Civilinė byla Nr. e2-1830-894/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18113-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 

3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

K a u n o a p y L I N K Ė s t e i s m a s

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei

dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovei J. G., ieškovės atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

nedalyvaujant atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes: ieškovei įgytą pavardę – G., o atsakovui prigimtinę pavardę – G. bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-2).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu. Ieškovė teigia, kad jau keletas metų kai sutuoktinių santykiai labai įtempti – gyvenant santuokoje išryškėjo charakterių skirtumai, skirtingi interesai bei poreikiai, skirtingas požiūris į šeimą, bei kitas gyvenimo vertybes. Nors visą bendro gyvenimo laikotarpį ieškovė rūpinosi tik namais, vaikais ir sutuoktiniu ir teigia niekada nedavusi pagrindo suabejoti jos atsidavimu šeimai, sutuoktinis visą gyvenimą ieškovę nuolat kontroliavo, tikrino kiekvieną jos žingsnį, atvirai išsakydavo ir parodydavo nepasitikėjimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo smurtą, girtavo. Dėl tokio atsakovo elgesio jausmai visiškai išblėso, ieškovė nurodo, kad ji pavargo nuo tokio gyvenimo, tačiau siekė užauginti vaikus ir savo poreikius buvo palikusi nuošalyje. Nurodė, kad abu ieškovės ir atsakovo vaikai jau suaugę, savarankiški. Šių metų pradžioje santykiai su atsakovu visiškai pašlijo, todėl ieškovė su juo nutraukė visus ryšius: apsigyveno atskirame kambaryje, neveda bendro ūkio, neturi bendrų interesų, visiškai nebendrauja – ieškovės teigimu sutuoktiniai tapo visiškai svetimi žmonės, kuriuos sieja tik suaugę vaikai. Ieškovė nurodė, kad nesiekia pripažinti atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo: tuoj po santuokos sudarymo paaiškėjo vyro valdingas charakteris ir kitos savybės, kurios blogino bendrą gyvenimą, tačiau ieškovė su tuo taikstėsi, taip sudarydama sutuoktiniui sąlygas visiškai neatsižvelgti į sutuoktinės nuomonę ir interesus. Ieškovė mano, kad paskubėjo tuoktis, gerai nepažinodama atsakovo ir neišsiaiškinusi kiekvieno iš jų lūkesčių santuokoje, dėl to ieškovė jaučia savo kaltę. Tačiau toliau taip gyventi ieškovė nebenori, todėl prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo.

II. Atsakovo argumentai

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį yra informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus pasirašant asmeniškai (e. b. l. 38, 46, 56).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, o būtent, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais bei dėl fizinio smurto naudojimo sutuoktinės atžvilgiu. Ieškovė savo kalte dėl santuokos iširimo įvardino tai, kad prieš sudarydama santuoką pakankamai nepažino atsakovo ir neįvertino šalių skirtingų lūkesčių santuokoje. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė.   

5.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017 ir kt.).

6. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad yra tvirtai nusprendusi santuoką nutraukti. Nors atsakovas į bylą jokios pozicijos nepateikė, teismas sutinka su ieškovės advokatės 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje išsakyta pozicija, jog tai, kad atsakovas atsisakė dalyvauti ikiteisminėje mediacijoje, jokios pozicijos dėl ieškinio į bylą neteikė, taip pat neteikė prašymo skirti terminą susitaikymui, leidžia daryti išvadą, kad ir atsakovas santuoką laiko faktiškai nutrūkusia, nesiekia išsaugoti šeimos. Nesant abipusės šalių valios negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės. Savo kaltę ieškovė pripažįsta ir teigia, kad ji iki santuokos sudarymo neišsiaiškino sutuoktinio lūkesčių, nepakankamai gerai pažino atsakovą prieš sudarant su juo santuoką. Atsakovo kaltę ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktais Valstybinės  teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kardiolitos klinikų gydytojo 2020 m. gruodžio 21 d. surašytu medicininiu dokumentu (dokumento reg. Nr. DOK-24605 priedai) bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 26-28). Įvertinęs aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad šie dokumentai patys savaime nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nebevykdo sutuoktinių pareigų vienas kito atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių įrodymų dėl šeimos iširimo priežasčių nepateikė (duomenys neskelbtini). Ieškovei prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, toks prašymas tenkinamas, santuoka pripažįstama nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). 

            Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

7. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas šis turtas: ¾ dalys pastato –gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 395,00 Eur (baigtumo procentas 8 procentai; fizinio nusidėvėjimo procentas 70 procentų); ¾ dalys kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44,00 Eur (fizinio nusidėvėjimo procentas 70 procentų). Ieškovė paaiškino, kad gyvenamasis namas prieš maždaug dešimt metų sudegė ir šiuo metu yra likę tik jo pamatai. Ieškovė šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertes įrodinėjo Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis (e. b. l. 14-16). Nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių kitokias šio turto vertes, teismas, dalindamas turtą tarp šalių vadovaujasi Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytomis vertėmis.

9. VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad J. G. vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida yra 400 000 km, jos  vertė yra 4 000,00 Eur. Kartu  nurodė, kad šia transporto priemone naudojasi atsakovas ir prašė po santuokos nutraukimo palikti šį turtą atsakovui. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida yra 400 000 km, jos vertė yra 800,00 Eur. Kartu nurodė, kad ši transporto priemonė buvo patekusi į keletą autoįvykių, kurių metu buvo apgadinta, paaiškino, kad ja naudojasi ieškovė ir prašė po santuokos nutraukimo palikti šį turtą jai. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 100,00 Eur. Kartu nurodė, kad ši transporto priemonė yra labai prastos būklės, ja naudojasi šalių sūnus, prašė po santuokos nutraukimo palikti šį turtą ieškovei. Ieškovė  jos vardu registruotų transporto priemonių vertes įrodinėjo į bylą pateiktais skelbimais iš internetinio portalo autoplius.lt (dokumento reg. Nr. DOK-39310 priedas) bei savo paaiškinimais.  Nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių kitokias šio turto vertes, teismas, dalindamas turtą tarp šalių vadovaujasi ieškovės nurodytomis transporto priemonių vertėmis.

10. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, siektina turtą padalyti natūra, priskiriant kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas. Teismas įvertina, tai, kad santuokoje įgytas nekilnojamais turtas (¾ gyvenamojo namo dalys, ¾ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio) kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše yra fiziškai pažeistas, jo baigtumas tik 8 procentai, ieškovės paaiškinimais namas prieš 10 metų yra sudegęs, likę tik pamatai. Nei viena iš bylos šalių name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Ieškovė prašė šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo palikti jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės advokatė paaiškino, kad sudegęs turtas buvo ieškovės tėviškė. Teismas sprendžia, jog minėtą turtą padalinus natūra jo naudojimas ateityje nebūtų efektyvus, todėl ieškovės prašymas po santuokos nutraukimo šį turtą palikti jai asmenine nuosavybe tenkinamas. Taip pat ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti transporto priemones (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui po santuokos nutraukimo prašė palikti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Viso po santuokos nutraukimo ieškovės prašomo palikti jai turto vertė yra 1 439,00 Eur, atsakovui tenkančio turto vertė – 4 000,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad nereikalauja kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl sutuoktinių turto dalijimo būdo ir/ar jo vertės, sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl turto padalinimo yra įrodyti, pagrįsti, todėl tenkintini.

11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad šalių atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose nėra (e. b. l. 6-7).

 Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė G., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – G.

13. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas byloje sumokėtas 117,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies  1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 8; dokumento reg. Nr. DOK-39310 priedai). Ieškovė byloje nepateikė duomenų apie išlaidas patirtas advokatės pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

16. Teismas šioje byloje turėjo 10,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (b. l. 2). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – G., o atsakovui A. G. – prigimtinę pavardę G.

Ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisi: ¾ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¾ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

A. A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Rasa Urbanavičiūtė