Civilinė byla Nr.
2A-143-324/2010;
pirmosios instancijos teismo
teisėja Žibutė Budžienė;
procesinio sprendimo kategorija
121.21; 128.15.3.
(S)
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio
3 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus
ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjo
atstovei Jūratei Germanavičiūtei – Vasiljevienei, suinteresuotiesiems asmenims O. T., P. M., jų atstovei advokatei
Aidai Martinaitienei, suinteresuotajam asmeniu D. P., jos
atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m.
rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3447-657/2009 pagal Kauno
miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, O. T., P. M., D. P.,
A. P., G. U. dėl turto pripažinimo
bešeimininkiu.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
pareiškėjas prašė pripažinti bešeimininkiu ir perduoti jo nuosavybėn
pastatą (žymėjimas byloje Nr. 25084, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 79 m3, bendras plotas 25,73 m2,
registro Nr. 44/1236180), esantį (duomenys
neskelbtini). Nurodė, kad šis pastatas apskaitomas Kauno miesto
savivaldybės apskaitoje ne mažiau nei 1 metus (nuo 2007 m. birželio 28 d.), apie tai
teisės aktų nustatyta tvarka skelbta spaudoje, nuosavybės teisės į minėtą turtą
neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad šių aplinkybių visuma
leidžia daryti išvadą, jog minėtas pastatas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo
ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi, todėl jis gali būti pripažintas
bešeimininkiu ir perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2009 m.
rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjo 2007 m. sausio 2 d.
sudarytame Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi)
sąraše Nr. 5 ir 2007
m. birželio 8 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių
savininkai nežinomi) apskaitos akte Nr. 8 nurodytų duomenų nepakanka, kad būtų
galima identifikuoti nekilnojamąjį daiktą, prašomą pripažinti bešeimininkiu.
Sprendė, kad gyvenamasis namas pastatytas neteisėtai, todėl jis negali tapti
nuosavybės teisės objektu. Nustatė, kad namo statytoja yra G.
U., o jo valdytoja šiuo metu D. P., todėl jos turi
teisę pretenduoti į statybines medžiagas, jeigu nepateiks reikalingų dokumentų
statiniui įteisinti.
Apeliaciniu
skundu pareiškėjas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįsta
išvada, kad pareiškėjo sudarytame 2007 m. sausio 2 d. Statinių, kurie
neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąraše Nr. 5 ir 2007 m. birželio 8
d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos
akte Nr. 8 nurodytų duomenų nepakanka, kad būtų galima identifikuoti
nekilnojamąjį daiktą, prašomą pripažinti bešeimininkiu. Minėti Sąrašas ir Turto
apskaitos aktas užpildyti, vadovaujantis Statinių, kurie neturi savininkų (ar
kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo
knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų
pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d.
įsakymu Nr. D1-449. Sąrašas yra ne teisės aktas, o informacinis dokumentas,
todėl nereikalaujama tiksliai identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Pildant
statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą,
nekilnojamas daiktas negalėjo būti identifikuojamas, nesant atliktiems
kadastriniams matavimams. Sąraše buvo nurodyti visi žinomi šio nekilnojamojo
daikto duomenys, kurių pakako jį identifikuoti. Turto apskaitos aktas yra pagrindinis
juridinis dokumentas, teikiamas teismui prašant pripažinti statinį
bešeimininkiu ir jį perduoti savivaldybės nuosavybėn. Turto apskaitos akto 5
skiltyje nurodytas statinio tūris, skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiam
mato vienetui (m2 ar m3) nustatyta vidutinė rinkos kaina
Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu patvirtintomis
vidutinėmis rinkos kainomis. Šiuo atveju, vadovaujantis Komisijos privalomam
registruoti turtui įvertinti 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintomis
nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis 2007 m. gegužės
1 d., gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), tūris buvo skaičiuojamas m3. Kadangi gyvenamas
namas yra nerealizuotinas, tai pagal Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių
savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų)
ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo
tvarkos aprašo 18 punktą Turto apskaitos akto 12 skiltyje statinio apskaitoma
vertė nurodyta apytikriai, nes nerealizuotino statinio apskaityta vertė
finansinėms operacijoms nenaudojama. Be to, Bešeimininkio, konfiskuoto,
valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų,
lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir
pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26
d. nutarimu Nr. 634 26.1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis
turtas neįregistruotas, nurodomi jį identifikuojantys požymiai ir šis turtas
įvertinamas rinkos kaina. Pažymėtina, kad įgaliotam asmeniui, surašančiam Turto
apskaitos aktą ar pildančiam Sąrašą, nekeliami reikalavimai tiksliai nustatyti
nekilnojamojo daikto duomenis.
Teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Teismas
pripažindamas, kad turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas),
apskaitymas kaip sudėtinė procedūros, reikalingos pripažinti nekilnojamąjį
daiktą bešeimininkiu, dalis buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka,
nepagrįstai nustatė, kad Sąraše ir Turto apskaitos akte nurodytų duomenų
nepakanka, kad galima būtų identifikuoti nekilnojamąjį daiktą, prašomą
pripažinti bešeimininkiu.
Nesant
duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų surašytas savavališkos statybos aktas,
teismas, remdamasis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nepagrįstai
nustatė, kad šis nekilnojamasis daiktas yra savavališka statyba.
Suinteresuotų asmenų paaiškinimai dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos nepagrįstai
laikyti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu šio nekilnojamojo daikto savavališką
statybą. Tik įstatymai nustato ir Kauno apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kompetentingi
pareigūnai konstatuoja, kuris statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas
savavališkai.
Prašo
sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys O.
T. ir P. M. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad
Kauno miesto savivaldybės reikalavimo patenkinimas pažeistų jų teises, nes
pareiškėjas, įgijęs nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą, įgytų teises ir
į aplink statinį esančio žemės sklypo suformavimą ir jo panaudojimą. O. T. ir P. M. yra pretendentai į
buvusios savininkės F. M. žemę, esančią toje vietoje, ir
2001 m. gegužės 22 d. savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 777 patvirtinus
detalųjį planą, grąžinimui natūra yra suformuotas 12 arų sklypas. Ginčo namas
yra būtent tame grąžintiname sklype, todėl O. T. ir P. M. yra suinteresuoti, kad savavališkai pastatytas statinys
būtų nugriautas, o ne perduotas pareiškėjo nuosavybėn. Užvedus civilinę bylą
teisme, buvo nustatyta statinio savininkė G. U., todėl
turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra turėjo būti nutraukta. Mano, kad
statinys negali būti pripažintas bešeimininkiu, jei jis turi statytoją, nors ir
neteisėtą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad statinys, kuris buvo pastatytas
neturint reikiamo statybos projekto bei statybos leidimo su atitinkamais suderinimais,
turi būti traktuojamas kaip savavalinis statinys. Kauno miesto savivaldybės
administracijos 2006 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. R15-715-(TM175) „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta,
kad savavališkos statybos padarinių šalinimą turi atlikti Kauno apskrities
viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyrius.
Atsiliepimais
į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija ir Kauno apskrities viršininko administracija nurodo, kad sutinka su
pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Suinteresuotas
asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad gyvenamojo
namo savininkė G. U. nusipirko pirminę ginčo pastato dalį
ir savavališkai pasistatė toje vietoje, kur dabar ir stovi ginčo namas.
Daiktas, sukurtas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, negali būti
pripažintas nuosavybės teisės objektu. Teigia, jog nekilnojamasis daiktas –
gyvenamasis namas (unikalus (duomenys
neskelbtini), bylos inventorinis Nr.35084) yra bešeimininkis ir daiktinės
teisės į jį adresu (duomenys neskelbtini),
G. U. neįregistruotos.
Apeliacinės
bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovo atstovė palaikė skunde išdėstytus
argumentus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos
teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde
nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių
sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi
visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų
pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio
antroji dalis).
Pagal
CK 4.57 straipsnio pirmosios dalies nuostatas bešeimininkiu laikomas daiktas,
kuris neturi savo savininko arba kurio savininkas nežinomas.
Bešeimininkio
daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė ( CK 4.58 str. 2 d.).
Iš Kauno m. savivaldybės 2007 m. sausio 2 d. sudaryto Statinių, kurie neturi
savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašo Nr. 5 ir 2007 m. birželio 8
d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos
akto Nr. 8 matyti, jog, vadovaujantis 2004 m. gegužės 26 d. LR Vyriausybės
nutarimu nr. 634 patvirtintomis „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės
paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir
radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo
atliekomis taisyklėmis“, 2007 m. buvo apskaitytas savininko neturintis pastatas
– gyvenamasis namas, esantis (duomenys
neskelbtini) ( žymėjimas nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų
byloje Nr. 25084: unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), tūris 79
m3, bendras plotas 25,73 m2, registro Nr.
44/1236180), kuriame gyveno D. P. šeima.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šis statinys turi
savininką, todėl pagal CK 4.57 straipsnio pirmosios dalies nuostatas jo negalima
pripažinti bešeimininkiu.
Nesutiktina su apelianto
argumentu, jog suinteresuotų asmenų paaiškinimai šios aplinkybės pakankamai
nepagrindžia. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai yra CPK 177 straipsnio
antrojoje dalyje numatyta įrodymų rūšis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys
yra žemės sklype, kuris iki nacionalizacijos priklausė suinteresuotųjų asmenų O. T. ir P. M., minimoje vietovėje
gyvenančio nuo 1947 metų, tėvams. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo
procesui, jie ėmė tirti žemės buvusioje vietoje susigrąžinimo galimybes ir išsiaiškino,
jog sklype yra G. U. pastatytas namelis. Iš suinteresuotųjų
asmenų paaiškinimų matyti, jog G. U. namas buvo kitoje gatvės
pusėje. Šeimai jame gyventi buvo mažai vietos, todėl tuščiame sklype ji
savavališkai pasistačiusi namelį. Toje vietovėje buvo statomas Šilainių mikrorajonas,
griaunamų savininkams buvo suteikti butai ( tame tarpe ir G.
U.). Kurį laiką namelis buvo tuščias. Jo niekas nenugriovė, todėl name apsigyveno
statytojos dukra D. P. su šeima. Šie paaiškinimai detalūs,
neprieštaraujantys vienas kitam, juos patvirtina liudytojo J.
O. parodymai ir paties pareiškėjo nustatytos aplinkybės, kurios buvo
užfiksuotos turto apskaitymo metu, nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme bei valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į
apeliacinį skundą. Nėra ginčo dėl to, kad statinys pastatytas, nesilaikant
statybą reglamentuojančių įstatymų ( neteisėtai), todėl logiška, kad kitokių
įrodymų, išskyrus statytojos G. U. paaiškinimus apie
savavališką namo pastatymą 1968 metais, šiame name gyvenančios jos dukters D. P. paaiškinimus ir juos patvirtinančius vietos gyventojo
liudytojo H. O. parodymus, ir negali būti. Nėra pagrindo
šiais parodymais netikėti. Dėl to, kad statytojai nebuvo surašytas savavališkos
statybos aktas, atsakinga ne ji, o statybos teisėtumą prižiūrėjusios valstybės
institucijos. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog
savavališkos statybos neužfiksavimą iš dalies lėmė mikrorajono specifika – dėl
daugiabučių namų statybos nurodomoje vietovėje, prasidėjusios iki 1991 metų
kovo 11 d., buvo nemažai griaunamų namų, pastatytų iki 1940 metų ir vėlesniu
laikotarpiu, dalis jų buvo itin seni statiniai, kai kurie dėl nenustatytų
aplinkybių liko nenugriauti. Aplinkybę, jog numatomoje buvusiems savininkams natūra
grąžinti žemėje yra savavališkai pastatytas statinys, 2006 metais konstatavo Kauno
apskrities viršininko administracija ir apie tai informavo Kauno m. savivaldybę
( t. 1 b.l. 8, 10). Savivaldybei pradėjus bešeimininkio turto apskaitymo
procedūrą, O. T. ir P. M. skundo dėl
savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros inspekcija sustabdė iki teisme bus išnagrinėtas
pastato pripažinimo bešeimininkiu klausimu ( t. 2 b.l. 6-7).
Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad daiktas, nors ir
neteisėtai sukurtas, tačiau turintis savininką, teisingai nepripažintas bešeimininkiu.
Bešeimininkis
daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo
sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos,
kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip ( CK 4.58
str. 1 d.).
Pirmosios
instancijos teismas ginčo daiktą atsisakė perduoti savivaldybės nuosavybėn ir dėl
to, kad jis nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis
namas, kuris pagal CK 4.253 straipsnio reikalavimus turi būti įregistruotas.
Statinių,
kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų,
jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos
bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR aplinkos
ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, nereikalauja tiksliai
identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės
paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir
radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo
atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu
Nr. 634 , 26.1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas
neįregistruotas, nurodomi jį identifikuojantys požymiai ir šis turtas
įvertinamas rinkos kaina.
Teisėjų
kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad, apskaitant šį
daiktą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau tai nesudaro pagrindo
apelianto reikalavimų patenkinimui. Nurodytų aktų paskirtis – turto apskaita,
kurios tikslas – bešeimininkio daikto išaiškinimas, tačiau minimos procedūros
atlikimas nesudaro besąlyginės prielaidos daikto pripažinimui bešeimininkiu. CK
4.58 straipsnio trečioji dalis nustato, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį
daiktą negali būti įgyvendinama, jeigu tai draudžia įstatymai. Nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnio nuostatas
gali būti įgyjama įstatymo nustatytais pagrindais. Pirmiausiai daiktas turi būti nuosavybės teisės objektu, kuriuo
laikytinas teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas.
Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo
daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos
įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Darytina išvada, kad
tais atvejais, kai daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų
reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės
teisė objektu.
Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė,
jog nagrinėjamu atveju ginčo statinys negali tapti pareiškėjo nuosavybės teisės
objektu. Teismo padarytos išvados nėra
prieštaringos. Nustačius neteisėtos statybos faktą, jos likvidavimo pasekmės
šalintinos Statybos įstatymo ir CK 4.103 straipsnio nustatyta tvarka.
Išdėstytų argumentų pagrindu
sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Suinteresuotasis asmuo O. T. pateikė 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės
instancijos teisme kvitą ir prašo šias išlaidas priteisti. Pagal CPK 443
straipsnio šeštąją dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Jos gali būti priteistos tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų
suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi.
O. T. interesas, dėl kurio ji prašė apeliacinio skundo
netenkinti, yra pagrįstas siekiu atkurti žemės nuosavybės teisę. Jis
nepripažintinas priešingu pareiškėjo ginamam interesui, tačiau atsižvelgiant į
tai, kad pareiškėjo ir O. T. suinteresuotumas bylos
baigtimi yra skirtingas bei įvertinus advokato darbo apimtį apeliacijos proceso
metu, jai iš Kauno m. savivaldybės priteistina 500 Lt advokato pagalbos išlaidų
( CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso 325-330 straipsniais,
n
u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti, 2009 m. rugsėjo
23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Kauno m. savivaldybės
500 ( penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų suinteresuotajam asmeniui O. T. ( a.k. (duomenys
neskelbtini)).
Kolegijos
pirmininkė Virginija Gudynienė
Kolegijos teisėjai Ramūnas Mitkus
Arvydas Žibas