Administracinė byla Nr. I-1627- 4284/2016

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2015-1

                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 11 d.

Kaunas

           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant atsakovų: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui, dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

          Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti 164 Eur ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus.

           Pareiškėja skunde nurodė (b.l. 34 - 35), kad jos močiutė S. M. , mirusi 2009 metais bei testamentu palikusi jai savo turtą, 1992 metais privatizavo, t.y. nupirko iš valstybės naudojamą 0,225 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Privatizuodama žemę S. M. sumokėjo 74,8 rub. už žemės sklypo planą bei kitus reikalingus žemės sklypo dokumentus. Taip pat S. M. buvo išduotas mokėjimo pranešimas sumokėti už perkamą žemę. S. M. į nurodytą sąskaitą sumokėjo 3119 rub. Nurodytus mokesčius už žemės privatizavimą ir už žemės sklypo privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą S. M. sumokėjo, tačiau žemės  pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo nepatvirtinta notaro. S. M. turėjo teisėtus lūkesčius, kad jos žemės privatizavimo dokumentai yra tinkamai sutvarkyti. Tačiau atsakovas pareiškė, kad S. M. žemės neprivatizavo. Banko kvitai neginčijamai įrodė, kad S. M. žemę nupirko sumokėjusi už žemę 3119 rub. Nežiūrint į tai, kad įrodyta, jog S. M. nupirko žemę, atsakovas reikalauja, kad žemę pareiškėja pirktų iš naujo. Atsakovas tuo tikslu pareikalavo iš naujo už žemės sklypo projekto sudarymą sumokėti 164 Eur (566,28 Lt.). Šiuos pinigus pareiškėja sumokėjo ir tai patvirtina mokėjimo kvitas. Toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas. Žemės sklypas seniai suprojektuotas ir suformuotas, jo perprojektuoti nereikia. Atsakovas verčia žemę pirkti iš naujo ir reikalaudamas, kad pirkėjas sumokėtų už parduodamo žemės sklypo dokumentų rengimą. Atsakovo reikalavimas dar kartą sumokėti už žemės sklypo projektavimo darbus neteisėti, nes jokie nauji S. M. žemės sklypo projektavimo darbai neatliekami.

          Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime (b.l. 53-56) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

         Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į skundą nurodė bei abiejų atsakovų atstovė panašiai paaiškino, jog pareiškėjos močiutė S. M. prašymą įsigyti žemę privačiai namų valdai Kauno rajono Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1992 m. kovo 31 d. Kauno r. Užliedžių aplinkės taryba 1992 m. birželio 22 d. 1 -jo šaukimo Tarybos 26-osios sesijos sprendimu leido S. M. naudotis 0,225 ha žemės sklypu prie nuosavo gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 8 d. buvo parengtas šios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektas, tačiau notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2.)-590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 0,2250 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 614). Pareiškėja pasirašytinai suderino 2014 m. liepos 15 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto renginio darbo apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-67. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. Sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad mokėtojas įsipareigoja pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per 40 darbo dienų nuo gavimo. Pareiškėja teigia, kad S. M. nupirktą žemę turi teisę paveldėti, todėl 164 Eur, kurie buvo sumokėti pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbo apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-67 yra jos patirta turtine žala, kurią jai atlyginti turėtų atsakovas. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys taip jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Valstybės pareigūnų veiksmai dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo S. M. jau buvo vertinami teismuose. Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir Lietuvos valstybei dėl administracinių aktų, priimtų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) privatizavimo procese, ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2012m. rugsėjo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 konstatavo, kad žemės pirkinio procedūros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės pirkimo pardavimo privačion nuosavybėn įvykdyti nebuvo, žemės sklypo pirkinio - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AI46-333/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad žemės pirkinio - pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksnių ar neveikimo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamoje byloje tos pačios aplinkybės nebegali būti vertinamos kitaip. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo klausimą, todėl įsiteisėjęs teismų sprendimas turi res judicata galią ir nustatyti faktai iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, šio žemės sklypo privatizavimo dokumentai turi būti rengiami pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 2.1. p. nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 3 p. numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Kaip jau buvo nurodyta, žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo”. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintos asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklės ir asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės. Šio nutarimo 2 p. nustatyta, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ar nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), ir žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus - suprojektuotų žemės sklypų paženklinimą vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, pareiškėjos argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas sumokėti 164 Eur už žemės sklypo projektavimo darbus yra nepagrįsti ir šios pareiškėjos išlaidos negali būti laikomos žala CK 6.249 str. 1 d. prasme. Pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas kilo dėl valstybinės žemės pirkimo procedūros metu pareiškėjos patirtos 164 eurus (566,28 Lt.) turtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė sumokėdama už perkamo 0,225 ha namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), projekto rengimo darbus, atsakovui reikalaujant sumokėti minėtą 164 eurų (566,28 Lt.) sumą.

           Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja yra S. M. , mirusios 2009 m. balandžio 2 d. testamentinė įpėdinė, priėmusi mirusiosios palikimą (administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012, b.l. 71, 72). S. M. 1992 m. kovo 31 d. Kauno rajono Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė nustatytos formos prašymą, prašydama parduoti 0,225 ha žemės sklypą privačių namų valdai (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 44). Žemės sklypo įkainojimo akte buvo nurodyta 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina – 3119 rublių bei 300 rublių valstybinis mokestis už dokumentų rengimą bei įforminimą (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 51). Banko įstaigos kvitai patvirtina, kad 1992 m. liepos 23 d. buvo sumokėta 3119 rublių už žemės pirkimą pagal įkainojimo aktą, 1992 m. liepos 8 d. sumokėta 74.80 rublių už sklypo permatavimą ir 1992 m. liepos 23 d. sumokėta 300 rublių už dokumentų įforminimą (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 47, administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012, b.l. 49, 50, 68). Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 konstatavo, kad žemės pirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės sklypo pirkimui - pardavimui privačion nuosavybėn nebuvo įvykdyti, todėl laikytina, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Nesudaręs tokio sandorio, atsakovas neturi galimybės bei teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai žemės nuosavybės dokumentų, ginčo žemės sklypo pirkimo dokumentai turėtų būti rengiami pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo 2014 m. liepos 15 d. sutartyje Nr. 7AL-67 nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. Pareiškėja, būdama šios sutarties šalimi, įsipareigojo pinigus už atliktus projektavimo darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Pareiškėja sumokėjo 566,28 Lt už projektavimo darbus (b.l. 20).

            Žemės sklypų pirkimo – pardavimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja šiuo metu galiojančios Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės).

           Nurodytų Taisyklių 2.4. punkte numatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Kai formuojami grąžinami natūra, perduodami (suteikiami) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, žemės sklypų planų organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, o tais atvejais, kai žemės sklypų planus savo lėšomis pageidauja rengti piliečiai, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, – šie piliečiai. Minėtų Taisyklių 2.5. punkte numatyta, jog grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai, žemės valdos projektai ir pagal šiuos dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami detaliųjų planų ar žemės valdos projektų organizatorių lėšomis. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų planai gali būti rengiami piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį (Taisyklių  3. p.).

            Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintos Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų  ir  žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės. Šių taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad  asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai rengimo darbus – suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, nustatyta tvarka (Taisyklių 2.1.1. p.) ir įgyvendinimo darbus – paženklinimą vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka (Taisyklių 2.1.2. p.). Tų pačių taisyklių 2 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys parengia pagal šių taisyklių priedą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties projektą asmeniui, kuris pasirinko žemės sklypą, ir tai patvirtina parašu susirinkimo protokole. Sutarties projekte nurodoma žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų, nurodytų šio nutarimo 2.1.1 punkte, kaina. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte asmeniui suprojektuoto žemės sklypo patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui sąskaitą, kad jis už atliktus darbus sumokėtų sutartyje nurodytą pinigų sumą. Asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio nurodytą sąskaitą. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi šiuos pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su projekto autoriumi. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, jis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu. Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo pageidauja pirkti ar nuomoti, taip pat gauti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka jau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise šį žemės sklypą gavimo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių nustatyta tvarka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projekto gavimo iš Valstybės žemės fondo, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas ar nuomojamas aukcione, įteikia (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu) šiam asmeniui pranešimą, kad jis iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo (kai valstybinės žemės sklypas parduotas ar išnuomotas aukcione), o kitais atvejais per 40 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi sumokėti už atliktus darbus, taip pat sąskaitą sumokėti už atliktus darbus. Sąskaita parengiama pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir projekto autoriaus, nurodytą kainą. Pranešime taip pat nurodoma, kad per nustatytą terminą nesumokėjus pinigų į nurodytą sąskaitą, žemės sklypas šiam asmeniui nebus parduodamas, nuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise (Taisyklių 9 p.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareiškėja, ketindama įsigyti ginčo žemės sklypą, šią teisę gali realizuoti pagal galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Minėti teisės aktai įpareigoja asmenį perkantį valstybinę žemę privačion nuosavybėn atlyginti už žemėtvarkos projektų rengimą, šiam asmeniui projektuojant parduodamą konkretų žemės sklypą. Institucija, atsakinga už valstybinės žemės pardavimą, ginčo atveju - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama valstybinės žemės pardavimą privačion nuosavybėn, neįpareigota mokėti už kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, kurie skirti suprojektuoti konkretų žemės sklypą pardavimui privačion nuosavybėn. Jokių išimčių minėti teisės aktai nenumato, kaip ir galimybės įskaityti pareiškėjos senelės S. M. 1992 metais sumokėtus pinigus 300 rublių už žemės sklypo dokumentų parengimą ir 74,80 rublių už sklypo permatavimą. Nurodyti mokėjimai nesukūrė teisinių pasekmių neįvykus minėto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriui.

Atkreiptinas dėmesys, kad parduodamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo iš naujo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m.  gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo” (b.l. 99-107). Pareiškėja su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbo apmokėjimo 2014 m. liepos 15 d. sutartį Nr. 7AL-67 dėl apmokėjimo žemėtvarkos projekto rengimo darbų, skirtų suprojektuoti pareiškėjai parduodamą 0,225 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 118). Minėtoje sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. Pareiškėja pagal šią sutartį įsipareigojo pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo. Šią pareigą pareiškėja įvykdė ir 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 566,28 Lt už žemės sklypo projektavimo darbus, nors šią pinigų sumą nagrinėjamoje byloje nurodė kaip patirtą turtinę žalą (b.l. 20).

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šiai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose.  Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Ginčo atveju, nenustatyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neteisėti veiksmai. Pirmiau minėti teisės aktai įpareigoja asmenį perkantį valstybinę žemę privačion nuosavybėn atlyginti už žemės sklypo projektavimo darbus, jokie anksčiau atlikti mokėjimai už  žemės sklypo suformavimą negali būti įskaityti. Atsakovas, reikalaudamas sumokėti už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), projekto parengimą 164 eurus (566,28 Lt.), nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl atsakovo civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                           Jolanta Medvedevienė