Civilinė byla Nr. 2-361-995/2016

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00280-2016-5

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.17; 3.1.7.5;3.1.7.7.; 3.2.6.1

(S)

SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Loretai Liaučienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apšė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P., atstovui advokatui A. J.,

atsakovui V. S., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apšė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P., ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui UAB „Aidrius“ dėl padarytos žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Apšė“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo, kaip buvusio                     UAB „Apšė” vadovo 4200,00 Eur žalą, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2015-11-12 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Apšė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius patikrinęs per paskutinius 36 mėnesius įmonės sudarytus sandorius nustatė, kad 2015-09-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudarytą 09.00 val., pardavėjas UAB „Apšė“, kurios direktoriumi sutarties sudarymo metu buvo atsakovas V. S. pardavė transporto priemonę „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui V. S. už 4500,00 Eur, t. y. atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pats su savimi. Tuo pačiu metu, t. y. jau pagal 2015-09-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 11.50 val., pardavėjas atsakovas V. S. pardavė tą pačią transporto priemonę „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui trečiajam asmeniui UAB „Aidrius“ už 8700,00 Eur. Tretysis asmuo UAB „Aidrius“ 8700,00 Eur atsakovui sumokėjo 2015-08-31, t. y. dar prieš sandorio sudarymą. Ieškovo manymu, atsakovas tą pačią dieną perleisdamas įgytą automobilį jau už 8700, 00 Eur padarė žalą ieškovės (įmonės) kreditoriams, nes įmonė tuo metu jau buvo nemoki, o atsakovas apie tai būdamas informuotas, jam dar prieš parduodant automobilį, buvo išsiųstas VSDFV Mažeikių skyriaus įspėjimas dėl bankroto iškėlimo, pardavė bendrovei priklausantį automobilį ir nepagrįstai gavo 4200,00 Eur dydžio kainų skirtumą savo naudai, taip padarydamas bendrovei žalą. 

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės BUAB „Apšė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P., ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Apšė“, kaip subrangovai, iki 2015 m. birželio mėnesio vykdė statybos darbus - Norvegijoje. Statybos įmonė, kurios užsakymu atlikti subrangos darbai,                                      2015 m. birželio mėn. bankrutavo. Teigia, kad remiantis byloje pateikto UAB „Apšė“ balanso išrašo duomenimis, matyti, kad 38000,00 Eur - gautina suma. 2015 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais Norvegijoje vyko derybos su įmonės skolininku ir buvo didelė tikimybė, kad UAB „Apšė“ bus sumokėta skola ar bent dalis jos. Be to, vyko derybos dėl UAB „Apšė“ akcijų pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kad                                 UAB „Apšė“ veikla nuo 2015 m. birželio mėn. nebebuvo vykdoma dėl statybų darbų užsakymų stokos, transporto priemonė „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tapo nebereikalinga. Be to, ieškovas nutyli, kad ši transporto priemonė buvo įgyta pagal finansinės nuomos sutartį ir kiekvieną mėnesį pagal grafiką reikėjo mokėti periodines įmokas. Kadangi UAB „Apšė“ lėšų finansinėms operacijoms vykdyti neturėjo, tai atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos pervedė įmokas AB „DNB lizingas“: 2015-03-17 – 100,00 Eur, 2015-06-16 – 350,00 Eur, 2015-07-23 – 300,00 Eur, - iš viso sumokėjo 750,00 Eur vykdant prievolę pagal lizingo sutartį. Pažymi, kad 2015 m. sausio mėnesį dėl nesutvarkyto kelio prie statybos objekto sugedo automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transmisija, automobilis buvo remontuojamas Norvegijoje pas privatų fizinį asmenį, kuriam iš savo asmeninių lėšų už važiuoklės pakeitimą sumokėjo apie 13398 NOK, atitinkamai 1500 Eur (2015 m. sausio mėn. vidutinis santykis: 8,9320 NOK už 1,00 Eur). Dokumentų, patvirtinančių remonto darbų atlikimą ir apmokėjimą už juos, pateikti negali, nes kaip minėta prieš tai, automobilį remontavo privatus asmuo, ir jis jam neišdavė jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Tvarkyti automobilį pas juridinį asmenį autoservise nebuvo galimybės, nes būtų reikėję laukti apie du mėnesius, kol bus atliekamas remontas, o automobilis buvo reikalingas bendrovės veiklai vykdyti. Taigi atsakovas į automobilį investavo 2250,00 Eur savo asmeninių lėšų, iš jų, 750,00 Eur - įmokos pagal lizingo sutartį ir 1500 Eur - automobilio remontas. Pažymi, kad jis privalėjo mokėti periodines įmokas pagal lizingo sutartį, nes priešingu atveju, nesumokėjus laiku įmokų, kadangi, kaip minėta pirmiau, bendrovė tuo metu lėšų neturėjo, remiantis CK 6.174 str., lizingo davėjas turėjo teisę lizingo sutartį nutraukti, reikalauti grąžinti automobilį ir atlyginti nuostolius. 2015 m. birželio mėn. įmonei nustojus vykdyti veiklą Norvegijoje ir iš viso nebevykdant statybos darbų, automobilis "Mitsubishi L200" tapo nebereikalingas, taigi jis internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl automobilio pardavimo ir nurodė automobilio pardavimo kainą – 6500,00 Eur, atsižvelgiant į jo likutinę vertę, tačiau iki 2015 m. rugpjūčio mėn. niekas šiuo automobiliu nesidomėjo, pasiūlymų įsigyti šį automobilį nesulaukta. Siekiant išvengti didėjančių nuostolių, nusprendė sumokėti visą finansinės nuomos sumą, ir pagerinus automobilio techninę būklę, bandyti parduoti dar kartą. Jis iš savo asmeninės sąskaitos už automobilį „Mitsubishi L200“ AB „DNB lizingas“ 2015-08-31 pervedė 3425,47 Eur, ir 2015-09-01 sudarė sutartį, pagal kurią jis iš UAB „Apšė“ nupirko šią transporto priemonę už 4500,00 Eur. Įvertinęs tai, kad už finansinę nuomą sumokėjo 3425,47 Eur, į bendrovės sąskaitą įnešė apie 1070,00 Eur. Už savo asmenines lėšas pagerinus automobilio techninį stovį, jis pakartotinai internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl automobilio pardavimo ir kartu įkėlė nuotrauką, pardavimo kainą nurodė 8700,00 Eur atsižvelgiant į tai, kad gavus tokią kainą, jam būtų atlygintos išlaidos, patirtos investuojant asmenines lėšas įmokų mokėjimui pagal lizingo sutartį ir automobilio remontui. Į šį skelbimą atsiliepė UAB „Aidrius“, su kurios atstovu buvo suderinta kaina ir sandorio sudarymo data. Įvertinus atsakovo panaudotas asmenines lėšas automobilio išpirkimui ir jo remontui, kurios iš viso sudaro daugiau kaip 6700,00 Eur, ir automobilio likutinę                       vertę - 6600,32 Eur, jis UAB „Apšė“ žalos nepadarė, nes bendrovei esant nemokiai, kol dar nebuvo iškelta bankroto byla, ėmėsi priemonių išsaugoti bendrovės turtą, nes priešingu atveju lizingo davėjui nutraukus sutartį, transporto priemonė būtų jam grąžinta jam, be to būtų reikėję atlyginti nuostolius. Atsakovo teigimu, šie jo veiksmai patvirtina, kad jis nepažeidė pareigos būti lojaliu, veikti sąžiningai ir protingai.

Trečiojo asmens UAB „Aidrius“ atstovas direktorius V. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą į teismo šaukimą), kuriame nurodo, kad portale www.autoplius.lt surado pirkti automobilį „Mitsubishi L200“. Sutarus telefonu su automobilio pardavėju V. S. susitiko ir apžiūrėjo automobilį, Klaipėdos mieste. Norėdamas įsitikinti, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, kartu su atsakovu nuvyko į autoservisą, kur buvo pasakyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Po to nuvyko į SEB banką, kur banko darbuotoja atliko pavedimą iš įmonės sąskaitos į V. S. nurodyta sąskaitą 8700,00 Eur.

Į teismo posėdį ieškovės atstovas bankroto administratorius bei trečiojo asmens atstovas neatvyko, jiems apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovę atstovauja advokatas A. J., o trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių atstovų nuomonę, sprendžia bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriui bei trečiojo asmens atstovui.

Teismo posėdžio metu ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, atstovas advokatas                   A. J. palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, deklaruodamas, kad neturi pajamų, sudarė transporto priemonės, kuri priklausė bendrovei UAB „Apšė“, pirkimo-pardavimo sandorius, gavo naudos, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė, dėl ko buvo pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Ieškovė neturi pretenzijų trečiajam asmeniui ir ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nereiškė, nes matyti, kad tretysis asmuo buvo sąžiningas transporto priemonės įgijėjas.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. papildomai paaiškino, kad įmonės padėtis 2015 m. buvo bloga, bet jis dar tikėjosi, kad verslas atsigaus. UAB „Apšė“ lizingu buvo įsigijusi automobilį Mitsubishi. Kuomet įmonė jau veiklos nebevykdė, automobilis buvo nebereikalingas ir jis nusprendė jį parduoti. Dėjo skelbimus į „autoplius.lt“, tačiau niekas jo nepirko. Paprastai pirkėjai, žinodami, kad automobilis priklauso įmonei, ir jei jos finansinė padėtis sunki, nenori pirkti tokio automobilio. Padaręs automobilio kosmetinį remontą vėl įdėjo automobilį į „autoplius.lt“. Į šį skelbimą atsiliepė tretysis asmuo UAB „Aidrius“. Atvykęs pirkėjo atstovas jam pasakė, kad automobilį pirktų, jei jis nepriklausytų įmonei. Tuomet jis (atsakovas) pardavė bendrovės automobilį sau, sumokėjo likusią išperkamosios nuomos kainą, ir pardavė automobilį trečiajam asmeniui. Iš 4500,00 Eur, jis į įmonės sąskaitą įdėjo tik                     1000,00 Eur, o 3500,00 Eur sumokėjo lizingo likutį. Be to, jis mokėdavo ir kitus įnašus už automobilį. Jis buvo remontuotas už jo asmenines lėšas, kai automobilis sugedo Norvegijoje. Kadangi siekė kuo pigiau suremontuoti automobilį, kreipėsi į privatų asmenį dėl jo remonto, todėl jokių patvirtinančių buhalterinių dokumentų, jis pateikti neturi galimybės. Atsakovo atstovė išdėstė argumentus iš esmės analogiškus nurodytiems pateiktame atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad jos manymu, bankroto administratorius neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo po to, kai 2016-03-01 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta UAB „Apšė“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to, atsakovas ir jo sutuoktinė yra pirmos eilės kreditoriai bankroto byloje, kurių reikalavimai yra didesni, nei prašo priteisti ieškovė, todėl atsakovo sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sandoriai ir dėl šios aplinkybės kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Liudytojas R. S. nurodė, kad atsakovas yra jo sūnus Nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. jis kartu su sūnumi vyko į Norvegiją. Bevažiuojant kalnuota vieta, automobilis pradėjo gesti. Tuomet jis su sūnumi susirado vietinį meistrą, kuris per naktį automobilį suremontavo, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sugedusi automobilio transmisija. Kiek sūnus sumokėjo už automobilio remontą, jis nežino. Jam yra žinoma, kad automobilį sūnus buvo pirkęs lizingu, ir jis priklausė UAB „Apšė“.

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Apšė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P. (b. l. 6). 2016-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Apšė“ kreditorių finansiniai reikalavimai: pirmosios eilės kreditoriaus V. S. reikalavimas -                     8179,30 Eur, A. S. reikalavimas – 1514,72 Eur; antrosios eilės kreditorių reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas – 2232,71 Eur, VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas  – 12066,08 Eur, trečiosios eilės kreditorius – UAB „Omnitel“ – 61,65 Eur, iš viso patvirtintų reikalavimų suma - 24054,46 Eur. 2016-03-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Apšė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Apšė“ direktoriumi nuo 2013-08-01 iki 2015-11-24 buvo atsakovas V. S. (b. l. 7-8). Byloje nustatyta, kad įmonėje tuo metu buvo du akcininkai - atsakovas V. S., ir jo sutuoktinė valdantys po 50 procentų akcijų (b. l. 9). Taip pat nustatyta, kad 2014-05-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 201405F-14420-P UAB „Apšė“ finansinio lizingo sutarties pagrindu įsigijo automobilį „Mitsubishi L200“, už 9000,00 Eur (31075,20 Lt) (b. l. 153-161). Iš atsakovo pateiktų banko išrašų matyti, kad V. S. iš savo asmeninės sąskaitos, vykdant prievolę pagal lizingo sutartį, pervedė įmokas AB DNB bankui: 2015-03-17 – 100,00 Eur, 2015-06-16 – 350,00 Eur, 2015-07-23 – 300,00 Eur (b. l. 88-102). 2015-08-31 mokėjimo nurodymo pavedimu nustatyta, kad UAB „Aidrius“ atsakovui V. S. mokėjimo pavedimu pervedė 8700,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už automobilį Mitsubischi L200“ (b. l. 12). Kitą dieną, t. y. 2015-09-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 9.00 val., pardavėjas UAB „Apšė“ parduoda atsakovui bendrovės vadovui V. S. automobilį „Mitsubischi 2200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4500,00 Eur (b. l. 10), o tą pačią dieną, t. y. 2015-09-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 11.50 val., nustatyta, kad atsakovas V. S. parduoda automobilį Mitsubischi 2200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8700,00 Eur UAB „Aidrius“ (b. l. 11). Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma nustatyta, kad V. S. 2015-09-01 pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę „Mitsubishi L200“ perdavimą, naujas valdytojas UAB „Aidrius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl bendrųjų juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės pagrindų

Byloje kilo ginčas, ar buvęs įmonės vadovas ir akcininkas V. S., žinodamas apie sunkią įmonės ekonominę būklę, elgėsi teisėtai, savo vardu įgydamas įmonės automobilį už 4500,00 Eur, ir tą pačią dieną jį parduodamas brangiau, t. y. jau už 8700,00 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Aidrius“, o                               4200,00 Eur dydžio kainų skirtumą pasiimdamas sau, ir tuo galimai padarydamas UAB „Apšė“ žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

Įmonės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Be to, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų.

Dėl atsakovo veiksmų kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti vertinimo

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą.                    CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

Ieškovė nurodo, kad įmonės vadovo ir akcininko V. S. neteisėti veiksmai kyla iš to, kad jis, būdamas įmonės vadovu ir akcininku, žinodamas apie sunkią įmonės ekonominę būklę, sudaręs su savo vadovaujamą įmonę pastarajai priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir, įsigijęs šią transporto priemonę savo nuosavybėn, bei tą pačią dieną šią transporto priemonę perparduodamas brangiau trečiajam asmeniui bei pasiimdamas kainų skirtumą savo naudai padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos (b. l. 20-21), Telšių apskrities valstybinis mokesčio inspekcijos pažymos                              (b. l. 22), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų (b. l.24-26), balansų (b. l. 28), pelno nuostolių ataskaitų (b. l. 29, 31), kad sandorių sudarymo metu įmonė veiklos praktiškai nevykdė, turėjo didelius įsiskolinimus kreditoriams, kad UAB „Apšė“ skola praleistais mokėjimo terminais pradėta fiksuoti nuo 2015 m. gegužės mėnesio, o jau 2015-07-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius UAB „Apšė“ vadovui V. S. išsiuntė įspėjimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Apšė“ direktoriui V. S. buvo išsiųstas 2015-07-22, ir įteiktas jo mamai, t. y. prieš ankščiau paminėtų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą (b. l. 16, 23).                                  2015-09-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „Apšė“ (b. l. 7-18). Tai, kad atsakovui                          2015-09-01, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dieną, buvo žinoma apie prastą įmonės finansinę būklę patvirtina ir byloje esantis 2015-08-27 rašytinis atsakovo paaiškinimas kreditoriui VSDFV Mažeikių skyriui, kuriame atsakovas nurodo, jog jis šiuo metu neturi galimybių padengti įmonės skolos, prašydamas pratęsti skolos sumokėjimo terminą dar dviems savaitėms, nes tikisi, kad UAB „Apšė“ skolininkas įvykdys visą arba dalį turimos prievolės UAB „Apšė“ (b. l. 27). Be to, atsakovas ir teismo posėdžio nurodė, kad įmonei nebegalint tinkamai vykdyti finansinio lizingo sutarties, kadangi UAB „Apšė“ lėšų finansinėms operacijoms vykdyti neturėjo, jis pats 2015-03-17, 2015-06-16, 2015-07-23 pervedinėjo įmokas AB DnB bankui už transporto priemonę iš savo asmeninės sąskaitos, o 2015-08-31 baigė sumokėti visą įmoką, pervesdamas AB DnB bankui 3425,47 Eur (b. l. 115), po ko turtas – transporto priemonė, pagal lizingo sutartį buvo perduotas įmonės nusavybėn (b. l. 115). Teismas daro išvada, kad atsakovo sudarytų minėtų sandorių metu, t. y. 2015-09-01, įmonės padėtis jau buvo sunki, ir atsakovui apie tai buvo žinoma, ką be kita ko, patvirtina tiek negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, tiek bankroto bylos iškėlimas praėjus kiek daugiau, nei dviems mėnesiams po atsakovo sudarytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorių.

Byloje nustatyta, jog vienas iš sandorių, kuriuo ieškovas grindžia ieškininį reikalavimą, t. y.                                      2015-09-01 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 9.00 val., dėl UAB „Apšė“ priklausančio automobilio „Mitsubishi L200“ pardavimo atsakovui yra sudarytas ieškovės UAB „Apšė“, kurios vardu veikė atsakovas V. S., su savimi, kaip fiziniu asmeniu, kuris tuo pačiu buvo ir bendrovės vadovas. Tuo tarpu atsakovui, tuo metu būnant tiek šio juridinio asmens vadovu, tiek ir vienu iš šios bendrovės akcininkų, turėjo būti žinoma, kad tokie veiksmai gali sukelti interesų konfliktą, abejones dėl tokio konflikto galimumo, ar dėl tokių sandorio sudarymo apskritai (CK 2.87 str. 3, 4 d.), be to, leidžia spręsti jį buvus nesąžiningu, nes pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą preziumuojama, jog nesąžiningai veikiama tuo atveju, kai juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organas.

Teismas nelaiko pagrįstais atsakovo ir jo atstovės argumentus apie tai, kad atsakovas parduodamas įmonės automobilį sau, o tą pačią dieną, kelių valandų bėgyje, jį perparduodamas trečiajam asmeniui, ir pasiimdamas kainų skirtumą, siekė išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, sudarydamas su ieškove jos kilnojamojo turto pardavimo sandorį, siekė išskirtinai savo interesų patenkinimo. Tokio sandorio sudaryti nebuvo būtina, jo sudarymo nelėmė ir ieškovės įsipareigojimai lizingo davėjui. Byloje nenustatyta, kad lizingo davėjas būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl laiku nemokamų mokesčių ar įspėjęs dėl lizingo sutarties nutraukimo, ar ieškovei būtų grėsę baudiniai mokėjimai pagal lizingo sutartį. Taigi, atsakovo argumentai, kad jis ėmėsi priemonių išsaugoti įmonės turtą ir tai buvo vienintelė racionali išeitis išvengti įmonės bankroto atmestini, kaip nepagrįsti. Nors atsakovas ir nurodo, kad nė vienas iš potencialių pirkėjų nebūtų pirkęs automobilio iš įmonės, kuri turi įsiskolinimų kreditoriams, ir tik dėl to, jis įgijo transporto priemonę iš įmonės savo nuosavybėn, taip siekdamas išsaugoti įmonės turtą, tačiau šio atsakovo siekimo nepatvirtina tolimesni atsakovo veiksmai, nes atsakovo gautas kainų skirtumas už perparduotą automobilį buvo perduotos ne ieškovei, tam, kad bent iš dalies būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, šias pinigines lėšas atsakovas pasiėmė sau.

Aplinkybė, kad atsakovas, kaip BUAB „Apšė“ darbuotojas yra pirmos eilės kreditorius bankroto byloje, ir jo patvirtinti reikalavimai yra didesni, nei prašo priteisti ieškovė, neatleidžia atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, nuo jo fiduciarinės pareigos veikti protingai, atsakingai, sąžiningai, lojaliai, tik bendrovės interesais, tuo pačiu nepažeidžiant nė vieno iš įmonės kreditorių teisių ir jų interesų.

Taigi, esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad atsakovas V. S., kaip įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės suprastėjusią ekonominę būklę, sudarydamas sandorius, kurie buvo naudingi tik jam pačiam, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, nebuvo lojalus bendrovei, neveikė bendrovės interesais, savo veiksmais pažeidė ieškovės įmonės kreditorių interesus, byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo sudarytų minėtų sandorių įmonės finansinė būklė būtų pagerėjusi, priešingai bylos duomenimis, įmonė kreditorių turėjo jau sandorių sudarymo metu, iki bankroto bylos iškėlimo ir su jais negalėjo atsiskaityti. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini akivaizdžiai neteisėtais bei pažeidžiančiais įmonės bei kitų suinteresuotų asmenų (kreditorių) interesus.

Visų ankščiau išdėstytų aplinkybių konstatavimas ieškovei leidžia reikalauti žalos atlyginimo, kilusio iš minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp vadovo veiksmų ir kilusios žalos

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas patirtą žalą grindžia įmonės turto (t. y. piniginių lėšų, gautų už perparduotą kilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui) praradimu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).

Teismas pripažindamas faktą, kad byloje įrodyti atsakovo (įmonės vadovo) neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė imperatyvių įstatymo reikalavimų (ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str.), fiduciarinių valdymo organo pareigų pažeidimu, sprendžia, kad ieškovės nurodoma įmonės patirta žala – atsakovo nuosavybėn iš įmonės įsigytos transporto priemonės už 4500,00 Eur, ir perparduotos trečiajam asmeniui už                      8700,00 Eur, atsakovo gautas kainų skirtumas, t. y. 4200,00 Eur. Toks žalos apskaičiavimo principas yra pagrįstas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad atsakovas nupirkęs iš įmonės automobilį už 4500,00 Eur ir tą pačią dieną jį pardavęs trečiajam asmeniui už 8700,00 Eur, į bendrovės buhalterinę kasą įnešęs tik 1100,00 Eur, o kitus pinigus pasiėmęs sau, padarė tiek įmonei, tiek jos kreditoriams 4200,00 Eur žalos (CPK 178 str.). Vadinasi, atsakovas, sudaręs pirkimo-pardavimo sandorius, ir gavęs pats asmeniškai parduotos transporto priemonės kainų skirtumą, privalo sumažėjusio įmonės turto ekvivalentą – kainų skirtumą atlyginti. Žala įmonei pasireiškė tuo, kad esant sunkiai ekonominei įmonės būklei, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir sudaręs iš pradžių sandorį pats su savimi, o po to perpardavęs iš įmonės nusipirktą turtą beveik dvigubai brangiau trečiajam asmeniui, ir neteisėtai pasiėmęs kainų skirtumą, dar labiau pablogino tiek įmonės turtinę padėtį, tiek ir kreditorių teises.

Atsakovas, kvestionuodamas žalos faktą, teigia, kad jis įmonei žalos nepadarė. Pažymi, kad būtina įvertinti tai, kad jis periodinių įmokų mokėjimui ir automobilio išpirkimui pagal lizingo sutartį, taip pat jo remontui panaudojo savo asmenines lėšas, taip pat, pasak atsakovo, būtina atsižvelgti ir į transporto priemonės likutinę vertę. Teismo nuomone, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis iš savo asmeninių lėšų mokėjo periodines įmokas finansinio lizingo sutarties pagrindu, už automobilio „Mitsubischi L200“ remontą Norvegijoje, už automobilio paruošimą jo pardavimui, kaip ir teismo posėdžio metu liudytojo R. S. duoti paaiškinimai apie tai, kad jis buvo su sūnumi Norvegijoje, kad automobilis „Mitsubischi L200“ buvo sugedęs, ir, kad jis buvo remontuojamas privataus asmens, negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės įmonei ir nepaneigia kilusios žalos tiek įmonei, tiek jos kreditoriams fakto.

Pažymėtina, kad visos juridinio asmens ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.), tačiau byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurių pagrindu UAB „Apšė“ kiltų pareiga mokėti atsakovui tiek už transporto priemonės remontą, ar jo pagerinimą, tiek už periodinių įmokų mokėjimą finansinio lizingo sutarties pagrindu.

Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo žinoti juridinio asmens atliekamų ūkinių-finansinių veiksmų įforminimui ir apskaitai keliamus reikalavimus, todėl įmonės dokumentais nepagrįstas atsakovo pinigų mokėjimas tiek už transporto priemonės remontą, tiek periodinių įmokų mokėjimas pagal lizingo sutartį UAB „Apšė“ nesukėlė jokių prievolių, todėl bet kokie mokėjimai atlikti tvarkant, mokant įmokas ar išperkant automobilį laikytini atlikti paties atsakovo V. S. rizika.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina priežastinį ryšį tarp įmonės patirtos žalos (4200,00 Eur) ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas, kaip įmonės vadovas, veikdamas savo interesais, pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas, pardavė įmonei priklausantį automobilį sau ir tą pačią dieną perpardavė automobilį trečiajam asmeniui, o už sandorį gautus pinigus (kainų skirtumą) neįtraukė į įmonės apskaitą nustatyta tvarka, pasiimdamas juos sau. Taigi, įmonė neteko piniginių lėšų, kuriomis būtų buvę galima bent iš dalies sumažinti kreditorių prievoles.

Dėl atsakovo kaltės kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti vertinimo

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalėjo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turėjo paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius 4200,00 Eur piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesais (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovo kaltė paneigta nebuvo. Nors formuojamojoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, paprastai įmonės vadovo civilinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio pagrindu nelemia, tačiau šiuo atveju konstatuoti atsakovo paprastą neatsargumą, atsakovui žinant, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, sudarius įmonės turto pirkimo - pardavimo sandorį su savimi pačiu, ir perpardavus transporto priemonę tą pačią dieną už beveik dvigubai didesnę kainą, o kainų skirtumą pasiėmus sau, nebūtų teisinga ir sąžininga tiek pačios įmonės, tiek įmonės kreditorių atžvilgiu.

CK 2.87 straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinio asmens valdymo organų narius juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai. Minėta, kad V. S. vadovavo UAB ,,Apšė “ ir, veikdamas jos vardu, sudarė automobilio pardavimo sandorį su pačiu savimi, taip įgydamas nuosavybės teises į ieškovės automobilį už 4500,00 Eur, ir tą pačią dieną šį automobilį pardavė jau už didesnę kainą. Sudarydamas tokius sandorius atsakovas elgėsi nesąžiningai ir netinkamai atliko UAB ,,Apšė “ vadovo pareigas, nes, žinodamas, kad įmonės finansinė padėtis sunki, sudarė sandorius ir pasiėmė sau kainų skirtumą, dėl ko įmonė patyrė 4200,00 Eur žalą. Atsakovo veiksmai ir bendrovės patirta žala turi tiesioginį priežastinį ryšį, todėl atsakovas privalo atlyginti bendrovei padarytą 4200,00 žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str.).

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo V. S. (įmonės buvusio vadovo) civilinei atsakomybei taikyti. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos 4200,00 Eur dydžio žalos įmonei faktą bei atsakovo veiksmų bei įmonės patirtos žalos priežastinį ryšį, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiama 4200,00 Eur žalos ieškovei.

CK 6.37 str. 2 d. numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 4200,00 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų atsakovo ir jo atstovės argumentų

Dėl atsakovo atstovės argumento, kad bankroto administratorius neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo po to, kai 2016-03-01 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta UAB „Apšė“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pasakytina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo normose nenustatyta draudimo tikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovės argumentas, kad bankroto administratorius po 2016-03-01 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Apšė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl žalos padarymo bendrovei, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Nors ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ginčą išsprendus priešingos šalies nenaudai iš jos yra priteisiamos žyminio mokesčio išlaidos valstybei. Taigi iš atsakovo V. S. priteisina valstybės naudai 126,00 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles nuo priteistos iš jo 4200,00 Eur žalos atlyginimui sumos (4200,00 Eur x 3 proc.).

Ieškovė prašo priteisti 1089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant ieškinį, renkant reikiamus duomenis, advokatui atstovaujant teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro                      2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.18, 8.19 punktuose nustatyto dydžio, taip pat į tai, kad atsakovo prašoma 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma (b. l. 173, 174) neženkliai skiriasi nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

P. S. rajono apylinkės teismo pažymą teismas turėjo 20,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Apšė“, įmonės kodas 173890618, iš atsakovo V. S., asmens kodas 3851108112, 4200,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir 00 euro centų) žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 4200,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. S. 1089,00 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų ir 00 euro centų) naudai bylinėjimosi išlaidų BUAB „Apšė“.

Priteisti iš atsakovo V. S. 126,00 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų ir 00 euro centų) žyminio mokesčio ir 20,45 Eur (dvidešimt eurų ir 45 euro centų) pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, atitinkamas surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą -5660, mokėjimo paskirtis - „už žyminį mokestį ir pašto išlaidas“).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Vaida Railienė