Civilinė byla Nr. e2A-766-440/2023 Proceso Nr. 2-33-3-01803-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4; 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-1024/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Iešnalė“ , E. M. dėl sandorio nuginčijimo Actio Pauliana pagrindu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Debt Legal“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Iešnalė“ ir E. M., sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) actio Pauliana pagrindu; pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti dvišalę restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Iešnalė“ ir priteisti iš atsakovės UAB „Iešnalė“ E. M. už nekilnojamąjį turtą sumokėtą pinigų sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino ieškovės MB „Debt Legal“ ieškinį atsakovei UAB „Iešnalė“ ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Iešnalė“ 9 486,18 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 9486,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-844-513/2022 priėmė nutartį, kuria paliko Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „Iešnalė“ ieškovei MB „Debt Legal“ 1452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. dviem dienoms iki Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-513/2022 priėmimo, atsakovė UAB „Iešnalė“ ir E. M., kuri eina atsakovės UAB „Iešnalė“ vadovės pareigas, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad UAB „Iešnalė“ parduoda, o E. M. perka nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš viso už 5 000 Eur kainą. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą Pardavėjas (atsakovė UAB „Iešnalė“) gavo iš Pirkėjo (E. M.), prieš sutarties pasirašymą.
3. Pagal išieškotojos MB „Debt Legal“ reikalavimą skolininkei UAB „Iešnalė“ 2022 m. lapkričio 24 d. antstolis V. D., kurio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės turtą visa apimtimi ir taikė kitas ribojimo priemones. Antstolis V. D. 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė išieškotojai raštą dėl rekomendacijos ginčyti skolininkės sandorį, kuriame nurodė, kad iš išreikalautų bankinių išrašų matyti, kad pinigai už perleistą UAB „Iešnalė“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į bendrovės sąskaitą nepateko, skolininkė nepateikė ir įrodymų, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti. Jokios pajamos iš šio sandorio nebuvo apskaitytos atsakovės UAB „Iešnalė“ buhalterinėje apskaitoje ir jokia dalimi įsiskolinimo suma ieškovei nebuvo padengta, todėl yra visos sąlygos šį sandorį pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją.
4. Atsakovė, būdama ieškovės kreditorė, ginčijamą sandorį sudarė siekdama išvengti skolos gražinimo. Atsakovės vadovė E. M., žinodama tikrąją atsakovės turtinę padėtį, t. y. kad atsakovė turi mažiau turto, nei užtenka ieškovės turtiniam reikalavimui patenkinti, pati kaip atsakovės vadovė, atstovaujanti atsakovę su savimi, kaip fiziniu asmeniu sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria (tikėtina, jog neatlygintinai) įsigijo likvidų atsakovės turtą už mažesnę nei rinkos kainą. Iš vienintelio šiuo metu portale Aruodas.lt esančio skelbimo matyti, kad kur kas mažesnį 56 kv. m. dydžio butą (duomenys neskelbtini) siūloma įsigyti už 20 000 Eur sumą, todėl mano, kad tikroji buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė galimai yra kur kas didesnė. Nagrinėjamu atveju neegzistavo jokia objektyvi įmonės pareiga sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. Tokia atsakovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį nebuvo nustatyta nei įstatymų ar teismo sprendimu, nei galėjo būti kildinama iš iki sutartinių santykių, viešo konkurso ar kitų imperatyvų. Ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. E. M. sandorio sudarymo metu buvo atsakovės direktorė. Šalių nesąžiningumą pagrindžia ir ginčijamo sandorio sukurtos pasekmės – E. M. tikrai žinojo ir būdama bendrovės vadove, negalėjo nežinoti, kad tokie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių interesus, tačiau iki Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo siekė atsakovės likvidų turtą perkelti sau, kaip bendrovės vadovei.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.145 straipsnio 1 dalimi sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė – asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo pagal negaliojančiu pripažintą sandorį, t. y. taikoma restitucija. Tačiau šiuo atveju E. M. galimai iš viso nesumokėjo jokių pinigų už iš atsakovės įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl sandoris galimai buvo neatlygintinis.
6. Atsakovės UAB „Iešnalė“, E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. V. M. nurodęs, kad jis laikinai eina atsakovės vadovo pareigas ir turi teisę atstovauti UAB „Iešnalė“ vardu, įgaliojimo atstovauti atsakovę nepateikė, todėl jam nebuvo leista atstovauti atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-377-1069/2023 ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) UAB „Iešnalė“ ir E. M., sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendė taikyti vienašalę restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Iešnalė“. Priteisė ieškovei MB „Debt Legal“, iš atsakovų UAB „Iešnalė“ ir atsakovės E. M. lygiomis dalimis 2166 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra, po 1083 Eur iš kiekvieno atsakovo.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Iešnalė“ buto pirkimo – pardavimo sandorį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. likus dviem dienoms iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo paskelbimo, kuria įsiteisėjo pirmosios instancijos sprendimas. Įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovės reikalavimo teisė į skolininką UAB „Iešnalė“ atsirado iš sandorio, t. y. sudarytos žodinės pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „Deimra“ ir UAB „Iešnalė“, kurios pagrindu atsakovei UAB „Iešnalė“ buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2020 m. liepos 21 d. Nr. DMR003684 (1499,92 Eur suma), 2020 m. liepos 30 d. Nr. DMR003713 (3367,08 Eur suma), 2020 m. rugpjūčio 4 d. Nr. DMR003729 (4619,18 Eur suma)). Atsakovė pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga UAB „Deimra“ 9486,18 Eur. Įsiteisėjusiame sprendime taip pat nurodyta, kad pradinė kreditorė UAB „Deimra“ ir ieškovė MB „Debt Legal“ 2021 m. birželio 29 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2021/06/29-1, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2021 m. birželio 30 d. pranešimu elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę atsakovės UAB „Iešnalė” atžvilgiu anksčiau, nei buvo sudaryti jos šioje byloje ginčijami sandoriai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu, kai buvo sudaromas šioje byloje ginčijamas sandoris, ieškovė MB „Debt Legal“ turėjo reikalavimo teisę atsakovės UAB „Iešnalė“ atžvilgiu ir atsakovei nesumokėjus šios skolos atsakovei pateikus PVM sąskaitas – faktūras, vėliau, įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2022 birželio 6 d. sprendimui, gali siekti apginti savo teises actio Pauliana pagrindu ginčydama atsakovės sudarytus turto perleidimo sandorius.
9. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis padarė išvadą, kad atsakovės turimo turto (tuo atveju, jei atsakovė išsaugojo jai priklausančias transporto priemones ir jei jos tinkamos eksploatavimui) vertė siekia ne daugiau nei 4000 Eur, todėl turimo turto padengti ieškovei įsiskolinimą neužtenka. Teismas akcentavo, kad paskutinės UAB „Iešnalė“ finansinės ataskaitos buvo pateiktos tik už 2013 m. Iš viešai prieinamos ataskaitos apie UAB „Iešnalė“ matyti, kad 2011 – 2013 metais bendrovės apyvarta buvo nuo 0 Eur iki 5 000 Eur, o naujesnių duomenų nėra. Be to, atsakovė UAB „Iešnalė“ ieškinio pateikimo dieną turi 601,22 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV).
10. Teismas įvertino sandorio sudarymo aplinkybes, kad atsakovė UAB „Iešnalė“ su atsakove E. M., kuri oficialiai eina atsakovės vadovės pareigas, (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad UAB „Iešnalė“ parduoda, o E. M. perka nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš viso už 5 000 Eur kainą. Tai, kad Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą Pardavėjas (atsakovė UAB „Iešnalė“) gavo iš Pirkėjo (atsakovės E. M.), prieš sutarties pasirašymą. Tačiau teismas iš byloje pateiktų įrodymų nenustatė, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti, todėl padarė išvadą, kad sandoris iš tiesų buvo neatlygintinas. Teismo vertinimu atsakovės vadovė E. M., žinodama tikrąją atsakovės turtinę padėtį, t. y. kad atsakovė turi mažiau turto, nei užtenka ieškovės turtiniam reikalavimui patenkinti, pati kaip atsakovės vadovė, atstovaujanti atsakovę su savimi, kaip fiziniu asmeniu sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria neatlygintinai įsigijo likvidų atsakovės turtą už mažesnę nei rinkos kainą.
11. Atsakovė UAB „Iešnalė“ teismui jokių duomenų apie savo galimybes atsiskaityti su ieškove nepateikė, atsiliepimo neteikė, kitų įrodymų byloje, patvirtinančių, kad įmonė turi turto ar pinigų, nėra. Atsakovė UAB „Iešnalė“, perleidusi jai priklausiusį turtą kitai atsakovei, pažeidė savo kreditorių interesus. Šiuo atveju atsakovai, sudarę ginčijamą sandorį, faktiškai užkirto kelią ieškovei, turinčiai atsakovės UAB „Iešnalė“ atžvilgiu reikalavimus, nukreipti išieškojimą į šį turtą bei, jį realizavus, gauti prievolių įvykdymą. Teismo vertinimu tokiais savo veiksmais atsakovės neabejotinai pažeidė ieškovės teises. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovei buvo būtina perleisti įmonės turtą tos pačios įmonės direktorei, o atsakovė tokių duomenų teismui ir neteikė, jų neįrodinėjo. Teismo vertinimu šiuo atveju neegzistavo jokia objektyvi įmonės pareiga sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį.
12. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnio 3 punkte yra įtvirtina, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2023 m. balandžio 13 d. išrašo matyti, kad UAB „Iešnalė“ direktorė yra E. M.. Ji direktorė buvo ir sandorio sudarymo metu, todėl teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. E. M. žinojo ir būdama bendrovės vadove negalėjo nežinoti, kad toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus, tačiau iki Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo siekė atsakovės likvidų turtą perkelti sau, kaip bendrovės vadovei. Ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Teismas įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) UAB „Iešnalė“ ir E. M. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
13. Teismas įvertinęs tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė E. M. nėra atlikusi mokėjimų nekilnojamojo turto pardavėjai atsakovei UAB „Iešnalė“, todėl padarė išvadą, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis. Teismo vertinimu atsakovai byloje duomenų, pagrindžiančių kitas nei teismo nustatytos aplinkybės, nepateikė. Todėl teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, t. y. pripažinus (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, perleistą butą grąžinti atsakovei UAB „Iešnalė“ (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CK 6.146 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Iešnalė“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Jei teismas manys, kad tenkinti prašymą nėra pakankamo pagrindo, tai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti visiškai ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas bylą nagrinėjo atsakovams neįteikus visų bylos dokumentų ir neinformavus apie pareikštus naujus reikalavimus. Klaidingai nustatė, kad buvo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė ginčijamo sandorio sudarymo metu. Šioje byloje neįrodyta nei viena actio Pauliana sąlyga, nekalbant apie sąlygų visumą. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų, realiai nenagrinėjo bylos, padarė klaidingas, nelogiškas, įrodymais neparemtas išvadas. Kad įrodymų netyrė, akivaizdu iš 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašo. Nei vienas įrodymas nebuvo perskaitytas ar paminėtas, nebuvo užduota nei vieno klausimo. Teisėja niekaip nereagavo į pareiškimą apie suklastotą įrodymą. Dalis bylos nagrinėjimo 2023 m. gegužės 11 d. nėra užfiksuota garso įraše. Dar prieš oficialiai paskelbiant posėdžio pradžią, teisėja aptarinėjo bylą su ieškovės atstovu ir atsakovės atstovu V. M., tačiau tai nėra niekaip užfiksuota. Jau tada teisėja gavo informaciją apie nesąžiningą V. M. elgesį (galimą dokumentų klastojimą ir pan.).
14.2. Pareiškus motyvuotą nušalinimą, teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, taip pat ji nebuvo nušalinta. Teisėja bylos net nesistengė nagrinėti sąžiningai, t. y. neleido posėdžio metu V. M., UAB „Iešnalė“ laikinai einančiam direktoriaus pareigas atstovauti įmonės teismo posėdžio metu. Remdamasi formalia priežastimi (nepateiktas įsakymas laikinai eiti pareigas) ne tik neleido dalyvauti, pasisakyti posėdyje, bet net nesutiko atidėti posėdį 20 minučių, kad reikalingas dokumentas būtų pateiktas teismui. Teisėja neleido įmonės atstovui pasakyti baigiamosios kalbos.
14.3. Teismas be pagrindo priteisė ieškovės išlaidas dėl teisinių paslaugų. Nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo išlaidas, nes nėra ieškovės parašo ant pinigų priėmimo kvito, sąskaita faktūra išrašyta ieškovei neturi privalomų sąskaitos faktūros rekvizitų, sąskaitą už paslaugas pateikė ne tas pats asmuo, kuris pasirašė atstovavimo sutartį.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Debt Legal“ prašo atsakovės UAB „Iešnalė“ apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis visiškai nepagrįstas bei pažymi, kad apeliantė pateikė apeliacinį skundą su trūkumais, t. y. antrasis apeliacinio skundo lapas yra sunkiai įskaitomas, apeliantė pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 23 d. priimta rezoliucija buvo įpareigota pateikti ieškovės atstovui įskaitomą apeliacinio skundo kopiją, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, todėl ieškovė atsiliepia į apeliacinį skundą tik ta apimtimi, kuria jis yra įskaitomas.
15.2. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – fotonuotraukas. Atsakovė UAB „Iešnalė“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, procese dalyvauja aplaidžiai. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. rezoliucija nustatė atsakovei UAB „Iešnalė“ 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovė privalėjo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškovės ieškinį. Vėliau šis terminas atsakovės prašymu buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 20 d., tačiau iki pat sprendimo priėmimo nei atsakovė UAB „Iešnalė“, nei E. M. jokio atsiliepimo nepateikė, todėl pati atsakovė dėl savo elgesio laiku nepateikė įrodymų, kuriuos dabar teikia apeliacinės instancijos teismui. Be to, visiškai neaišku ką atsakovė pateiktomis foto nuotraukomis siekia įrodinėti, todėl atsakovės prašymas priimti naujus įrodymus neturėtų būti patenkintas.
15.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė neįrodė nei vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant būtų galima tenkinti Actio Pauliana ieškinį. Ieškovė su šiuo argumentu visiškai nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos. Ieškovė įrodė kiekvieną actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtiną sąlygą, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.
15.4. Atsakovė, reikšdama prašymą dėl teisėjos nušalinimo, nenurodė jokio tinkamo pagrindo nušalinimui, kuris nurodytas CPK 65-66 straipsniuose, todėl atsakovės prašymas buvo pagrįstai atmestas.
15.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi nėra įrodymų, jog ieškovė iš viso turėjo išlaidų, nes ant pinigų priėmimo kvito nėra ieškovės atstovės parašo. Pinigų priėmimo kvitų apskaitos principai įtvirtinti Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Kvitų taisyklės), III skyriuje „Kvitų blankų apskaita”. Kvitų taisyklių 6.8. punkte nurodyta, jog pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta nurodomi pirkėjo pageidavimu, todėl akivaizdu, jog pinigų priėmimo kvito nepasirašymas parašu nepadaro byloje pateikti pinigų priėmimo kvito negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė apeliantei UAB „Iešnalė“ terminą iki 2022 m. rugsėjo 25 d. pašalinti nutartyje nurodytą trūkumą – pateikti įskaitomą apeliacinio skundo kopiją. Atidėjo civilinės bylos pagal UAB „Iešnalė“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo nagrinėjimą 2023 m. spalio 5 d. 8 val. 30 min. 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovė nurodytus trūkumus ištaisė, pateikė įskaitomą apeliacinio skundo kopiją, kuri išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl apeliacinio skundo papildomų argumentų, duomenų negauta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
19. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė namo (duomenys neskelbtini) nuotraukas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl teikia minėtas nuotraukas, dėl kokių priežasčių jų neteikė pirmosios instancijos teisme. Taip pat 2023 m. spalio 3 d. pateikė papildomus įrodymus, Patvarkymą dėl areštuoto turto, nurodydama, kad Patvarkymas yra reikšmingas bylos nagrinėjimui, yra naujas, 2023 m. rugsėjo 26 d., todėl prašo priimti ir įvertinti priimant sprendimą. Jo nepridėjimas prie bylos gali turėti reikšmės bylos atnaujinimui. Pateikiamas dokumentas rodo, kad dalies įmonės turto vertė 14500 Eur, tai yra daugiau nei 10000 Eur didesnė vertė, nei nurodyta visa įmonės turto vertė teismo sprendime. Ieškovė prašė atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas.
20. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
22. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Sprendžiant dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, patikrinama ir įvertinama: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų neturėjusi galimybės pateikti prašomus priimti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė siekdama įrodyti kokias tai aplinkybes nuotraukomis, turėjo galimybę jas nurodyti ir pateikti nuotraukas pirmosios instancijos teisme. Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. antstolio V. D. priimto Patvarkymo, dėl areštuoto turto įvertinimo, kurį pateikė atsakovė, matyti, kad antstolis nurodė, kad turto arešto aktais areštuotą skolininkei UAB „Iešnalė“ priklausantį turtą: 59.65 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) antstolis įkainojo 14500 Eur verte, planuojama skelbti turto varžytines. Atsakovės prašomas priimti Patvarkymas yra antstolio vykdymo procese priimtas dokumentas ir nors nurodoma minėta suma, turto vertę iš esmės lemia turto pardavimo kaina.
24. Nors atsakovė nurodė, kad jai būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo po teismo sprendimo priėmimo antstoliui priėmus Patvarkymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė siekdama įrodyti, kad atsakovės turto vertė yra daug didesnė, nei nurodė ieškovė, turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, kurie tai patvirtintų, taip pat ir minėto turto įvertinimą. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodymų dėl atsakovės turimo turto ir jo vertės neteikė. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar pagal byloje pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė turėjo galimybę pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų, kad teismas juos būtų atsisakęs priimti. Be to apeliacinės instancijos teismo vertinimu Patvarkymas neturi tokios bylai svarbios įrodomosios reikšmės, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, todėl atsisako priimti ir vertinti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės MB „Debt Legal“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „Iešnalė“ priteista 9 486,18 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 486,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Debt Legal“ naudai. 2022 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-844-513/2022 priėmė nutartį, kuria paliko Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „Iešnalė“ ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Iš (duomenys neskelbtini) antstolio V. D. patvarkymo areštuoti skolininkės turtą ir taikytas ribojimo priemones Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla pagal išieškotojos MB „Debt Legal“ vykdomąjį dokumentą skolininkei UAB „Iešnalė“ dėl 2217,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 9486,18 Eur skolos ir 1029,35 Eur palūkanų.
27. (duomenys neskelbtini) prikimo – pardavimo sutartimi susitarta, kad UAB „Iešnalė“ parduoda, o E. M. perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad daikto kaina yra 5000 Eur; sutarties 3.2. punkte numatyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą.
28. (duomenys neskelbtini) Patvarkyme dėl rekomendacijos išieškotojui ginčyti skolininko sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis V. D. informuoja ieškovę, kad iš išreikalautų bankinių išrašų matyti, kad pinigai už perleistą UAB „Iešnalė“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į bendrovės sąskaitą nepateko, skolininkė taip pat nepateikė bendrovės kasos knygos su grynųjų pinigų apskaita ir įrodymų, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti.
29. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad atsakovei šiuo metu priklauso trys lengvosios transporto priemonės 2006 m. Skoda Octavia, 2005 m. Citroen Xsara Picasso ir 2002 m. Renault Megane Scenic. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – 59,65 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė jo rinkos vertė nurodyta 1167 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, kad paskutinės UAB „Iešnalė“ finansinės ataskaitos buvo pateiktos tik už 2013 m. Iš viešai prieinamos ataskaitos apie UAB „Iešnalė“ matyti, kad 2011 – 2013 metais bendrovės apyvarta buvo nuo 0 Eur iki 5 000 Eur, o naujesnių duomenų nėra.
Dėl proceso pirmosios instancijos teisme, teisėjos nušalinimo
30. Apeliantės vertinimu teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nepagrįstai nebuvo nušalinta. Teismas bylą nagrinėjo atsakovams neįteikęs visų bylos dokumentų ir neinformavęs apie pareikštus naujus reikalavimus. Teisėja netinkamai nagrinėjo bylą, teismo posėdžio metu V. M., UAB „Iešnalė“ laikinai einančiam direktoriaus pareigas neleido atstovauti įmonės. Teisėja remdamasi formalia priežastimi, kad nepateiktas įsakymas laikinai eiti pareigas, ne tik kad neleido dalyvauti, pasisakyti teismo posėdyje, bet net nesutiko atidėti posėdžio 20 minučių, kad reikalingas dokumentas būtų pateiktas teismui, neleido atsakovės atstovui pasakyti baigiamosios kalbos. Apeliantės vertinimu teismo procesas nebuvo tinkamas, nes nebuvo perskaityti ar paminėti dokumentai, nebuvo užduota nei vieno klausimo, teismo posėdis truko per trumpai. Teisėja niekaip nereagavo į pareiškimą apie suklastotą įrodymą. Dalis bylos nagrinėjimo 2023 m. gegužės 11 d. nėra užfiksuota garso įraše. Prieš oficialiai paskelbiant posėdžio pradžią, teisėja aptarinėjo bylą su ieškovės atstovu ir atsakovės atstovu V. M., tačiau tai nėra užfiksuota.
31. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
33. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).
34. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant klausimą dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys teisme gautas 2022 m. gruodžio 19 d. Atsakovei procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 d. pateikimą išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d. Atsakovė 2023 m. sausio 4 d. prašymu prašė pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą maksimaliam laikui. Teismas tenkino prašymą iš dalies, pratęsė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2023 m. vasario 20 d. Teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi paskyrė 2023 m. kovo 14 d. 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį, šalims nurodė, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydamos aplinkybes, trukdančias tai padaryti, taip pat tiksliai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdis atidėtas 2023 m. balandžio 13 d. 9 val. 30 min. Atsakovės atstovas įpareigotas pateikti įgaliojimą dėl jo teisės atstovauti atsakovę. Taip pat parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino atsakovei teisę pateikti įrodymus. 2023 m. kovo 20 d. gautas patikslintas ieškinys, procesiniai dokumentai atsakovams įteikti. Atsakovė 2023 m. balandžio 13 d. pateikė į bylą direktorės E. M. įsakymą, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. laikinai eiti atsakovės direktoriaus pareigas paskirtas V. M..
36. 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiškė nušalinimą teisėjai. Taip pat prašymą išdėstė raštu. Nurodė, kad kitoje byloje Nr. e2-3727-1024/2021 advokato padėjėjas V. M. melavo teismui, o teisėja toleravo jo melą. Teisėja buvo šališka, palaikė tą šalį, kurią atstovavo teisininkas, galimai diskriminuodama kitos šalies atstovą - ne teisininką. Šioje byloje šalys yra tos pačios, atstovai tie patys, teisėja ta pati, todėl tikėtis kitokio teisėjos elgesio nagrinėjant bylą nėra jokio pagrindo. Teismo posėdis atidėtas, perduotas klausimas spręsti dėl teisėjos nušalinimo. 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja, laikinai einanti Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas, Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išsprendė atsakovės UAB „Iešnalė“ atstovo V. M. pareiškimą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjos Ievos Juodviršytės nušalinimo nuo civilinės bylos. Nutartyje nurodyta, kad atsakovės atstovo V. M. pareiškime dėl nušalinimo nurodomos aplinkybės, susijusios su teisėjos procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje Nr. e2-220-1024/2022 (ankstesnis bylos Nr. e2-3727-1024/2021) (dėl teisėjos Ievos Juodviršytės tarp tų pačių ginčo proceso šalių kitos civilinės bylos išnagrinėjimo), kurie netenkina pareiškėjo, nepagrindžia teisėjos šališkumo, neutralumo stokos, suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Nenustatyta, kad teisėja, nagrinėdama civilinę bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas, būtų pateikusi teisinį aplinkybių vertinimą ar išreiškusi išankstinę nuomonę apie atsakovo asmenį, ar būtų kokiu nors būdu, veiksmais šališka. Nutartyje nurodyta, kad Nušalinimo pareiškimus nagrinėjantys subjektai neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su teisėjos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-3727-1024/2021, priimtais procesiniais sprendimais ar bylos nagrinėjimo tvarka, turėjo procesinę teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliacija, kasacija, jeigu tam yra įstatyme numatytos sąlygos, kuriomis, kaip matyti, atsakovės atstovas ir pasinaudojo teikdamas apeliacinį skundą ir kt. Priimta nutartis netenkinti atsakovės atstovo V. M. pareiškimo dėl teisėjos Ievos Juodviršytės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Nr. e2-377-1024/2023 nagrinėjimo.
37. 2023 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės tinkamo atstovavimo, dalyvaujantis V. M. pripažino, kad įsakymo dėl jo atstovavimo nepateikė, prašė atidėti bylos nagrinėjimą 20 minučių ir leisti pateikti įgaliojimą. Teismas prašymo netenkino, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimas tuo pagrindu jau buvo atidėtas, atstovui buvo išaiškina dėl įgaliojimo pateikimo. V. M. buvo leista dalyvauti teismo posėdyje, tačiau neleista atstovauti atsakovės. Apeliacinės instancijos teismui išklausius teismo posėdžio garso įrašą nėra pagrindo vertinti, kad teismo procesas buvo netinkamas, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neturėjo jokių klausimų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė, kad yra susipažinusi su visais dokumentais, jų turinio pagrįstai negarsino.
38. 2013 m. gegužės 17 d. V. M. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų, teisėja vėl, galimai priims neteisėtą sprendimą remdamasi suklastotais ir su byla nesusijusiais įrodymais. Ieškovės atstovas posėdžio metu iškėlė naujus reikalavimus (papildė ieškinį), apie kuriuos nebuvo informuotos visos bylos šalys. Jei teismas netenkintų prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prašė leisti pasakyti baigiamąją kalbą. Nurodė, kad teismo posėdyje 2023 m. gegužės 11d. dalyvavo, tačiau teismas nepasiūlė pasakyti baigiamosios kalbos, bei uždraudė jam pasisakyti. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad V. M. teikdamas minėtą prašymą nepateikė įgaliojimo patvirtinančio jo teisę atstovauti atsakovę. V. M. 2023 m. balandžio 18 d. įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad jis laikinai direktoriaus pareigas eina nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (74 dienas) pateikė tik su apeliaciniu skundu.
39. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendime pažymėjo, kad teismui pateiktas dokumentas yra nepasirašytas, be to, nepateiktas V. M. įgaliojimas, kad jis laikinai eina UAB „Iešnalė“ direktoriaus pareigas, dėl ko iš esmės jam ir nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje kaip tinkamam atsakovės atstovui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 55 straipsnis). Nurodė, kad pagrindų iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą nenustatyta, o baigiamąsias kalbas gali sakyti tik šalys arba jų atstovai, kurie turi teisę šalį atstovauti teisme (CPK 253, 256 straipsniai).
40. Taigi, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kitų kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo manymu apeliantės argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t.y ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip iš esmės nepagrįsti.
Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo
41. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu. Jos vertinimu teismas klaidingai nustatė, kad buvo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė ginčijamo sandorio sudarymo metu. Šioje byloje neįrodyta nei viena actio Pauliana sąlyga, nekalbant apie sąlygų visumą. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų, realiai nenagrinėjo bylos, padarė klaidingas, nelogiškas, įrodymais neparemtas išvadas. Kad įrodymų netyrė, akivaizdu iš 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašo ir kt.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
43. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 60 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 36 punktas).
46. Vertinant, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai gali lemti išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikalinga įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Kaip minėta jei turto pardavimo sandoris neturi įtakos įmonės mokumui, yra pakankamai kito turto iš kurio būtų galima išieškoti skolas atsakovei nesumokėjus skolos gera valia, skolininkui pardavus nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažinta, kad kreditorės teisės nebus pažeistos. Tačiau jei dėl sumažino turto ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, kyla reali grėsmė, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, tokiu atveju yra pagrindo spręsti, kad kreditoriaus interesai pažeisti. Prie tokių atvejų gali būti priskirtinas skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Šios aplinkybės leidžia taikyti CK įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.
47. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek iki sutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. jie turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.
48. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Iešnalė“ buto pirkimo – pardavimo sandorį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. likus dviem dienoms iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo paskelbimo, kuria įsiteisėjo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės MB „Debt Legal“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „Iešnalė“ priteista 9 486,18 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 486,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Debt Legal“ naudai. Šis sprendimas buvo skundžiamas ir jis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. kai Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-844-513/2022 nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo metu, kai buvo sudaromas šioje byloje ginčijamas sandoris, ieškovė MB „Debt Legal“ turėjo reikalavimo teisę atsakovės UAB „Iešnalė“ atžvilgiu.
49. Teismas įvertino tai, kad atsakovei UAB „Iešnalė“ priklauso trys maždaug dvidešimties metų senumo lengvosios transporto priemonės, t. y. 2006 m. Skoda Octavia, 2005 m. Citroen Xsara Picasso ir 2002 m. Renault Megane Scenic. Teismas atsižvelgęs į ieškovės į bylą pateiktus automobilių pardavimo portalo Autoplius.lt skelbimus sprendė, kad automobilių bendra vertė galėtų siekti 2500 Eur, tačiau mažai tikėtina, kad už automobilius būtų galimybė gauti pilną rinkos kainą. Iš ieškovės pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 59,65 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė jo rinkos vertė nurodyta 1 167 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pastatas pastatytas 1975 m., pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra net 24 proc., kad nėra jokių duomenų, kad butas būtų suremontuotas, padarė išvadą, kad atsakovės turto vertė siekia ne daugiau nei 4000 Eur, todėl padarė išvadą, kad turimo turto padengti ieškovei įsiskolinimą neužtenka. Teismas akcentavo, kad paskutinės UAB „Iešnalė“ finansinės ataskaitos pateiktos tik už 2013 metus, 2011 – 2013 metais bendrovės apyvarta buvo nuo 0 Eur iki 5 000 Eur, naujesnių duomenų nėra. Be to, atsakovė UAB „Iešnalė“ ieškinio pateikimo dieną turi 601,22 Eur įsiskolinimą VSDFV prie SADM. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės vadovė E. M., žinodama tikrąją atsakovės turtinę padėtį, t. y. kad atsakovė UAB „Iešnalė“ turi mažiau turto, nei užtenka ieškovės turtiniam reikalavimui patenkinti, pati kaip atsakovės vadovė, atstovaujanti atsakovę su savimi, kaip fiziniu asmeniu sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria neatlygintinai įsigijo likvidų atsakovės turtą už mažesnę nei rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ginčijamoje sutartyje atsakovės susitarė dėl atsiskaitymo už perleidžiamą turtą, t. y. buvo susitarta dėl sandorio atlygintinumo, o tai, yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Tačiau faktiškai byloje nustatyta, kad atsakovė lėšų už įsigytą turtą atsakovei nesumokėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. piniginių lėšų - 5000 Eur už minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovei nesumokėjo, pinigų į atsakovės UAB „Iešnalė“ sąskaitą neįnešė. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nei atsakovė E. M., nei atsakovė UAB „Iešnalė“ atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė. Jokių įrodymų dėl atsakovės finansinės padėties, duomenų apie atsakovės UAB „Iešnalė“ turtą, jo vertę neteikė. Pirmosios instancijos teismas konkrečias išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis tikėtinumo taisyklėmis ir nors minėto buto kaina tikėtina gal ir galėtų būti didesnė, tačiau byloje jokių duomenų dėl realios turto vertės nepateikta. Atsakovė neteikė įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl turto vertės, atsakovės UAB „Iešnalė“ įsipareigojimų, nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.
50. CK 6.67 straipsnio 3 punkte yra įtvirtina, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad E. M. buvo UAB „Iešnalė“ direktorė sandorio sudarymo metu, direktorė yra ir šiuo metu, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. E. M. žinojo, būdama bendrovės vadove negalėjo nežinoti, kad toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus, tačiau iki Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo siekė atsakovės UAB „Iešnalė“ turtą perkelti sau, kaip bendrovės vadovei, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka atsakovėms. Tačiau atsakovės neteikė jokių įrodymų paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo ne privalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.
52. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas). Tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis atlikti ginčijamą sandorį. Priešingai, buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos iš atsakovės ieškovei priteisimo ir yra pagrindo išvadai, kad turtas buvo perleistas atsakovės direktorei siekiant išvengti skolos išieškojimo iš turto. Be to, kaip minėta byloje nepateikta duomenų, kad E. M. būtų sumokėjusi pinigines lėšas atsakovei. Atsakovės žinojo, jog sandoris pažeidžia kreditorės teises ir interesus, nes atsakovė UAB „Iešnalė“ neturėdama galimybės sumokėti skolų, parduodama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą panaikino ieškovės galimybę nukeipti išieškojimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
53. Apeliantės argumentai, kad byloje neįrodyta nei viena actio Pauliana sąlyga nepagrįsti. Apeliantės vertinimu teismas netyrė byloje esančių įrodymų, realiai nenagrinėjo bylos, padarė klaidingas, nelogiškas, įrodymais neparemtas išvadas. Tačiau apeliantė nepateikė argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, nenurodė, kokie įrodymai byloje paneigia padarytas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, apsiribojo bendro pobūdžio argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir iš esmės priėmė neteisingą sprendimą.
54. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
55. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Taigi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
56. Kaip minėta (šios nutarties 20, 21 punktai) siekiant išspręsti šalių ginčą, svarbu, kad jau bylos parengiamojoje stadijoje teismui būtų žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai bylos įrodymai. Dėl to CPK 226 straipsnyje šalims įtvirtintos teisės bei pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tarp jų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi procesinė galimybė pildyti ir tikslinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto ir ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovėms teises teikti įrodymus, tenkino prašymus dėl terminų procesiniams dokumentams pateikti pratęsimo, ne kartą UAB „Iešnalė“ akcentavo dėl įgaliojimo suteikiančio atstovui atstovauti atsakovę pateikimo. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė UAB „Iešnalė“ savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Nors apeliantės manymu pirmosios instancijos teismo procesas buvo netinkamas, teisėjų kolegija įvertinusi bylos teisme procesinę eigą sprendžia, kad apeliantei nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi nebuvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis).
57. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, klaidingai aiškino faktines aplinkybes, ar priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad yra nustatytos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. (CK 6.66 straipsnis). Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė bendro pobūdžio argumentus siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
58. Apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą informaciją apie manipuliavimą sąskaitomis, siekiant išvengti mokesčių, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos advokatūrai ar kitai atitinkamai institucijai. Nurodė, kad nepateikta įrodymų, kad ieškovė turėjo išlaidas, nes nėra ieškovės parašo ant pinigų priėmimo kvito, sąskaita faktūra išrašyta ieškovei neturi privalomų sąskaitos faktūros rekvizitų, sąskaitą už paslaugas pateikė ne tas pats asmuo, kuris pasirašė atstovavimo sutartį, teismas nepagrįstai priteisė išlaidas. Be to būtent šių dokumentų teismas neįteikė atsakovams. Tai akivaizdu iš to, kad teismas į bylą priėmė dokumentus ir pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės tą pačią dieną 2023 m. gegužės 11d. Nurodė, kad atstovavimo sutartį pasirašė A. advokatų profesinė bendrija NEXUS, kuris yra PVM mokėtojas, o sąskaitą faktūrą išrašė ne PVM mokėtojas, V. M..
59. Ieškovė su atsakovės argumentais nesutiko, nurodė, kad pinigų priėmimo kvitų apskaitos principai įtvirtinti Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau — Kvitų taisyklės), III skyriuje „Kvitų blankų apskaita”. Kvitų taisyklėse nustatytas imperatyvus reikalavimas vykdyti kvitų apskaitą pagal Kvitų taisyklėse įtvirtintas nuostatas pildant atitinkamai kvitų blankų apskaitos knygą (Kvitų taisyklių 3 priedas „Pinigų priėmimo ir / arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga“). Nors minėtų apskaitos knygų formos yra pavyzdinės, tačiau jos turi atitikti visus rekvizitus, nustatytus Kvitų taisyklėse. Kvitų taisyklių 6.8. punkte nurodyta, jog pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta nurodomi pirkėjo pageidavimu, todėl pinigų priėmimo kvito nepasirašymas parašu nepadaro byloje pateikti pinigų priėmimo kvito negaliojančiu.
60. Byloje pateikta 2021 m. kovo 5 d. ieškovės su advokatu A. A. ir advokato padėjėju V. M. sudaryta atstovavimo sutartis. Pateikti duomenys apie 2022 m. gruodžio 16 d. sumokėtą 166 Eur žyminį mokestį. Bylos duomenimis ieškovė pareiškė prašymą priteisti 2000 Eur atstovavimo išlaidų ir 166 Eur patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis, 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta mokėtina 2000 Eur suma (PVM suma nenurodyta), 2023 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitą 2000 Eur sumai.
61. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 166 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso ieškovė patyrė 2166 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.1. punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas), todėl jos priteistinos iš atsakovų. Nurodė, kad ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, tai yra, po 1083 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
62. Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
63. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės argumentus, ieškovės argumentus, pateiktus duomenis apie suteiktas ieškovei teisines paslaugas, atstovavimą teisme, duomenis apie lėšų sumokėjimą, pirmosios instancijos teismo argumentus dėl lėšų priteisimo neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Prašymas dėl išlaidų priteisimo ir duomenys apie patirtas išlaidas yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, priteistos lėšos nėra didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai apeliantės argumentai, prašymai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga išsamiau pasisakyti nes iš esmės nurodyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
64. Be to, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė UAB „Iešnalė“ teikdama apeliacinį skundą pateikė įgaliojimą, suteikiantį V. M. atstovauti atsakovę, t.y. pateikė duomenis, kad jis laikinai nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. eina direktoriaus pareigas. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir buvo išaiškinęs dėl pareigos pateikti įgaliojimą, atsakovė UAB „Iešnalė“ po 2023 m. birželio 30 d. teikdama apeliacinės instancijos teismui prašymus per V. M., nepateikė duomenų, kad jam suteikta teisė teikti prašymus, atstovauti atsakovę UAB „Iešnalė“ apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus ir suteiktų teisinį pagrindą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos išlaidos neatlyginamos.
67. Bylos duomenimis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi teismas atidėjo apeliantei UAB „Iešnalė“ 166 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės priteistini 166 Eur žyminio mokesčio valstybei.
68. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1815 Eur (1500 Eur + 315 Eur PVM) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis, 2023 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą, 2023 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą.
69. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirčio bruto -1959,9 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas – 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 × 1959,9 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės UAB „Iešnalė“ ieškovei priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“, juridinio asmens kodas 170049097 166 Eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį valstybei.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Debt Legal“, juridinio asmens kodas 305600518, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“, juridinio asmens kodas 170049097 1815 Eur ( tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėjos Larisa Šimanskienė
Vilija Valantienė
Danutė Žvinklytė