Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1684-881-2011].doc
Bylos nr.: 2A-1684-881/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-1684-881/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10143-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 42.4.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gruodžio 22  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-618-734/2011 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

                                  I. Ginčo esmė

 

             Ieškovas M. Š. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. N. 4 000 Lt skolos, 4 000 Lt baudos, 677,26 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. liepos 17 d. su atsakovu sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 41 000 Lt. Ieškovas, vykdydamas minėtą sutartį, sumokėjo atsakovui 4 000 Lt avansą, tačiau atsakovas savo prievolės pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdė.

    Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

             Atsakovas T. N. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti priimtą preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

 

                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė ieškovui M. Š. iš atsakovo T. N. 8 677,26 Lt įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 13,541 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. 

 

Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. liepos 17 d. su atsakovu sudarytą Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. (Sutarties II dalis 2.2.1 p.). Ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 4 000 Lt (Sutarties 3.1.). Ieškovas savo sutartinę prievolę įvykdė, sumokėjo atsakovui avansą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas su atsakovu buvo susitarę 2006 m. rugpjūčio 7 d., 12 val. susitikti pas notarą pasirašyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir namo, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas pas notarą neatvyko. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, jog atsakovas galėjo būti neinformuotas apie nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą pas notarą, kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad Vilniaus m. 21-jo biuro notarės Violetos Šeškevičienės išduotame liudijime notarė nurodo atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto unikalius numerius, vietovę, šie duomenys patvirtina ieškovo teiginius, jog jie abu buvo nuėję pas notarę derinti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos, nes konkrečių duomenų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio turto savininko, t. y. atsakovo, notarei, ruošiant šio turto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, pateikti negalėjo joks kitas asmuo. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl tos priežasties, kad ieškovas buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, nes iš į bylą pateikto rašytinio įrodymo Vilniaus m. VPK areštinės ir konvojavimo  skyriaus pažymos nustatyta, jog ieškovas buvo sulaikytas 2006 m. rugpjūčio 7 d., kai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta 2006 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovas prievolės sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis neįvykdė. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu šalys preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Jei šalys termino sutartyje nenurodo, prievolė sudaryti pagrindinę prievolę baigiasi praėjus metams po preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Vadovaujantis Sutarties 4.1. punktu atsakovas privalo grąžinti 4 000 Lt avansą ir sumokėti 4 000 Lt baudą. Taigi teismas nusprendė, kad vadovaujantis CPK 6.38 straipsnio nuostatomis iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 8 tūkstančiai litų žalos, atsiradusios atsakovui neįvykdžius preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, o vadovaujantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 677,26 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki kreipimosi į teismą.

             

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas T. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje kilo ginčas ne dėl pareigos sumokėti avansinį mokėjimą įvykdymo, bet dėl pareigos pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl avansinio mokėjimo įvykdymo nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku bei nepagrindžia ieškovo sąžiningumo ir tinkamo sutarties vykdymo.

2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas rašytinius įrodymus, liudijančius, kad ieškovas buvo sulaikytas ir dėl jo kaltės nebuvo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, visiškai nemotyvavo, kodėl juos atmetė, tik lakoniškai nurodė, kad apelianto argumentai yra atmestini. Nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas yra itin reikšmingas sprendžiant, kuri ginčo šalis yra kalta dėl sudarytos preliminariosios sutarties neįgyvendinimo. Tai turi esminę reikšmę byloje kilusiam ginčui dėl civilinės atsakomybės netesybų forma už preliminariosios sutarties neįgyvendinimą teisingai išspręsti.

3. Ieškovas neįrodė, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto kaltės (CPK 178 str.). Priešingai, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas visas 2006 m. liepos 17 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įvykdė tinkamai. Pats ieškovas pažeidė prievolę sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutartis nebuvo įvykdyta tik dėl ieškovo kaltės, kuris neatvyko pas notarą sutartu laiku, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų įtariant padarius nusikalstamą veiką.

4. Ieškovas pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, kitus prievolių vykdymo principus (CK 6.38 str.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais pats nulėmė nuostolių atsiradimą.

5. Ieškovui vengiant įvykdyti sutartį, jo sumokėtas 4 000 Lt avansas liko apeliantui kaip nuostolių kompensacija.

6. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti, o pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą.

7. Nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2009 m. kovo 24 d. ieškovas į apeliantą nesikreipė, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovo elgesys patvirtina, kad tokiu būdu jis siekia nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita ir pareikštais reikalavimais klaidina teismą.

8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 677,26 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas neįvertino, kad ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas teisės normomis, reglamentuojančiomis netesybų (CK 6.256 str.) ir procesinių palūkanų (CK 6.210 str.) taikymą, nors palūkanos nėra laikomos netesybomis ar procesinėmis palūkanomis. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo užtikrinta 4 000 Lt bauda, todėl palūkanų ir netesybų priteisimas reikštų dvigubos civilinės atsakomybės taikymą ir nepagrįstą priešingos sutarties šalies praturtėjimą.

Ieškovas M. Š. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

              Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš dalies tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, kas yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir atsakovas 2006 m. liepos 17 d. sudarė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., o ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 4 000 Lt (Sutarties 3.1.). Preliminarioje sutartyje šalys taip pat susitarė, jog atsakovas, kaip pirkėjas, įsipareigoja iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. nupirkti žemės sklypą už sutartą kainą (Sutaries 2.1.1 p.). Tuo atveju, jei pardavėjas laikotarpyje  iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. atsisakys pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tai grąžins pirkėjui avansinį mokėjimą ir papildomai sumokės  pirkėjui avansinio mokėjimo dydžio baudą dėl neįvykusio sandorio (Sutarties 4.1 p.). Nei ieškovas, nei atsakovas neginčija, jog pagal preliminarią sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 4 000 Lt dydžio avansą, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris taip ir liko nesudarytas. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu šalys preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2006 m. rugpjūčio 9 d. – taigi  iki minėtos dienos nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė.

Ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis (CK 6.71 str. 1 d.). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, ir teisinių padarinių kilimo, t. y. netesybų mokėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent atsakovas T. N. yra atsakingas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes kaip paliudijo Vilniaus miesto 21-ojo biuro notarė V. Šeškevičienė atsakovas 2006 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. į notarės biurą neatvyko pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė ieškovo, kurį atsakovas kaltina dėl sutarties nesudarymo, sulaikymo datą (ieškovas M. Š. buvo sulaikytas 2006 m. rugpjūčio 9 d. ir tą pačią dieną 18 val. 30 min. buvo uždarytas į areštinę, o ne rugpjūčio 7 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), tačiau akivaizdu, jog pagrindinės sutarties sudarymo terminas baigėsi 2006 m. rugpjūčio 9 d., t. y. tą pačią dieną, kurios vakare ir buvo sulaikytas ieškovas, taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovas dėl arešto ir pats neturėjo galimybės atvykti pas notarę pasirašyti pagrindinės sutarties. Kita vertus, ir paties ieškovo veiksmai, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį rodo jo pasyvumą, kadangi nei per preliminariosios sutarties galiojimą, nei iš karto po to, kai ieškovas buvo paleistas iš areštinės (Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovas M. Š. iš areštinės buvo paleistas 2006 m. rugpjūčio 28 d.), jis nesikreipė į atsakovą ir neparagino atsakovo vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau net nustačius, kad ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad ir kita šalis elgėsi nesąžiningai bei savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, pirmosios šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Albonita“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007).

Taigi įvertinusi abiejų preliminarios sutarties šalių elgesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš šalių veiksmų matyti, kad jos abi nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sudaryti pagrindinę sutartį, taigi yra abi iš dalies kaltos dėl nesudarytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl šios priežasties, pagrindinės sutarties nesudarymo sukelti teisiniai padariniai turi būti padalinti tarp abiejų sutarties šalių, o būtent, šalys turi būti grąžintos į iki preliminariosios sutarties sudarymo buvusią padėtį, t. y. atsakovas privalo ieškovui grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą – 4 000 Lt. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl netesybų priteisimo.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl tenkina šį ieškovo reikalavimą ir dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovo priteista 677,26 Lt palūkanų pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisia 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nuo priteistos 4 000 Lt sumos nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m.2010 m. birželio 1 d.

Be to, apeliantas prašo priteisti iš ieškovo išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto prašymą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus, kad buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra už ieškinio surašymą, pagrindžiančių, jog tokias išlaidas apeliantas iš tiesų patyrė, t. y. kad atliko mokėjimus pagal išrašytą PVM sąskaita-faktūrą. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. N. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso.

  Priteisti ieškovui M. Š. iš atsakovo T. N. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 000 Lt sumos nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m.2010 m. birželio 1 d.

          

 

Teisėjai                                                                                                                Andrius Ignotas

 

 

Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                                                              Asta Radzevičienė