Administracinė byla Nr. eAS-663-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01661-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, T. P., A. S., V. B., J. D., A. D., I. B., K. Ž., E. K., L. Ž., M, D., D. D. ir V. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja J. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo prievoles pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi) pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto (individualus administracinis akto) nuostatų koregavimą;

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2024 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 19R-2973;

3) įpareigoti Komisiją priimti sprendimus pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 11 ir 20 straipsnius Komisijos nario 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 21RE-478 priėmus nagrinėti pareiškėjos 2024 m. birželio 7 d. skundo dalį dėl VSTT 2024 m. gegužės 23 d. rašto Nr. V3-1513.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. D. skundą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-14933-621/2024, kurioje 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi išspręstas pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimas, kuriuo buvo prašoma: „panaikinti VSTT 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. V3-1789, 2024 m. gegužės 23 d. raštą Nr. V-1513, LAGK nario 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21RE-478, LAGK 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 21RE-598; įpareigoti VSTT įvykdyti Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo prievoles pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi) pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, organizuoti KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto (individualus administracinis akto) nuostatų koregavimą. Galimas (siūlomas) tekstas: „9.2.1.5. sklype L. Rėzos g. 26 (Juodkrantė) detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu kuriamas užstatymas tradiciniais žvejo architektūrinės išraiškos gyvenamaisiais pastatais. Pastatų architektūriniai sprendiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Išardomos jungtys tarp statinių; Įvažiavimas iš Ievos kalno gatvės pusės nenumatomas“.

Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja Regionų administraciniam teismui 2025 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos administraciniam teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių taikymo, viešojo administravimo subjektui, kurio teisės aktai buvo apskųsti, neveikimo, vykdomojo rašto ieškovui išdavimo nurodant jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; kai teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (Administracinė byla Nr. I-263-162/2009; Civilinė byla Nr. 2A-813-460/202).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad prašymą teikia dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, papildomo sprendimo priėmimo ir dėl vykdomojo rašto išdavimo, jei viešojo administravimo subjektas nevykdo teismo sprendimo. Aptariamame prašyme pareiškėja teismo prašė pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmės) laikantis teisės aktų reikalavimų; įpareigoti Aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, valstybė įmonę Registrų centrą) atlikti veiksmus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m.
rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Pareiškėja detalizavo institucijas ir veiksmus, kuriuos jos turi būti įpareigotos atlikti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ)). nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą administracinėje byloje Nr. eI3-17109-583/2024, kurioje 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, o 
2025 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje eAS-85-822/2025 Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad teismo procesiniai dokumentai dėl pareiškėjos inicijuoto teisminio proceso yra įsiteisėję.

Teismo vertinimu, pareiškėja teikia prašymą byloje, kurioje nebuvo pradėta administracinė ginčo bylos teisena, ji nebuvo nagrinėjama iš esmės. Įvertinęs tai, kaip bebūtų įvardintas teikiamas prašymas šioje byloje, ir nustatęs, kad byla nebuvo pradėta, teismas darė išvadą, kad jokie procesiniai veiksmai šioje byloje negali būti atliekami.

Vadovaudamasis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi teismas nurodė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kadangi byloje ginčo bylos procesas nebuvo pradėtas, nes skundą atsisakyta priimti, teismas sprendė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus, be kita ko, teikti įvardijamo pobūdžio prašymą, išnyko įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti priimti skundą. Todėl teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.

Kartu teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių papildomo sprendimo institutas, numatytas ABTĮ 97 straipsnyje, šiuo atveju taip pat negali būti taikomas, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų.

Teismas nurodė, kad ši teismo nutartis neskundžiama, nes procesinius veiksmus prašoma atlikti byloje, kurioje skundą atsisakyta priimti ir atsisakymo pagrįstumas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Teismo įsitikinimu, negali būti kvestionuojama tai, dėl ko jau yra priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja priėmimo dieną (ABTĮ 148 str. 1 d.).

Pareiškėja teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja pažymėjo, kad ji neskundžia įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, o prašo teismo nurodyti institucijoms atlikti veiksmus, kuriuos jos privalo atlikti sprendžiant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių šalinimo klausimus. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams.

Teismas pabrėžė, kad jis 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje buvo nurodęs, kad ši teismo nutartis neskundžiama, nes procesinius veiksmus prašoma atlikti byloje, kurioje skundą atsisakyta priimti ir atsisakymo pagrįstumas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo.

Įvertinęs išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties panaikinimo teismas atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog administracinė byla Nr. eI3-17109-583/2024 ir administracinė byla Nr. eI3-14933-621/2024 nėra bylos, kuriose yra ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl neteisinga teismo išvada, kad teismai jau pasisakė dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų priimtinumo. Pareiškėja nekvestionuoja teismo nurodytų nutarčių. Pareiškėja prašo teismo nurodyti institucijoms atlikti veiksmus, kuriuos jos privalo atlikti sprendžiant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių šalinimo klausimus. Pareiškėja pažymi, kad dėl nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas. Pareiškėja prašo teismą paaiškinti, kaip pašalinti trūkumus, kliudančius priimti 2025 m. balandžio 24 d. prašymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2025 m. balandžio 24 d. Regionų administraciniam teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu. Šis prašymas užregistruotas Regionų administracinio teismo byloje Nr. eI3-17109-583/2024. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šioje byloje buvo įsiteisėjusiomis teismų nutartimis išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, t. y. skundą atsisakyta priimti, o byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-782-261/2021).

Iš pareiškėjos teismui 2025 m. balandžio 24 d. pateikto procesinio dokumento matyti, kad jame nurodomi argumentai, susiję su teismų sprendimais, priimtais, be kita ko, sprendžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių konkrečių statinių įteisinimo (neteisėtos statybos padarinių šalinimo) klausimą. Pareiškėja skundžiasi, kad institucijos neatlieka reikalingų veiksmų ir nepriima konkrečių sprendimų, prašo teismo konkrečias valdžios institucijas įpareigoti atlikti veiksmus (pareiškėja šiame prašyme juos detalizuoja).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pateikto 2025 m. balandžio 24 d. prašymo turinį, konstatuotina, kad pareiškėja jame suformulavo skundui, kaip procesiniam dokumentui, būdingus reikalavimus, t. y. teismui pateikė skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga, kad pareiškėjos aptariamas prašymas buvo pateiktas (užregistruotas) Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-17109-583/2024, kuri yra užbaigta. Techninio / administracinio pobūdžio veiksmas negali paneigti teisės į teisminę gynybą.

Skundo priėmimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 33 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teismas, gavęs skundą, jo priėmimo klausimą išsprendžia per nustatytą terminą – 7 darbo dienas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas gali: 1) nutartimi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti; 2) nutartimi atsisakyti priimti skundą; 3) priimti nagrinėti skundą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ nuostatos nenustato galimybės teismui nespręsti skundo priėmimo klausimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, netinkamai aiškino ir taikė administracinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos J. D. atskirojo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius