Civilinė byla Nr. e2A-191-934/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28140-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.18.4; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Regroup“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Argamitas“ (toliau – ieškovė UAB „Argamitas“) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo D. S. 13 032,90 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-04-04 su atsakovu sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04, pagal kurią atsakovas iki 2008-09-08 turėjo atlikti darbus – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano operatyvinis planavimas, dokumentų pateikimas Vilniaus r. tarybai, pirmas etapas (pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitos paskirties: komercinės paskirties objektų teritoriją), o ieškovė turėjo sumokėti atsakovui už šiuos darbus. Ieškovė nurodė, kad sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui avansu 30 000,00 Lt (8688,60 Eur), ką patvirtina atsakovo parašas sutarties pirmo lapo dešinėje pusėje, o 2008-04-18 ieškovė sumokėjo atsakovui dar 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur), ką patvirtina atsakovo parašas kasos išlaidų orderyje Nr. 19. Atsakovas iki šiol jokių darbų pagal sutartį neatliko, nors buvo ne kartą žodžiu ragintas. Ieškovė 2018-01-31 raštu informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2018-03-12 ir pareikalavo grąžinti visą sumokėtą 13 032,30 Eur sumą, tačiau atsakovas ieškovui negrąžino.
2. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šalys 2008-04-04 sutarė, kad atsakovas iki 2008-09-08 atliks operatyvinį planavimą ir dokumento pateikimą Vilniaus rajono savivaldybei. Kitiems detaliojo planavimo darbams atlikti ieškovė samdėsi kitus asmenis, t. y. UAB „Regroup“, kuriai buvo perduoti parengti planai. Atsakovas teigė, kad darbus pagal sutartį atliko, tačiau tęsti darbų negalėjo dėl detaliojo plano organizavimą vykdančių šalių. Nurodė, kad pagal sutartį gavo 15 000,00 Lt, o ieškovo teiginys dėl 30 000,00 Lt perdavimo yra nepagrįstas, tokių piniginių lėšų nebuvo nurodyta ieškovės deklaracijoje, teikiamoje VMI. Atkreipė dėmesį į tai, kad pretenzijas dėl sutarties nevykdymo ieškovė atsakovui reiškia po 10 metų nuo sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad ieškovė, negavusi pagal sutartį to, ko tikėjosi, būtų kėlusi klausimą dėl sutarties vykdymo anksčiau. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2008-09-08, todėl praleisti visi senaties terminai.
3. Trečiasis asmuo UAB „Regroup“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dvišaliuose santykiuose tarp UAB „Argamitas“ ir D. S. nedalyvavo. Nurodė, kad 2008-04-18 su ieškove sudarė Projekto valdymo sutartį Nr. PVS-2008/04, pagal kurią UAB „Regroup“ įsipareigojo atlikti ieškovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano inicijavimo ir reikiamos dokumentacijos detaliajam planui inicijuoti parengimo darbus. Sudarytos sutarties tikslas buvo pagal buvusį teisinį reglamentavimą gauti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pritarimą dėl detaliojo plano rengimo ieškovo žemės sklype. Pradėjęs vykdyti sutartį, trečiasis asmuo įvertino situaciją ir pranešė ieškovei, kad neturi galimybės įvykdyti darbus ir garantuoti teigiamą rezultatą. Ieškovė tuomet nurodžiusi, kad šiems darbams pasamdys kitą architektą, turintį reikiamos patirties ir žinių tokiems darbams atlikti. UAB „Regroup“ žiniomis, ieškovė tokiems darbams atlikti pasamdė atsakovą D. S., o ieškovė ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu sustabdė sutarties vykdymą. UAB „Regroup“ nurodė, kad jokių dokumentų ar planų iš atsakovo negavo, su atsakovu jokių santykių neturėjo. 2009 metais po Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo ieškovė kreipėsi į UAB „Regroup“, nurodė, kad pasamdytas architektas detaliojo plano inicijavimo darbų neatliko, ir paprašė trečiąjį asmenį atnaujinti sutarties vykdymą. Trečiasis asmuo nurodė, kad vykdant sutartį 2010 m. buvo pradėtas rengti, o 2013 metais patvirtintas detalusis planas ieškovės žemės sklype. Taip pat nurodė, kad neturi jokios kitos informacijos dėl šalių sutartinių santykių, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės vadovas D. Š. nurodė, kad 2008 metais kreipėsi į UAB „Regroup“ dėl Riešės detaliojo plano, tačiau trečiasis asmuo atsisakė ir parekomendavo D. S., su kuriuo buvo sudaryta ginčo sutartis, atsakovui perduotas avansas. Teigė, kad atsakovas pagal sutartį nieko nedarė, todėl ieškovė vėl kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris sutiko ir atliko visus detaliojo plano rengimo darbus. Direktorius paaiškino, kad 30 000,00 Lt avansą perdavė atsakovui grynais į rankas iš savo pinigų, todėl įmonėje nėra kasos išlaidų orderio, o 15 000,00 Lt perdavė iš UAB „Argamitas“ lėšų – su orderiu. Nurodė, kad sutartį rengė atsakovas, ieškovė suprato, kad už 141 600,00 Lt iki 2008-09-08 bus įvykdyta visa sutartis, dėl sutarties nevykdymo savo teisių negynė 10 metų dėl užimtumo, kitų reikalų ir problemų. Ieškovės vadovas tvirtino, kad pirmo etapo darbus padarė kažkas kitas, bet ne D. S..
5. Atsakovas D. S. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jį ieškovei rekomendavo UAB „Regroup“, nes trečiasis asmuo neturėjo pajėgumų tokiems darbams įvykdyti, o atsakovas turėjo ilgo ir gero bendradarbiavimo su Vilniaus rajono savivaldybe patirtį. Paaiškino, kad pirmo darbų etapo esmė – gauti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir apskrities viršininko sprendimus detaliojo plano rengimui. Atsakovas informavo ieškovę apie reikiamus dokumentus, ruošė planus, brėžinius, vizualizacijas ir juos su 2008-10-23 prašymu pateikė Vilniaus rajono savivaldybei, kad komitetai nagrinėtų ir ruoštų tarybai. 2009-07-31 buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti UAB „Argamitas“ rengti detalųjį planą, taip pat gautas apskrities viršininko pritarimas. Jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo ieškovas nereiškė 10 metų. Atsakovas paaiškino, kad nespėjo atlikti darbų sutartyje numatytu terminu, nes ieškovė tik 2008-10-31 gavo banko, kuriam buvo įkeistas sklypas, sutikimą, bet atsakovas 2008-10-23 pateikė Vilniaus rajono savivaldybei visus paruoštus dokumentus, o laiko, kada renkasi rajono taryba spręsti šio klausimo, atsakovas įtakoti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad įrašą „pinigus gavau 30000,- “ sutarties pirmame lape padarė iš anksto už visą sutarties pirmo etapo sumą, pasitikėdamas ieškove, nors faktiškai buvo gavęs 15 000,00 Lt pagal į bylą pateiktą kasos išlaidų orderį. Atsakovas prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą, nurodė, kad ieškinys pareikštas 10 metų senaties termino paskutinę dieną, pasibaigus Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu nustatytam 10 metų dokumentų saugojimo terminui ir ieškovui tikintis, kad atsakovas nebus išsaugojęs dokumentų, patvirtinančių sutarties vykdymą.
6. Trečiasis asmuo UAB „Regroup“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Argamitas“ atsakovui D. S. 2 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Regroup“ – 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Argamitas“ valstybei 11,90 Eur pašto išlaidų.
8. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
8.1. Iš šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties objekto apibrėžimo, sutarties 4, 5, 12 punktų nuostatų, matyti, kad šalys šia sutartimi susitarė dėl projektavimo darbų, kurie reikalingi ir pakankami tam, kad būtų gautas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti UAB „Argamitas“ rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, bei apskrities viršininko pritarimas. Tolimesniems detaliojo plano rengimo darbams turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, kurios kainą šalys susitarė šia pirmo etapo sutartimi (sutarties 12 punktas). Tokia pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovės vertinimas, kad atsakovas turėjo atlikti visus detaliojo planavimo veiksmus iki 2008-09-08 nėra pagrįstas nei sutarties nuostatomis, nei byloje esančiais dokumentais;
8.2. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė, negavusi to, ko tikėjosi iš 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties, būtų kreipusis į atsakovą iki 2018-01-31 pranešimo, jog ieškovė nutraukia sutartį;
8.3. Trečiojo asmens teigimu, ginčo sklypo detaliojo planavimo darbais jis užsiėmė nuo 2010 metų. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti detalųjį planą priimtas 2009-07-31, galima daryti išvadą, jog visus dokumentus Vilniaus rajono savivaldybei sprendimui dėl leidimo rengti detalųjį planą priimti rengė ir juos pateikė atsakovas D. S.;
8.4. Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir gautas Vilniaus apskrities viršininko pritarimas leisti rengti žemės sklypo detalų planą, konstatuotina, kad atsakovas įsipareigojimus (pirmą etapą) pagal 2008-04-04 Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04 įvykdė tinkamai, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti pagal šią sutartį sumokėtus pinigus yra nepagrįstas ir atmestinas;
8.5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas dar 2008 metais tinkamai įvykdė Projektavimo rangos sutartį, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas 2018-03-12 nustatytomis aplinkybėmis neatitinka paminėtų principų bei taisyklių, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.222 straipsnio 1 dalyje numatytą restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti viską, ką jis gavo pagal sutartį;
8.6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ieškovė prašė taikyti sutarties nutraukimo pasekmes – restituciją, priteisinat iš atsakovo viską, ką jis gavo pagal sutartį, kurią ieškovė nutraukė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas;
8.7. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-09-09 ir baigėsi 2018-09-09 (sekmadienis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posisteme, 2018-09-10, įregistruotas 2018-09-11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys pateiktas paskutinę ieškinio senaties termino dieną, dėl to 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atsakovui D. S. pareikšti nėra praleistas;
8.8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės ieškinys būtų pareikštas aiškiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, ieškovė kaip projektavimo rangos sutarties šalis turėjo teisę į teisminę gynybą, manydama, kad jos teisės pažeistos, per visą ieškinio senaties termino laikotarpį. Tai, kad ieškinio reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė žinojo juos esant nepagrįstais teikdama ieškinį. Nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Argamitas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 140-151).
10. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Ne ieškovė turėjo įrodyti, kas atliko darbus t.y. padarė viską, kad Vilniaus rajono savivaldybė leistų ieškovei rengti detalųjį planą, o atsakovas turėjo įrodyti, kad būtent jis tai padarė;
10.2. Sprendime nurodydamas, jog atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, teismas rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais. Byloje nėra nė vieno atsakovo surašyto, pasirašyto ar kitaip pažymėto dokumento, kurie besąlygiškai patvirtintų, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį. Priešinai, byloje pateikta daug dokumentų, ruoštų ieškovės, kurie patvirtina, kad būtent pati ieškovė atlikinėjo darbus, tam kad gauti leidimą rengti detalųjį sklypo planą;
10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, negalima restitucija. Ieškovė sutarties nutraukimą ir naudojo kaip paskutinę priemonę, nes sutartis iš atsakovo pusės nebuvo įvykdyta 10 metų;
10.4. Pats atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino padaręs įrašą sutarties dešiniajame apatiniame kampe, jog 30 000,00 Lt gavo, ir ties juos pasirašęs, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nurodė, jog tikėtina, kad šiuo rankraštiniu įrašu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patvirtinti atsiskaitymą. Kokių tikslų buvo siekiama, nenurodė nei teismas, nei atsakovas;
10.5. Nesutiktina su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovas į bylą pateikė tris sąskaitas – faktūras ir keturis išrašus iš atsakovo atstovo banko sąskaitos, kaip dokumentus, pagrindžiančius išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių šių išlaidų apskaičiavimų. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovo atstovo išrašytų sąskaitų – faktūrų, atsakovo atstovas bylinėjimosi išlaidų valandinį įkainį skaičiavo po 120,00 Eur už valandą, kas prieštarauja Rekomendacijų 7 punkte ir 8.16. – 8.19. papunkčiuose išdėstytam dydžiui. Sprendime teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasisakė tik lakoniškai, į jų dydį, paskaičiavimą ar pagrindimą net nesigilinęs, tokiu būdu teismo buvo grubiai pažeisti CPK 93, 98 straipsniai ir Rekomendacijų normos.
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimą palikti nepakeistą; taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą; atsakovo D. S. naudai iš ieškovės priteisti papildomas 1 000,00 Eur plius PVM (viso – 1 210,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; apeliantei paskirti 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį (2 t., b. l. 164-171).
12. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, kuris paneigtų bet kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvą. Šį skundą atsakovas vertina kaip tebesitęsiantį apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl ko jai turi būti paskirta maksimali bauda pagal CPK 95 straipsnį;
12.2. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė apie savo nurodomą teisių pažeidimą (kad atsakovas neįvykdė sutarties) sužinojo (arba turėjo sužinoti) kitą dieną po Projektavimo rangos sutartimi nustatytos sutarties baigimo datos, t. y. 2008-09-09. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-09-09 ir baigėsi 2018-09-09 (sekmadienis). Vien faktas, kad ieškinys yra pateiktas paskutinę 10 metų ieškinio senaties termino dieną, rodo ieškovės polinkį nesąžiningai naudotis teismo procesu;
12.3. Nagrinėjamu atveju yra taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Apeliantė nenurodė teisės normos, iš kurios kildina savo reikalavimus, tačiauesminis jos reikalavimas atitinka CK 6.242 straipsnio 1 dalį. Taigi ieškiniu iš esmės buvo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, o tokiam reikalavimui turėjo būti taikyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta sutrumpinta 3 metų ieškinio senatis;
12.4. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji įvykdė Sutarties 1, 6 ir 16.1 punktuose numatytas pareigas, t. y. pateikė atsakovui dokumentus, kad šis galėtų įvykdyti Projektavimo darbų sutartį (pirmą etapą);
12.5. Atsakovas yra kvalifikuotas architektas ir jis galėjo parengti byloje surinktus planus, vizualizacijas. Tuo tarpu apeliantės vadovas teismui nurodė, kad jo įgytas aukštasis išsilavinimas yra autotransporto ir vadybos srityje, o žemės sklypo paskirties keitimu buvo užsiimama pirmą kartą. Jokių įrodymų, kad šiuos darbus atliko pati ieškovė ar jos pasitelkti kiti asmenys, į bylą nėra pateikta (CPK 178 ir 185 straipsniai);
12.6. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė, negavusi to, ko tikėjosi iš 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties, būtų kreipusis į atsakovą iki 2018-01-31 pranešimo, jog nutraukia sutartį. Įvertinus Projektavimo darbų sutarties 1, 7, 16.1.1 punktų nuostatas ir tai, kad ieškovė banko, kuriam buvo įkeistas žemės sklypas, sutikimą rengti detalųjį planą ir keisti žemės sklypo paskirtį gavo tik 2008-10-31, dokumentų pateikimas 2008-10-23 negali būti laikomas netinkamu (pavėluotu) sutarties įvykdymu;
12.7. Apeliantė be jokio pagrindo ir įrodymų teigia, kad atsakovui sumokėjo ne 15 000,00 Lt, bet 45 000,00 Lt. Byloje yra pateiktas apeliantės 2008-04-18 kasos išlaidų orderis Nr. 19, patvirtinantis, jog apeliantė atsakovui sumokėjo 15 000,00 Lt grynaisiais pinigais. Be to, apeliantė 2009-01-21 VMI deklaravo, jog atsakovui 2008 metais išmokėjo 15 000,00 Lt;
12.8. Nepagrįsta ir apeliacinio skundo dalis dėl neva per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, privalėjo suprasti, kad ieškinio atmetimo atveju ji rizikuoja padengti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą vien už atsiliepimą į ieškinį galėjo būti išrašyta ir sumokėta 2 339,25 Eur. Tuo tarpu byloje pateikta daugybė kitų atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų, akivaizdus jo dalyvavimas visuose teismo posėdžiuose, kas neišvengiamai lėmė ir ruošimąsi jiems;
12.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra neįmanoma nutraukti jau seniai įvykdytos sutarties. Atsakovui pilnai įvykdžius Projektavimo darbų sutartį (pirmą etapą) ir šalims nepasirašius kitos, naujos sutarties, kas privalėjo būti padaryta pagal Sutarties 12 punktą, Sutarties nutraukimas iša pusės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir elementariai logikai;
12.10. Apeliantei turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškinį apeliantė nesąžiningai pateikė paskutinę bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino dieną, nes galimai tikėjosi, jog bus sunaikinti įrodymai, sąlygoję Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą leisti rengti Žemės sklypo detalųjį planą ir Vilniaus apskrities viršininko pritarimą leisti rengti Žemės sklypo detalų planą. Be to, ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Argamitas“ ieškinys atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Byloje nustatyta, kad UAB „Argamitas“ ir D. S. 2008-04-04 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04 (toliau – ir sutartis), kurios objektas „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone detaliojo plano operatyvinis planavimas dokumentų pateikimas Vilniaus rajono tarybai, pirmas etapas“ (pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitos paskirties: komercinės paskirties objektų teritoriją), sutartyje vadinama detaliojo plano sprendiniai (1 t., b. l. 7-8). Šalių nustatyta sutarties baigimo data – 2008-09-08. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo, laikydamasis projektavimo normų ir taisyklių, paruošti planuojamos teritorijos detaliojo plano sprendinius; užstatymo reglamentų brėžinį, kuriame numatomi sutarties 3.2 punkto a-c papunkčiuose nurodyti sprendiniai; žemės sklypų ribų brėžinį, o ieškovas įsipareigojo pateikti pradinę dokumentaciją ir įmokėti pirmo etapo sumą, t. y. 25 procentus nuo bendros sutartinės sumos 141 600 Lt su PVM (sutarties 3, 6, 14 ir 15 punktai). Šalys susitarė, kad pirmo etapo sutarties suma (avansas) yra 30 000,00 Lt, kuri išskaičiuojama iš bendros detaliojo plano sutartinės sumos, sudaroma pagrindinė sutartis detaliojo plano rengimui, išskaičiavus 25 procentų pirmo etapo sumą, rengimo sutartinė kaina 106 200,00 Lt su PVM (sutarties 12 punktas).
20. Byloje taip pat nustatyta, jog 2008-04-18 tarp ieškovės UAB „Argamitas“ ir UAB „Regroup“ buvo sudaryta Projekto valdymo sutartis Nr. PVS-2008/04, pagal kurią UAB „Regroup“ įsipareigojo vykdyti sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4117/0500:1007, detalaus plano inicijavimo darbus ir atlikti kitus darbus pagal sutarties priedą Nr. 1, o UAB „Argamitas“ įsipareigojo priimti tinkamą darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (1 t., b. l. 163-166). 2010-03-01 tarp UAB „Argamitas“, UAB „Regroup“ ir K. Z. personalios įmonės sudaryta Sutartis Nr. 03-01, pagal kurią UAB „Regroup“ įsipareigojo parengti ieškovui nuosavybės teise priklausančio 3,25 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). v., detalųjį planą, o ieškovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (1 t., b. l. 183-189).
21. Tarp ieškovės UAB „Argamitas“ ir atsakovo D. S. kilo ginčas dėl 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties Nr. 08-04-04 vykdymo ir atsiskaitymo pagal minėtą sutartį.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-15 sprendimu ieškovės UAB „Argamitas“ ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki pat 2018-01-31, kuomet vienašališkai nutraukė sutartį, būtų kreipusis į atsakovą su pretenzijomis ar pranešimais dėl netinkamo Projektavimo darbų sutarties vykdymo. Teismo vertinimu, kadangi trečiasis asmuo UAB „Regroup“ ginčo sklypo detaliojo planavimo darbais užsiėmė nuo 2010 metų, darytina išvada, jog visus dokumentus Vilniaus rajono savivaldybei sprendimui dėl leidimo rengti detalųjį planą priimti rengė ir pateikė atsakovas D. S.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4117/0500:1007, esančio Didžiosios Riešės k., detalųjį planą ir gautas Vilniaus apskrities viršininko pritarimas leisti rengti žemės sklypo detalų planą, teismas konstatavo, jog atsakovas įsipareigojimus (pirmą etapą) pagal 2008-04-04 Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04 įvykdė tinkamai, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti pagal šią sutartį sumokėtus pinigus yra nepagrįstas ir atmestinas.
23. Ieškovė UAB „Argamitas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
24. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teigdama, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, kadangi ne ieškovė turėjo įrodyti, kas atliko darbus pagal Projektavimo darbų sutartį, o atsakovas turėjo įrodyti, kad būtent jis tai padarė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
25. Pažymėtina, jog CK 6.700 straipsnį, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).
27. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011;kt.). Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).
29. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šalys ginčo sutartimi susitarė dėl projektavimo darbų, kurie reikalingi ir pakankami tam, kad būtų gautas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti UAB „Argamitas“ rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, bei apskrities viršininko pritarimas (Sutarties 4, 5 ir 12 punktai). Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-07-31 sprendimu buvo leista rengti UAB „Argamitas“ 3,2500 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę: komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties objektų teritoriją, numatant statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus – automobilių servisą, degalinę ir sandėlį (2 t., b. l. 119). Vadinasi, atsakovas iš esmės įvykdė Projektavimo darbų sutartimi numatytus darbus, kadangi tolimesniems detaliojo plano rengimo darbams turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis (sutarties 12 punktas). Apeliantė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodydama, jog atsakovas D. S. jokių darbų pagal sutartį neatliko, nepateikia įrodymų ar paaiškinimų, kas atliko projektavimo darbus, kurių pagrindu buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-07-31 sprendimas leisti rengti sklypo detaliųjų planą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo UAB „Regroup“ sklypo detaliojo planavimo darbais užsiėmė tik nuo 2010 metų, kuomet 2010-03-01 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Regroup“ buvo pasirašyta sutartis. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys detaliojo plano bylos dokumentai (2 t., b. l. 2-93) bei trečiojo asmens paaiškinimai atsiliepime į ieškinį, kad UAB „Regroup“ pirmojo etapo darbų neatliko, o rekomendavo ieškovui juos pavesti atlikti atsakovui (1 t., b. l. 159-162).
30. Skunde apeliantė nurodė, jog teismas rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais, kadangi byloje nėra nė vieno atsakovo surašyto, pasirašyto ar kitaip pažymėto dokumento, kurie besąlygiškai patvirtintų, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį. Priešingai, byloje pateikti dokumentai, ruošti ieškovės, kurie patvirtina, kad būtent pati ieškovė atlikinėjo darbus, tam kad gauti leidimą rengti detalųjį sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
31. Pažymėtina, jog ieškovė byloje neginčijo, kad 2008-10-22 prašymas, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas 2008-10-23, reg. Nr. A34-4743, yra surašytas atsakovo ranka (1 t., b. l. 102). Šalys neginčijo ir to, jog prašyme nurodytas būtent atsakovo telefono numeris (tam atvejui, jei prašymas ar jo priedai turėtų kokių nors netikslumų, trūkumų). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog vien tai, kad byloje nėra nei vieno dokumento pasirašyto atsakovo, negali būti laikoma įrodymu, jog atsakovas tokių dokumentų neparengė. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl atsakovas neturėjo teisės pasirašinėti dokumentų kaip šios žemės savininkas. Be to, šalių sudarytoje sutartyje taip pat nėra numatyta sąlyga, jog visus parengtus dokumentus turi pasirašyti architektas atsakovas D. S..
32. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama, jog pati ieškovė ar jos pasitelkti kiti asmenys atliko darbus pagal Projektavimo darbų sutartį, kuriuos turėjo atlikti atsakovas D. S., apeliantė nepateikė šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog UAB „Argamitas“ vadovas teismui nurodė, kad jo įgytas aukštasis išsilavinimas yra autotransporto ir vadybos srityje, žemės sklypo paskirties keitimu buvo užsiimama pirmą kartą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog darbais pagal Projektavimo darbų sutartį rūpinosi pats įmonės vadovas. Duomenų apie su kitais asmenimis ar įmonėmis sudarytas sutartis, byloje nėra. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog visuma įrodymų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visus dokumentus Vilniaus rajono savivaldybei sprendimui dėl leidimo rengti detalųjį planą priimti rengė ir juos pateikė atsakovas D. S..
33. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, negalima restitucija. Akcentavo, jog sutarties nutraukimą ieškovė naudojo kaip paskutinę priemonę, nes sutartis iš atsakovo pusės nebuvo įvykdyta 10 metų.
34. Vadovaujantis CK 6. 222 straipsnio 1 dalimi, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog visus dokumentus Vilniaus rajono savivaldybei sprendimui dėl leidimo rengti detalųjį planą priimti rengė ir pateikė atsakovas D. S. (žr., 32 punktą). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovas įvykdė pagal Projektavimo darbų sutartį prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovė iš esmės neturėjo teisės 2018-03-12 vienašališkai nutraukti sutartį (1 t., b. l. 13). Byloje nėra duomenų, jog iki vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovė būtų kreipusis į atsakovą su pretenzijomis dėl nevykdomų įsipareigojimų, todėl ieškovės teiginys, kad ji nuolat žodžiu raginusi atsakovą vykdyti įsipareigojimus ir jog sutarties nutraukimą naudojo kaip paskutinę priemonę, yra pagrįstas tik pačios ieškovės paaiškinimais, o vien šalies, suinteresuotos bylos baigtimi paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.
36. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pagal ginčo sutartį atsakovui sumokėtų sumų. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pats atsakovas patvirtino padaręs įrašą sutarties dešiniajame apatiniame kampe, jog gavo 30 000,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais.
37. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytos 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties Nr. 08-04-04 pirmo lapo dešiniajame apatiniame kampe atsakovo D. S. ranka yra padarytas įrašas „Pinigus gavau 30 000“ (1 t., b. l. 7). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 15 000,00 Lt pagal 2008-04-18 kasos išlaidų orderį Nr. 19 (1 t., b. l. 9). Išmokėtą 15 000,00 Lt sumą patvirtina ir byloje esanti trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma (1 t., b. l. 41-43), iš kurios nustatyta, kad ieškovė 2009-01-21 deklaravo, jog atsakovui 2008 metais išmokėjo 15 000,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir joje esančiais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu įmonė perdavė atsakovui 30 000,00 Lt (CPK 178 straipsnis). Neegzistuojant apeliantės mokėjimų atsakovui per banką įrodymų (mokėjimo pavedimų), nei grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančių kasos išlaidų orderių, nėra jokio pagrindo teigti, kad realiai atsakovui buvo išmokėta daugiau, nei 15 000,00 Lt.
38. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Argamitas“ taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantės vertinimu, atsakovas į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, be to, atsakovo atstovo išrašytose sąskaitose – faktūrose nurodytas valandinis įkainis prieštarauja Rekomendacijų 7 punkte ir 8.16 – 8.19 papunkčiuose išdėstytam dydžiui.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas D. S. pateikė 2018-11-22 sąskaitą – faktūrą Serija MD Nr. 311 600,00 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad atsakovo konsultavimas, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas atstovauti teismo posėdžio metu užėmė 6 valandas atsakovo atstovo laiko, viena darbo valanda įkainota 120 Eur (pritaikyta 120,00 Eur nuolaida) (1 t., b. l. 57-58). Į bylą taip pat pateikta 2018-12-04 sąskaita – faktūra Serija MD Nr. 312 1200,00 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad atsakovo konsultavimas, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas atstovauti teismo posėdžio metu užėmė 10 valandų atsakovo atstovo laiko, viena darbo valanda įkainota 120,00 Eur (1 t., b. l. 172-174). Trečioje 2019-02-13 sąskaitoje – faktūroje Serija MD Nr. 316 nurodyta suma už atsakovo atstovo teisinę pagalbą – 1 140,00 Eur (2 t., b. l. 121-122). Atsakovo konsultavimas, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas atstovauti teismo posėdžio metu užėmė 11 valandų atsakovo atstovo laiko, viena darbo valanda įkainota 120,00 Eur, pritaikyta 180,00 Eur nuolaida.
41. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
42. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
43. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovo atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (2018-11-29, 2019-02-12 ir 2019-04-25), kurių bendra trukmė – 4 valandos 42 minutės (b. l. ). Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteisiama 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, 2018 metų trečiojo ketvirčio bruto mokestis buvo 935,7 Eur, todėl vien už dalyvavimą teismo posėdžiuose gali būti priteistina 467,85 Eur (935,7 Eur x 0,1 x 5 valandos). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovo atstovas teikė prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo (1 t., b. l. 59, 2 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 117), prašymus išreikalauti trūkstamus dokumentus ir duomenis (1t., b. l. 150-151), prašymą išduoti liudijimą (1 t., b. l. 152), prašymus įstaigoms pateikti prašomus duomenis (1 t., b. l. 153-154, 2 t., b. l. 1). Rekomendacijų 8.16. punkte nustatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, priteisiama 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, o pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Vadovaujantis nurodytais dydžiais už parengtus procesinius dokumentus galėtų būti priteisiama apie 1 702,97 Eur (935,7 Eur x 0,4 x 4 vienetai + 935,7 Eur x 0,1 x 2 vienetai + 935,7 Eur x 0,01 x 2 vienetai). Vadinasi, vien už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir procesinių dokumentų rengimą atsakovui galėjo būti priteisiama 2 170,82 Eur. Pažymėtina ir tai, jog iš atsakovo pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, jog išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudarė ir atsakovo konsultavimas, už kurio valandą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu gali būti taikomas 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis. Pateiktose sąskaitose – faktūrose nėra nurodytas laikas, kurį atsakovo atstovas skyrė atsakovo konsultavimui, tačiau manytina, jog visos bylinėjimosi išlaidos kartu su konsultavimo išlaidomis galėjo sudaryti pirmosios instancijos teismo priteistą 2940,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuotina, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teisme patirtos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingos. Todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties termino
44. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. S. prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovo vertinimu, nors apeliantė expressis verbis nenurodė teisės normos, iš kurios kildina savo reikalavimus, tačiau esminis jos reikalavimas atitinka CK 6.242 straipsnio 1 dalį, todėl ieškiniu iš esmės buvo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, o tokiam reikalavimui turėjo būti taikyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta sutrumpinta 3 metų ieškinio senatis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
45. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
46. Atsižvelgiant į tai, jog klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovas kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „Argamitas“ prašė taikyti sutarties nutraukimo pasekmes – restituciją, priteisinat iš atsakovo viską, ką jis gavo pagal sutartį, kurią ieškovė nutraukė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės yra pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė savo pateiktą ieškinį įvardino kaip pareikštą „dėl restitucijos taikymo, skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ (1 t., b. l. 1), o pačiame ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 032,90 Eur skolą ieškovės naudai (1 t., b. l. 4). Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą teikdamas prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pats atsakovas nurodė, jog bauda skirtina ir už tai, kad ieškinį apeliantė nesąžiningai pateikė paskutinę bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino dieną (2 t., b. l. 170). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuri nebuvo praleistas.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
47. Atsakovas D. S. prašė skirti ieškovei UAB „Argamitas“ 5 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodė, jog ieškinį ieškovė nesąžiningai pateikė paskutinę bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino dieną, nes galimai tikėjosi, jog bus sunaikinti įrodymai, sąlygoję Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą leisti rengti Žemės sklypo detalųjį planą ir Vilniaus apskrities viršininko pritarimą leisti rengti Žemės sklypo detalų planą; be to, ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
48. Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
50. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovės ieškinys būtų pareikštas sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar būtų aiškiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad ieškinio reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Aplinkybė, jog ieškinys teismui paduotas paskutinę ieškinio senaties termino dieną, taip pat nesudaro pagrindo teiginiui, jog ieškovė buvo galimai nesąžininga, nes ji pati pasirinko tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir skirti UAB „Argamitas“ baudą pagal CPK 95 straipsnį.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sutarčių vykdymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
54. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas nurodė, kad jis patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias ji prašo priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „Argamitas“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Argamitas“, juridinio asmens kodas 121015348, apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Visvaldas Kazakiūnas
Žilvinas Terebeiza