Administracinė byla Nr. eA-2480-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00565-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K., vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 2), rezultatus; 2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo, vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 2), rezultatus; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“; 4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo”; 5) priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės D. K. vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo priimti D. K. skundo reikalavimai dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo” pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

D. K. skunde paaiškino, kad Zarasų rajono savivaldybės mere buvo išrinkta Tarybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-193, priimtu slapto balsavimo metu. Zarasų rajono savivaldybėje 2013 m. lapkričio 21 d. buvo gautas dešimties Tarybos narių pareiškimas ir reikalavimas, kuriuo pareikštas nepasitikėjimas D. K., tuometine Zarasų rajono savivaldybės mere. Pareiškėja akcentavo, kad nepasitikėjimo procedūra jos atžvilgiu apskritai nebuvo galima, kadangi nuo išrinkimo mere iki nepasitikėjimo pareiškimo nebuvo praėjęs šešerių mėnesių laikotarpis. Be to, pareiškėja merės pareigas ėjo vieną dieną, todėl pareikštas nepasitikėjimas  nebuvo pagrįstas faktais ir teisės normomis. Teigė, kad klausimų dėl pareikšto nepasitikėjimo pareiškėja ir naujo Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų svarstymui 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdyje buvo ruoštasi tendencingai bei neskaidriai. Nurodytame Tarybos posėdyje priimti sprendimai, balsų skaičiavimo komisijos ir jų darbo nuostatai parengti ir vieno balso persvara patvirtinti turint vienintelį tikslą – vykdyti neslaptas ir neskaidrias balsavimo procedūras. Atkreipė dėmesį, kad sprendimo projekto derinimo lape nėra pasirašęs teisininkas, todėl yra pažeistos šio sprendimo projekto derinimo procedūros. D. K. nurodė, kad įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtindamas slapto balsavimo procedūras nustatančias nuostatas, siekė, jog  įstatyme numatytais atvejais balsavimas vyktų neviešai, slaptai nuo bet kokių kitų asmenų ir kad tik balsuojantis asmuo žinotų, kaip ir už ką balsavo. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį, su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Nurodė, kad ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnyje apibrėžiama, jog slaptai balsuojant draudžiama kontroliuoti rinkėjų valią. Pareiškėja teigė, kad nepasitikėjimo meru ir mero rinkimo procedūros turėtų vykti slaptai, balsuojančių asmenų valia turėti išlikti paslaptyje, jų valios išraiškos kontrolė negalima ir prieštarautų teisės aktų nuostatoms, o slaptumo nuostatos pažeidimas laikytinas šiukščiu ir esminiu slapto balsavimo procedūros pažeidimu.

D. K. tvirtino, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo savivaldybės meru procedūra vyko neskaidriai ir atvirai: į iš penkių asmenų sudarytą balsų skaičiavimo komisiją buvo išrinkti 4 asmenys iš 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškimą ir reikalavimą merei pasirašiusių asmenų; Tarybai tvirtinant balsų skaičiavimo komisijos darbo nuostatus, vieno balso persvara buvo atmesti visi pasiūlymai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas balsuoti slaptai (pasiūlymas biuletenius dėti į vokus, tarybos nariams demonstruojant užpildytus biuletenius, stabdyti balsavimą); slaptam balsavimui užtikrinti paruoštos patalpos buvo pertvarkytos (neskaidri balsadėžė pakeista skaidria, balsadėžė pastatyta greta balsų skaičiavimo komisijos); biuleteniai atspausdinti ant puskartonio, kurį buvo sunku perlenkti, o metamas į balsadėžę jis išsiskleisdavo; vienas Tarybos narys, pastebėjęs, kad biuletenį meta komisijai nematoma puse, jį ištraukė ir apsuko, kad komisija galėtų įžiūrėti jo balsavimo rezultatą; kai kurie Tarybos nariai, išėję iš balsavimo patalpos, atskleidė savo balsavimo paslaptį; balsavimo kabinoje girdėjosi fotografavimo garsai; prieš balsavimo procedūras dalis Tarybos narių buvo kontroliuojami. Dėl šių priežasčių grupė Tarybos narių pareiškė protestą, į kurį nebuvo atsižvelgta. Nepaisydami nurodytų pažeidimų, vienuolika Tarybos narių balsavo už nepasitikėjimą pareiškėja, o Taryba vieno balso persvara priėmė sprendimą Nr. T-195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“. Pareiškėja tvirtino, kad sprendžiant klausimą dėl Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų, šių rinkimų balsų skaičiavimo komisija buvo išrinkta tendencingai, į jos darbo reglamentą buvo įtrauktos formuluotės, užtikrinančios, kad komisijai pirmininkaus vyriausias pagal amžių komisijos narys, t. y. suinteresuotumą turintis asmuo. Būtent komisijos pirmininko balsas nulėmė sprendimus, dėl kurių mero rinkimai vyko neskaidriai ir atvirai. Dėl šių priežasčių trys komisijos nariai nepasirašė balsų skaičiavimo protokolo ir nurodė, kad nebuvo užtikrinta slapto balsavimo procedūra. Šie komisijos nariai taip pat nurodė, kad Tarybos nariai, balsavę už A. S., atvirai rodė pažymėtus biuletenius balsų skaičiavimo komisijos nariams, komisijos pirmininko balsas lėmė, kad nebuvo atsižvelgta į kitų komisijos narių siūlymus dėl slapto balsavimo užtikrinimo.

Teismo posėdyje D. K. patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdis buvo organizuotas, balsavimo komisijos sudarytos nepažeidžiant Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-45 (toliau – ir Reglamentas) nustatytos tvarkos. Pareiškėja pripažino, kad teisės aktai nenustato reikalavimų balsavimo biuleteniams naudojamam popieriui ir balsadėžei bei nereglamentuoja, koks asmuo turi būti renkamas balsų skaičiavimo komisijos pirmininku.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius dėl jai pareikšto nepasitikėjimo faktinio ir teisinio nepagrįstumo bei šios procedūros negalimumo, kadangi teisės aktai nenumato, po kokio laikotarpio gali būti reiškiamas nepasitikėjimas meru, o dėl nepasitikėjimo D. K. buvo balsuojama pirmą kartą. Pažymėjo, kad savivaldybės meras yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl šis valstybės tarnautojas, neturėdamas daugumos tarybos narių pasitikėjimo, negali vykdyti savo pareigų. Pažymėjo,  kad tokia pozicija paremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika, pagal kurią, tik vietos savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atleisti ar neatleisti merą, mero pavaduotoją ar administracijos vadovą iš pareigų, kaip praradusius pasitikėjimą. Akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, jog mero atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčus dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų, jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, tiria tik tai, ar, sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija.

Atsakovas kaip nepagrįstus vertino ir pareiškėjos skundo teiginius apie šiurkščius slapto balsavimo procedūrų pažeidimus. Nurodė, kad slaptam balsavimui skirtą patalpą parengė Zarasų rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Reglamento 11.1 punkto reikalavimais. Pažymėjo, kad D. K. potvarkiu atsakingu už balsavimo patalpos parengimą paskirtas mero patarėjas A. V. balsadėžę, mažesnę, uždarą ir nežinia iš kur gautą, atnešė bei pastatė prie kitos sienos, toli nuo komisijos narių. Taip buvo neužtikrintas Reglamento 41 punkto nuostatų laikymasis. Tarybos nariai į balsavimui skirtą patalpą ėjo po vieną, užeidavo į balsavimui skirtą kabiną, o jiems išduotus biuletenius į balsadėžę metė įvairiai: perlenkę vieną kartą, kelis kartus ar visai neperlenkę. Balsavimo komisijos nariai atidžiai stebėjo, kad balsuojantys Tarybos nariai neišsineštų balsavimo biuletenių ir neįmestų daugiau negu vieną biuletenį, o kilus įtarimams dėl atskirų Tarybos narių veiksmų, balsų skaičiavimo komisija ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai išaiškinti. Sprendimą mero rinkimuose balsavimo biuletenius spausdinti ant kitokio popieriaus, nei kai buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo D. K., priėmė Tarybos posėdyje išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Taip buvo siekiama užkirsti kelią galimybei iš anksto spausdinti daugiau biuletenių su mero anspaudais.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija, teigė, kad D. K. neteisingai aiškina slapto balsavimo principo turinį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje slapto balsavimo principo įgyvendinimas, visų pirma, yra siejamas su pozityvia valstybės pareiga imtis priemonių, kurios užtikrintų tinkamas šio principo įgyvendinimo sąlygas. Atsakovas tvirtino, kad Konstitucinis Teismas nėra suformavęs aiškinimo, jog rinkėjas turi pareigą balsuoti slaptai. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis Zarasų rajono savivaldybės taryba tvirtino, kad nėra pagrindo teigti apie procedūrinius pažeidimus, kai netrukdomai ir slaptai užpildę rinkimų biuletenį kai kurie Tarybos nariai savo pasirinkimą pademonstruodavo balsavimo procedūrą stebinčioms balsų skaičiavimo komisijoms. Pareiškėja nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti renkant mero rinkimų balsų skaičiavimo komisiją ir jos pirmininką. Teigė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijos dėl mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos pirmininko rinkimo procedūros Tarybai nėra privalomos, be to, šios rekomendacijos skirtos vykdant mero rinkimų procedūrą per pirmą naujai išrinktos tarybos posėdį. Taryba, sudarydama balsavimo dėl nepasitikėjimo meru balsų skaičiavimo komisiją ir Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimo balsų skaičiavimo komisiją (toliau – ir balsų skaičiavimo komisijos), tvirtindama šių komisijų darbą reglamentuojančius nuostatus, Reglamento nuostatų nepažeidė. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu aiškinimu ir teigė, kad aplinkybės, jog sprendimo dėl D. K. atleidimo iš merės pareigų projekto derinimo lape nepasirašė teisininkas, nėra pagrindo pripažinti esminiu pažeidimu, lėmusiu Tarybos sprendimo priėmimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Teismo posėdyje A. S. prašė D. K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. A. S. teigė, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia gandais ir prielaidomis. Paaiškino, jog balsavimas dėl nepasitikėjimo pareiškėja buvo politinio pobūdžio klausimas, dėl kurio buvo tariamasi iki Tarybos posėdžio partijų ir frakcijų susirinkimuose, tačiau tai negali būti vertinama kaip neteisėtas įtakos darymas Tarybos nariams. Patvirtino, kad balsavimo metu buvo paprašytas pasiaiškinti, ar nefotografavo balsavimo kabinoje.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais išspręsti vietos savivaldybės mero atleidimo iš pareigų praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą ir vietos savivaldybės mero rinkimo klausimai.

Išanalizavęs skunde nurodytus bei teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nekėlė ginčo dėl Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio sušaukimo, šio posėdžio darbotvarkės sudarymo ir tvirtinimo, balsų skaičiavimo komisijų sudarymo tvarkos. Pareiškėja skundo reikalavimus iš esmės grindė tuo, jog dešimties Tarybos narių grupė nepasitikėjimą ja pareiškė be faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat teiginiais, kad Tarybos posėdyje balsuojant dėl pareiškėjai pareikšto nepasitikėjimo ir renkant naują merą, buvo padaryti šiurkštūs ir esminiai slapto balsavimo procedūros pažeidimai.

Byloje nustatyta, kad dešimt, t. y. daugiau kaip 1/3 dalis, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių 2013 m. lapkričio 20 d. parengtu pareiškimu ir reikalavimu pareiškė nepasitikėjimą Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos pavaduotoja, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir jo pavaduotoju. Dokumentą pasirašę asmenys nurodė pareikšto nepasitikėjimo išvardintais asmenimis motyvus. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 12 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu,  44 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir sprendė, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė atitinkamų institucijų ar politikų valia. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad pareikšto nepasitikėjimo motyvai ir priežastys yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl politinis pasitikėjimas ar nepasitikėjimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos pateikti argumentai dėl jai pareikšto nepasitikėjimo nepagrįstumo nepripažįstami reikšmingais ir teismas dėl jų sprendime neturi pasisakyti.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame mero ir mero pavaduotojo statusą, pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kai savivaldybės tarybos sprendimu meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų (2 dalies 1-3 punktai, 3 dalis). Be to, šio straipsnio  3 dalyje nustatyta, kad meras netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai sprendimas atleisti merą dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepasitikėjimo D. K. klausimas Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje buvo svarstomas pirmą kartą. Atsižvelgęs į Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismas darė išvadą, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba, 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje svarstydama klausimą dėl D. K. nepasitikėjimo ir spręsdama dėl jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą, teisės normų nepažeidė. 

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 ir 2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija) nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.  Reglamento 36 punkte (Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-200 redakcija) nustatyta, kad dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju klausimas. Reglamento 40 – 42 punktuose yra įtvirtintos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios slapto balsavimo biuletenio parengimo, tvirtinimo, žymėjimo, išdavimo tvarką, biuletenio turinio elementus, biuletenių pripažinimą negaliojančiais, o 11.3, 11.9-11.11 punktuose – specialios teisės normos, nustatančios balsavimui mero rinkimuose skirtų biuletenių elementus, balsavimo procedūros veiksmus, mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos sudarymą.

Teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente slapto balsavimo sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas dėl Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių slaptų balsavimų procedūrų, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis slapto balsavimo tvarką, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikiamu slapto balsavimo principų aiškinimu. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją  turi  pareigą  įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų,  jog  rinkėjai balsuotų  asmeniškai  ir  slaptai,  kad  balsavimo metu  nebūtų galima paveikti  rinkėjų valios  ir  jos  kontroliuoti. Teismas, remdamasis nurodytais slapto balsavimo principo aiškinimais, darė išvadą, kad sprendžiant dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. vykusių balsavimų slaptumo, būtina nustatyti, ar Tarybos nariams buvo sudarytos ir užtikrinamos sąlygos įgyvendinti teisę Reglamente numatytais atvejais laisvai ir netrukdomai slaptai išreikšti valią svarstomais klausimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už patalpos, kurioje 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos nariai slaptai balsavo dėl Zarasų rajono savivaldybės merei pareikšto nepasitikėjimo ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą bei renkant naują merą, parengimą, balsų skaičiavimo komisijų materialinį ir techninį aprūpinimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. I-754 atsakingu buvo paskirtas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Z. Be to, D. K. 2013 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. P-40  atsakingu už slapto balsavimo Tarybos posėdyje slaptumo užtikrinimą buvo paskirtas A. V., tuometinis pareiškėjos patarėjas. Be to, rengiant balsavimo patalpą slaptam balsavimui, dalyvavo A. L., 2013 m. gruodžio 5 d. dirbusi Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja. Liudytoja A. L. nurodė, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius pagal jo veiklos nuostatus yra atsakingas už tinkamą savivaldybės institucijų patalpų parengimą organizuojamiems Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdžiams. Liudytoja teigė, kad dėl patalpos tinkamo parengimo slaptam balsavimui buvo tartasi ir su A. V. Liudytoja patvirtino, jog 2013 m. gruodžio 4 d., apie 16 val. balsavimo patalpoje buvo pastatytos slapto balsavimo kabina ir savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė, parengti darbo stalai, atnešta biuro popieriaus. Parengus patalpą, ji buvo užrakinta ir užantspauduota. Tačiau ryte atėjusi į darbą liudytoja pamatė, kad balsavimo patalpa buvo atidaryta ir pertvarkoma: iš vakaro pastatyta peršviečiama urna išnešta, o vietoj jos pastatyta neperšviečiama balsadėžė. Kaip liudytojas apklaustas A. V. nurodė, kad jis, 2013 m. gruodžio 5 d., apie 8.00 val., pertvarkė Bendrojo skyriaus darbuotojų parengtą balsavimui skirtą patalpą: vietoj peršviečiamos urnos buvo pastatyta neperšviečiama urna, išnešti nereikalingi stalai, atneštas ir parengtas nešiojamas kompiuteris, pasirūpinta savivaldybėje naudojamu spausdinimui skirtu popieriumi. Liudytojas P. P., Tarybos posėdyje sudarytų 2013 m. gruodžio 5 d. balsų skaičiavimo komisijų pirmininkas, nurodė, kad biuleteniams mesti buvo panaudota savivaldybei priklausanti ir per visus vykstančius rinkimus naudojama peršviečiama balsadėžė, ji stovėjusi patalpos centre, balsavimo kabina ir komisijos darbo vietos buvo įrengtos priešingose pusėse. Įvertinęs proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus ir  aukščiau nurodytus liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo savivaldybės meru ir mero rinkimuose vyko atskiroje patalpoje; balsavimo patalpoje balsavimo biuleteniams įmesti buvo pastatytos balsavimo kabina ir savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė. Tarp proceso dalyvių nebuvo ginčo, kad slaptam balsavimui parengta kabina buvo tinkamai parengta, jos pastatymo vieta norinčiam pareikšti valią Tarybos nariui užtikrino, kad jo apsisprendimas, kaip žymėti biuletenį, nebuvo matomas balsavimo patalpoje esantiems balsų skaičiavimo komisijos nariams ir stebėtojams. Tai patvirtino ir liudytoja Ž. V., Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, kaip stebėtoja dalyvavusi 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdyje.

Ginčo šalys skirtingai vertino aplinkybę, ar biuleteniams mesti naudota peršviečiama balsadėžė užtikrino balsavimo slaptumą: pareiškėja teigė, kad tokia balsadėžė buvo parinkta, siekiant kontroliuoti balsuojančius Tarybos narius ir daryti įtaką jų valiai, o atsakovas nurodė, jog A. V. slaptam balsavimui parengta neperšviečiama ir neaiškiomis aplinkybėmis įsigyta balsadėžė buvo pakeista savivaldybei priklausančia ir nuolat rinkimuose naudojama peršviečiama balsadėže, kuri buvo pasirinkta, siekiant užtikrinti slapto balsavimo teisėtumą. Spręsdamas dėl šios proceso dalyvių ginčijamos aplinkybės, teismas atsižvelgė į  tai, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Reglamentas šio slapto balsavimo techninio pobūdžio elemento nereglamentuoja. Patalpos, kurioje rengiamas ir vykdomas slaptas balsavimas rinkimų metu, įrengimo tvarką, t. y. iš esmės analogišką situaciją, reglamentavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-39 patvirtintas Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) specialių reikalavimų balsadėžei nenustatė. Tai patvirtino ir liudytoja Ž. V. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių balsavimų metu naudota Zarasų rajono savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė sudarė sąlygas balsų skaičiavimo komisijoms nustatyti, kad joje nėra iš anksto įmestų biuletenių ar kitokių daiktų, bei stebėti, kad balsavimo metu į balsadėžę būtų metami tik patvirtintų pavyzdžių biuleteniai, ir taip užtikrino slapto balsavimo procedūrą. 

Išanalizavęs 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą, kuriame užfiksuoti balsų skaičiavimo komisijų sudarymo bei komisijų darbą reglamentuojančių nuostatų svarstymo ir tvirtinimo eiga, teismas darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu faktinių duomenų, patvirtinančių, jog nurodytos balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos ir jų nuostatai patvirtinti pažeidžiant Reglamento 11.3, 36, 40 punktus, nebuvo nustatyta. Tarybos posėdžio protokolo duomenys patvirtina ir tai, kad svarstant klausimus dėl nurodytų komisijų ir jų nuostatų, Tarybos nariai diskutavo dėl pateiktų pasiūlymų, sprendimai buvo priimami balsuojant, svarstytais klausimais sprendimai priimti balsų dauguma arba vienbalsiai, t. y. Reglamento 47 punkto nustatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad Tarybos sprendimai aukščiau nurodytais klausimais buvo priimti, apsvarsčius gautus pasiūlymus ir išklausius Tarybos narių pasisakymus. Be to, Tarybos protokolo duomenys patvirtina, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje nebuvo pažeistos ir Reglamento 41-42 punktuose įtvirtintos nuostatos: balsų skaičiavimo komisijos, parengusios slaptų balsavimo biuletenių pavyzdžius, susitarusios dėl jų žymėjimo ir jų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, teikė Tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, supažindino su slapto balsavimo procedūra ir biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Išanalizavęs sudarytų balsų skaičiavimo komisijų protokolų, kuriuose užfiksuoti komisijų pirmininko ir sekretoriaus rinkimų, biuletenių pavyzdžių rengimo, biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindų nustatymo eiga, duomenis, teismas sprendė, kad nepasitikėjimo meru balsų skaičiavimo komisijos nutarimai buvo priimti balsų dauguma; mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos posėdyje nutarimai dėl mero rinkimų biuletenio pavyzdžio, jo atspaudavimo, teikimo tvirtinti, biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindų buvo priimti vienbalsiai; ši komisija apsvarstė R. J. pasiūlymą dėl peršviečiamos balsadėžės pakeitimo, N. K. pasiūlymą perlenkti biuletenį, G. P. pasiūlymą biuletenį į balsadėžę mesti įdėtą į voką, D. R. pasiūlymą biuletenio antroje pusėje įrašyti žodį „Vilnius“ ir nutarimus šiais klausimais priėmė balsuodama bei vadovaudamasi Tarybos patvirtintų mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos nuostatų 7 punktu.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad Tarybos sprendimai ir balsų skaičiavimo komisijų nutarimai priimti Reglamento ir nuostatų, Tarybos patvirtintų 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimais Nr. Nr. T-196 ir Nr. T-194, nustatyta tvarka, juose išreikšta šių subjektų valia jų kompetencijai priskirtais klausimais. Proceso dalyviai argumentų, jog Tarybos ir balsų skaičiavimo komisijų protokolai neatspindi Tarybos, balsų skaičiavimo komisijų posėdžių eigos ir balsavimo rezultatų, neteikė. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjos teiginius apie tendencingas ir neskaidriai vykusias Tarybos sprendimų ir balsų skaičiavimo komisijų nutarimų priėmimo procedūras.

Byloje nustatyta, kad Tarybos sprendimo „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“ projektas nebuvo suderintas su Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėja.  Vertindamas  šią aplinkybę, teismas vadovavosi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis 3 punkto dalimi ir nurodė, kad, kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 21 d. derinimo (vizų) lapo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėja privalėjo įvertinti, ar nurodytas Tarybos sprendimo projektas neprieštarauja įstatymams ir atitinka juridinės technikos taisykles. Tačiau teismas sprendė, kad toks vertinimas nelaikytinas pagrindine procedūros, kurioje buvo svarstomas grupės Tarybos narių  pareikšto nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą klausimas, dalimi.  Dėl šios priežasties nurodytas Tarybos sprendimo projekto rengimo procedūrinis pažeidimas vertintas kaip neesminis ir neturėjęs lemiamos įtakos Tarybai priimant sprendimą Nr. T-195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“.

Išanalizavęs 2014 m. spalio 1 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus apie Tarybos posėdyje vykusių balsavimų aplinkybes, teismas darė išvadą, kad liudytojai skirtingai apibūdino balsadėžės stovėjimo vietą balsavimo patalpoje: Ž. V., N. K. parodymais, balsadėžė balsų skaičiavimo komisijos sprendimu balsadėžė buvo pastatyta  mažiausiai 1-2 m, o liudytojų R. L., P. P. parodymais – daugiausiai 4-5 m atstumu nuo balsų skaičiavimo komisijų darbo vietos. Liudytojas P. P. teigė, kad balsadėžė stovėjo patalpos viduryje, liudytojai G. P., R. L., R. J. – arčiau balsų skaičiavimo komisijos darbo vietos. Liudytoja Ž. V. nurodė, kad balsų skaičiavimo komisija sprendimą balsadėžę pastatyti kitoje vietoje motyvavo tuo, kad taip bus sudaryta galimybė stebėti, jog nebūtų pažeista balsadėžė ir kad į ją būtų tvarkingai metami biuleteniai. Nepasitikėjimo mere balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 duomenimis, ši komisija balsadėžės vietos balsavimo patalpoje klausimo apskritai nesvarstė, šį klausimą svarstė ir sprendimą balsadėžę pastatyti balsavimo patalpos viduryje priėmė mero rinkimų balsų skaičiavimo komisija. Reglamente ir balsų skaičiavimo komisijų veiklą reguliuojančiuose nuostatuose nėra įtvirtinta konkrečių normų, reglamentuojančių  komisijos sprendimus nurodyto pobūdžio klausimu. Vertindamas balsadėžės vietos reikšmę slapto balsavimo procedūrai, teismas vadovavosi Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijomis, pateiktomis Aprašo 18 punkte, kuriame nurodyta, jog rinkimų metu balsadėžė turi būti pastatyta aiškiai matomoje vietoje, kad ją galėtų matyti rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad balsavimo kabinai ir balsadėžei parinktos vietos sudarė tinkamas sąlygas norinčiam pareikšti valią Tarybos nariui, gavusiam biuletenį, be kliūčių patekti į balsavimo kabiną, po to prieiti prie balsadėžės ir išeiti iš balsavimo patalpos, o balsų skaičiavimo komisijų nariams – stebėti balsadėžę, kad ji nebūtų pažeista ir kad į ją būtų metami tik balsavimui skirti biuleteniai. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog balsų skaičiavimo komisijai nusprendus balsadėžę iš organizatorių parinktos vietos perkelti ir pastatyti ją salės viduryje, arčiau balsų skaičiavimo komisijos darbo vietos, buvo siekiama sudaryti sąlygas kontroliuoti balsuojančių Tarybos narių valią.

Slapto balsavimo principo įgyvendinimas taip pat yra užtikrinamas nustatant reikalavimą, jog slaptai balsuojantis asmuo privalo užeiti į balsavimo kabiną ir joje užpildyti biuletenį, o po to asmeniškai jį įmesti į balsadėžę.  Tokią  slapto balsavimo tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1, 3 dalys, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1, 3 dalys, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1, 3 dalys. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas biuletenius pildyti ne balsavimo kabinoje, o Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio dalyje – reikalavimas įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti tik po vieną asmenį,  išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Be to, slapto balsavimo principo laikymąsi užtikrina įstatymuose įtvirtintas draudimas kontroliuoti balsuojančio asmens valią, balsavimo metu paveikti asmens valią balsuoti ar nebalsuoti už tam tikrą kandidatą, balsuoti vienaip ar kitais tam tikru klausimu. Teismas vertino, kad bylos proceso dalyvių pateikti paaiškinimai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. gruodžio 5 d. vykusių balsavimo metu Tarybos nariai balsavo po vieną; norintys pareikšti savo valią biuletenius žymėdavo užėję į balsavimo kabiną; balsų skaičiavimo komisijų nariams ir stebėtojams nebuvo matoma, kaip balsavimo kabinoje buvo balsuojama; balsavimo patalpoje agitacija nebuvo vykdoma, balsų skaičiavimo komisijos nariai nurodymų, kaip turi būti balsuojama, nedavė. Liudytojų R. L. ir P. P. parodymai patvirtino, kad vykusiuose balsavimuose tik vienas Tarybos narys nepageidavo savo valią pareikšti slaptai balsavimo kabinoje – gavęs biuletenį, jį iš karto įmetė į balsadėžę. Komisijų protokolų Nr. 2, kuriuose užfiksuoti balsavimo rezultatai, duomenys patvirtina, kad nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisijos nutarimu vienas biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu, o mero rinkimų visi biuleteniai buvo pripažinti galiojančiais. Atsižvelgdamas į tai, jog Tarybos nariams buvo užtikrinta galimybė nekliudomai patekti į balsavimo kabiną, joje pareikšti savo valią, po to prieiti prie balsadėžės, įmesti į ją biuletenį ir išeiti iš balsavimo patalpos, teismas darė išvadą, kad aukščiau nurodytą vienintelio Tarybos nario elgesį per slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo tuometine Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. nulėmė jo asmeninis apsisprendimas tokiu elgesiu nepareikšti savo valios. 

Teismo posėdyje apklausti liudytojai Tarybos nariai G. P., R. J., B. V., D. P., N. K., S. G. patvirtinto, kad jų apsisprendimas, kaip balsuoti dėl nepasitikėjimo D. K. ir mero rinkimuose, buvo laisvanoriškas ir niekieno nenulemtas.

Liudytojų D. R., G. P., N. K., Ž. V. parodymai leido teigti, jog kai kurie Tarybos nariai balsavimo patalpoje demonstravo savo balsavimo kabinoje pažymėtus biuletenius. Teismas rėmėsi Seimo rinkimų įstatymų 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 6 dalimi bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 4 dalimi ir sprendė, kad draudimas atskleisti balsavimo paslaptį ir pareiga išsaugoti ją yra nustatyti ne slaptai balsavusiam asmeniui, o bet kuriam kitam asmeniui, kuriam ši paslaptis nepriklausomai nuo aplinkybių tampa žinoma. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo aplinkybės, jog kai kurie Tarybos nariai, balsavę 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdyje vykusiuose slaptuose balsavimuose, nesaugojo savo valios pareiškimo, vertinti kaip slapto balsavimo tvarkos pažeidimo. 

Išanalizavęs balsų skaičiavimo komisijų nuostatų ir Reglamento nuostatas, teismas darė išvadą, kad jos techninio pobūdžio klausimų – koks popierius bus naudojamas balsavimo biuleteniams rengti, kaip bus metami biuleteniai į balsadėžę – nereglamentuoja. Teismo nuomone, balsų skaičiavimo komisijos turi teisę apsvarstyti šiuos klausimus ir jų darbą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka priimti sprendimus. Nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. 1 duomenimis, ši komisija patvirtino slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos  atleidimo iš mero pareigų prieš terminą biuletenio pavyzdį (4 balsai „už“), nutarė jį antspauduoti Zarasų rajono savivaldybės mero antspaudu (5 balsai „už“). Iš mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. 1 matyti, kad Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo slapto balsavimo biuletenio pavyzdį komisijos nariai patvirtino vienbalsiai. Įvertinęs Tarybos patvirtintus slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, teismas darė išvadą, kad jie Reglamento 41 punkto, balsų skaičiavimo komisijų nuostatų 9.1 punktų reikalavimus atitiko: juose yra antraštės su aiškiu nurodymu, dėl ko balsuojama, ir žymėjimo pavyzdžiai.

Išanalizavęs Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo teisės normas, nustatančias balsavimo tvarką, skirtą užtikrinti slapto balsavimo principo įgyvendinimą, teismas sprendė, kad jos nereikalauja balsuojant bendra tvarka į balsadėžę metamus biuletenius perlenkti, sulankstyti ar įdėti į vokus. Reikalavimai balsavimo  biuletenius dėti į vokus nustatyti tik tam tikrais nustatytais atvejais – balsuojant paštu, namuose ir iš anksto (Prezidento rinkimų įstatymo 57 ir 64 straipsniai, Seimo rinkimų įstatymo 67 ir 671 straipsniai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 64 ir 65 straipsniai). Teismas, įvertinęs slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, sprendė, kad Tarybos nariai laisva valia galėjo apsispręsti, kaip savo pažymėtus biuletenius įmes į balsadėžę: perlenktus vieną kartą, sulankstytus kelis kartus ar neperlenktus. Teismas sprendė, kad jo spausdinimui panaudotas standesnis popierius negali būti vertinamas kaip kliūtis šio pavyzdžio biuletenius perlenkti ar sulankstyti. Tokią išvadą teismas darė, remdamasis liudytojų P. P., G. P., D. P. parodymais apie tai, kad jie savo pažymėtus biuletenius perlenkė ir po to juos įmetė į balsadėžę. Liudytojas A. S. nurodė, kad jam balsuojant, buvo pareikšta apie fotografavimą balsavimo kabinoje ir jis balsų skaičiavimo komisijai paaiškino, jog įtarimą sukėlusį garsą skleidė uždaromas akinių futliaras. Šiuos A. S. parodymus patvirtina liudytojų P. P., R. U. parodymai, jog kilęs įtarimas dėl fotografavimo balsavimo kabinoje nepasitvirtino. Teismas, remdamasis paminėtais įrodymais, darė išvadą, jog byloje nustatyti duomenys nepatvirtino D. K. teiginių, kad balsavimo kabinoje buvo fotografuojama, taip pažeidžiant slapto balsavimo procedūrą. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendė, jog balsų skaičiavimo komisijos įvykdė jų darbą reglamentavusių  nuostatų 9.1 punktuose pavestus uždavinius ir parinktomis priemonėmis užtikrino, kad Tarybos nariai 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje galėtų asmeniškai ir slaptai balsuoti.

Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, teismas sprendė, jog Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių balsavimų dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą ir dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo metu pagrindiniai reikalavimai, keliami slapto balsavimo tvarkai, nebuvo pažeisti. 

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ginčijami Tarybos sprendimai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės normomis, be to, nenustatyta, kad juos priimant būtų buvusios pažeistos pagrindinės procedūros, ypač slapto balsavimo principą įgyvendinančios taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ ir sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ pagrindo nėra. Nustačius, kad nurodyti Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimai yra teisėti, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl D. K. grąžinimo į ankstesnes Zarasų rajono savivaldybės meres pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Teismas netenkino ir pareiškėjos procesinio pobūdžio prašymo dėl turėtų bylinėjimosi  išlaidų atlyginimo.

III.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir apeliantė), nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos pateiktus argumentus dėl jai pareikšto nepasitikėjimo nepagrįstumo nepripažino reikšmingais ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėja mano, kad šiame ginče turėtų būti atsakyta į du klausimus, t. y. faktinės pareikšto nepasitikėjimo aplinkybės, atsakant į klausimą, dėl ko reiškiamas nepasitikėjimas, ir įstatymuose nustatyti terminai keliant nepasitikėjimo pareigūnu klausimus. Pareiškėja nesutinka ir su teismo pozicija netaikyti Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto pusės metų laikotarpio apribojimo teikti nepasitikėjimą meru. Savivaldybės tarybos narių teisė reikšti nepasitikėjimą meru nėra absoliuti, ją riboja įstatymas, o konkrečiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, nes, pareiškėjos manymu, 19 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma ir priėmus sprendimą išrinkti merą.

2. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl balsų skaičiavimo komisijų sudarymo tvarkos. Įrodinėdama, kad sudarant komisijas buvo siekiama pažeisti slapto balsavimo principą kontroliuojant balsuojančių valią, pareiškėja ginčija dviejų komisijų sudarymą: savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus skyrimo, nepasitikėjimo rajono Savivaldybės meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju balsų skaičiavimo komisijos (pareiškėjos nuomone, siekiant įgyvendinti slapto balsavimo procedūrą, sudarant komisiją, turėjo būti užtikrinta galimybė kiekvienai rinkimus laimėjusiai partijai turėti savo atstovą) ir Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos (buvo įtvirtinta nuostata, kad komisijai vadovaus vyriausias pagal amžių Tarybos narys, kuris šiuo atveju buvo pasirašęs dėl nepasitikėjimo ir siekė pareiškėjos pašalinimo iš užimamų pareigų).

3. Dėl slapto balsavimo procedūrų pažeidimų pažymi, kad teismas neteisėtai susiaurino slapto balsavimo principą, nes slaptumo principas apima (šiame ginče ypač aktualus) rinkėjų valios kontrolės aspektus. Pareiškėjos nuomone, rengiant patalpas balsavimui, sudarant balsų skaičiavimo komisijas ir tvirtinant jų veiklos reglamentus, komisijoms interpeliaciją pasirašiusių asmenų balsais atmetant pasiūlymus, susijusius su balsavimo paslapties užtikrinimu bei vykdant balsavimo procedūrą, buvo siekiama kontroliuoti rinkėjų valią ir šis siekis įgyvendintas. Teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino šias aplinkybes. Pareiškėjos nuomone, Tarybos nariai buvo kontroliuojami pasirengiant tam iš anksto (parengiant patalpas ir kitus balsavimui reikalingus materialius daiktus) ir vykdant valios kontrolę balsavimo metu.

4. Dėl patalpų balsavimui paruošimo pažymi, kad buvusi Bendrojo skyriaus vedėja A. L. patalpų parengime dalyvavo neteisėtai, nes tuo metu jau galiojo administracijos direktoriaus specialiu teisės aktu paskirtas specialistas. Teismo daroma išvada, kad skaidri balsadėžė reikalinga, kad būtų matoma, ar metami biuleteniai yra patvirtinto pavyzdžio, prieštarauja slaptumo principui. Tokiu būdu procedūra tampa nebe slapta, bet įteisinama rinkimų kontrolė. Mero rinkimų procedūroje pasiūlymo naudoti neskaidrią balsadėžę atmetimą nulėmė komisijos pirmininko balsas, dėl kurio išrinkimo teisėtumo ginčyta aukščiau. Pažymi, kad balsadėžės stovėjimo vieta buvo svarbi siekiant kontroliuoti rinkėjų valią, t. y. kad komisijos nariai galėtų įžiūrėti, už ką atiduodamas balsas. Pareiškėjos nuomone, galimybė komisijos nariui matyti biuletenio turinį, laikytina šiurkščiu slaptumo principo pažeidimu.

5. Dėl naudoto popieriaus pažymi, kad 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant dėl nepasitikėjimo meru, balsavimo biuleteniui buvo naudojamas storas popierius, kuris ir sulenkus išsiskleisdavo, tokiu būdu, net ir sulenkus biuletenį, didelė tikimybė, kad jis išsiskleis ir per permatomą balsadėžę komisijos nariai galės įžiūrėti, už ką balsuoja rinkėjas.

6. Dėl rinkėjų valios kontrolės balsavimo metu pažymi, kad komisijos posėdžio protokole Nr. 2 komisijos narė N. K., nesutikdama su kitais komisijos nariais, pateikė atskirąją nuomonę, nurodydama, kad „11 balsavusių komisijos narių komisijai rodė savo biuletenius. Dar buvo girdėti garsas, kaip fotografuotas biuletenis“. Be to, teismas nepasisakė dėl pastabų protokole, nes komisijos protokolo Nr. 2 komisijos nariai R. J., N. K., G. P. nepasirašė ir pateikė pastabas. Liudytoja S. G. nurodė, kad kai kurie Tarybos nariai buvo kontroliuojami, nes jiems nebuvo leista laisvai judėti. Liudytojas R. J. pateikė informaciją, kad G. B. jam pačiam yra sakiusi, kad bus kontroliuojami ir privalės rodyti biuletenius. Dėl šių liudijimų teismas nepasisakė.

7. Priimant sprendimą dėl nepasitikėjimo meru ir vykdant naujo mero rinkimų procedūras, buvo būtina vykdyti slaptą balsavimą, slapto balsavimo procedūrų, numatytų įstatyme, laikomasi nebuvo, jos šiurkščiai pažeistos, todėl esant šiems esminiams procedūriniams pažeidimams slapto balsavimo rezultatai turi būti pripažinti negaliojančiais, teisinio ir faktinio pagrindo netenka ir yra naikintini ginčijami sprendimai. Pažymi, kad laisvų rinkimų teisė turi du pagrindinius aspektus, t. y. 1) teisė ir galimybė laisvai susiformuoti savo nuomonę; 2) teisė bei galimybė šią valią laisvai pareikšti rinkimuose. Taigi laisvas slaptas balsavimas neatsiejamai susijęs su balsavimu asmeniškai, kai draudžiama bet kokia forma kontroliuoti, kaip balsuoja rinkėjas.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo nagrinėti pareikšto nepasitikėjimo pagrįstumą. Priešingą poziciją pagrindžia Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A438-2504/2008, Nr. A143-1059/2010). Dėl taikytino termino keliant nepasitikėjimo klausimą pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, nes nagrinėjamu atveju dėl nepasitikėjimo pareiškėja buvo balsuojama pirmą kartą.

2. Dėl rinkimų komisijų sudarymo akcentuoja, kad komisijų sudarymas vyko griežtai laikantis Zarasų rajono savivaldybės darbo reglamento ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie teisės aktai, sudarant komisijas, buvo pažeisti. Komisija buvo išrinkta iš rinkimus laimėjusių partijų deleguotų atstovų, t. y. po vieną atstovą iš kiekvienos partijos. Kadangi komisijoje buvo po tris valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovus, pirmininkauti pasirinktas vyriausias pagal amžių narys.

3. Dėl slapto balsavimo principo pažymi, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja slapto balsavimo principo esmę ir turinį. Neteisinga teigti, kad Tarybos nariai padarė procesinį pažeidimą, jei netrukdomai ir slaptai užpildė rinkimų biuletenį, tačiau apie jų balsavimo pasirinkimą sužinojo komisijos nariai. Tarybos nariai turėjo ne pareigą, bet teisę balsuoti slaptai. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti teisę Reglamente nustatytais atvejais laisvai ir netrukdomai slaptai išreikšti valią svarstomais klausimais, o ne, ar matė ar nematė komisijos nariai, už ką balsavo Tarybos nariai.

4. Dėl balsadėžės pasirinkimo akcentuoja, kad teismas teisingai pažymėjo, jog teisės aktai specialių reikalavimų balsadėžei nenustato. Kaip nurodė liudytojas P. P., biuleteniams mesti buvo panaudota savivaldybei priklausanti ir per visus vykstančius rinkimus naudojama peršviečiama balsadėžė.

5. Mano, kad A. V., siekiant išlaikyti objektyvumo principą, apskritai neturėjo būti paskirtas atsakingu už tinkamą savivaldybės institucijų patalpų parengimą, nes už tokią veiklą atsako Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius.

6. Dėl naudoto popieriaus ir biuletenių formos bei turinio pažymi, kad teisės aktai nenustato, koks popierius turi būti naudojamas balsavimo biuleteniams rengti, kaip turi būti metami biuleteniai į balsadėžę. Biuletenio pavyzdį patvirtino Nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo” panaikinimo. Kartu su pagrindiniais reikalavimais keliamas ir papildomas reikalavimas – priteisti atlygį už priverstinės pravaikštos laiką.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-193 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ D. K. nuo 2013 m. lapkričio 19 d. išrinko Zarasų rajono savivaldybės mere. Dešimties Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių grupė 2013 m. lapkričio 20 d. pareiškimu ir reikalavimu „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere, mero pavaduotoja, savivaldybės administracijos direktoriumi ir administracijos direktoriaus pavaduotoju bei reikalavimo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį“ pareiškė nepasitikėjimą pareiškėja D. K. ir pareikalavo ne vėliau kaip per dvi savaites nuo nurodyto reikalavimo gavimo dienos sušaukti Tarybos posėdį, kuriame, be kitų klausimų, būtų svarstytas ir nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. bei jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą klausimas.

Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti ir klausimai dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. bei jos atleidimo iš pareigų prieš terminą, dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos mero išrinkimo, įvyko 2013 m. gruodžio 5 d.  Minėtame posėdyje dalyvavo 21 narys, t. y. visi į Tarybą išrinkti asmenys. Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 19 straipsnio 3 ir 7 dalimis bei atsižvelgusi į 1/3 visų Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių pareiškimą ir reikalavimą, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“ atleido nuo 2013 m. gruodžio 5 d. D. K. iš Zarasų rajono savivaldybės mero pareigų prieš terminą, kaip praradusią Zarasų rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Be to, Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi ir remdamasi slapto balsavimo rezultatais (2013 m. gruodžio 5 d. protokolas Nr. 2), 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ nusprendė nuo 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės meru išrinkti A. S.

Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“; 2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo”; 3) priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės D. K. vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos pateiktus argumentus dėl jai pareikšto nepasitikėjimo pagrįstumo pripažino nereikšmingais ir dėl jų nepasisakė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad politinio pasitikėjimo ar nepasitikėjimo institutas pagal savo prigimtį nėra siejamas su tokio pasitikėjimo subjekto savybių vertinimu jo tinkamumo eiti atitinkamas pareigas aspektais. Tokiam (politiniam) pasitikėjimui arba nepasitikėjimui pareikšti gali būti reikšmingos visai kitos, pirmiausia politinius interesus lydinčios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas nei aukščiau nurodytų materialinės teisės normų taikymo požiūriu (šios normos niekaip nereglamentuoja politinio pasitikėjimo ar nepasitikėjimo pagrindimo), nei ABTĮ 3 straipsnio taikymo požiūriu. Taigi pareiškėjo argumentai dėl jo atžvilgiu pareikšto nepasitikėjimo nepagrįstumo negali būti pripažinti bylai reikšmingais (2010 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikšto nepasitikėjimo motyvai ir priežastys yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl politinis pasitikėjimas ar nepasitikėjimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, priešingu atveju būtų pažeisti savivaldos savarankiškumo ir savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos principai, neliktų pagrindinio politinio pasitikėjimo pareigūno statuso skirtumo nuo kitų pareigūnų ar darbuotojų, kurie yra renkami, priimami į pareigas bei skiriami ne kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai. Pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, teismas privalo tirti tik tai, ar sprendžiant politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija (2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-216/2007; 2010 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010, 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-78/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas paisė įstatymų nuostatų bei nusistovėjusios teismų praktikos ir tirdamas, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas norminis teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundžiamo sprendimo motyvų dėl pareikšto nepasitikėjimo pagrįstumo nevertino pagrįstai.

Taigi ABTĮ taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai reikšminga išaiškinti tai, ar priimant pareiškėjos skundžiamus sprendimus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylai yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjos atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų pareiškėjos (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p. ir 19 str. 3 d. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad ginčijamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų; ir Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, reglamentuojančia grąžinimą į iki išrinkimo eitas pareigas.

Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo” priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu; Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje inter alia numatyta, kad meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma; ir kitais teisės aktais, numatančiais apmokėjimą už mero darbą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija), be kita ko, dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.

Iš aptartų Vietos savivaldos įstatymo normų matyti, kad jose yra įtvirtinta, jog tiek klausimas dėl nepasitikėjimo meru, tiek naujo mero rinkimai vykdomi slaptu balsavimu. Tačiau nei minėtas įstatymas, nei jo nuostatas detalizuojantis Reglamentas neįtvirtina slapto balsavimo sąvokos apibrėžimo.

Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime yra konstatavęs, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios.

Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri yra patariamasis Europos Tarybos organas konstituciniais klausimais, parengto ir Europos Tarybos Parlamentiniame Susirinkime 2003 metais patvirtinto Rinkimų geros praktikos kodekso (toliau – ir Rinkimų geros praktikos kodeksas) I skyriaus 4 dalies a punkte yra numatyta, kad rinkėjui balsavimo slaptumo principas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, kurios nesilaikymas privalo būti baudžiamas pripažįstant negaliojančiu kiekvieną balsą, kuris buvo atskleistas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, slapto balsavimo principas turėtų būti suprantamas taip, kad tik rinkėjui būtų žinomas jo rinkimų valios turinys, kuris neturėtų būti žinomas kitiems asmenims. Balsavimo slaptumas yra būtina garantija rinkėjui laisvai pareikšti savo valią. Taigi nėra abejonių, jog balsavimo slaptumas turėtų būti suprantamas kaip rinkėjo teisė pareikšti savo valią rinkimuose, neatskleidžiant jos turinio kitiems asmenims. Minėtąją rinkėjo teisę atitinka institucijų, organizuojančių rinkimus, pareiga užtikrinti tokias sąlygas rinkimų patalpose, kad rinkėjas turėtų galimybę pareikšti savo valią taip, kad niekam nebūtų žinoma konkretaus rinkėjo valia. Sprendžiant dėl rinkėjo pareigos neatskleisti rinkimuose pareikštos savo valios turinio, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato tokio veiksmo atlikimo (rinkėjo valios atskleidimo) neigiamų teisinių pasekmių rinkėjui, jeigu minėtas veiksmas konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip rinkimų agitacija.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino slapto balsavimo principo turinį. Pareiškėja šio principo pažeidimą daugiausia sieja su tuo, jog buvo sudaryta galimybė komisijos nariams matyti balsavusio asmens biuletenio turinį.

Pasisakydamas dėl slapto balsavimo principo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrino, ar Tarybos nariams buvo sudarytos ir užtikrinamos sąlygos įgyvendinti teisę Reglamente numatytais atvejais laisvai ir netrukdomai slaptai išreikšti valią svarstomais klausimais. Pagal bylos faktines aplinkybes teismas nustatė, kad slaptam balsavimui paruošta kabina buvo tinkamai parengta, jos pastatymo vieta norinčiam pareikšti valią Tarybos nariui užtikrino, kad jo apsisprendimas, kaip žymėti biuletenį, nebuvo matomas balsavimo patalpoje esantiems balsų skaičiavimo komisijos nariams ir stebėtojams. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, jų neneigia ir pareiškėja apeliaciniame skunde. Pareiškėja nurodo tik tai, kad tam tikri Tarybos nariai, išėję iš balsavimo kabinos, nutarė atskleisti, už ką balsavo, ir su šiuo faktu sieja slapto balsavimo principo pažeidimą.

Taigi nėra ginčo dėl to, kad Tarybos nariams buvo sudarytos sąlygos balsuoti slaptai, tačiau pareiškėja iš esmės mano, jog minėtas slapto balsavimo principas apima ne tik teisę balsuoti slaptai, bet ir atitinkamą balsuojančio asmens pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš teisinio reguliavimo, apibrėžiančio nepasitikėjimo meru ir jo atleidimo prieš terminą bei naujo mero rinkimo procedūras, neišplaukia, jog slaptas balsavimas iš esmės turėtų būti suprantamas ne tik kaip rinkėjo teisė, bet ir kaip jo pareiga neatskleisti balsavimo paslapties. Teisės aktuose nėra aptariama minėta situacija, nėra numatyta ir sankcijos už minėtų faktų atskleidimą. Todėl, nors rekomendacinio pobūdžio dokumente – Rinkimų geros praktikos kodekse – yra numatyta, kad balsavimo slaptumo principas turėtų būti suprantamas ne tik kaip rinkėjo teisė, bet ir kaip pareiga, šios nuostatos neatsispindi nei nagrinėjamoje byloje aktualius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje pateikiamas slapto balsavimo principo aiškinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su slapto balsavimo principo pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti Tarybos narių atlikti veiksmai – sąmoningas atskleidimas, už ką jie balsavo, tam tikrais atvejais galėtų būti vertinami kaip agitacija balsuoti už tam tikrą kandidatą. Tačiau iš administracinėje byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teisėjų kolegija tokios išvados padaryti negali. Faktas, jog kai kurie Tarybos nariai demonstravo savo balsavimo kabinoje pažymėtus biuletenius, grindžiamas liudytojų (keturių Tarybos narių) parodymais, Komisijos posėdžio protokole Nr. 2 išdėstytomis pastabomis, tačiau iš jų nėra aišku, kurie tiksliai Tarybos nariai taip elgėsi, kas galėjo matyti jų rodomus biuletenius (tik komisijos nariai ar ir kiti Tarybos nariai), ar tai galėjo daryti kokią nors įtaką dar nebalsavusių Tarybos narių apsisprendimui. Aptariamų aplinkybių dėl galimos agitacijos neįrodinėjo ir pareiškėja, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino taikymo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepasitikėjimo D. K. klausimas Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje buvo svarstomas pirmą kartą, todėl minėtas terminas nėra aktualus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė pareiškėjos argumentų dėl balsų skaičiavimo komisijų sudarymo. Teismas skundžiamame sprendime, išanalizavęs 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą, kuriame užfiksuoti balsų skaičiavimo komisijų sudarymo bei komisijų darbą reglamentuojančių nuostatų svarstymo ir tvirtinimo eiga, darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu faktinių duomenų, patvirtinančių, jog nurodytos balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos ir jų nuostatai patvirtinti pažeidžiant Reglamento 11.3, 36, 40 punktus, nebuvo nustatyta. Taigi teismas pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl komisijų sudarymo analizavo ir dėl jų pasisakė. Apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo, kokios teisės aktų nuostatos, sudarant balsų skaičiavimo komisijas, buvo pažeistos. Tai, kad buvo patvirtinta, jog Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijai vadovaus vyriausias pagal amžių tarybos narys, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia, kaip nurodė atsakovas, taip buvo siekiama užtikrinti skaidrumą, nes komisijoje buvo po tris valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovus, ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog sudarant balsų skaičiavimo komisijas, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad permatoma balsadėžė reikalinga tam, jog būtų matoma, ar joje nėra iš anksto įmestų biuletenių ar kitokių daiktų, bei stebėti, kad balsavimo metu į balsadėžę būtų metami tik patvirtintų pavyzdžių biuleteniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai pagrįsti. Taigi permatoma balsadėžė, skirtingai nei teigia pareiškėja apeliaciniame skunde, yra skirta užtikrinti rinkimų skaidrumą.

Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pabrėžia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizuoja, konkrečiai nenurodo, kokias išlaidas jis patyrė nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Atsakovui yra išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika dienų nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                 Ričardas Piličiauskas

                                                                 Veslava Ruskan

                                                                 Arūnas Sutkevičius