Civilinė byla Nr. 2-11850-631/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05084-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 11.5.6., 14.1, 116.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui V. M., atsakovo direktoriui V. D., atstovui advokato padėjėjui Valdui Rakauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Arensa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo ir -
N U S T A T Ė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija, DGK) 2015-01-21 sprendimu darbo byloje Nr.APS-36-23945, išnagrinėjusi V. M. prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo iš darbdavio UAB „Arensa“ nusprendė patenkinti jo prašymą iš dalies ir išieškoti V. M. naudai 203,59 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, kitose dalyse ieškovo prašymą atmetė.
Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo už priverstinę pravaikštą už 25 dienas - 859 Lt, priedus nuo bendrų pardavimų per mėnesį už 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius – 15000 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis įsidarbino UAB „Arensa“ darbininku. Darbo sutartyje numatytas atlyginimas sudarė 1 MMA pastoviąją dalį ir kintamąją dalį – koeficientas 0,15 nuo visų bendrovės pardavimų per mėnesį. Atlyginimas buvo mokamas nereguliariai ir nesilaikant darbo sutarties sąlygų. 2014-12-30 būdamas darbovietėje ieškovas iš įmonės direktoriaus sužinojo, kad 2014-12-03 jis yra atleistas iš darbo. Atleidimo priežastys ir pagrindai jam nebuvo paaiškinti. Tą pačią dieną nuvykęs į Sodrą, jis įsitikino, jog yra atleistas. Pagal ieškovą, darbdavys jam turi sumokėti 859 Lt už priverstinę pravaikštą ir priedą nuo bendrųjų pardavimų už 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius – 15000 Lt (b.l. 1-2). Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinį patikslino, papildydamas jį reikalavimu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kadangi jam nebuvo žinomos atleidimo aplinkybės, jis 2014 m. pabaigoje manė dirbantis, kai direktorius pasakė, kad jis jau atleistas 2014-12-03.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog 2014-09-03 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 22, ieškovas buvo priimtas į UAB „Arensa“ į gamybos darbuotojo pareigas. Sutartas darbo užmokestis buvo: pastovioji darbo užmokesčio dalis – Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, ir papildoma kintamoji darbo užmokesčio dalis, kuri apskaičiuojama pagal tarp šalių sudarytą susitarimą. Su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta 2014-12-03, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 107 str. 1 d., išbandymo laikotarpiu, kadangi ieškovas kaip darbuotojas netiko pavestam darbui, jo rezultatai buvo nepatenkinami, jis dažnai nedirbo dėl asmeninių priežasčių, nesilaikė darbo tvarkos (be pateisinamų priežasčių neatvykdavo į darbą). Ieškovas, gindamas savo teises, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2015-01-21 priėmė sprendimą Nr. DGKS-422. Šiuo sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovo prašymas ir nuspręsta išieškoti ieškovo naudai 203,59 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovas sutinka su komisijos atliktu vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimu. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 859 Lt už priverstinę pravaikštą už 25 dienas iki ieškovas įsidarbino į kitą darbą, kadangi ieškovas buvo atleistas 2014-12-03 pagal DK 107 str. 1 d., jokių priverstinių pravaikštų nebuvo, ieškovas be pateisinamos priežasties pats neatvyko į darbą nuo 2014-11-28 iki 2014-12-03, todėl už šį laikotarpį jam buvo įformintos pravaikštos. Susitarimu dėl darbuotojo kintamos atlyginimo dalies buvo nustatyta kintamoji darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kuri tiesiogiai susijusi su darbuotojo pagaminto gaminio produkcijos pardavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbo pas atsakovą laikotarpiu nepagamino jokios produkcijos, kurią galima būtų buvę realizuoti, nebuvo paskaičiuota ir kintamoji darbo užmokesčio dalis, todėl reikalavimas priteisti priedus nuo bendrųjų pardavimų per mėnesį už 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius – 15000 Lt yra visiškai nepagrįstas (b.l. 12-13).
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir parengiamojo teismo posėdžio metu išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, jog priedą prie atlyginimo jis apskaičiavo taikydamas 0,15 proc. koeficientą, nežinodamas produkcijos pardavimo sumų. Jis nereikalavo atsakovo išmokėti priedų už rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, kadangi atlyginimas buvo mokamas nereguliariai, dalimis, tekdavo jo prašyti. Jis sukalė apie 100 dėžučių. Dėžučių vertės jis nežino, jam buvo žadėta apie 30 Eur už dėžutę. Dėžučių gamyba neprasidėjo laiku, jis prisidėjo ir prie kitų užsakymų, tvarkė cechą. Jis nežinojo apie tabelius, kuriuose reikėjo rašyti savo darbus, manė, kad buhalterinė įmonė, kuri skaičiavo darbo užmokestį, turi visus duomenis. Jis negavo pastabų apie blogą jo darbą. Rugsėjo mėnesį buvo įformintos jo atostogos, nes nebuvo darbo. Gruodžio mėnesio pravaikšta buvo padaryta dėl skaudančio danties. Jis sirgo nuo 2014-11-28 iki 2014-12-03, duomenų, kad sirgo, neturi, tačiau apie tai žinojo įmonės vadovas. Nei vienas dokumentas, susijęs su jo atleidimu, nėra jo pasirašytas. Atleidimo iš darbo nebuvo. 2014 m. gruodžio 3 d. jam atėjus į darbą, atsakovo darbuotojai svarstė, kaip įmonė padarys dėžučių užsakymą. Prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neišmokėtą priedą prie darbo užmokesčio.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovo direktorius paaiškino, jog ieškovas buvo priimtas į darbą kaip darbuotojas, turėjęs pagaminti dėžučių partiją Ilzenbergo dvaro biodinaminiam ūkiui – 118 vienetų per vieną mėnesį. Vienos dėžutės pagaminimo (šlifavimo, surinkimo) kaina 45 Lt. Dėžutės turėjo būti pagamintos iki lapkričio 30 d. Pirmą ieškovo darbo mėnesį vyko paruošiamieji darbai ir kiti darbai – betonavimo, stovų gamybos. Abejonių dėl ieškovo atsakomybės kilo, kai jis dingo savaitei, tuomet atgaline data buvo įformintos neapmokamos atostogos. Ieškovas dirbo iki lapkričio pabaigos. Jis pagamino 45 dėžutes. Ieškovas nesusitvarkė su darbu, kuriam buvo priimtas. Įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų užsakovui. Dėžutes atsakovas tebegamina iki šiol. Ieškovo pagamintos dėžutės buvo parduotos sausio mėnesį. Ieškovas nėra atlikęs jokio kito konkretaus darbo. Priedo nebuvo iš ko mokėti. Lapkričio pabaigoje buvo paruošti ieškovo atleidimo dokumentai. Direktorius asmeniškai informavo ieškovą, kad ateitų pasirašyti dokumentų dėl atleidimo. Ieškovas dirbo iki lapkričio 27 d., jam buvo pasakyta, kad jis bus atleistas. Ieškovas nesutiko būti atleistas. Atleidimo dokumentai nepasirašyti, nes ieškovas nepasirodė. Ieškovui dingus, buvo įforminta pravaikšta, o po pravaikštos – atleidimas. Kintamoji darbo užmokesčio dalis skaičiuojama už parduotą gaminį. Ieškovo darbo pas atsakovą metu produkcija užsakovui nebuvo parduota. Atsakovo atstovas advokatas paaiškino, jog ieškovas sukalė 45 dėžutes, kurių kaina iš viso 2015 Lt, kintamoji dalis, taikant 0,15 proc. koeficientą, yra 303 Lt. Iš šios sumos turi būti atimamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Tai reiškia, jog ieškovas neužsidirbo minimalios mėnesinės algos, tačiau atsakovas jam sumokėjo minimalų darbo užmokestį. Atsakovas, turėdamas galimybę atleisti ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasirinko kitą kelią – atleido pagal DK 107 str. Ieškovo atleidimas yra teisėtas. Atsakovas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, o ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir priedo priteisimo prašo atmesti.
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-36-23945 medžiagos, ieškovo, atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. M. ir atsakovas UAB „Arensa“ 2014-09-03 sudarė darbo sutartį Nr. 22, pagal kurią ieškovas nuo 2014-09-04 pradėjo dirbti atsakovo įmonėje gamybos darbuotoju (b.l. 43-49). Darbo sutartimi buvo sulygtas darbo užmokestis, kurį sudarė pastovioji darbo užmokesčio dalis – Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau- MMA) ir kintamoji darbo užmokesčio dalis, apskaičiuojama pagal šalių sudarytą susitarimą – priedą prie darbo sutarties Nr. 1. Ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2014-12-03 pagal DK 107 str. 1 d. (b.l. 21). 2014-12-31 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu padėti išsiaiškinti dėl atleidimo, išieškoti 3600 Lt darbo užmokesčio, 250 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 15000 Lt darbo užmokesčio priedą (DGK b.l. 1-2). Darbo ginčų komisija 2015-01-21 sprendimu Nr. DGKS-422 darbo byloje Nr. APS-36-23945 ieškovo V. M. prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovo UAB „Arensa“ 203,59 Eur vidutinio daro užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką DK 141 str. 3 d. pagrindu, atmetė ieškovo prašymą dalyse dėl darbo užmokesčio už 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn., priedo prie darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo kaip nepagrįstą (DGK b.l. 25-26). Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog ginčai dėl neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėjami betarpiškai teisme – vadovaujantis DK 300 str., darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turi teisę per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo dienos kreiptis į teismą, komisija dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo nepasisako, nesant įstatymų suteiktos kompetencijos.
Ieškovas reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu grindžia iš esmės tuo, kad jis nepasirašė atleidimo iš darbo dokumentų, o reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo – tuo, jog atsakovas liko jam neišmokėjęs darbo sutartimi sulygtos kintamosios darbo užmokesčio dalies.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškovo ir atsakovo 2014-09-03 sudarytos Darbo sutarties 4 p. numatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant nustatyti darbuotojo tinkamumą pavestoms pareigoms. 2014-11-27 atsakovo pranešimu ieškovui pranešta apie tai, jog šalių sudaryta darbo sutartis nutraukiama pagal DK 107 str. 1 d. (darbdavio iniciatyva, dėl nepatenkinamų rezultatų bandomuoju laikotarpiu) (b.l. 26). 2014-12-03 atsakovo įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2014-12-03 pagal DK 107 str. 1 d. (b.l. 21). Pagal atsakovo atstovų paaiškinimus, ieškovas buvo atleistas dėl to, kad netiko tam darbui, kuriam buvo priimtas. Iš liudytojo J. T., atsakovo darbuotojo, parodymų nustatyta, jog ieškovas buvo priimtas jam į pagalbą, kaip darbininkas, tikintis, jog ieškovas perims, tęs J. T. darbą, tačiau taip neįvyko, nes tekdavo taisyti ieškovo padarytą broką, jis nesugebėjo kruopščiai padaryti medinių dėžučių, kitų smulkių darbų, be to, ieškovas padarė kelias pravaikštas be pateisinamos priežasties. Pirmos ieškovo pravaikštos aplinkybes šalys nurodo skirtingai. Ieškovas aiškina, jog rugsėjo mėn. jis neatvyko į darbą darbdavio leidimu. Atsakovas aiškina, jog ieškovui neatvykus į darbą, atgaline data buvo įformintos neapmokamos atostogos. Su 2014-09-18 atsakovo įsakymu dėl neapmokamų poilsio dienų suteikimo nuo 2014-09-22 iki 2014-09-30 ieškovas susipažino ir, sprendžiant iš parašo ir datos rašysenos panašumo, jį pasirašė 2014-09-30 (b.l.20, 40). Minėtas rašytinis įrodymas leidžia labiau tikėti tuo, jog ieškovui be pateisinamos priežasties neatvykus į darbą, darbdavys atgaline data įformino ieškovo neapmokamas atostogas. Antra ieškovo pravaikšta buvo nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 (b.l. 25, 31-32). Ieškovas nurodė, kad jis tuo metu neatvyko į darbą dėl ligos – skaudančio danties, tačiau pripažino, jog ligą patvirtinančių duomenų jis neturi. Ieškovui nepateikus neatvykimą į darbą pateisinančių įrodymų, darbdavys pagrįstai įformino ieškovui pravaikštą nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 ir turėjo teisę skirti ieškovui drausminę nuobaudą neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, ar net atleisti tuo pagrindu jį iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.). Pagal DK 93 str. darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Vadinasi, darbuotojas privalo ir nustatytu laiku atvykti į darbą, asmeniškai atlikti jam patikėtas darbines funkcijas. Jau vien ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, taip pat aplaidžiai vykdė savo tiesiogines pareigas gaminant dėžutes ir kitą reklaminę produkciją, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo darbo pareigas vykdė netinkamai.
Nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, jog atsakovas turėjo priežasčių atleisti ieškovą iš darbo už netinkamą darbo pareigų vykdymą. Atsakovas atleido ieškovą, parinkdamas pačiam ieškovui palankesnį atleidimo iš darbo pagrindą, t.y. atleido ne už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 2 d. 2 p.), o dėl nepatenkinamų darbo rezultatų (DK 107 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, jog jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t.y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti DK 107 str. 1 d. numatyta galimybe nutraukti darbo sutartį. Visuma byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimai, liudytojo J. T. parodymai patvirtina, jog darbdavys, pripažindamas išbandymo rezultatus esant nepatenkinamais, nepažeidė įstatyminių normų, o veikė, atsižvelgdamas į įmonės interesus, matydamas, kad ieškovui darbas nesiseka, jis nesugeba atlikti paprastų užduočių, trūksta kruopštumo, darbdavys negalėjo juo pasitikėti, vykdydamas įmonės užsakymus.
Ieškovo argumentai apie tai, jog atleidimo iš darbo nebuvo, nes jis nepasirašė atleidimo iš darbo dokumentų, atmetami, kadangi tiek iš atsakovo direktoriaus paaiškinimų, tiek iš liudytojo J. T. parodymų nustatyta, jog apie jo netinkamą darbą, būsimą atleidimą ieškovas buvo informuotas, jis atsisakė pasirašyti atleidimo iš darbo dokumentus. Šalių paaiškinimai ir Darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog ieškovas nebedirba atsakovo įmonėje nuo 2014-12-03. Tai, kad ieškovas nepasirašė atsakovo pranešime ir įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo, vertinama kaip formalus šių dokumentų trūkumas, minėtų faktinių aplinkybių kontekste nesudarantis pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovas, nesirodydamas darbe nuo 2014-11-28, pats sudarė prielaidas netinkamai įforminti jo atleidimo dokumentus. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad su juo bus nutraukti darbo santykiai. Tai įrodo ir projektiniai darbdavio susitarimai su ieškovu (V. M. nepasirašyti) dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (b.l.38-39). Nėra įrodyti ieškovo teiginiai, kad jis tęsė darbą pas atsakovą po 2014-12-03. Tokių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atsakovas, liudytoju apklaustas J. T. neneigė, kad ieškovas lankėsi įmonėje 2014 m. gruodžio mėn., taip pat 2015 m. sausio mėn., tačiau jokių darbinių funkcijų neatliko, to negali patvirtinti ir ieškovo pateiktos fotonuotraukos iš UAB „Arensa“ gamybos cecho (priedas voke c.b.).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ištirtus ir įvertintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas įvykdė pareigą byloje įrodyti, jog ieškovo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, jis dėl dalykinių ir asmeninių savybių nesugebėjo dirbti atsakovo bendrovėje, todėl buvo pagrindas nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 107 str. 1 d., ir ji buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 3 d.
Atmetus ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmetamas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį – 15000 Lt. Kaip nustatyta iš darbo sutarties, darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui darbo užmokestį, kurį sudarė pastovioji darbo užmokesčio dalis (MPD) – Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga ir kintamoji darbo užmokesčio dalis (MKD), apskaičiuojama pagal šalių sudarytą susitarimą – priedą prie darbo sutarties Nr. 1. Pagal šalių 2014-09-03 susitarimą dėl darbuotojo kintamosios atlyginimo dalies, kintamoji atlyginimo dalis (MKD) laikotarpiu nuo susitarimo įsigaliojimo iki 2014-12-01 apskaičiuojama pagaminto gaminio produkcijos pardavimo sumą (GPS) dauginant iš 0,15 koeficiento ir iš gautos sumos atimant mėnesinę pastoviąją dalį (MPD) (MKD = GPS × Koef – MPD). Šalių paaiškinimai neprieštarauja toje dalyje, kad ieškovas vienas pats nepagamino visos dėžučių partijos užsakovui, be to, jo darbo funkcijos apėmė ne tik dėžučių gamybą, jis taip pat kartu su kitais atsakovo darbuotojais vykdė kitus užsakymus. Be to, abi šalys nurodė, jog rugsėjo mėnesį dėžutės dar nebuvo gaminamos, vyko tik paruošiamieji darbai. Atsakovo paaiškinimais, atsakovas buvo įsipareigojęs užsakovui pagaminti 118 dėžučių per du mėnesius, iki 2014-11-30, šis darbas buvo pavestas ieškovui, kuris pagamino tik 45 dėžutes, todėl atsakovas vėlavo du mėnesius įvykdyti įsipareigojimus užsakovui, ieškovo pagamintos dėžutės buvo parduotos užsakovui tik sausio mėnesį. Atsakovo paaiškinimai rodo, jog ieškovas nesugebėjo atlikti konkrečiai jam pavestos užduoties – pagaminti reikiamo kiekio medinių dėžučių, jos nebuvo perduotos užsakovui iki ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių kitokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Todėl teismas sprendžia, kad dėl ieškovo nesugebėjimo atlikti jam pavestos užduoties – pagaminti dėžučių, jos nebuvo parduotos užsakovui, ir dėl šių priežasčių ieškovas neįgijo teisės gauti papildomą darbo užmokesčio dalį nuo parduotų gaminių.
Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo J. T. parodymų ir pažymos, kurioje apskaičiuota kintamoji atlyginimo dalis J. T., nustatyta, jog atsakovo darbuotojai kiekvieną mėnesį pildo atliktų darbų aktus, kurių pagrindu apskaičiuojama kintamoji atlyginimo dalis. Liudytojas J. T. nurodė, kad ieškovui taip pat buvo duotas tabelis, kurį jis turėjo pildyti. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, nepateikė jo užpildytų aktų, kurie galėtų būti pagrindu apskaičiuojant kintamąją darbo užmokesčio dalį. Ieškovas darbo užmokesčio priedą apsiskaičiavo, nežinodamas dėžučių pardavimo sumų ir ne pagal šalių susitarime numatytą formulę.
Nenustačius pagrindo priteisti ieškovui papildomą darbo užmokesčio dalį, reikalavimas dėl 4344 Eur (15000 Lt) papildomo darbo užmokesčio priteisimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur už konsultacijas ir dokumentų analizę, 150 Eur už procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teisme (b.l. 73). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo advokato padėjėjui V.Rakauskui 350 Eur (b.l. 74). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Teisingumo ministro 2004-04-2 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama 350 Eur už advokato (advokato padėjėjo) pagalbą.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 1 p., darbuotojai yra atleisti tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį atmetus, remiantis CPK 92 str., 93 str. 1 d., iš ieškovo priteisiamos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,74 Eur į valstybės biudžetą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 96 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282 str., 307 str., teismas
N U S P R E N D Ė:
V. M. ieškinį atmesti.
Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-01-21 sprendimą Nr. DGKS-422, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-23945.
Priteisti iš ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Arensa“, j.a.k. 303056039, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 3,74 Eur (tris eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė