o ieškinyje pateiktomis aplinkybėmis, pagal kurias, atsakovė neva nuo 2015 m. gruodžio mėnesio naudojosi ginčo patalpomis. Ieškovė skunde jau teigia, jog teismas vertino jau pasibaigusią 2014 m. lapkričio 11 d. sutartį, nors pati šia sutartimi rėmėsi ieškinyje ir nurodė šią sutartį kaip savo ieškinio pagrindą. Pakeisdama ieškinio pagrindą jau po bylos išnagrinėjimo ir pateikdama skundą teismui su nauju pagrindu, ieškovė pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikė formaliųjų reikalavimų bei piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis;
6.2. teismas priimdamas sprendimą tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai ieškovės pateiktos atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Brednet“ neva išrašytos 2019 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitos-faktūros (toliau – sąskaita) nevertino kaip tinkamo įrodymo. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti jos kilmės. PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta, todėl negalima nustatyti ar apskirtai tokia PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta pačios atsakovės, taip pat nepateikta ir šios sąskaitos siuntimo ar gavimo duomenys. Byloje nėra jokių duomenų iš kur šis dokumentas atsirado ir ar nors vienas ieškovės minimas asmuo šią sąskaitą gavo. Atsižvelgiant į tai, šis dokumentas negali būti laikomas ir vertinamas kaip ieškovės poziciją neva pagrindžiantis įrodymas;
6.3. ieškovė teigia, jog atsakovė patalpomis Nr. 102 ir Nr. 116 faktiškai naudojosi nuo 2015 m., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tame tarpe ir 2014 m. lapkričio 18 d. preliminariosios sutarties, pagal kurią grindė savo reikalavimus dėl skolos atlyginimo. Teigia, jog 2014 m. lapkričio 18 d. preliminarioji sutartis iš pat pradžių buvo sudaryta su UAB „Techninio serviso projektai“. Dėl šios sutarties galiojimo ieškovė dalyvavo kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2A-572-368/2020), kuriame UAB „Techninio serviso projektai“ reikalavo iš ieškovės nutraukti sutartį, kurios pagrindu atsakovė su UAB „Techninio serviso projektai“ tarėsi dėl patalpų esančių Sausio 13 – osios g. Nr. 2 pažymėtų Nr. 2. ir taikyti restituciją – priteisti iš ieškovės UAB „Techninio serviso projektai“ sumokėtą 4344,30 Eur avansą. Šiaulių apygardos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą bei pripažino sutartį negaliojančia ir taikė restituciją (Priedas Nr. 2). Iškovė buvo sudarius su UAB „Techninio serviso projektai“ sutartį, kuri buvo tapati 2014 m. lapkričio 18 d. preliminariajai sutarčiai, tačiau jokio reikalavimo UAB „Techninio serviso projektai“ nereiškia;
6.4. atsakovė iki šiol nežino, kokiu pagrindu ieškovė yra apskaičiavusi skolą už komunalines paslaugas patalpose Nr. 102 ir Nr. 116. Ieškovė savo reikalavimo nėra pagrindusi jokiais įrodymais, t. y. nėra pateikti jokie mėnesiniai skaitiklių parodymai, iš kurių matytųsi, kad būtent atsakovė minėtosiomis patalpomis naudojosi. Taip pat atsakovei nėra žinoma konkretūs komunalinių mokesčių paskaičiavimai už elektros energiją, vandenį bei šilumą bei iš kur susidarė būtent ieškovės nurodoma tariama skola. Byloje nėra jokių duomenų už kokias konkrečiai patalpas ir jų tariamą naudojimąsi yra susidariusi tariama skola už komunalines paslaugas;
6.5. ieškovė ieškinyje teigė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu įvykdė prievolę komunalinių paslaugų tiekėjams už atsakovę, tačiau nėra pateikusi jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, kurie pagrįstu, jog būtent ieškovė prievolę už atsakovę būtų įvykdžiusi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB ,,Karolinos turas“ ieškinys atsakovei UAB ,,New Zeland advance European trading group“ dėl skolos priteisimo.
10. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB ,,Karolinos turas“ (pardavėjos) su UAB ,,Techninio serviso projektai“ (pirkėjo) sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18/K02 ir Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-572-368/2020. Nurodė, kad ieškinyje minima 2014 m. lapkričio 18 d. sutartis buvo sudaryta su UAB ,,Techninio serviso projektai“, tačiau ieškovė šiai bendrovei jokio reikalavimo dėl skolos už komunalines paslaugas nereiškia. Nurodė, kad dėl šios sutarties galiojimo ieškovė dalyvavo kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme Nr. e2A-572-368/2020. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikta Šiaulių apygardos teismo nutartis.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė galėjo šiuos rašytiniu įrodymus pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neprijungia jų prie bylos, o LITEKO duomenys teismui ir ginčo šalims yra prieinami (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
12. Teisme taip pat gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prie blos prijungti viešai prieinamą naujienų portalo „Verslo žinios“ straipsnį, kuriame yra informacija apie UAB „Karolinos turas“ veiklą. Nurodė, kad UAB „New Zeland Advance European Trading Group“ nori atkreipti teismo dėmesį apie UAB „Karolinos turas“ nesąžiningai vykdomą veiklą, klientų klaidinimą ir apskritai verslo modelį, kuris nukreiptas būtent į galimą apgaulę ir nesąžiningumą tiek klientų, tiek esamų ar buvusių partnerių atžvilgiu.
13. Kadangi ieškovės pateikta informacija su nagrinėjamos bylos ginču nėra susijusi, teisėjų kolegija atsakovės prašymą dėl viešai prieinamo naujienų portalo „Verslo žinios“ straipsnio prijungimo atmeta.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės UAB ,,New Zeland advance European trading group“ pareigos atsiskaityti už patalpoms, esančioms Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116, suteiktas komunalines paslaugas.
15. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl komercinių patalpų, esančių Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, pardavimo buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys: 2014 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2014-11-11/K01 tarp ieškovės UAB ,,Karolinos turas“ (pardavėjos) ir atsakovės UAB ,,New Zeland advance European trading group“ (pirkėjos); 2014 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2014-11-18/K02 tarp UAB ,,Karolinos turas“ (pardavėjos) su UAB ,,Techninio serviso projektai“ (pirkėjo). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike nurodė, jog UAB ,,New Zeland advance European trading group“ ir UAB ,,Techninio serviso projektai“ yra susijusios bendrovės, kurioms vadovauja tas pats direktorius M. R., patalpos, dėl kurių buvo susitarta preliminariąja sutartimi Nr. 2014-11-18/K02, yra tapačios turtui - komercinėms patalpoms, esančioms Sausio 13-osios g. 2-116, Vilnius (bendras plotas 200,66 kv. m), dėl kurio buvo sudaryta kita preliminarioji Sutartis Nr. 2014-11-11/K01 tarp ieškovės ir UAB ,,New Zeland advance European trading group“.
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 1 d. komercinės patalpos, esančios Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116 buvo atsakovės žinioje, atsakovė jas buvo išnuomojusi tretiesiems asmenims (UAB „Brednet“, VšĮ „Vaikų ateitis“). Kadangi nurodytos komercinės patalpos buvo atsakovės žinioje, ieškovė jai teikė už patalpoms suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį jų, t. y. sumokėjo 3237,57 Eur ir liko ieškovei skolinga 4955,26 Eur. Atsakovei nesumokant likusios skolos, ieškovė dėl jos priteisimo kreipėsi į teismą.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovei tenkanti prievolė mokėti ieškovei už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas nėra įrodyta, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
18. Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, be pagrindo faktiškai atleido atsakovę nuo prievolės sumokėti už gautas komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas, kurias elektros, vandens, šilumos tiekėjams bei pastatą administruojančiai įmonei sumokėjo ieškovė.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinys buvo grindžiamas ne išimtinai 2014 m. lapkričio 11 d. tarp šalių sudaryta preliminaria daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ir iš jos kilusia prievole atsakovei mokėti ieškovei už komunalines paslaugas, o aplinkybėmis, jog nuo 2015 m. gruodžio mėn. komercinėmis patalpomis, esančiomis Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116, naudojosi atsakovė, todėl ieškovė, įvykdžiusi prievolę už atsakovę ir sumokėjusi paslaugas suteikusioms įmonėms už skolininkę, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikalauti padengti skolą, kuri ieškinio pareikšimo dienai sudarė 4955,26 Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją, įvertinusi ieškovės teismui pateiktus procesinius dokumentus, sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta poziciją, kad ieškinys iš esmės buvo grindžiamas aplinkybe, jog būtent atsakovė nuo 2015 metų gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 1 d. naudojosi patalpomis, esančiomis Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, kurių projektiniai numeriai 102, 116 (toliau ir – ginčo patalpos). Ši aplinkybė buvo nurodyta tiek ieškovės pirminiame ieškinyje, tiek dublike, be to, visi ieškovės teismui pateikti įrodymai ir prašymai išreikalauti papildomus įrodymus, buvo teikiami būtent šiai aplinkybei įrodyti. Šiuo atveju tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytos šalių pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys tik apibūdina kokiomis aplinkybėmis ginčo patalpos perėjo atsakovės žinion, t. y. šias patalpas atsakovė ketino ateityje įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės bei teikta sutartis taip pat paaiškina, kodėl tarp šalių dėl ginčo patalpų nebuvo sudarytos nuomos ar panaudos sutartys.
21. Atsakovė ginčija, kad ginčo patalpomis naudojosi visą laikotarpį nuo 2015 metų gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 1 d. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė neginčija, kad tam tikrą laikotarpį ginčo patalpomis naudojosi ir už patalpoms suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas ieškovei sumokėjo, bet nesutinka, kad ginčo patalpomis naudojosi ir tuo laikotarpiu, už kurį paskaičiuota skola. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpomis atsakovė faktiškai naudojosi nuo 2015 m. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiems atsakovės argumentams pritarti neturi pagrindo.
22. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
24. Nagrinėjamu atveju į bylą kartu su ieškovės ieškiniu buvo pateikta 2015 m. gruodžio 18 d. tarp UAB ,,New Zeland advance European trading group“ ir UAB „Brednet“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/02/09, pagal kurią UAB „Brednet“ 10 metų terminui nuo nuomininko veiklos pradžios tose patalpose datos buvo išnuomotos 120 kv. m patalpos, esančios Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurios prie sutarties pridedamuose brėžiniuose pažymėtos KO2. Iš teismui pateikto Negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/02/09, kuris buvo surašytas 2016 m. vasario 9 d., matyti, kad 120 kv. m patalpomis, esančios Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurios prie sutarties pridedamuose brėžiniuose pažymėtos NO2, UAB „Brednet“ pradėjo naudotis 2016 m. vasario 9 d. Teismui pateiktas UAB „Brednet“ 2019 m. gegužės 16 d. atsakymas į UAB ,,New Zeland advance European trading group“ 2019 m. gegužės 13 d. laišką – pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo, patvirtina, kad UAB ,,New Zeland advance European trading group“, laikotarpiu kai jai buvo išrašomos sąskaitos už kurias ji nėra apmokėjusi, 120 kv. m patalpomis, esančios Sausio 13-os g. 2 – 102, naudojosi, t. y. jas nuomojo UAB „Brednet“. Tai, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojosi visą nurodytą laikotarpį, patvirtina jos pačios UAB „Brednet“ išrašytos sąskaitos. Teismui pateikta UAB ,,New Zeland advance European trading group“ už suteiktas komunalines paslaugas 2019 m. balandžio 23 d. išrašyta ir UAB „Brednet“ pateikta PVM sąskaita-faktūra Serija NZ Nr. 00396, patvirtina aplinkybes, kad 120 kv. m patalpomis, esančios Sausio 13-os g. 2, 2019 m. kovo mėn. atsakovė dar naudojosi, t. y. jas nuomojo UAB „Brednet“. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-3276-861/2020 pateikta UAB ,,New Zeland advance European trading group“ už 120 kv. m patalpų, esančių Sausio 13-os g. 2, nuomą nuomininkui UAB „Brednet“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija NZ Nr. 00401, patvirtina, kad 2019 m. balandžio mėn. šiomis patalpomis UAB ,,New Zeland advance European trading group“ naudojosi ir jas nuomojo UAB „Brednet“. Taip pat teismui yra pateikta 2017 m. liepos 15 d. tarp UAB ,,New Zeland advance European trading group“ ir VšĮ „Vaikų ateitis“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią VšĮ „Vaikų ateitis“ neterminuotam laikotarpiui buvo išnuomotos 50 kv. m patalpos, esančios Sausio 13-os g. 2, Vilniuje, kurios prie sutarties pridedamuose brėžiniuose pažymėtos 116-1.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų ir surinktų duomenų visumą bei tai, kad atsakovė ginčydama ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė ginčo patalpomis naudojosi visą ieškovės nurodytą laikotarpį, pati jokių įrodymų (dėl tarp šalių susiklosčiusio ginčo patalpų naudojimo santykių nutraukimo; kad naudojosi kitomis, ne preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis patalpomis ar pan.) teismui nepateikė, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčo patalpos laikotarpiu nuo 2015 metų gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo atsakovės žinioje, ji jas nuomojo kitiems juridiniams asmenims, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už šioms patalpoms suteiktas paslaugas.
26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad iki šiol nežino, kokiu pagrindu ieškovė yra apskaičiavusi skolą už komunalines paslaugas ginčo patalpose. Ieškovė savo reikalavimo nėra pagrindusi jokiais įrodymais, atsakovei nėra žinoma konkretūs komunalinių mokesčių paskaičiavimai už elektros energiją, vandenį bei šilumą bei iš kur susidarė būtent ieškovės nurodoma tariama skola.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad dalį už ginčo patalpas paskaičiuotų mokesčių atsakovė UAB ,,New Zeland advance European trading group“ ieškovei yra sumokėjusi, t. y. 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 12 d. atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė viso 2000 Eur, paskirtyje nurodydama „už komunalines paslaugas“. Atkreiptinas dėmesys, kad visos ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas nėra pasirašytos ir nėra detalizuotos, tačiau, nežiūrint į tai, dalį jų atsakovė apmokėjo. Byloje nėra duomenų ir atsakovė to neteigia, kad dėl jai išrašytų sąskaitų kada nors būtų reiškusi ieškovei pretenzijas, ginčijusi jai išrašytas sąskaitas, reikalavusi sąskaitų detalizacijos ar pan. Tokių reikalavimų atsakovė nereiškė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesutikdama su jai paskaičiuota skola, atsakovė nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti, kad sąskaitos atsakovei išrašytos pagrįstai ar, kad atsakovei tenkanti prievolė mokėti ieškovei už komunalines paslaugas nėra įrodyta.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovei tenkanti prievolė mokėti ieškovei už ginčo patalpoms suteiktas komunalines paslaugas nėra įrodyta, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 4955,26 Eur skolos priteisimo patenkinti ir šią sumą iš atsakovės priteisti.
29. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4955,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės prievolės mokėti už patalpoms suteiktas paslaugas nebuvimo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1032,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 101 (28 Eur žyminio mokesčio); 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 378 (83 Eur žyminio mokesčio); 2021 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/042 ir 2021 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 249 (400 Eur); 2021 m. sausio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/005 ir 2021 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 (521,34 Eur). Kadanti išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės ieškinį patenkinus, jos pirmosios instancijos teisme patirtos 1032,34 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 632,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 284 (sumokėtas 111 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą teismui); 2021 m. birželio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/052 ir 2021 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 546 (521,34 Eur). Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 632,34 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB ,,Karolinos turas“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „New Zeland advance European trading group“, juridinio asmens kodas 301127886, ieškovės UAB ,,Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, naudai 4955,26 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 26 ct) skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4955,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1032,34 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „New Zeland advance European trading group“, juridinio asmens kodas 301127886, ieškovės UAB ,,Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, naudai 632,34 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė