Civilinė byla Nr. e2A-1503-855/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02748-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14.; 3.3.1.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovams V. P. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolas LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Mano būstas Dainava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 1 891,68 Eur, o iš bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Ąžuolas LT“ - 3 783,37 Eur, iš viso - 5 675,13 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: BUAB „Ąžuolas LT“ priklauso 2/3 dalys patalpų; V. P. priklauso 1/3 dalis patalpų. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, ir kuriuos atsakovai privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 5 675,13 Eur.
1.2. Atsakovas V. P. nurodo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad ieškovės pateikiamos sąskaitos skaičiuojamos nuo 703,92 kv. m, nors tikslus patalpų plotas - 701,78 kv. m, nurodydamas, kad toks plotas, kokį nurodo ieškovė, niekada neegzistavo. Ieškovės sąskaitose yra nurodytas tinkamas ir aktualus plotas - 703,92 kv. m (636,88 kv. m + 67,04 kv. m). Ieškovė ginčo sąskaitas faktūras išrašė pagal aktualų ir vienintelį žinomą plotą, atitinkantį VĮ „Registrų centras“ duomenis. Atsakovai niekada nesikreipė į ieškovę ir neinformavo apie ploto pokytį.
1.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė prižiūrėto žemės sklypo teritorijos ploto (1423,5 kv. m) paskaičiavimų. Aktualus žemės sklypo plotas yra netgi didesnis nei apskaičiuotas ieškovės. Be to, prižiūrima teritorija yra mažesnė, nei Nacionalinės žemės tarnybos priskirtas sklypo plotas. Nors priskyrimą Nacionalinė žemės tarnyba atliko vėliau, tai nekeičia faktiškai prižiūrėtos teritorijos dydžio, ir fakto, kad remiantis aktualiu reguliavimu buvo privaloma tą teritoriją prižiūrėti. Teritorija buvo prižiūrėta, tai patvirtina pateiktos nuotraukos. Visi atsakovams išrašytose sąskaitose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti ir yra pagrįsti įrodymais.
2. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovė sąskaitose nurodo ir skolą skaičiuoja pagal neaktualų patalpų plotą (703,92 kv. m), kuris buvo 1999 metais. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visus PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujasi ieškovė vienų darbų kainą nuskaitydama nuo kaupiamųjų lėšų ar teikdama nesuderintas su gyventojais sąskaitas, o kitų darbų (nurodytų priešieškinyje) neatlieka net ir raginama gyventojų.
2.2. Ieškovė tvarko teritoriją, kurios dydis nustatytas 2019 m. birželio 4 d. UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Nemuno būstas“ sudarytoje sutartyje, joje šalims vienašališkai nusprendus, kokio dydžio teritoriją ir kokiais įkainiais tvarkys ieškovė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ši teritorija priskirta (duomenys neskelbtini), namui ar administracinio akto, kuris būtų priskyręs šią teritoriją tvarkyti būtent ieškovei. Ieškovė pati savavališkai prisiėmė pareigą tvarkyti teritoriją bei reikalauja už šiuos veiksmus atlyginti, nors darbų atlikimas ir jų kainos, darbų apimtis jokia forma tarp šalių nebuvo suderinti. Ieškovės pateiktos nuotraukos neįrodo, jog teritorija buvo tinkamai prižiūrėta visą ginčo periodą.
2.3. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovas prašo teismo atkreipti dėmesį į ieškovės elgesį viso proceso metu. Ieškovė su atsakovu elgėsi nesąžiningai viso ginčo metu ir prieš tai buvusiame teisminiame procese. Atsakovas niekada neatsisakė pareigos mokėti už jam kokybiškai suteiktas paslaugas, bet nuo pat ginčo pradžios prašė ieškovės paaiškinti, kaip skaičiuojamos sąskaitos, kokia dalis sąskaitos yra jo, o kokia – bendrasavininkės BUAB „Ąžuolas LT“. Ieškovė neatliko savo pareigų ir nesuteikė būtinos informacijos, todėl atsakovas nežinojo, kokia suma ir už ką privalo būti mokama, bei kokia dalis sąskaitos yra būtent jo.
3. Atsakovas V. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ atsakovo naudai 7 260 Eur patirtos žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Dalis atsakovui V. P. priklausančių patalpų yra cokoliniame aukšte, rūsyje. Dėl nuolatinio užmirkimo, lietaus vandens nubėgimo į jas atsakovas negali patalpomis naudotis. Negana to, avarinės būklės krentančios šviesduobės kelia realų pavojų, kadangi bet kuriuo metu atitrūkęs betonas gali išdaužti langą ir įgriūti į vidų. Atsakovai ne kartą kreipėsi į namo administratorių (ieškovę) tiek žodžiu, tiek raštu su prašymu imtis būtinų darbų šiems defektams ištaisyti, jei būtina - organizuoti gyventojų susirinkimą. Tačiau iki šiol administratorius, reikalaudamas atlyginti išlaidas už administravimo paslaugą, techninės priežiūros paslaugą, nesiima jokių veiksmų ištaisyti dar 2018 metais nustatytų namo defektų, kurie kasmet dar labiau progresuoja ir tiek namui, tiek atsakovo patalpoms daro didelę žalą. Šiuo atveju nurodyti namo defektai susiję ne tik su bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, kurias siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, administratorius turi įstatyme bei sutartyje numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų. Tokių veiksmų neatlikimas (neveikimas) sąlygojo, jog metai iš metų kritinės būklės netvarkomos šviesduobės galiausiai ėmė griūti, kelti realų pavojų žmonių sveikatai, tapo avarinės būklės. Neturėdamas kitos išeities, atsakovas, siekdamas užkirsti kelią tolimesnei žalai atsirasti, buvo priverstas savarankiškai kreiptis į statybos darbus vykdančią įmonę dėl defektų pašalinimo. Šiai dienai už pagal Rangos sutartį atliktus darbus atsakovas yra sumokėjęs 6 000 Eur + PVM. Ieškovė, būdama daugiabučio namo administratorius, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti atsakovo patalpų užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, taip pat ir atlyginti padarytą žalą. Atsakingai elgtis buvo ieškovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
4. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai, išskyrus atvejį, jeigu kompetentingi subjektai (pvz., pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ar techninis prižiūrėtojas) nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Ieškovė tinkamai atliko pareigas. 2020 m. vykdytas balsavimas raštu dėl UAB „Ąžuolas LT“ nuosavybės teise priklausančiose pirmo ir cokolinio aukštų patalpose kapitalinio remonto darbų atlikimo, tačiau dėl didelio namo bendrasavininkų pasyvumo sprendimas nebuvo priimtas. 2021 m. vasario 9 d. buvo parengta techninė užduotis dėl namo (duomenys neskelbtini), fasado ir stogo remonto darbų. Balsavimas neįvyko. Patys bendraturčiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, todėl dėl galimai atsiradusios žalos dėl savo pasyvumo atsakingi gali būti tik jie patys. Iš priešieškinyje pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie ieškovės veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, kadangi visiškai neįrodomos atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
5. Atsakovė BUAB „Ąžuolas LT“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, tačiau jos nemokumo administratorė mažoji bendrija „Ius LT“ teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, nurodė neprieštaraujanti ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimui.
6. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė; priteisė atsakovui V. P. iš ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteisė 29,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Dėl sąskaitų individualizavimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, jog apie ieškovės išrašomas sąskaitas atsakovas nieko nežinojo. Teismas nustatė, jog atsakovas V. P. iki pat šios bylos iškėlimo niekuomet nebuvo gavęs iš ieškovės sąskaitų už suteiktas paslaugas, o ieškovė neginčijo, kad ji konkrečiai atsakovui V. P. neteikė sąskaitų apmokėjimui – sąskaitos buvo adresuojamos patalpų bendrasavininkei BUAB „Ąžuolas LT“. Tačiau teismas tuo pačiu pažymėjo, kad vien pats faktas, jog ieškovė nėra pateikusi atsakovui sąskaitų apmokėjimui, savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti realiai ieškovės patirtas išlaidas. Kita vertus, teismo vertinimu, tokia situacija, kai sąskaitos teikiamos vienam iš bendrasavininkų, nenurodant jose kito bendrasavininko, neindividualizuojant, kaip ir kokie konkretūs mokėjimai buvo apskaičiuoti vieno ar kito patalpos savininko atžvilgiu, nesuderinama su tinkamu administratoriaus pareigų vykdymu, nes administratorius privalo pasirūpinti savo išrašomų sąskaitų turinio tikslumu ir aiškumu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei pateikdama ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip ir kokie konkretūs mokėjimai buvo paskaičiuoti atskirai kiekvieno iš patalpų savininkų atžvilgiu.
9. Dėl sąskaitose nurodyto objekto ploto. Įvertinęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, aktualius ginčo laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės išrašytose ginčo sąskaitose nurodomas plotas neatitiko jų išrašymo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) buvusio ploto, kadangi ginčo sąskaitų išrašymo metu patalpų plotas buvo 701,98 kv. m, o ieškovė neįrodė, kad apskaičiuodama mokėtinas sumas pagrįstai taikė 703,92 kv. m plotą. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovams teko pareiga informuoti apie ploto pasikeitimus. Teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama sąskaitas, kurių apskaičiavimas yra grindžiamas būtent patalpų bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų, tenkančių toms patalpoms, suma, privalo sąskaitų apskaičiavimui naudoti aktualius duomenis, nes tai yra ieškovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga.
10. Dėl teritorijos priežiūros. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu teritorija, už kurios tvarkymą yra išrašomos sąskaitos, ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu buvo priskirta (duomenys neskelbtini), namui. Kadangi ieškovė teritorijų tvarkymo teisę grindė 2023 metų administraciniu aktu, tačiau ginčo periodas yra iki 2021 metų, teismas sprendė, kad ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kokiu pagrindu ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu administravo namo, (duomenys neskelbtini), savininkams priskirtą žemės sklypą, ir nepatvirtina 1 423,5 kv. m dydžio teritorijos priskyrimo pastatui.
11. Dėl skolos priteisimo. Teismas vertino, kad byloje susidarė situacija, kuomet bendrąja prasme nepaneigiant ieškovės teisės gauti atlygį už realiai suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas, pripažintina, jog ieškovės teiktos sąskaitos nebuvo tinkamai individualizuotos, neatitiko bendrų aiškumo ir tikslumo reikalavimų, ir šie trūkumai nebuvo ištaisyti bylos nagrinėjimo metu teikiant papildomus įrodymus, todėl reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų laikytinas neįrodytu. Teismui konstatavus, kad sąskaitų netinkamas individualizavimas, klaidingo ploto nurodymas sąskaitose, sąskaitų apskaičiavimo metodikos neaiškumas, tvarkomos teritorijos ginčo laikotarpiu nepriskyrimas ieškovei yra esminiai argumentai, dėl kurių ieškinys negali būti tenkinamas, ieškinys buvo atmestas.
12. Dėl priešieškinio reikalavimo – žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad nesant pamatų avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, ieškovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis pamatų remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo pamatų būklę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atlikti darbai buvo susiję išimtinai su jam priklausančios namo cokolinės dalies remontu, kadangi 2022 metų Statinio apžiūros aktuose nustatyti defektai pilnai pašalinti nebuvo. Įvertinęs šias aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad pastato pamatų defektai, nustatyti apžiūros aktuose, tai pat atsakovo pateiktame ekspertizės akte, kuriuos atsakovas pasirinko šalinti pats savo iniciatyva, buvo nulemti natūralaus pastato nusidėvėjimo, o ne avarinės būklės, atsiradusios dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Byloje nenustačius, jog atsakovas patyrė žalą dėl ieškovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų vykdymo, t. y. nesant ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovės veiksmų neteisėtumo, ieškovei atsakomybė už atsakovo suremontuotą bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalį nekyla, todėl priešieškinis buvo atmestas.
13. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė, būdama savo srities žinove, turėjo pareigą informuoti apie savo teikiamas paslaugas ir nurodyti, kaip buvo paskaičiuotos jos išrašytose sąskaitose nurodytos sumos, sprendė, kad jeigu ieškovė būtų laiku ir tinkamai vykdžiusi savo, kaip paslaugų teikėjo, įsipareigojimus, pasirūpinusi savo išrašomų sąskaitų aiškumu ir tikslumu, jai nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos arba bylos nagrinėjamas nebūtų užtrukęs, tad būtent dėl ieškovės netinkamo elgesio tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ir teisminėje stadijoje, ieškovei neteikiant bylai aktualių įrodymų, operatyviai nepašalinant abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį sudaro pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl 8 974,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo V. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad jo pateiktas priešieškinis buvo atmestas, mažintinos nepriteisiant už priešieškinį sumokėto 163 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų už priešieškinio parengimą. Kita vertus, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 996,50 Eur (2 722,50 Eur - 726 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, kurią atsakovas patyrė gindamasis nuo nepagrįsto ieškinio. Įvertinęs atsakovės BUAB „Ąžuolas LT“ pasyvią poziciją byloje, teismas nepriteisė jos patirtų 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) UAB „Mano būstas Dainava“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti / panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas pripažino, kad ginčo sąskaitose nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Taip pat teismas pripažino atsakovų pareigą atsiskaityti pagal sąskaitas. Tačiau nepaisant šių dviejų išvadų, kurios visiškai patvirtina ieškovės ieškinio pagrįstumą, teismas ieškinį atmetė, taip nepagrįstai ir neteisėtai bendraturčių pareigą išlaikyti bendrąją nuosavybę de facto perkeldamas pastato administratoriui, nors tame pačiame sprendime konstatavo, kad administratorius faktiškai užtikrino paslaugų teikimą.
14.2. Abiejų bendraturčių nenurodymas ginčo sąskaitose nesudarė pagrindo atmesti ieškinį, juo labiau abiejų bendraturčių atžvilgiu. Be to, pats teismas pripažino, kad adresato nenurodymas neturi įtakos pareigai atsiskaityti už paslaugas. Tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-124-886/2023 priteisė ieškovės naudai skolą pagal identiškas sąskaitas (išrašytas už kitą laikotarpį), kuriose kaip adresatas nurodytas tik vienas iš bendraturčių. Tai yra prejudicinis faktas, kuriuo teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo nesivadovauti.
14.3. Ieškovė įrodė, kokia proporcija ir kokiu pagrindu iš atsakovų prašė priteisti skolą, todėl nebuvo jokio neaiškumo dėl kiekvienam iš atsakovų tenkančios proporcijos. Savo poziciją dėl skolos dalių kiekvienam iš atsakovų ieškovė grindė byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir prejudiciniu faktu - Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-124-886/2023. Tokios pozicijos vertinimo teismas sprendime apskritai nepateikė ir ją ignoravo. Todėl sprendimo išvados šioje dalyje yra ne tik nepagrįstos, bet sprendimas apskritai yra be motyvų.
14.4. Ne ieškovė, o atsakovai turėjo pareigą informuoti apie aktualaus pastato ploto pasikeitimą. Kol tokia informacija nebuvo pateikta, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik skaičiuoti išlaidas, remdamasi vieninteliais ieškovės turėtais duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre prasidėjus ginčo laikotarpiui buvo pakeistas ginčo patalpos plotas – jis sumažintas nuo 703,92 kv. m iki 701,78 kv. m. Siekdama išsiaiškinti šią naujai paaiškėjusią aplinkybę, ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl situacijos paaiškinimo ir sužinojo, kad ieškovės sąskaitose nurodytas tinkamas ir aktualus plotas - 703,92 kv. m (636,88 kv. m ir 67,04 kv. m). Taigi, ieškovė ginčo sąskaitas faktūras išrašė pagal aktualų ir vienintelį žinomą plotą, atitinkantį VĮ „Registrų centras“ nurodytus duomenis. Atsakovai niekada nesikreipė į ieškovę, informuodami apie ploto pokytį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo priskyrė ieškovei atlikti nuolatinį daugiabučio namo savininkų plotų pokyčio monitoringą. Šiuo atveju kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo sumažintas ginčo patalpų plotas, buvo atlikti ne ieškovės, o atsakovų iniciatyva, ieškovės apie tai net neįspėjus. Todėl būtent atsakovai, kaip turto savininkai, nesirūpino savo teisine padėtimi ir piktnaudžiavo teise, nes apie savo atliktą veiksmą, po kurio ploto dydis sumažėjo, ieškovės neinformavo tam, jog ji galėtų spręsti susiklosčiusią situaciją. Antra vertus, vien tai, kad atsakovai patalpose atliko, pavyzdžiui, pertvarų pakeitimus ir formaliai sumažino plotą, nereiškia, kad kitiems name gyvenantiems bendraturčiams turi tekti didesnė namo sąnaudų dalis, nors kitų gyventojų plotas nepadidėjo. Sprendime šis aspektas liko neįvertintas. Galiausiai, net ir laikant, kad ieškovė turėjo išrašyti sąskaitas ne pagal 703,92 kv. m, o 701,98 kv. m plotą, tai galėjo lemti nebent ieškinio tenkinimą ne 100 proc., o 99,7244 proc. apimtimi, bet ne visišką ieškinio atmetimą.
14.5. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui, nepaisant to, jog jo priešieškinis buvo atmestas, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos:
14.5.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo teiginiais, jog ieškovė ne kartą tikslino reikalavimus, teikė rašytinius įrodymus, tačiau vis tiek prieštaravimų dėl sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimo nepašalino, nepateikė visų jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, ieškinį ir patikslintą ieškinį teikė neatsižvelgdama į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovų turto dalis. Pirma, sąskaitų siuntimas tik atsakovei UAB „Ąžuolas LT“, bet ne atsakovui V. P., nėra reikšminga aplinkybė, nes apie ginčo laikotarpiu teikiamas paslaugas V. P. negalėjo nežinoti – su juo iki šios bylos pradėjimo vyko ginčas dėl analogiško neatsiskaitymo už paslaugas. Jei atsakovas V. P. būtų rūpinęsis savo piniginių prievolių vykdymu, šios bylos ieškovei apskritai nebūtų reikėję pradėti. Antra, sąskaitos buvo tinkamai individualizuotos bei detalizuotos. Jei atsakovui trūko kokios nors informacijos, jis galėjo kreiptis tiesiogiai į ieškovę arba prašyti išduoti teismo liudijimą bei su įrodymais susipažinti neteismine tvarka, o ne kelti nepagrįstas abejones byloje. Trečia, bylos nagrinėjimo metu ieškovė tikslino reikalavimus, teikė rašytinius įrodymus tik dėl to, kad atsakovas teikė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus, t. y. visi procesiniai dokumentai bei įrodymai buvo teikiami reaguojant išimtinai į atsakovo atsikirtimų pateikimą. Ignoruodamas CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisėtus veiksmus, kuriais ieškovė gynėsi nuo teikiamų atsikritimų, kvalifikavo kaip nesąžiningus.
14.5.2. Atmetus priešieškinį, ieškovės naudai turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį rengimą bei 50 proc. atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų.
14.5.3. Teismas netinkamai apskaičiavo bylos daliai pagal priešieškinį atsakovo V. P. patirtų išlaidų dalį. Atsakovas V. P. pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, iš kurios matyti, kad atsakovo išlaidos dalyje dėl priešieškinio buvo ne 726 Eur, o 1 542,75 Eur, nes prie 726 Eur reikia pridėti ir 50 proc. išlaidų, patirtų rengiantis teismo posėdžiams bei juose dalyvaujant. Taigi, bet kuriuo atveju, teismas turėjo mažinti atsakovui priteisiamas bylinėjimosi išlaidas ne 726 Eur suma, o 1 542,75 Eur suma.
15. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad ginčo sąskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos – sprendimu buvo pripažinta, jog ieškovė teikia namo/pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau tuo pačiu pažymėta, jog ieškovei, prašančiai priteisti iš atsakovų skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovams ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą, tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai paskaičiuoti teisingai. Teismas teisingai pabrėžė, jog neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjančiam subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, išnagrinėjęs bylą, visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Tokiu būdu teismas nepaneigė bendraturčio pareigos išlaikyti bendrąją nuosavybę, o konstatavo, jog neįvykdžiusiai įrodinėjimo pareigos šaliai taikomos CPK numatytos pasekmės. Taigi, šiuo aspektu joks sprendimo prieštaringumas neegzistuoja – sprendimas yra nuoseklus bei pagrįstas.
15.2. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog tokia situacija, kai sąskaitos teikiamos vienam iš bendrasavininkų, nenurodant jose kito bendrasavininko, neindividualizuojant, kaip ir kokie konkretūs mokėjimai buvo apskaičiuoti vieno ar kito patalpos savininko atžvilgiu, nesuderinama su tinkamu administratoriaus pareigų vykdymu, nes administratorius privalo pasirūpinti savo išrašomų sąskaitų turinio tikslumu ir aiškumu.
15.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pripažino bendrosios nuosavybės administratoriaus teisę gauti atlygį už paslaugas, tačiau konstatavo, jog reikalavimas dėl tokio atlygio priteisimo privalo būti pagrįstas ir įrodytas. Sąskaitų netinkamas individualizavimas, klaidingo patalpų ploto nurodymas jose, mokėtinų sumų apskaičiavimo metodikos neaiškumas, tvarkomos teritorijos ginčo laikotarpiu nepriskyrimas yra priežastys, dėl kurių ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Taigi, teismas visiškai pagrįstai jį atmetė.
15.4. Ginčo sąskaitose nurodomas plotas neatitiko ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) VĮ „Registrų centras“ nurodytų duomenų - patalpų plotas sąskaitose turėjo būti nurodomas 701,78 kv. m. Ieškovė, išrašydama ir teikdama sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir/ar jiems suteiktas paslaugas, savo apskaičiavimus grindžia būtent patalpų bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų, tenkančių toms patalpoms, suma, todėl privalo savo pačios išrašomų sąskaitų teisingumo tikslais naudoti aktualius duomenis. Tokia yra ieškovės, kaip verslininkės ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareiga. Be to, ieškovės ieškinys buvo atmestas ne tik dėl patalpų ploto neatitikimų, bet dėl visumos priežasčių, nurodytų sprendime – ploto neatitikimas yra viena iš tų priežasčių. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti atsakovams apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą, o paaiškėjus, jog skaičiavimai tam tikru aspektu (pvz. dėl ploto neatitikties Nekilnojamojo turto registro duomenims) yra klaidingi, pateikti teismui naujus pagrįstus skaičiavimus ir atitinkamai patikslintas sąskaitas. Ieškovė byloje to nepadarė, dėl to jos reikalavimai pagrįstai buvo atmesti.
15.5. Iš byloje esančios medžiagos ir ieškovės atstovo pateiktų paaiškinimų visiškai akivaizdu, jog ieškovė pati prisiėmė pareigą mokėti už tvarkymą nurodomo dydžio teritorijos, nors darbų apimtis, kaina ir kt. sąlygos nebuvo suderintos nei su atsakovais, nei su kitais namo bendrosios nuosavybės objektų savininkais, o „tvarkomos“ teritorijos dydis nebuvo nustatytas/apibrėžtas taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškiniu reikalaujamos priteisti teritorijos priežiūros išlaidos ieškovei negali būti priteistos, kadangi byloje nebuvo įrodyta, kokiu pagrindu teritorija, už kurios tvarkymą yra išrašomos sąskaitos, ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu buvo priskirta namui, taip pat kokiu pagrindu ieškovė ėmėsi atitinkamų darbų ir/ar atitinkamas paslaugas pirko. Taigi, pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dalyje dėl teritorijos priežiūros išlaidų atlyginimo akivaizdžiai nebuvo.
15.6. Būtent dėl ieškovės netinkamo elgesio tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ir teisminėje stadijoje, ieškovei pirmiausia pareiškiant absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą pradinį ieškinį, o vėliau neteikiant bylai aktualių įrodymų, operatyviai nepašalinant abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį sudaro pagrindą netenkinti jos prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat priimdamas sprendimą teismas visiškai pagrįstai nepriteisė ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį rengimą bei 50 proc. atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų. Atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos ir atsiliepimo į priešieškinį išlaidos nepriteistos dėl aukščiau įvardintų priežasčių – dėl ieškovės veiksmų/neveikimo tiek iki, tiek po bylos iškėlimo. Atsakovo įsitikinimu, net tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų buvęs visiškai ar iš dalies patenkintas, šiuo atveju egzistuotų pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir palikti nepakeistą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei BUAB „Ąžuolas LT“ asmeninės nuosavybės teise pagal 2018 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-9211 nuo 2019 m. sausio 10 d. priklauso 2/3 dalys patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise pagal 2019 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JV-3417 nuo 2019 m. gegužės 30 d. priklauso 1/3 dalis šių Patalpų.
19. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagrįstumo ir būsto administratoriaus atliekamų pareigų tinkamumo. Atsakovas V. P. laikėsi pozicijos, kad sutinka su pareiga atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau ginčijo sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumą. Be to, atsakovas pateikė priešieškinį dėl žalos, kilusios dėl netinkamai vykdomų ieškovės pareigų, atlyginimo. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad visos sąskaitose nurodytos sumos yra pagrįstos ir priteistinos, o atsakovo prašomai žalai priteisti nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė, konstatavęs, kad sąskaitų netinkamas individualizavimas, klaidingo ploto nurodymas sąskaitose, sąskaitų apskaičiavimo metodikos neaiškumas, tvarkomos teritorijos ginčo laikotarpiu nepriskyrimas ieškovei yra aplinkybės, dėl kurių ieškinys negali būti tenkinamas; taip pat byloje nenustatęs, kad atsakovas V. P. patyrė žalą dėl ieškovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų vykdymo, sprendė, jog nėra ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovės veiksmų neteisėtumo, todėl ieškovei atsakomybė už atsakovo suremontuotą bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalį nekyla, tad šiuo pagrindu priešieškinį atmetė.
21. Ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinys buvo atmestas, ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendime darytas išvadas dėl (i) teiktų sąskaitų neindividualizavimo, (ii) ploto, nuo kurio paskaičiuotos sumos sąskaitose, netikslumo; (iii) sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimo nepagrįstumo ir t.t. Nei viena iš ginčo šalių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl priešieškinio neskundė ir nekvestionavo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 – 4.85 straipsniai.
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis).
24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Dėl skolos (ne)individualizavimo
25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad sąskaitos už suteiktas namo administravimo, priežiūros ir kitas paslaugas visą aktualų ginčui laikotarpį ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ buvo siunčiamos tik atsakovei BUAB „Ąžuolas LT“, t. y. tik vienam iš Patalpų bendraturčių, ir kad jose nebuvo konkrečiai nurodyta / individualizuota kiekvienam iš Patalpų bendraturčių – BUAB „Ąžuolas LT“ ir/ar V. P. – tenkanti mokėti bendrai priskaičiuotos sumos už suteiktas paslaugas dalis / suma, kas atitinkamai sudaro pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus.
26. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tokia situacija, kai sąskaitos pateikiamos vienam iš patalpų bendraturčių, nenurodant jose kito bendraturčio ir neindividualizuojant, kokie konkretūs mokėjimai buvo apskaičiuoti atskirai vieno ar kito patalpos savininko atžvilgiu, nėra tinkamas administratoriaus pareigų vykdymas, nes profesionalus verslininkas - administratorius turi pasirūpinti savo išrašomų sąskaitų turinio tikslumu ir aiškumu.
27. Kita vertus, visiškas ieškinio atmetimas vien šiuo pagrindu, t. y. dėl ieškovės, kaip namo administratorės nepakankamai tikslaus ir išsamaus bendraturčiams išrašomų sąskaitų turinio ir/ar sąskaitų nesiuntimo, kai tas pats teismas byloje konstatuoja esant patalpų savininkų - atsakovų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (sprendimo 7 punktas), pats pažymi, jog vien sąskaitų apmokėjimui atsakovui V. P. nepateikimo / nesiuntimo faktas savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti realiai ieškovės patirtas išlaidas (sprendimo 13 punktas) ir detaliai išanalizavęs ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, detalizacijas ir įrodymus (atsakovams išrašytas sąskaitas, pasitelktų paslaugų teikėjų ieškovei išrašytas sąskaitas, jų apmokėjimo dokumentus, darbų žurnalus, darbų priėmimo – perdavimo aktus ir kt.) laiko įrodytu šiuose dokumentuose atsispindinčių atitinkamų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo iš ieškovės pusės faktą (sprendimo 8-10 punktai), o kiekvieno iš atsakovų – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų – bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje labai tikslios ir aiškios (BUAB „Ąžuolas LT“ priklauso 2/3 dalys, o V. P. – 1/3 dalis patalpų), atitinkamai ir kiekvienam iš jų konkrečiai ir proporcingai tenkanti apmokėti atlyginimo už suteiktas paslaugas dalis / dydis iš bendros visoms patalpoms apskaičiuotos sumos gali būti nesunkiai matematiškai apskaičiuojama, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia itin formalų, teisingumo ir protingumo principų nagrinėjamoje situacijoje neatitinkantį tiek aukščiau paminėtų materialinių teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tiek procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymą.
28. Pažymėtina, kad ankščiau tarp tų pačių šalių – UAB „Mano Būstas Dainava“ ir atsakovų V. P. bei BUAB „Ąžuolas LT“ vykusio teismo proceso metu, kuomet ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ prašė priteisti įsiskolinimą už suteiktas namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidariusias už ankstesnį, nei nagrinėjamos bylos atveju laikotarpį (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.), Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-124-866/2023, patenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš kiekvieno iš atsakovų atitinkamą dalį, t. y. proporcingą jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, iš bendro ieškovės nurodyto tuometinio įsiskolinimo, sudariusio 11 014,97 Eur: iš atsakovės BUAB „Ąžuolas LT“ – 2/3 dalis įsiskolinimo, o iš atsakovo V. P. – atitinkamai 1/3 dalį įsiskolinimo, eliminuodamas tik tą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, kuomet V. P. dar nebuvo patalpų bendraturčiu (iki 2019 m. gegužės 30 d.), pats atlikdamas nesudėtingus matematinius skaičiavimus, nors kaip ir šiuo metu nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ atitinkamas sąskaitas minėtu laikotarpiu teikė / siuntė tik vienam iš bendraturčių – BUAB „Ąžuolas LT“ ir juose neindividualizuodavo kiekvienam iš patalpų bendraturčių tenkančios bendros mokėtinos sumos dalies / dydžio.
Dėl ploto
29. Apeliantės teigimu, ji pagrįstai atsakovams išrašytose sąskaitose jiems tenkantį mokėti atlygį skaičiavo nuo 703,92 kv. m bendrojo naudojimo patalpų ploto, o ne nuo 701,98 kv. m ploto, kuris paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo sumažintas ginčo patalpų plotas, buvo atlikti atsakovų iniciatyva, o apie ploto pasikeitimą atsakovai ieškovės, kuri neturi pareigos atlikti nuolatinį daugiabučio savininkų plotų pokyčių monitoringą, neinformavo. Šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 1999 m. gegužės 31 d., tiek iš 2020 m. rugsėjo 21 d. išrašų aiškiai matyti, kad bendras atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 634,74 kv. m, o bendro naudojimo patalpų dalis – 67,04 kv. m, t. y. iš viso – būtent 701,78 kv. m, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būdama atidi ir profesionali verslininkė, ieškovė, teikdama sąskaitas atsakovams ginčo laikotarpiu, turėjo savo apskaičiavimus grįsti būtent paslaugų teikimo ir sąskaitų išrašymo metu egzistavusiais viešais oficialiais duomenimis apie patalpų bendrą plotą ir bendrojo naudojimo patalpų plotą, kuris viso sudarė 701,98 kv. m, o ne 703,92 kv. m. Ta aplinkybė, jog ginčo patalpų istoriniais 1999 m. gegužės 31 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kurie galiojo iki 2020 m. kovo 31 d., patalpų bendras plotas buvo 636,88 kv. m, bendro naudojimo patalpų plotas buvo 67,04 kv. m, t. y. viso – 703,92 kv. m, o Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 3 d. duomenimis bendras patalpų plotas jau yra 630,94 kv. m, bendrojo naudojimo patalpų plotas – 67,04 kv. m, viso – 697,98 kv. m, t. y. tiek iki ginčo skolos susidarymo, tiek ir po prašomos priteisti skolos susidarymo buvo kitoks, nesudaro pagrindo skolos skaičiavimui pagal kitokį, nei oficialiai egzistavo ir buvo išviešintas viešajame registre, kurio duomenys laikomi teisingais, kol nepanaikinti / pakeisti / pripažinti negaliojančiais, patalpų plotą.
31. Kita vertus, visiškas ieškinio atmetimas vien šiuo pagrindu, t. y. dėl namo administratorės nepakankamai tikslaus bendraturčiams išrašomų sąskaitų turinio ploto, nuo kurio sukaičiojami atitinkami mokesčiai, aspektu, kai tas pats teismas byloje konstatuoja esant patalpų savininkų - atsakovų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (sprendimo 7 punktas), pats laiko įrodytu atitinkamų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo iš ieškovės pusės atsakovams faktą (sprendimo 8-10 punktai), ir pats nustato teisingą plotą, nuo kurio turėtų būti apskaičiuojamas atsakovams tenkantis mokėti atlyginimas kiekvienam iš atsakovų – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų – 701,78 kv. m (sprendimo 17-18 punktai), kuris procese buvo įrodinėjamas bei akcentuojamas ir paties atsakovo V. P. ir kuris, kaip matyti atlikus nesudėtingus matematinius skaičiavimus, yra tik 0,28 procentais mažesnis, nei buvo nurodytas ieškovės sąskaitose atsakovams, kas suponuoja ir bendros iš atsakovų prašomos priteisti įsiskolinimo sumos proporcingą mažinimą būtent šiuo procentu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia itin formalų, teisingumo ir protingumo principų nagrinėjamoje situacijoje neatitinkantį tiek aukščiau paminėtų materialinių teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tiek procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymą ir ginčo palikimą be realaus išsprendimo. Dėl to pritartina apeliantės argumentui, jog laikant, kad ieškovė turėjo išrašyti sąskaitas ne pagal 703,92 kv. m, o pagal 701,98 kv. m plotą, tai galėjo lemti ieškinio patenkinimą ne pilnai, o iš dalies, tačiau ne suponuoti visišką ieškinio atmetimą.
32. Taigi, net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pozicija dėl ieškovės neprofesionalumo ir nepakankamo atidumo rengiant atsakovams sąskaitas už paslaugas, apskaičiuojant teisingą jiems tenkančią mokėti atlyginimo už suteiktas paslaugas sumą, taip pat nepakankamai tinkamą pirmosios instancijos teismo nuomone įrodinėjimo pareigos teismo procese įgyvendinimą, nagrinėjamos bylos kontekste ieškovės byloje pateiktų gausių rašytinių paaiškinimų ir įrodymų kontekste buvo ir egzistuoja pakankamai duomenų (pvz., susisteminta forma pateikti dokumentai, iš kurių matyti ir suteiktų paslaugų pobūdis, ir apskaičiavimo tvarka, eiga, sumos ir t.t.: 2024-02-01 DOK-14086, 2024-04-12 DOK-45666, 2024-10-02 DOK-114919, 2024-10-31 DOK-128851, 2024-11-18 DOK-135747) pačiam teismui, neperžengiant ieškinio ribų ir atliekant nesudėtingus matematinius skaičiavimus, nustatyti ieškovės reikalavimo dalinį pagrįstumą / nepagrįstumą ir atitinkamai atsakovų pareigos apimtį mokėtino atlyginimo už paslaugas dydžio prasme, juo labiau, kad vienas iš atsakovų ir patalpų bendraturčių – BUAB „Ąžuolas LT“, kuriam priklauso 2/3 dalys patalpų, apskritai nekvestionavo nei pareigos sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas buvimo, nei įsiskolinimo dydžio, t. y. neprieštaravimo ieškinio patenkinimui ir iš esmės su juo sutiko / pripažino.
Dėl teritorijos tvarkymo
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl skolos už teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas, remdamasis iš esmės vieninteliu argumentu, jog analogiškas reikalavimas jau buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-124-886/2023, kuria išnagrinėtas ginčas dėl skolos už ankstesnį paslaugų teikimo laikotarpį priteisimo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
34. Kaip matyti, ankščiau tarp tų pačių šalių – UAB „Mano Būstas Dainava“ ir atsakovų V. P. bei BUAB „Ąžuolas LT“ - vykusio teismo proceso metu, kuomet ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už suteiktas namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidariusį už ankstesnį, nei nagrinėjamos bylos atveju laikotarpį – nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-124-866/2023, iš tikrųjų konstatavo, kad ieškovei negali būti priteisiamos teritorijos priežiūros išlaidos, nes ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad ji administruoja namo savininkams nuosavybės teise priklausantį ar kitais pagrindais priskirtą žemės sklypą, nepateikė duomenų ir įrodymų, įrodančių žemės sklypo priskyrimą gyvenamajam namui.
35. Kita vertus, kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, tokią išvadą minėtoje byloje teismas darė remdamasis vieninteliu tame teismo procese ieškovės teiktu rašytiniu įrodymu – 2019 m. birželio 4 d. ieškovės su UAB „Mano Aplinka“ sudaryta Paslaugų sutartimi Nr. NMB-SUT-19-0077 ir jos priedais, kur numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti kompleksines bei visapusiškas daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtos bei faktiškai naudojamos teritorijos tvarkymo paslaugas, nurodant, jog faktiškai prižiūrimos teritorijos (duomenys neskelbtini)plotas – 1423,5 kv. m – kurį vertino pagal CPK 185 straipsnyje bei jį aiškinančioje teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles bei kriterijus ir laikė nepakankamu patvirtinti, kokiu pagrindu ieškovė administruoja (duomenys neskelbtini)savininkams priskirtą žemės sklypą ir kad pastatui priskirta būtent 1423,5 kv. m ploto teritorija.
36. Nagrinėjamoje gi byloje, prašydama priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už suteiktas teritorijos prie namo tvarkymo paslaugas jau už vėlesnį laikotarpį, ieškovė pateikė ne tik minėtą 2019 m. birželio 4 d. ieškovės su UAB „Mano Aplinka“ sudarytą sutartį, bet ir visą eilę papildomų, naujai atsiradusių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų, kurie CPK 185 straipsnio ir teismų praktikos reglamentuojamo įrodymų vertinimo kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą išvadai tiek dėl realaus teritorijos tvarkymo paslaugų teikimo, tiek dėl atitinkamų ieškovės patirtų ir proporcingai atsakovams priklausančiam patalpų plotui prašomų priteisti išlaidų teritorijos tvarkymui dydžio (tą patvirtina minėta galiojanti ir vykdoma sutartis su UAB „Mano Aplinka“, ieškovei paslaugų teikėjo išrašytos ir jos apmokėtos sąskaitos už aplinkos tvarkymą, ieškovės teismui pateiktos fotonuotraukos, pirmosios instancijos teismui savo sprendimo 19 punkte pačiam konstatavus, kad ieškovė atsiskaito su aplinką tvarkančia bendrove pagal pateikiamas sąskaitas), tiek dėl ieškovės turimo teisinio pagrindo prižiūrėti ir administruoti atitinkamo ploto (duomenys neskelbtini), namui priskirtą valstybei priklausančios žemės teritoriją. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje, tik glaustai nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu teritorija, už kurios tvarkymą išrašomos sąskaitos, ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu buvo priskirta namui ir nepaneigė Kauno apygardos teismo ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2A-124-886/2023 padarytų išvadų, tačiau sutikti su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali.
37. Nors konkretus oficialus ir individualizuotas administracinis teisės aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių nustatymo“ Nr. 8VĮ-851-(14.8.2.) ir įsakymas dėl jo pakeitimo Nr. 8VĮ-1173-Ū14.8.2 E., kaip teisinis pagrindas, kuriuo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1 568 kv. m plotas buvo priskirtas pastato – bendrabučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui, iš tikrųjų buvo priimti tik 2023 metais (atitinkamai 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d.), t. y. vėlesniu laikotarpiu, nei nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas (2020-2021 metai), tačiau pareiga tvarkyti ir palaikyti švarą atitinkamose naudojamose teritorijose asmenims egzistavo ir ginčo skolos susidarymo laikotarpiu bei buvo įtvirtinta imperatyviose teisės normose, o būtent Kauno miesto savivaldybės tarybos dar 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintose Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, kuriose, be kita ko, numatyta, jog: siekiant užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos, asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudarę sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo; asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja ar valdo teritoriją, privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose (pvz., prižiūrėti, kad neaugtų krūmai, piktžolės, teritoriją šienauti ir t. t.); įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale; jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teismui 2024 m. vasario 1 d. (DOK-14086) pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos rašte taip pat nurodyta, jog remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu ieškovė turi pareigą rūpintis sklypu net jei jis formaliai nesuformuotas ar neturi kito teisinio statuso – pakanka faktinio naudojimo, priešingu atveju, t. y. nesutvarkius teritorijos gali būti skiriama administracinė nuobauda pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“, o kiti pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, atstovaudama namo bendraturčių interesus Nacionalinėje žemės tarnyboje, po ginčo skolos susidarymo ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti atitinkamo žemės sklypo oficialų priskyrimą / priklausomumą namui, kas galiausiai ir buvo pasiekta minėtu administraciniu aktu.
39. Taigi, pagal ginčo skolos susiformavimo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą asmenys patys ar pasitelkdami kitus subjektus (paslaugų teikėjus) turėjo pareigą tvarkyti ne tik individualizuotu teisės aktu, sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu, t. y. de jure naudojamas teritorijas, bet ir faktiškai, t. y. de facto atitinkama tvarka apibrėžtus / nustatytus naudojamos teritorijos plotus, kaip nagrinėjamos situacijos atveju, kas atitinkamai suponuoja ieškovės, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės ir prižiūrėtojos, pasitelkiant kitą subjektą (paslaugų teikėją) atliktų teritorijos prie namo priežiūros, tvarkymo, švaros palaikymo paslaugų teikimo / darbų atlikimo bei dėl to patirtų išlaidų teisinį pagrįstumą bei teisę reikalauti tokių išlaidų proporcingo atlyginimo iš namo patalpų bendraturčių, kurių naudai, interesais ir vardu tos paslaugos buvo teikiamos, atlyginimo.
40. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų atlyginimą už ginčo laikotarpiu suteiktas faktiškai namui priskirtos teritorijos tvarkymo paslaugas, jo dydį apskaičiuojant įvertinant tiek paslaugų teikėjo UAB „Mano Aplinka“ ieškovei sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas, tiek faktiškai tvarkytos ginčo laikotarpiu teritorijos plotą (1 423,5 kv. m), kuris ieškovės imamas netgi mažesnis, nei nurodytas vėliau priimtame individualiame administraciniame akte (1 568 kv. m), kuris apibrėžtas sutartyje su UAB „Mano aplinka“ bei papildomai ieškovės pagrįstas teismo procese pateiktais skaičiavimais naudojantis VĮ „Registrų centras“ portalo „Regia“ funkcionalumais, laikytinas pagrįstu, pakankamai įrodytu, todėl tenkintinu.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas (i) sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nepaisant sąskaitų neindividualizavimo atsakovams BUAB „Ąžuolas“ ir V. P., taip pat sąskaitų nesiuntimo konkrečiai vienam iš bendraturčių – V. P., tai neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti realiai ieškovės patirtas išlaidas už administravimą, eksploatavimą bei komunalines paslaugas proporcingai aiškiai nustatytai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje; (ii) konstatuoja aplinkybę, jog atsakovams BUAB „Ąžuolas“ ir V. P. priklausantis plotas, nuo kurio skaičiuotinos mokėtinos ieškovei sumos, ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu buvo ne 703,92 kv. m, o 701,98 kv. m, tačiau ši aplinkybė savaime negalėjo lemti visišką ieškinio atmetimą; (iii) konstatuoja, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų atlyginimą už ginčo laikotarpiu suteiktas faktiškai priskirtos teritorijos tvarkymo paslaugas yra pakankamai įrodytas ir pagrįstas.
42. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys pilna apimtimi buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. atsižvelgiant į atsakovams BUAB „Ąžuolas“ ir V. P. ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklaususio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), plotą (t. y. ne 703,92 kv. m, pagal kurį ieškovė išrašė sąskaitas, kurių pagrindu susidarė įsiskolinimas, o 701,98 kv. m), proporcingai – 99,72 proc. (701,98 *100 /703,92) tenkinti ieškovės ieškinį – iš atsakovų BUAB „Ąžuolas“ ir V. P. ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ naudai priteisti 5 659,24 Eur skolos sumą (5 675,13 Eur * 99,72 /100), o būtent iš atsakovės BUAB „Ąžuolas“ ieškovės naudai priteisti 3 772,83 Eur skolos sumą (t. y. 2/3 dalis įsiskolinimo), o iš atsakovo V. P. – 1 886,41 Eur skolos sumą (t. y. 1/3 dalį įsiskolinimo). Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už jiems priteistas įsiskolinimo sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
43. Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ ieškinys patenkintas iš dalies – 99,72 procentais, o atsakovo V. P. priešieškinis atmestas pilna apimtimi.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Atsakovo V. P. priešieškinį atmetus, jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir lieka atsakovui. Taip pat nepriteisiamos atsakovės BUAB „Ąžuolas“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
46. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ pirmosios instancijos teisme patyrė viso 9 118,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (144 Eur žyminis mokestis ir 8 974,80 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras). Kadangi visos ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (DOK-1941), įvertinus bylos eigą tiek laiko, tiek teiktų procesinių dokumentų apimties atžvilgiu, laikytina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.
47. Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 99,72 procentais, iš abiejų atsakovų ieškovės naudai priteistina 9 093,27 Eur (9 118,80 Eur *99,72 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimų proporciją kiekvieno iš atsakovo atžvilgiu (atsakovei BUAB „Ąžuolas“ tenka 2/3 patenkinto ieškinio dalys; atsakovo V. P. – 1/3 dalis), iš atsakovės BUAB „Ąžuolas“ ieškovės naudai priteistina 6 062,18 Eur, iš atsakovo V. P. – 3 031,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
48. Pirmosios instancijos teismas patyrė 29,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu bei įvertinus patenkinto ieškinio reikalavimų proporciją kiekvieno iš atsakovo atžvilgiu, iš atsakovės BUAB „Ąžuolas“ valstybės naudai priteistina 19,48 Eur, iš atsakovo V. P. – 9,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1 957,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (128 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 829,52 Eur advokato teisinės paslaugos). Atsakovai nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
50. Iš dalies (99,72 proc.) patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovei priteistina 1 952,04 Eur (1 957,52 Eur *99,72 /100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Atsižvelgiant į patenkinto apeliacinio skundo reikalavimų proporciją kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu (atsakovei BUAB „Ąžuolas“ tenka 2/3 patenkinto apeliacinio skundo dalys; atsakovui V. P. – 1/3 dalis), iš atsakovės BUAB „Ąžuolas“ ieškovės naudai priteistina 1 301,36 Eur, iš atsakovo V. P. – 650,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinys buvo atmestas bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ (juridinio asmens kodas 302709722) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ (juridinio asmens kodas 303403027):
3 772,83 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 83 ct) skolą;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 772,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6 062,18 Eur (šešių tūkstančių šešiasdešimt dviejų eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ (juridinio asmens kodas 302709722) iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1 886,41 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 41 ct) skolą;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 886,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3 031,09 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt vieno euro 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą.
Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ (juridinio asmens kodas 303403027) 19,48 Eur (devyniolikos eurų 48 ct), o iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 9,74 Eur (devynių eurų 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą, įpareigojant atsakovus šias sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ (juridinio asmens kodas 302709722) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ (juridinio asmens kodas 303403027) 1 301,36 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų vieno euro 36 ct), o iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 650,68 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumas.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjos Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko