VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 (S)

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2010-06-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 507310 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

S. R. teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2010-06-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 507310.

Minėtu nutarimu S. R. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124-2 straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2010-06-08 22.40 val., Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi S6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamu greičiu ir persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staiga keisti judėjimo greitį ir kryptį, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Tuo jis pažeidė kelių eismo taisyklų (toliau – KET) 106, 3 priedo 1.1. reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 124-2 straipsnio 1 dalį.

Skunde S. R. nesutiko su skundžiamu nutarimu, prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigūnai privalėjo užfiksuoti žymes atsirandančias ant asfalto nuo staigaus automobilio greičio pakeitimo. Taip pat nebuvo fiksuotos krypties pakeitimo atitinkamos žymės šalikelėje ir (ar) ant važiuojamosios dalies. Netaikytas „in dubio pro reo“ principas. Dėl įvykio aplinkybių S. R. paaiškino, kad jam persirikiavus Geležinio Vilko gatvėje po tuneliu, galimai kažkuriam įvykio dalyviui pasirodė, kad jis padarė pavojingą manevrą, tačiau jis nepastebėjo jokių aplinkinių eismo dalyvių staigių judesių ar stabdymo. Skundžiamas nutarimas naikintinas, nes jis surašytas remiantis spėjimais, visiškai nepatvirtintas įrodymais, surašytas už nebūtą pažeidimą. S. R. teigimu, jei pažeidimas ir buvo padarytas, tai buvo padarytas netyčia.

S. R. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis R. P. 2010-06-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F50731007-10-5087405 S. R. už tai, kad jis 2010-06-08 22.40 val., Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi S6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamu greičiu ir persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staiga keisti judėjimo greitį ir kryptį, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės būrio vado 2010-06-10 nutarimu Nr. F507310 S. R. pagal ATPK 124-2 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 8).

ATPK 124-2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra  privertęs  kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

S. R. veika kvalifikuota pagal ATPK 124-2 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus. KET 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis R. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-06-08 dirbant kartu su patruliu J. P., Geležinio Vilko gatvėje, apie 22.40 val. pastebėjo važiuojantį automobilį „AUDI S6 avant“ sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas nuo Geležinio Vilko–Žalgirio gatvių sankryžos, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, persirikiavo ir tuo metu  sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staiga keisti judėjimo greitį ir kryptį. Automobilis buvo sustabdytas Goštauto gatvėje (b. l. 7).

Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad matė kaip važiuojantis automobilis „Audi“ kirto ištisinę brūkšninę liniją, užkirsdamas kelią automobiliui „Alfa Romeo“. Pakartotinai patikrinęs vietovę nustatė, kad S. R. kirto ištisinę brūkšninę liniją. Automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas po S. R. manevro turėjo pristabdyti ir persirikiuoti į kitą juostą. Šį automobilį pareigūnai ketino sustabdyti, tačiau nepavyko. Laikė, kad S. R. manevrą galėjo padaryti dėl neatidumo, nes nepastebėjo „Alfa Romeo“ automobilio.

Teismo posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad S. R. vairuojamas automobilis persirikiuodamas kirto ištisinę brūkšninę liniją. Pagal KET 3 priedo 1.10 punktą, dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad S. R. persirikiuodamas galėjo kirsti šią liniją ir persirikiuoti.

Vertintinas kitas pažeidimo sudėtinis elementas, kad S. R. prieš persirikiuodamas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. S. R. teigia, kad nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, kuriam būtų sudaręs kliūtį. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad automobiliui „Alfa Romeo“ buvo sudaryta kliūtis, dėl ko jis turėjo staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Tokių duomenų, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucija nenustatė ir nevertino. Automobilis „Alfa Romeo“ nenustatytas, pareiškimų dėl šio įvykio negauta ir netirta. Pažeidimo situacija nėra fiksuota, S. R. nei protokolo surašymo metu, nei teismo posėdžio metu teigė nepastebėjęs pažeidimo padarymo momento. Liudytojas J. P. tikino, kad vairuotojas galėjo nepastebėti pažeidimo padarymo.  Kvalifikuojančiu pažeidimo, numatyto ATPK 124-2 straipsnyje, požymiu yra sukeltos situacijos pavojingumo įrodymas. Įvykis vyko tuščioje gatvėje, neįrodyta, kad įvykį galėjęs sukelti vairuotojas pastebėjo pažeidimą, nukentėjusysis nežinomas, todėl pripažįstama, jog S. R. galimai sukeltos situacijos negalima laikyti pavojinga. Todėl negali būti konstatuota, kad S. R. vairuojamas automobilis sukėlė pavojingą situaciją kelyje, priversdamas kitą automobilį staiga keisti judėjimo greitį ir kryptį.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Visi neaiškumai administracinio teisės pažeidimo byloje vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, o jų pašalinti nėra galimybės, nes kitų asmenų galinčių paliudyti pažeidimo aplinkybes bei surinkti papildomų įrodymų nėra galimybių. Todėl išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, įvertinus paties S. R. paaiškinimus, vadovaujantis ATPK 256, 257 straipsniais, darytina išvada, kad S. R. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124-2 straipsnio 1 dalyje, nes jis nepažeidė KET 106, 3 priedo 1.1. reikalavimų, t.y. persirikiuodamas nesukėlė pavojingos situacijos, kirsdamas ištisinę brūkšninę ženklinimo liniją, kurioje persirikiuoti leidžiama. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla nurauktina nenustačius pažeidimo sudėties.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

S. R. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2010-06-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 507310 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                         Jūra Marija Strumskienė