Civilinė byla Nr. e2-273-1032/2023

(Proceso Nr. 2-06-3-15336-2017-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

(S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujant ieškovui R. G. (R. G.), jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovei N. D., jos atstovei advokatei Vitai Litinskienei,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. (R. G.) patikslintą ieškinį atsakovei N. D. dėl jungtinės veiklos sutarties, turto pripažinimo bendrąją nuosavybe ir atidalijimo, kompensacijos priteisimo ir pagal alternatyvų reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Svaja“, Luminor Bank AS (buvusi akcinė bendrovė DNB bankas), A. G.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-132-965/2019 ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės N. D. 14650 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieškovui R. G. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės N. D. ieškovui R. G. 575,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo R. G į valstybės biudžetą 143,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1002-538/2029 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš naujo.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-328/2022 ieškinį atmetė. 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš naujo.

5.       2022 m. liepos 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje e2-273-1032/2023 ieškovui R. G. (R. G.) buvo nustatytas terminas iki 2022 m. liepos 21 d. galutinai suformuoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) nurodant aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei šalims nustatytas terminas iki 2022 m. liepos 21 d. pateikti nuomonę dėl galimybės susitarti taikiai ir/ar pasinaudoti teismine mediacija.

6.       2022 m. liepos 21 d. teisme gautas ieškovo R. G. (R. G.) 2022 m. liepos 21 d. patikslintas ieškinys atsakovei N. D. dėl jungtinės veiklos sutarties, turto pripažinimo bendrąją nuosavybe ir atidalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Svaja“, Luminor Bank AS (buvusi akcinė bendrovė DNB bankas), A. G.

7.       Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad ieškovas R. G. ir atsakovė N. D. nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio 1 d. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: a) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu, b) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu, c) automobilį Renaut Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 23 235 Eur kompensaciją už atsakovę sumokėtą buto adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio Renault Latitude kainą; 3) pripažinti ieškovo piniginę prievolę pagal kredito sutartį Nr. BP3040060602 kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“ ieškovo ir atsakovės solidariąja prievole kreditoriams; pripažinti ieškovo prievolę kreditoriui ieškovo ir atsakovės solidariąja prievole kreditoriams: AB ,,Klaipėdos energija“, daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) ,,Svaja“, AB ,,Klaipėdos vanduo“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškinyje nurodė, jog šalys susipažino 2001 m. Nuo 2004 m. šalys pradėjo gyventi kartu, neįregistravę santuokos. Gyvenant kartu šalys vedė bendrą ūkį, gyveno sutuoktinių gyvenimą, ieškovas rūpinosi ir augino atsakovės vaiką. 2006 m. šalys nutarė gauti kreditą iš nupirkti butą. Tam tikslui ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. BP3040060602 dėl 104 408 Eur kredito suteikimo, kredito paskirtimi buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įsigijimas. Šis turtas buvo pritaikytas šalių poreikiams ir bendram gyvenimui. Šalys šiame bute gyveno iki 2012 m. rugsėjo 13 d., kol turtas nebuvo perduotas naujam kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Taip pat, gyvenant minėtame bute, šalys turėjo skolinių įsipareigojimų už komunalines paslaugas AB ,,Klaipėdos energija“, AB ,,Klaipėdos vanduo“ bei buto aptarnavimo paslaugas DNSB ,,Svaja“. Kai šalys iš buto išsikėlė, jos toliau tęsė bendrą gyvenimą, nuomojosi butą, nuo 2014 m. gyveno atsakovės tėvams priklausančiame sodo namelyje. 2015 m. šalys nutarė pirkti naują butą atsakovės vardu. Šiam tikslui atsakovė panaudojo 35 000 Eur kreditą, gautą iš AB DNB bankas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Butą rado ieškovas, kuris vedė derybas dėl jo įsigijimo. 2015 m. vasario 10 d. atsakovė su pardavėja sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir ieškovo lėšomis sumokėjo 5 792 Eur grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo, 8 443 Eur pervedė į banko sąskaitą, o likusią kainos dalį padengė kredito lėšomis. Gyvenant šiame bute ieškovo lėšomis bute atliktas remontas, kurį ieškovas vertina 20 000 Eur suma. Ieškovo lėšomis įsigytas šaldytuvas (1 400 Eur) bei vaiko kambario baldai (1000 Eur). 2015 m. birželio – liepos mėn. šalys nutarė pirkti automobilį. Ieškovas rado automobilį Renault Latitude, kurio kaina 11 500 Eur. Ieškovas perdavė atsakovei 9 000 Eur, o likusią sumą ji sumokėjo iš AB DNB banke pasiskolintų pinigų. Nuo 2016 m. sausio mėn. šalių santykiai pradėjo blogėti ir 2016 m. balandžio 1 d. šalys išsiskyrė. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu neįregistravus santuokos, jie abu iš bendrų lėšų apmokėdavo kreditą, mokėjo komunalinius mokesčius, darė buto remontą. Mano, jog ieškovo ir atsakovės santykiai patvirtina jų jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams, bendro turto sukūrimui ir bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Toks šalių santykių kvalifikavimas atitinka teisės normas ir bendrai kasacinio teismo praktikai dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.

9.       2022 m. liepos 21 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašo teismo tenkinti vieną iš alternatyvų reikalavimų: 1) pripažinti, kad R. G. ir N. D. nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio 1 d. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: a) butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu; b) butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu; c) automobilį Renaut Latitude, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovės vardu; 2) priteisti iš atsakovės N. D. ieškovo R. G. naudai 17967 Eur kompensaciją už atsakovę sumokėtą, buto adresu: (duomenys neskelbtini), automobilio Renaut Latitude, buto remonto ir namų apyvokos daiktų kainą; 3) pripažinti ieškovo R. G. piniginę prievolę pagal kredito sutartį Nr. BP3040060602 kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ ieškovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariąja prievole kreditoriams; 4) pripažinti ieškovo R. G. piniginę prievolę kreditoriui ieškovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariąja prievole kreditoriams: AB ,,Klaipėdos energija“, DNSB ,,Svaja“, AB „Klaipėdos vanduo“ arba priteisti iš atsakovės N. D. 23235 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieškovo R. G. naudai; 5) priteisti iš atsakovės N. D. ieškovo R. G. naudai bylinėjimosi išlaidas.

10.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas R. G. ir atsakovė N. D. susipažino 2001 m. Nuo 2004 m. šalys pradėjo gyventi kartu, neįregistravę santuokos. Gyvenant kartu šalys vedė bendrą ūkį, gyveno sutuoktinių gyvenimą. Ieškovas su meile rūpinosi ir augino atsakovės vaiką V. D. 2004-2006 metais šalys nuomojosi butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2006 m. Šalys nutarė gauti kreditą iš kredito įstaigos ir nupirkti butą. Šiam tikslui ieškovas R. G. 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė su AB „Sampo“ bankas (teisių perėmėjai – AB Danske Bankas Lietuvos filialas, AB ,,Swedbank“) kredito sutartį Nr. BP3040060602 dėl 104408 Eur kredito suteikimo. Kredito grąžinimo terminas – 40 metų; kredito paskirtis - buto, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, įsigijimas. Kreditas buvo suteiktas su sąlyga, kad butas adresu: (duomenys neskelbtini), bus įkeistas bankui, o kredito grąžinimas bus apdraustas UAB „Būsto paskolos draudimu“. Ieškovo teigimu, atsakovė nedalyvavo sandoryje su banku dėl kredito, nes jos dalyvavimas galėjo sutrukdyti šalims gauti tokio dydžio kreditą. Ieškovo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 21 d. buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovo vardu dalyvavo atsakovė N. Domnenko, kaip ieškovo įgaliotas atstovas, pagal 2006 m. gruodžio 14 d. įgaliojimą. Ieškovo teigimu, šio sandorio sudarymo metu jis buvo jūroje. Analizuojant įgaliojimo turinį matyti, kad ieškovas suteikė atsakovei gana plačius įgaliojimus, kurie liudija, kad atsakovė N. D. aktyviai dalyvavo buto paieškoje bei pirkime. Šis turtas buvo pritaikytas šalių poreikiams ir bendram gyvenimui. Būtina pažymėti, kad atsakovės vaikas V. D. mokykloje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas nevykdė įsipareigojimo pagal kredito sutartį, kreditorius AB Danske Bankas Lietuvos filialas 2009 m. vasario 25 d. kredito sutartį nutraukė ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Šalys minėtame bute gyveno iki 2012 m. rugsėjo 13 d., kol turtas nebuvo perduotas naujam kreditoriui – UAB „Būsto paskolos draudimui“. Taip pat, gyvenat adresu (duomenys neskelbtini), šalys turėjo įsiskolinimą už komunalines paslaugas AB „Klaipėdos energija“, AB „ Klaipėdos vanduo“ bei buto aptarnavimo paslaugas DNSB „Svaja“. Po to, kai šalys išsikraustė iš buto adresu (duomenys neskelbtini), jie toliau tęsė bendrą gyvenimą ir 2012-2013 metais išsinuomojo butus adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Siekiant sutaupyti pinigus kito buto pirkimui, 2014 m. šalys pradėjo gyventi atsakovės N. D. tėvų K. D. ir V. K. (V. K.) priklausančiame sodo namelyje, esančiame „Vaitelių“ sodininkų bendrijoje. 2015 metais šalys nutarė pirkti naują butą atsakovės N. D. vardu. Šiam tikslui atsakovė panaudojo 35000 Eur kreditą, kurį gavo savo vardu AB DNB banke, buto adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šį butą rado ieškovas, kuris vedė derybas su nekilnojamojo turto agentūra bei buto savininke J. Z. Ieškovo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp J. Z. ir N. D. buvo sudaryta buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią J. Z. pardavė N. D. 3 kambarių butą už 49235 Eur, iš kurių 5792 Eur ieškovas asmeniškai iki sutarties sudarymo grynais pinigais sumokėjo buto pardavėjai J. Z. Toliau ieškovo teigimu, jis 2015 m. vasario 5 d. išgrynino 10 000 Eur iš sesers A.G. sąskaitos, perdavė N. D., kuri 8443 Eur pervedė į pardavėjo A. Z. banko sąskaitą po sutarties pasirašymo, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas pats pervedė nurodytą sumą buto pardavėjai. Gavę būsto paskolą, atsakovė 35000 Eur pavedimu sumokėjo AB SEB bankui. Ieškovo teigimu, jis kartu su atsakove N. D. dalyvavo banke pasirašant kredito sutartį, bankas neprašė, kad jis būtų kredito gavėju ar atsakovės laiduotoju. Gyvenant kartu šiame bute, iš ieškovo lėšų buvo padarytas buto remontas: išlygintos grindys, paklotas laminatas visame bute, priklijuotos keraminės plytelės virtuvinėje zonoje, visos sienos buvo nutinkuotas ir išglaistytos, tapetuotos bei dažytos, lubos buvo lyginamos, nuimtos senos gipso plokštės, pakeista elektros instaliacija ir įvestas LED apšvietimas, buvo pakeista palangė svetainėje, tarp virtuvės ir svetainės buvo išversta (išgriauta) siena. Buto remonto kainą ieškovas vertina apie 20 000 Eur. Taip pat iš ieškovo lėšų buvo nupirktas šaldytuvas „Samsung“ (1400 Eur), pagaminti vaiko kambario baldai (1000 Eur). Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl remonto vertės. Atsakovės nuomone, remontui tokia suma negalėjo būti panaudota, jos manymu, remontas galėjo kainuoti apie 7000 Eur be baldų. Baldai buvo įsigyti 2015-2016 m. Šaldytuvo vertė 1200 Eur, o ne 1400 Eur, kaip teigia ieškovas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2015 m. kovo 4  d. statybos rangos sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovas užsakė buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus ir juos apmokėjo (2317 Eur), o taip pat sumokėjo už medžiagas. Tokiu būdu, atsakovės teigimu į buto remontą bei namų apyvokos daiktų įsigijimą buvo investuota 8200 Eur (7000 Eur +1200 Eur). Ieškovo teigimu, 2015 m. birželio – liepos mėn. šalys nutarė pirkti automobilį. Ieškovas interneto puslapyje www.autoplius.lt rado automobilį Renaut Latitude, 2013-2014 m. gamybos. Ieškovas perdavė N. D. apie 9000 Eur, o likusią sumą ji sumokėjo iš AB DNB banke pasiskolintų lėšų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad realiai už ginčo automobilį sumokėjo 13500 Eur, nors pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik 11000 Eur suma. Nuo 2016 m. sausio mėn. šalių santykiai pradėjo blogėti, prasidėjo įvairūs nesutarimai, pykčiai, barniai. Paaiškėjo, kad atsakovė yra ieškovui neištikima ir 2016 m. balandžio 1 d. šalys, atsakovės iniciatyva, išsiskyrė. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu neįregistravę santuokos, jie abu iš bendrų lėšų apmokėdavo kreditą, mokėjo komunalinius mokesčius, darė buto remontą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad nors jis ir atsakovė nebuvo susituokę, tačiau nuo 2004 m. iki 2016 m. balandžio 1 d. mėnesio gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. 12 metų buvo sugyventiniai: jie kartu su atsakovės dukra nuomojosi butą, vėliau įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kartu keitė gyvenamąją vietą ir apsigyveno išsinuomotame bute, gerindami gyvenimo sąlygas įsigijo kitą būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kur padarė remontą ir pritaikė savo ir vaiko poreikiams; iki 2013-2014 m. atsakovės pajamos buvo mažos ir ji su dukra buvo išlaikoma ieškovo; šalys rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora; kartu su atsakove tvarkė buitį, augino atsakovės dukrą; šalių buitis namuose buvo bendra; gyvenat drauge jie pirko 2 butus ir automobilį; kartu su atsakove ir jos dukra dalyvaudavo įvairiose šeimos šventėse. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu su atsakove kaip faktiniai sutuoktiniai ir kartu tvarkant bendrą ūkį, jie bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas bei banko paskolas. Šalys ėmė būsto kreditą tam, kad pagerinti savo gyvenimo sąlygas, investavo į gyvenamųjų patalpų, buto adresu: (duomenys neskelbtini), ir buto adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Taip pat iš bendrų lėšų buvo nupirktas automobilis, padarytas buto remontas, mokami komunaliniai mokesčiai, nupirkti namų apyvokos daiktai, vedamas bendras ūkis. Tokie ieškovo ir atsakovės santykiai patvirtina jų jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams, bendro turto sukūrimui ir bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovo teigimu, ginčo šalys gyveno siejamos bendro tikslo: ne tik sukurti šeimą, bet ir įsigyti ir valdyti dalinės nuosavybės teise turtą, dėl ko bendromis pastangomis bei lėšomis jį ir įsigijo. Vykdomo buto pagerinimo tikslas taip pat buvo bendras, atliktas siekiant, kad ginčo šalys turėtų tinkamas sąlygas gyventi kartu ir auginti vaikus. Ieškovas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos ir nuo 2004 iki 2016 m. balandžio 1 d. šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, jog prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidėjo pagal išgales, gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, kartu įgijo ginčo turtą, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios. Ieškovo manymu, nustačius, jog įvardinto turto (buto adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilio, namų apyvokos daiktų) įsigijimo metu šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų lėšų ir sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, svarbu išsiaiškinti, koks ieškovo įnašas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą buvo atliktas, t. y. kiek ieškovas investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir kokie ieškovui tenkančio turto dalių dydžiai, ir atsižvelgiant į tai, parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, t. y. natūra ar pinigine kompensacija. Ieškovas manymu, rašytiniais įrodymais jis pagrindė 35 935 Eur investicijas į atsakovės vardu įregistruotą turtą, kuris laikytinas šalių bendru turtu, iš jų 5792 Eur ir 8443 Eur, sumokėtus už butą adresu: (duomenys neskelbtini); 8200 Eur į buto remontą ir 13500 Eur į automobilio pirkimą. Kadangi ieškovas laiko, kad šalių įnašai buvo lygūs, būtų pagrįsta priteisti iš atsakovės 17967 Eur (35935 Eur / 2). Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad neprašo pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį, butas ir automobilis lieka atsakovei, ieškovo dalis jame nenustatyta, į jį nepretenduoja, jungtinės veiklos susitarimas pasibaigė 2016 m. balandžio 1 d., ieškovo nurodyti įnašai – buto ir automobilio dalies kainos sumokėjimas, jam turi būti grąžinti. Kaip minėta, butas su priklausiniais adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už kreditą, gautą AB „Sampo“ bankas (teisių perėmėjai - AB Danske Bankas Lietuvos filialas, AB ,,Swedbank“, kredito sutartį Nr. BP3040060602) ieškovo vardu. Butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už kreditą gauto AB DNB banke atsakovės vardu. Kredito sutartis Nr. BP3040060602 nutrauktas prieš terminą dėl skolininko kaltės ir šiuo metu antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 10/11/04052, kurioje 2011 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė nutartį Nr. 2-6270144/2011, dėl 105294,18 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš G. R., išieškotojo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, naudai (2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-13224-980/2016 dalyje dėl 1605,38 Eur išieškotojas pakeistas į naująjį - Swedbank, AB). Skolos likutis išieškotojams sudaro 58654,15 Eur (su 5 proc. metinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis iki 2017 m. rugsėjo 13 d.). Tai pat antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 10/10/00747, kurioje 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 15 notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DJ-357, dėl 1653,15 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš G. R., išieškotojo ,,Swedbank“, AB, naudai. Skolos likutis išieškotojui sudaro 2416,39 Eur (iš jų 764,98 Eur metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2017-09-13); antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 10/09/04815, kurioje 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė įsakymą Nr. L2-7250328/2009 dėl 2152,46 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš G. R., išieškotojo DNSB ,,Svaja“, naudai; skolos likutis išieškotojui sudaro 3019,37 Eur (iš jų 866,66 Eur metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2017 m. rugsėjo 13 d.); antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/12/01009, pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-4475- 639/2012 dėl 1023,80 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1016,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 24 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko R. G., išieškotojos AB ,,Klaipėdos energija“ naudai; antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla 0005/14/01647, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13869- 889/2013 dėl 467,77 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 435,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2013-10-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko R. G., išieškotojos AB ,,Klaipėdos energija“, naudai; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių priteisė iš R. G. AB „Klaipėdos vanduo“  naudai 736,60 Lt skolos, 56,15 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo piniginė prievolė pagal kredito sutartį Nr. BP3040060602 išieškotojams UAB „Būsto paskolos draudimas“ ir AB „Swedbankas“, piniginės prievolės išieškotojams, komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms – DNSB „Svaja“, AB „Klaipėdos energija“ ir AB „ Klaipėdos vanduo“, yra šalių solidarioji prievolė kreditoriams: UAB „Būsto paskolos draudimas“, AB „Swedbank“, DNSB „Svaja“, AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“. Dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo – nurodo, kad teismui nekonstatavus tarp šalių jungtinės veiklos susitarimo bei turto bendrumo, būtina nustatyti, kokiu pagrindu atsakovė gavo pinigines lėšas iš ieškovo. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu (jeigu nebuvo jungtinės veiklos susitarimas) atsakovė gavo iš ieškovo 35935 Eur butui ir automobilio įsigijimui, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas apmokėjo buto remonto ir namų apyvokos daiktų įsigijimo kaštus. Nesant teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio) ieškovo prievolei sumokėti 35935 Eur atsirasti, atsiranda atsakovės prievolė grąžinti ieškovui turtą, kurį ji gavo be jokio teisinio pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju, yra visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Kadangi ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23235 Eur kompensaciją, ieškovas sutinka padaryti atsakovei 12700 Eur nuolaidą ir prašyti teismo priteisti iš atsakovės 23235 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieškovui.

11.       Atsakovė N. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti jame nurodytų motyvų pagrindu.

12.       Atsiliepime nurodė, kad šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio ieškovo nurodytu laikotarpiu. Atsakovė niekada neneigė, kad kurį laiką šalys draugavo (bet negyveno kartu), tačiau 2006 m. šalių, kaip poros santykiai, nutrūko. Atsakovės teigimu, santykiai nutrūko todėl, kad jie sužinojo, jog yra giminaičiai ir atsakovei buvo nepriimtina mintis, kad galėtu kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Tolimesnis šalių bendravimas buvo tik kaip giminaičių ir draugų, jokių šeimyninių santykių šalys neturėjo, tačiau įvairiose gyvenimiškose situacijose padėdavo vienas kitam, gerai sutarė. Ieškovo bute atsakovė niekada nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, kaip ir ieškovas, atsakovės bute. Atsakovė teigia, kad kadangi su ieškovu negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, tai ir jokio susitarimo ar tikslo įgyti bendrą turtą neturėjo. Ieškovas susitarimą įgyti jo vardu butą (duomenys neskelbtini) argumentuoja tik savo teiginiais apie šalių bendrą gyvenimą, tačiau pats patvirtina, jog ji sandoryje su banku dėl kredito nedalyvavo, nes neva tai jam būtų sutrukdę gauti pageidaujamo dydžio kreditą. Iš tiesų su atsakove nebuvo tartasi, ji nežinojo apie jo kreditą ir jo dydį ar gavimo aplinkybes.  Priešingai nei teigia atsakovas, šalys niekada nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų sąskaitų. Ieškovas teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis, jei jau šalys gyveno kartu ilgus metus ir vedė bendrą ūkį, savo darbines pajamas pervedinėjo ne į atsakovės, o į savo sesers A. G., banko sąskaitą arba kodėl pinigus pervesdavo savo tėvams, o jie atsakovei neva perduodavo. Šie faktai akivaizdžiai parodo, kad šalys negyveno kartu ir jokio bendro ūkio nevedė. Atsakovė neneigia, kad ieškovas paprašė ir ji pagal įgaliojimą sudarė jo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi jis tuo metu buvo jūroje, o jo tėvai nekalba lietuviškai, bet tai buvo tik paslauga draugui. Įgaliojimas (2006 m. gruodžio 14 d.) buvo išduotas labai trumpam laikui – iki 2007 m. sausio  30 d.. Jeigu šalys būtų gyvenę kartu, tikėtina, kad įgaliojimas tvarkyti partnerio reikalus būtų buvęs išduotas žymiai ilgesniam laikui. Pažymi, kad tą pačią dieną – 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovas išdavė įgaliojimą ir kitiems asmenims tvarkyti jo reikalaus. Atsakovė apie ieškovo finansines problemas žinojo tik bendrais bruožais, tačiau nežinojo nei apie konkrečias skolas, nei apie jų dydį. Kaip paaiškėjo šioje byloje, ieškovo atžvilgiu kreditorių naudai buvo priimtas ne vienas sprendimas, tačiau ieškovas atsakovei niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl skolų. Kreditorius AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog R. Gaponenko skola yra asmeninė skola ir pagrindo ją pripažinti solidaria nėra. Atsakovės teigimu, įsigyti bendrai buto Klaipėdoje, I. Simonaitytės g.27-27 šalys niekada nesitarė, nes tam nebuvo jokio pagrindo, šalys  neturėjo ir nekūrė jokių šeimyninių planų, kiekvienas turėjo savo atskirą asmeninį gyvenimą ir savus romantinius santykius. Tarpusavyje jie bendravo tik draugiškai. Sprendimą dėl kredito ir buto įsigijimo atsakovė priėmė viena, ieškovas nedalyvavo banke sudarant kredito sutartį. Butą pirko savo asmeninės nuosavybės teise, taip ir nurodydama notarui (2015 m. vasario 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties 7.18 p.). Ieškovas, priešingai nei teigia, nesiekė šio buto įsigyti savo ar dalinės nuosavybės teise, savo 2017 m. gruodžio 13 d. atskirajame skunde nurodė -,,šis turtas priklausė atsakovei ir jis nesiekė tarpti šio turto savininku‘‘. Kadangi darbas susijęs su ilgais nebuvimo namie laikotarpiais, tai R. G. padėjo prižiūrėti namuose daromą remontą, už tai leidžiant jam remonto metu jos bute gyventi. Ieškovo tėvai, apklausti liudytojais teisme, davė parodymus, kad kas mokėjo už šį butą nežino, šiame bute nesilankė nei karto. Liudytojas V. G. paliudijo, kad kai jo sūnus R. G. pirko butą (duomenys neskelbtini), atsakovė pinigų neturėjo, viską mokėjo sūnus, jie (tėvai) ieškovui padėdavo pinigais, mokėjo už sūnų kreditą. Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ieškovas nežino jokių aplinkybių, atsakovė su jais buvo nutraukusi visus santykius, į tą butą jis niekada nebuvo kviestas ir jame nesilankė. Analogiški ir motinos parodymai. Dėl įnašų į turtą – nurodė, kad ieškovas teigia, jog prie buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo prisidėjo sumokėdamas 5792 Eur prieš sandorio sudarymą ir 8843 Eur, pervesdamas į buto pardavėjo A. Z. banko sąskaitą (pradiniame ieškinyje), vėliau jau jis pradėjo teigti, kad 8843 Eur, išsigryninęs iš savo sesers banko sąskaitos, perdavė atsakovei grynais. Atsakovė teigia, jog šios sumos buvo mokėtos jos pačios. Kadangi R. G. dalyvavo kartu su atsakove atsiskaitant su buto pardavėju, tai galėjo būti, jog jis, padėjęs perskaičiuoti pinigus, juos padavė pardavėjui, tačiau tai buvo atsakovės pinigai. Ieškovo versija dėl antros sumos - 8843 Eur - yra visiškai nepagrįsta, šiuos pinigus mokėjo taip pat atsakovė. Atsakovė iš ieškovo nėra gavusi jo nurodytų pinigų, šios sumos buvo sumokėtos atsakovės, iš jos santaupų ir jos tėvų (patėvio) duotų pinigų.  Ieškovas sumas, nurodęs ieškinyje ir išsireikalavęs atsakovės buto pirkimo - pardavimo sutartį, nurodė iš pirkimo - pardavimo sutarties ir keitė savo poziciją dėl pinigų mokėjimo - tai jis pervedė, tai atsakovei davė grynais ir t.t. Ieškovas apskritai negalėjo teisme tiksliai pasakyti nei už kiek pirktas butas (teigė, kad už 55000 Eur, nors iš tiesų už 49 235 Eur), nei kokiam terminui imtas kreditas, nei kokios sumos mokėtos grynais (2018 m. gruodžio 6 d. posėdžio įrašas 12.33 min), nurodęs, kad sumos tiksliai nežino, kad ,,advokatas ieškojo, žiūrėjo‘‘, t.y. darytina išvada, kad reikalavimas jam priteisti nurodytas sumas yra tiesiog radus tokius skaičius pirkimo - pardavimo sutartyje. Atsakovė automobilį įsigijo 2015 m. liepos 2 d., pinigai buvo sumokėti, žinoma, iki pirkimo - pardavimo sutarties įforminimo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad 2015 m. liepos 6 d. pervesti iš jo sesers A. G. sąskaitos 4500 Eur ir 300 Eur, buvo ieškovo pinigai už automobilį, nes tai jau buvo po automobilio pirkimo. Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė visai kitas aplinkybes – kad jis perdavė (o ne pervedė iš savo sesers sąskaitos) 9000 Eur, dabar jau teigia, kad pervedė, bet ne 9000 Eur, o 8100 Eur, o patikslintame ieškinyje teigia, kad davė (pervedė) 13500 Eur. Pažymi, kad pirminiame ieškinyje dėl pervestų iš ieškovo sesers sąskaitos pinigų atsakovei jokie reikalavimai nebuvo pareikšti, o tai rodo, kad pinigų pervedimo tikslas buvo visai kitas – kad atsakovei buvo grąžinami pinigai, kuriuos ieškovas buvo pasiskolinęs savo sesers naudai. Todėl jokio nepagrįsto praturtėjimo ji neturėjo ir neprivalo nieko grąžinti. Pavedimuose kai kur nurodytos įvairios paskirtys, kai kur nieko nenurodyta, tačiau nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, nes ieškovas įrašinėjo bet ką, dėl ko ji ieškovui buvo pareiškusi pretenziją. Ieškovas teigia, kad dalis pavedimų buvo už remontą, tačiau keista, nes jis buvo jūroje, o jam buvo pavesta prižiūrėti remontą ir atsiskaityti už jį, todėl tuo tikslu jis atsakovei neturėjo pagrindo pravedinėti. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo - pirminiame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas priteisti 23235 Eur kompensacijos už neva jo panaudotas lėšas atsakovės turto įsigijimui, nurodant, kad šią sumą sudaro 5792 Eur avansas, 8443 Eur pervesti į pardavėjo A. Z. sąskaitą (ar perduoti atsakovei grynais, kaip vėliau teigė pradėjo teigti teisme) ir 9000 Eur už automobilį. Apie jokius atsakovei pervestus pinigus iš ieškovo sesers sąskaitos nebuvo ir kalbos ir nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl šių pinigų. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė priteisti ne 23235 Eur, o ½ dalį nuo 28885 Eur, (14 442,50 Eur ), t.y. 5792 Eur ir 8443 Eur neva mokėtų pinigų už atsakovės butą, 6550 Eur už buto remontą ir 8100 Eur už automobilio pirkimą (ne 9000 Eur kaip teigė). Pastarosios dvi sumos ,,paimtos‘‘ iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriame šios sumos buvo įvardintos kaip pervestos atsakovei iš ieškovo sesers sąskaitos. Patikslintame ieškinyje prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydis skaičiuojamas dar kitaip - 5792 Eur ir 8443 Eur neva mokėtų pinigų už atsakovės butą, 8200 Eur už remontą (pirminiame ieškinyje teigė, kad remontas kainavo 20 000 Eur, reikalavimas vėliau buvo pateiktas 6550 Eur) ir 13500 Eur už automobilį (prieš tai buvo 9000 Eur, vėliau - 8100 Eur, dabar - 13500 Eur, nors automobilio pirkimui atsakovė dar buvau gavusi 3500 Eur kreditą iš banko, o automobilis nupirktas už 11500 Eur), iš viso 35935 Eur, tačiau prašoma priteisti pusė šios sumos, t.y.17967 Eur. Atsakovės teigimu, išvada vienareikšmiška – ieškovas kelia įvairias versijas apie neva savo investuotas lėšas į jos turtą, tačiau tos versijos pagrįstos ne įrodymais, o įvairiomis sumomis, kurios figūruoja pirkimo-pardavimo sutartyse, banko sąskaitų išrašuose, teismo sprendimuose ir t.t., t.y. ,,pritempiant“ savo reikalavimus prie bylos eigoje gautų duomenų.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties, turto pripažinimo bendrosios nuosavybės ir atidalijimo spręsti teismo nuožiūra. Mano, jog vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į kasacinio teismo tuo klausimu formuojamą praktiką, bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan.

14.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas tenkino UAB „Intrum Lietuva“ prašymą ir pakeitė trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Būsto paskolų draudimas“ jos teisių perėmėju UAB „Intrum Lietuva“. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, jog neprieštarauja ieškinyje nurodytiems reikalavimams ir prašo teismo nagrinėti R. G. ieškinį savo nuožiūra.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad tarp AB DNB banko ir N. D. 2015 m. vasario 10 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2015-99153 (toliau – Sutartis), pagal kurią N. D. buvo suteiktas 35 000 Eur kreditas, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą – 2043 m. sausio 26 d. Kredito paskirtis, nurodyta Sutarties specialiosios dalies 3 punkte, yra buto, unikalus Nr. 2199-2007-0012:0036, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimas. Sutartis yra galiojanti (nenutraukta). Įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, įkeičiant butą.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, jog atsakovas skolingas 938,05 Eur, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus perduotas vykdyti antstoliams. Mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo pinigines prievoles pripažinti solidariomis, kadangi butas, kuriame susidarė įsiskolinimas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis yra atsakingas už mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens AB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovei nedalyvaujant.

17.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2006 m. pradėjo gyventi kartu. Teigė, jog atsakovę laikė savo brolio sutuoktine, šeimos nare. Papildomai nurodė, jog tuo metu, kai ieškovas baigė jūrininkų kursus ir pradėjo eiti į jūrą, pasiūlė jam naudotis jos banko sąskaita, kad gautų pavedimus iš darbdavių. Nurodė, jog niekada neskolino ir nesiskolino nei iš brolio (ieškovo), nei iš atsakovės. Neturėjo su jais jokių finansinių sutarčių. Visi gauti pavedimai į jos sąskaitą Lietuvoje, tai ieškovo uždarbis. Jis priklausė jam ir jeigu jis darydavo pavedimus iš trečiojo asmens sąskaitos, tai reiškia, kad jis naudojo savo uždirbtas lėšas. Ieškovo ieškinį palaiko.

18.       Teismo posėdyje ieškovas reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teigė, jog šalys norėjo sukurti šeimą, turėti bendrų vaikų. Tvirtino, jog visa laiką kartu gyveno, paskolą ėmė kartu. Bendro gyvenimo laikotarpiu turėjo daug skolų, visada galvojo, jog turi šeimą, vaiką. Po išsiskyrimo liko tik su skolomis, jaučiasi apgautas. Prašė ieškinį tenkinti.

19.       Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Pažymėjo, jog byla nagrinėjama trečią kartą. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2006-2016 metais šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovės dukra mokymo įstaigoje nurodė gyvenamąją vietą ieškovo bute. Teigė, jog šalys gyveno kartu, jas siejo šeimos santykiai, būsto kreditas buvo dengiamas šeimos lėšomis. Mano, jog byloje yra įrodyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl šalių bendros jungtinės veiklos, bendro turto, jo remonto, automobilio įgijimo. Pažymėjo, jog ieškovas nepretenduoja į turtą, tačiau nori atgauti investicijas į buto ir automobilio pirkimą, buto remontą. Mano, kad ieškinys pagrįstas, prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog su ieškovu susipažino labai senai. Tikrai iš pradžių įsimylėjo vienas kitą. Po kurio laiko sužinojo, jog šalys yra artimi giminaičiai. Jai tai labai svarbu. Apie bendrus vaikus jokios kalbos senai nebuvo. Kai jis norėjo savo vardu įsigyti butą, tarp jų ryšių nebuvo, liko draugiški santykiai. Ji padėjo jam įsigyti butą. Tvirtino, kad ieškovas sako netiesą, jog jie ilgą laiką gyveno kartu. Jai visada padėjo jos motina su sutuoktiniu, kurį atsakovė laiko savo tėvu. Ieškovas su atsakove bendravo draugiškai. Butą (duomenys neskelbtini) planavo įsigyti senai, jai padėti siūlėsi ir tėvai, bet ji norėjo ką nors įsigyti pati. Tėvai padėjo įsigyti butą, atsakovė turėjo senelę, kuri turėjo santaupas ir jas perdavė atsakovei kaip palikimą. Paaiškino, jog automobilio įsigijimas yra jos pasirinkimas, ji tarėsi tik su savo tėvais. Mano, jog ieškovas siekia ją įtraukti į savo skolines prievoles. Prašė ieškinį atmesti.

21.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog nepakanka nustatyti bendro šalies gyvenimo siekiant pripažinti tarp šalių esant susitarimą dėl jungtinės veiklos. Palaikė atsakovės paaiškintas aplinkybes (šalys artimai bendravo 2004-2006 metais, vėliau palaikė tik draugiškus santykius sužinojus apie galimą artimą giminystės ryšį). Pažymėjo, jog atsakovė nuolat laikėsi nuoseklios pozicijos dėl šalių santykių pobūdžio. Mano, jog pateiktas susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymas. Ieškovo tėvų parodymai yra bendro pobūdžio. Mano, jog vertinti tėvų parodymus reiktų kritiškai. Panašiai ir su atsakovės kviestos liudytojos parodymais, kuri, priešingai nei ieškovo tėvai, nuolat gyveno su atsakove ir matė šalių tarpusavio santykius. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų prisidėjusi prie ieškovo vardu įsigyto būsto pirkimo. Nesutiko, jog kreditas buvo mokėtas iš bendrų pajamų. Nėra įrodymų apie bendras pajamas. Jei ieškovo vardu įgytas turtas nebuvo bendras, tai skolos iš to turto išlaikymo, negali būti laikomos solidariomis. Pažymėjo, jog susitarimo dėl buto, įgyto atsakovės vardu, įsigijimo bendros jungtinės sutarties pagrindu, nebuvo, atsakovė šį būstą įsigijimo pati. Nurodė, jog kritiškai vertintini ieškovo parodymai. Pažymėjo, jog byloje įrodymų, kad ieškovas mokėjo pradinius įnašus už buto atsakovės vardu įsigijimą, nėra. Mano, kad ieškinys nepagrįstas visa apimtimi, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

22.       byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas R. G. už 360 500 Lt (104 408,02 Eur) kainą pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su 1/27 dalimi automobilių saugojimo aikštelės). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas asmeninės nuosavybės teise registruotas ieškovo vardu. 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas su AB SAMPO bankas sudarė kredito sutartį Nr. BP3040060602, kuria ieškovui suteiktas kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito sutartis nutraukta nuo 2009 m. kovo 27 d. dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. 2012 m. gegužės 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 1/27 dalimi automobilių saugojimo aikštelės perdavė išieškotojai UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. 2012 m. rugsėjo 13 d. Patalpų perdavimo – priėmimo aktu ieškovas gyvenamąsias patalpas perdavė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“.

23.       2012 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš ieškovo R. G. kreditorei AB ,,Klaipėdos vanduo“ priteista 736,60 Lt (213,33 Eur) skola, 56,15 Lt (16,26 Eur) delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (skola už ieškovui priklausiusiam butui suteiktas šalto vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas). 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė B. Tamkevičienė pateikė duomenis, jog vykdo išieškojimą iš R. G. kreditorei AB ,,Klaipėdos energija“ pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-4475-639 ir 2014 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13869-889. Antstolio A. Selezniovo 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodoma, jog antstolis iš R. G. vykdo išieškojimą hipotekos kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-6270-144/2011, taip pat išieškojimą kreditorei ,,Swedbank“, AB pagal 2010 m. sausio 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-357 bei skolos išieškojimą kreditorei DNSB ,,Svaja“ pagal 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-7250-328/2009.

24.       2015 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė už 49 235 Eur įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas asmeninės nuosavybės teise registruotas N. D. vardu. 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė įsigijo automobilį Renault Latitude už 9 250 Eur. 2017 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi automobilis parduotas už 6 949 Eur.

25.       Byloje pateiktas Klaipėdos ,,Pajūrio“ progimnazijos raštas ,,Dėl duomenų gavimo“, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos ,,Pajūrio“ progimnazija informuoja, kad Mokinių duomenų bazėje V. D. anketoje nurodytas adresas: faktinė gyvenama vieta nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini).

26.       2023 m. sausio 23 d. ieškovo atstovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad N. D. vykdant teismo įpareigojimą pateikė bankų sąskaitų (AB Swedbank (duomenys neskelbtini), AB SEB bank (duomenys neskelbtini)) išrašus, pažymą iš SODROS apie draudžiamosios pajamos laikotarpyje nuo 2010-2015 m., pažymą apie gautas išmokas. Pažymėjo, jog tam, kad išsiaiškintų, ar atsakovė N. D. galėjo sukaupti santaupų butui nusipirkti, automobiliui įsigyti, buto remontui, būtina atlikti N. D. ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. N. D. gavo 28362,83 Lt ir 3576,28 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais ir 9016,72 Lt valstybės išmokų. Iš viso: 37379,55 Lt (26629,53 Lt atskaičius mokesčius) ir 3576,28 Eur (2294,19 Eur atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į Statistikos departamento duomenis dėl namų ūkio vartojimo išlaidų rodiklių, N. D. (be V. D. išlaidų) vartojimų išlaidos laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė: 56076,24 Lt ir 3738 Eur, o uždirbtas pajamas sudarė: 26629,53 Lt ir 3576,28 Eur. Iš nurodytų duomenų matyti, kad N. D. uždirbtų pajamų ir patirtų išlaidų balansas yra neigiamas, ieškovės atstovo nuomone, ji negalėjo sukaupti piniginių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, neturėjo lėšų būsto nuomai.

27.       Atsakovė į bylą pateikė tėvo V. K. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. ir K. D. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. iš kurio nustatyta, kad atsakovės tėvai teikė atsakovei materialinę paramą. 

28.       2023 m. sausio 23 d. ieškovas pateikė papildomą rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš ieškovo nurodytų duomenų matyti, kad N. D. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neturėjo pajamų, kurias sutaupius būtų įmanoma įsigyti automobilį, mokėti kredito įmokas bei buto komunalines išlaidas. Atkreipė dėmesį, jog 2023 m. kovo 31 d. teismo posėdyje teismui kilo klausimas, kodėl ieškovas neprašo pripažinti piniginės prievolės pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-99153 solidariąja prievole, neprašo pripažinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, o reikalauja priteisti kompensaciją. Ieškovo atstovas informuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-653-524/2017 pripažino, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos sutartiniai santykiai, nurodė, kad ,,Byloje įvertinus aplinkybę, jog atsakovės butas, įsigytas už paskolą, liko atsakovei, ieškovo dalis jame nenustatyta, ieškovas į jį nepretenduoja, jo įrodyti įnašai atsakovės paskolai dengti jam turi būti grąžinti, nes tarp šalių nėra ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, t. y. atsakovė sutinka, kad butas liktų jai, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta buto vertė po paskolos padengimo nėra šios bylos dalijimo dalykas, nes šalių jungtinė veikla pasibaigė iki šios paskolos visiško padengimo <...> CK 6.972 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorius, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba visų partnerių interesais sudaręs sandorį savo vardu, turi teisę reikalauti iš kitų partnerių savo padarytų išlaidų, jeigu įrodo, kad tie sandoriai buvo būtini norint apsaugoti kitų partnerių interesus. Šioje byloje nustačius, jog ieškovas prisidėjo savo lėšomis atsakovei dengiant kreditą, t. y. apsaugodamas jos interesus, jo patirtos išlaidos turi būti jam grąžintos<...>. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Ieškovo atstovas teigia, jog kaip matyti, šių bylų faktinės aplinkybės bei įrodinėjimo dalykai sutampa, o tai duoda pagrindą manyti, kad nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-653-524/2017 nagrinėjamuoju atveju civilinėje byloje Nr. e2-273-1032/2023 gali būti taikomas kaip teismų precedentas. 

29.       Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-8123-991/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatavo, jog „šalys sutinka, jog gyveno kartu kaip šeima nesudarę santuokos, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą šeimos poreikiams tenkinti, padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada baigėsi jungtinės veiklos teisiniai santykiai“. Byloje įrodyta, kad šalys ginčo turtą įsigijo kaip faktiniai sutuoktiniai, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai ir 2010 m. spalio 23 d. gimęs jų sūnus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, tai yra sutinka toje apimtyje, kad pasibaigus tarp partnerių jungtinės veiklos sutarčiai partneriai turi teisę reikalauti Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 4 dalies pagrindu atsidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau atsakovė nesutinka su padalijimo būdu, nes ieškovas neįtraukė į dalintiną turtą visą turto sukurto jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bei nesutinka su pateikta atidalijimo būdo vertės skaičiuote.

30.       Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju faktinės byloje nustatytos aplinkybės dėl šalių gyvenimo kartu yra visiškai skirtingos, kadangi ieškovas įrodinėja šalių bendrą gyvenimą ir jungtinės veiklos santykių susiklostymą 2004 m. - 2016 m. balandžio 1 d., tuo tarpu atsakovė pripažįsta tik šalių artimą bendravimą 2004-2006 metais, tačiau neigia buvus bendrą šalių gyvenimą nuo 2006 m. bei bendro ūkio vedimą ir bendro turto įsigijimą, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovo atstovo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

31.       Byloje pateikta 2015 m. birželio 22 d. rangos sutartis, sudaryta tarp rangovo D. B. ir užsakovo (vardas, pavardė nenurodyta) pagal kurią rangovas paėmė 350 Eur avansą iš užsakovo už remonto darbus, numatomus pradėti 2015 m. birželio 22 d.

32.       Byloje pateikta 2015 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp rangovo V. K. ir užsakovo R. G., kuria rangovas įsipareigojo atlikti buto remontą adresu (duomenys neskelbtini); atliktų darbų kaina – 2317 Eur, statybos darbai pradedami ne vėliau kaip 2015 m. kovo 10 d. Ranka padaryti įrašai apie atitinkamų sumų perdavimą rangovui V. K. – 50 Eur avansą, 250 Eur, 300 Eur ir 300 Eur sumas, antrame lape nurodant „medžiagos: 200 Eur, 100 Eur, 100 Eur, 150 Eur, viso – 1450 Eur sumoje.

33.       Atsakovė į bylą pateikė 2015 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C508657331, pagal kurią UAB ,,SB lizingas“ (kredito davėjas) suteikė atsakovei N. D. (kredito gavėjui) 1860,73 Eur vartojimo paskolą, televizoriaus, pirkimui.

34.       Atsakovė į bylą pateikė 2016 m. rugsėjo 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C609817623, pagal kurią UAB ,,SB lizingas“ (kredito davėjas) suteikė atsakovei N. D. (kredito gavėjui) 1700 Eur vartojimo paskolą, virtuvės baldų, pirkimui.

35.       Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie ieškovo socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., iš kurio matyti, kad ieškovo darbines pajamas sudarė: 2004 metais – 219,2 Lt ir 777,16 Lt; 2005 metais – 474,83 Lt ir 468,12 Lt; 2007 metais – 774,82 Lt ir 220,67 Lt; 2008 metais – 1591,86 Lt; 2009 metais – 70,72 Lt; 2012 metais – 1527 Lt. Nuo 2007 m. iki 2008 m. ligos išmokos – 17,05 Lt; 231,92 Lt; 71,36 Lt; 320,33 Lt; 71,36 Lt; 71,36 Lt. 

36.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio 1 d. šalys vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo turto, priteisti ieškovui kompensaciją už įnašą (dalį kainos sumokėjimo) į turto įsigijimą, pripažinti prievoles kreditoriams solidariomis. Atsakovė su reikalavimais nesutinka.

37.       Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės bendros jungtinės veiklos sutarties. Ieškovas įrodinėja, kad su atsakove gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o gyvenamosios patalpos (butai) ir kreditai buvo jų jungtinės veiklos objektai, todėl prašo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti, kaip sutartinę jungtinę veiklą.

 

Dėl (partnerystės) teisinių santykių reglamentavimo

 

38.       Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau ir – CK) trečiosios knygos XV skyriaus normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Kadangi šio įstatymo iki šiol nėra, turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti. Be tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, ir kt.).

39.       Kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). 

40.       Nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

41.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

42.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto objekto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

45.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015 ir kt.).

46.       Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai.

 

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pripažinti, jog šalys laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio 1 d. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo turtą

 

47.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimui ieškovas gavo kreditą. Tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, kredito sutartis nutraukta, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto ir vykdymo procese turtas perduotas išieškotojui. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė 2015 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šio turto įsigijimui atsakovė gavo 35000 Eur paskolą, kuri jai pervesta 2015 m. vasario 27 d. Atsakovė byloje su ieškinio reikalavimais nesutiko, tvirtino, jog šalys kartu negyveno nuo 2006 m. (nurodė, jog bendras gyvenimas nutrūko iki ieškovo turto įsigijimo), bendro ūkio nevedė, bendrosios dalinės nuosavybės nesukūrė.

48.       Civilinę byla nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme liudytoja S. G. (ieškovo motina) teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas atsakovę pristatė kaip nuotaką, šalių santykiai tęsėsi ilgai, jie kartu dalyvavo šventėse, bendrai ėmė kreditus, bendrai sprendė problemas. Teigė, jog visi tikėjosi, kad šalys susituoks. Apie buto (duomenys neskelbtini), įsigijimą sužinojo tik šalims išsiskyrus.

49.       Liudytoja J. Z. teismo posėdžio metu (bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) paaiškino, jog pardavė butą (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei, kurie dalyvavo kartu, todėl manė, jog pastarieji yra sutuoktiniai. Iš šalių pokalbio suprato, kad šalys planuoja turėti vaiką. Nurodė, jog buto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su atsakove, tačiau 20000 Lt (5792,40 Eur) avansą grynais pinigais susitikimo su šalimis metu jai padavė ieškovas.

50.       Teismo posėdyje (bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) liudytojas Vl. G. (Vl. G.) (ieškovo tėvas) paaiškino, jog šalys susipažino senai, gal 2000 m., ilgai draugavo. Lankėsi kartu ir liudytojo namuose, dažnai likdavo, po kažkurio laiko kilo klausimas dėl jų bendro gyvenimo, jis su sutuoktine atsisakė suteikti būstą bendram gyvenimui, prašė įteisinti santykius. Suprato, kad ir atsakovės tėvai jiems būsto nesuteikė, šalys nuomojosi butą ilgą laiką. Teigė, kad šalys kartu uždirbo lėšas, jie (su sutuoktine) padėjo, kaip galėjo, teikė lėšas smulkiems poreikiams tenkinti, tvirtino, jog sūnus atsakovę laikė savo sutuoktine. Tvirtino, jog šalys kartu dalyvavo bendrose šeimos šventėse, gyveno kaip visos įprastos jaunos šeimos. Tiksliai nurodyti, kada šalys nustojo gyventi kartu negalėjo, prisiminė, jog sūnus paskambino ir prašė jį paimti, tada sūnus apsigyveno kartu su jais. Paaiškino, jog sūnui neturint lėšų kredito dengimui jis padėjo finansiškai.

51.       Liudytoja V. D. (atsakovės dukra) teismo posėdyje (bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) paaiškino, jog ieškovą pažįsta nuo vaikystės, ji visą gyvenimą gyveno su motina. Nurodė, jog ieškovas kartu gyveno neilgai, tuo metu jie gyveno nuomojamame vieno kambario bute. Vėliau persikėlė gyventi su motina pas senelius. Teigė, jog bute netoli muzikos mokyklos, kurią lankė V. D., kartais gyveno po kelis mėnesius, tuo metu, kai ieškovas buvo išvykęs į jūrą dirbti, motina turėjo buto raktus. Ieškovą matė retai. Teigė, jog ieškovas rūpinosi motinos įsigyto buto remontu, nes atsakovė būdavo išvykusi dirbti į jūrą. Nurodė, jog ieškovas motinos bute gyveno, nes kaip ji suprato, jam nebuvo kur gyventi.

52.       Trečiasis asmuo A. G. 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdyje (bylą nagrinėjant trečią kartą pirmosios instancijos teisme) paaiškino, jog ieškovas yra jos brolis, ir kai jie susipažino su atsakove ji buvo dar maža ir užaugo visada laikydama Nataliją šeimos nare, brolio žmona, kadangi jie visada kartu dalyvaudavo šeimos šventėse, brolis norėjo ją vesti, atsakovės dukrą ieškovas augino kaip savo, atsakovė nešiojo žiedą. Sesei pasiteiravus kodėl šalys nesituokia buvo atsakyta, kad norima didelių vestuvių, todėl reikia taupyti pinigus. A. G. nurodė, kad buto įsigijimui brolis ėmė paskolą, tuo metu N. dirbo kirpėja ne pilnu etatu. Broliui praradus darbą tėvas perėmė jo įsipareigojimus bankui ir mokėjo paskolą kiek galėjo, tačiau vėliau nebeturint pakankamai lėšų butą perėmė bankas, todėl žinojo, kad brolis negalėjo gauti lėšų į sąskaitą ir ji pasiūliusi broliui naudotis jos banko sąskaita. Pažymėjo, kad Ūkio bankui bankrutavus atvyko pasirašyti sutartį su UAB „Šiaulių banku“. Bankinėmis kortelėmis, kurios buvo susietos su sąskaita teigia, jog naudojosi tiek brolis, tiek atsakovė. Paaiškino, jog bankine sąskaita iš kurios buvo atliekami pavedimai atsakovei naudojosi tik jos brolis ir ji nedariusi jokių pavedimų bei neturėjusi jokios kontrolės. Po senelio mirties šeima susitarė, jog brolis pasiims butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir patvarkys, ir tik pradėjus daryti buto remontą šeima sužinojo, kad brolis yra įsigijęs ir kitą butą. Prieš tai šeima prašė brolio nerašyti jokio turto kito asmens vardu, norėjo, kad turtas liktų šeimoje, galimai todėl brolis nieko nesakė apie įsigytą butą ankščiau. Nurodė, kad ji žinojo, jog šeimoje buvo pokalbis dėl šalių giminystės ryšių, bet trečiojo asmens teigimu pasitikrinus buvo patvirtinta, kad tai nėra tiesa. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ar jai brolis skolinęs atsakovės lėšas, A. G. nurodžiusi, kad jokių lėšų iš nieko nesiskolino. Atsakydama į ieškovės užduotą klausimą ar neturėjo elektroninės parduotuvės, nurodė, jog bandė užsiimti papuošalų verslu, buvo išsinuomavusi vitriną draugės ofise 2013-2018 metais.

53.       Liudytojas V. K. (V. K.) 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdyje (bylą nagrinėjant trečią kartą pirmosios instancijos teisme) paaiškino, kad atsakovė yra jo žmonos dukra, o atsakovą pažįsta, tačiau jis jam niekada nepatiko. Paaiškino, jog jo uošvienė gyveno kartu su jais ir žmona su uošviene pradėjo taupyti lėšas tuo metu neturint paskirties. Nuo 2007 metų liudytojas pradėjo dirbti užsienyje, Vokietijos banke turėjo sąskaitą ir parsiveždavo lėšas, kurias dėjo ir taupė grynais namuose, įskaitant uošvienės pensiją. N. pradėjus ieškotis buto pirkimui šeimoje sutaupytas lėšas apie 30000 Eur nusprendė tuos pinigus panaudoti N. buto pirkimui. Liudytojo teigimu iš sutaupytų 30000 Eur lėšų, daugiausia buvo uošvienės santaupų. Nurodė, kad šalys apie porą metų gyveno kartu kol paaiškėjo, kad jie yra giminaičiai. Liudytojas tiksliai pasakyti, kada šalys nutraukė santykius negalėjo, nurodė, jog po skyrybų jie liko draugais. Pažymėjo, kad N. išvyko į Italiją, ten buvo susiradusi draugą. Liudytojas nurodė, kad N. gyveno su jais (duomenys neskelbtini), tik kai uošvienei pasidarė blogai su sveikata, tada N. išnuomavo butą. Liudytojas nurodė, kad finansus šeimoje tvarkė jo sutuoktinė, atsakovės mama, todėl tiksliai visų detalių apie buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą jis nežino, kadangi būdavo dažnai išvykęs, nes dirbo užsienyje. Apie buto įsigijimą jį informavo sutuoktinė. Nurodė, jog buto remontą darė darbininkai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar padėjo atsakovei finansiškai liudytojas nurodė, kad padėjo susilaužius atsakovei koją ir įsigyjant butą.

54.       Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

55.       Nagrinėjamu atveju ieškovas jungtinės veiklos teisinius santykius įrodinėja aplinkybėmis apie bendrą šalių gyvenimą, remiasi liudytojų parodymais, šalių susirašinėjimo medžiaga. Iš ieškovo kviestų liudytojų parodymų, šalių susirašinėjimo medžiagos galima padaryti labiau tikėtiną išvadą apie šalių siekį sukurti šeimą ir bendro gyvenimo vedimą, tačiau šie įrodymai nepatvirtina kiek ilgai galėjo trukti bendras šalių gyvenimas ir siekio bendro gyvenimo metu įsigyti bendrą turtą. Liudytojų S. G. ir V. G. paaiškinimai vertintini kartu kitų įrodymų kontekste, kadangi jie yra ieškovo tėvai, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytoja J. Z. apie šalių santykius sprendė tik iš trumpų epizodinio bendravimo akimirkų – atsakovės buto įsigijimo laikotarpiu. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas ir atsakovė kartu gyveno trumpą laiką, tačiau pastebėtina, jog ginčo laikotarpiu liudytoja dėl savo amžiaus galėjo nesuprasti šalių tarpusavio santykių, laiko veiksnys galėjo turėti įtakos asmens nurodomų aplinkybių tikslumui.

56.       Pastebėtina, jog byloje nurodytos prieštaringos aplinkybės dėl šalių bendro gyvenimo kartu. Ieškovas tvirtino, jog šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį daugiau nei dvylika metų, atsakovė byloje pripažino, jog artimus santykius šalys palaikė porą metų (maždaug 2004 – 2006 m.), vėliau santykiai tarp šalių liko draugiški, neigė bendro gyvenimo faktus, tačiau pripažino, jog išsiskyrę liko draugais, toliau bendravo, padėdavo vienas kitam. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje trečią kartą ieškovas atsakydamas kodėl kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškino, jog jis sužinojo, kad atsakovė pagimdė vaiką nuo kito vyro, todėl jam buvo skaudu ir pikta. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar būtų kreipęsis į teismą, jeigu ieškovė nebūtų susilaukusi vaiko nuo kito vyro atsakė, jog tikriausiai būtų atleidęs ir nesikreipęs, tačiau jautė pyktį ir nuoskaudą. Teigė, jog atsakovė jam pažadėjusi, kad grąžins 15000 Eur, tačiau to nepadarė. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl likusių skolų už butą nurodė, jog buto skolas pradėjo mokėti nuo 2017 metų po išsiskyrimo su atsakove, didžioji dalis skolų už komunalines paslaugas padengta, likusi tik skola už buto paskolą. Ieškovas bylą nagrinėjant trečią kartą pateikė į bylą duomenis, jog atsakovės dukra savo faktinę gyvenamąją vietą mokykloje nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. buvo nurodžiusi (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, jog bankui perėmus jam priklausantį butą, šalys nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskui 2013 m. atsakovei gavus darbą jūroje nusprendė taupyti ir grįžę iš reiso gyveno atsakovės tėvų sodų namelyje Vaitelių sodo bendrijoje. Atsakovė atsikirsdama į tai, jog šalis siejo bendras gyvenimas iki 2016 m. balandžio paaiškino, jog ieškovui išvykus į jūrą ir jo bute esant pelėsiui, jo prašymu ji kurį laiką 2009 metais, o gal ir ilgiau su dukra pagyveno jo bute adresu (duomenys neskelbtini), taip prižiūrėdama ieškovo butą, galimai ir sumokėjo komunalinius mokesčius tuo metu, todėl jos dukra mokykloje galėjo būti ir nurodžiusi šį adresą kaip savo faktinę gyvenamąją vietą, teigia, jog jai tokia informacija nebuvo žinoma ir paaiškino, kad jos ir dukros gyvenamoji vieta buvo deklaruota jos tėvų adresu (duomenys neskelbtini), o įsigijus butą (duomenys neskelbtini), ji su dukra savo gyvenamąją vietą deklaravo nauju adresu. Šią aplinkybę patvirtina į bylą atsakovės pateikti duomenys. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą apie šalių bendras nuotraukas ieškovo pateiktas į bylą nurodė, kad gyveno ieškovo bute 2007 metais jam išvykus į Norvegiją ir nuotraukos darytos vaiko gimtadienio metu jai gyvenant ieškovo bute. Atsakovė teigia, jog 2005-2006 metais sužinojus, kad jie yra tolimi giminaičiai (senelės yra pusseserės, t.y. 4 kartos giminaičiai, o pagal atsakovės tikėjimą tuoktis gali tik 6 kartos giminaičiai) santykius su ieškovu nutraukė, buto kartu nepirko. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovo tėvai yra rusakalbiai, jis jai išdavė įgaliojimą buto pirkimo laikotarpiui (maždaug 1 mėnesiui), įgaliojimą jis išdavė ir kitiems asmenis dėl buto registracijos, tai taip pat patvirtina į bylą pateikti duomenys. Teigia, jog ji buvusi vieniša mama, su atsakovu nuo 2006 metų palaikė draugiškus santykius, vienas kitam padėjo kaip draugai. Teigia, jog kai ieškovas sužinojo, kad ji nuo 2013 metų pradėjo eiti į jūrą, jis vėl atsirado jos gyvenime. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog pradėjo taupyti nuo 1999 metų ir nusprendė įsigyti butą 2014 metais. Buvo radusi naujos statybos, tačiau ieškovas ją atkalbėjo, sakė „nedaryk tokių klaidų kaip aš“. Apžiūrint butą, sumokant buto pirkėjai avansą, sudarant buto pirkimo sandorį pas notarą ieškovas dalyvavo draugiškai, nes pats pageidavo. Po sandorio pasiėmus buto raktus bei pamačius, kad buto apliejimo pasekmės yra rimtesnės ir reikės didesnio remonto atsakovė buvo šoke ir strese, bet ieškovas ją nuramino, kad galės padėti ir prižiūrėti remontą. Teigė, jog kai ji išvykdavo į jūrą buvo pasakiusi ieškovui, kad jis sumokėtų būsto paskolą, palikdavo kortelę ieškovui, kad jis sumokėtų, o kaip ieškovas sumokėdavo nežino. Apie ieškovo bendravimą su namo pirmininku ji nežinojo, teigia, jog ieškovas prižiūrėjo remontą, todėl ir galėjo žinoti įvažiavimo užkardo atrakinimo telefono numerį.

57.       Ieškovas, įrodinėdamas šalių bendrą gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, pateikė teismui savo susirašinėjimą su daugiabučių namų savininkų bendrijos, kuriai priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmininku. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovas bendrauja su namo pirmininku kaip namo gyventojas, t. y. siuntė pirmininkui VĮ Registrų centro išrašo duomenis apie butą, aiškinosi dėl įvažiavimo į saugomą kiemo aikštelę, pateikė savo telefono numerį, kad atsidarytų užtvaras į aikštelę, aiškinosi dėl naudojimosi butui priklausančiu sandėliuku. Bendrijos pirmininkas būtent ieškovui siųsdavo ataskaitą apie bendrijos veiklą, šaukiamus bendrijos susirinkimus. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, jog 2015 m. lapkričio 18 d. iš sesers sąskaitos apmokėjo buto adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino bei 2023 m. gegužės 18 d. pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, jog pirmininko kontaktai buvo pakabinti namo laiptinėje ir ieškovas juos gavęs laisvai pats, be atsakovės žinios bendravo su buto pirmininku. Atsakydama į teismo užduotą klausimą atsakovė patvirtino, jog kol ji būdavo išvykusi dirbti į jūrą ieškovui paprašius leisti gyventi jos bute, ji ieškovui leidusi gyventi ir prižiūrėti remonto darbus, jo paties prašymu, todėl galimai darbininkams reikėjo patekti į butą ir ieškovas bendravo su namo pirmininku, taip pat tuo metu galimai jis apmokėjo buto komunalinius mokesčius, nes juo naudojosi ir ten gyveno.

58.       2022 m. gruodžio 5 d. į bylą pateikti atsakovės AB SEB banke esančios sąskaitos išrašai patvirtina, jog 2012 m. balandžio 2 d. atsakovė atliko 77 Lt mokėjimą UAB „Balticum“ už butą adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas byloje pateikė ir susirašinėjimą su atsakove laikotarpiu nuo 2014 m. spalio iki 2016 m. spalio mėnesio patvirtinančius dokumentus – SMS žinučių išrašą, iš kurio matyti, kad iki 2016 metų šalys artimai bendravo, reiškė savo artimus jausmus (kaip vienas kito laukia sugrįžtant namo, pasiilgsta), tvarkė bendrus reikalus, susirašinėjo dėl prisijungimo prie elektroninės bankininkystės, dėl pinigų pervedimo, o po 2016 metų jau kalbama apie neatsakytus skambučius, kas už ką sumokėjo, pinigų grąžinimą, išreiškiamas nepasitenkinimas dėl atsakovės poelgių. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą ar atsakovė naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio susirašinėjimo turinys pateiktas į bylą, ji atsakė, kad galimai naudojosi, tačiau neigia siuntusi nurodytas žinutes ieškovui ir paaiškino, kad savo telefono numeriu, kuris baigiasi 223 ji buvo davusi naudotis ir ieškovui, todėl jis galimai galėjo pats parašyti ir atsakyti į šitas žinutes. Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovė teigė, jog į bylą yra pateiktas tik susirašinėjimo tekstas ir nėra nufotografuota telefono ekranas, kuriame matytųsi siųstų žinučių tekstas, todėl negalima patvirtinti žinučių autentiškumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. spalio 28 d. žinutės tekste kalbama apie gautus 10 Lt ir 800 Lt, kuriuos gavo tekste įvardijama „saulutė“ ir iš A. G. sąskaitos atliktų pavedimų pavedimo nustatyta, jog 2014 m. spalio 27 d. ir 28 d. į atsakovės sąskaitą buvo pervesta atitinkamai 10 Lt ir 800 Lt. Kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog į bylą pateikti susirašinėjimo išrašai patvirtina, jog šalys artimai bendravo tuo laikotarpiu ir ieškovas pervedė atsakovei nurodytas sumas. Byloje atsakovės nėra nuginčyta, kad telefono numeriu, iš kurio buvo siųstos trumposios žinutės ir skambinta ieškovui, naudojosi atsakovė (CPK 178, 185 straipsniai).

59.       Byloje pateiktos ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos bendros šalių akimirkos namuose, šventėse, išvykose. Nors nuotraukos ir yra darytos 2005-2009 m. periodu, atsakovės teigimu nuo 2006 metų jie nebebuvo pora, tačiau teigė, jog ir toliau artimai bendravo, kad nuotrauka, kurioje ieškovas yra nusifotografavęs kartu su atsakove ir jos mama bei rožių puokšte (1 f., e.b.l. 190) buvo padaryta tik ieškovui atvykus ir atsakovės prašymu atvežus jos mamai puokštę, tačiau intensyvų šalių bendravimą patvirtina ir į bylą ieškovo atstovui teismo išduoto liudijimo pagrindu pateikti duomenys apie šalių atliktas bankines operacijas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., t.y. buto adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio Renault įsigijimo laikotarpiu.

60.       Ieškovo atstovas 2023 m. balandžio 4 d. pateikė į bylą prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo nurodydamas, kad AB Swedbank pateikė duomenis apie IP adresus, iš kurių buvo prisijungta prie kliento N. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomos finansinės operacijos laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. D. vykdant banko operacijas prisijungė prie AB SEB banko interneto su kodų kortele per IP adresus: IP 86.100.136.207 (10 kartų); IP 194.176.60.225 (1 kartą) ir IP 5.22.232.18 (6 kartų).

61.       AB SEB bankas pateikė duomenis apie IP adresus, iš kurių buvo prisijungta prie kliento N. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomos finansinės operacijos laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. D. vykdant banko operacijas prisijungė prie AB SEB banko interneto per IP adresus: IP 90.131.32.189 (1 kartą) ; IP 88.119.139.93 (2 kartus) ; IP 86.100.65.80 (109 kartų); IP 85.232.128.55 (19 kartų) ; IP 5.22.233.136 (4 kartus); IP 5.22.232.18 (90 kartų); IP 5.22.233.136 (4 kartus); IP 37.235.42.242 (78 kartus); IP 195.182.86.35 (1 kartą); IP 194.176.60.225 (1 kartą); IP 193. 110.196.30 (7 kartus); IP 86.100.6.236 (8 kartus); 86.100.65.164 (22 kartų); IP 86.100.136.207 (76 kartus).

62.       AB Šiaulių bankas bankas pateikė duomenis apie IP adresus, iš kurių buvo prisijungta prie kliento A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomos finansinės operacijos laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. G. vykdant banko operacijas prisijungė prie AB SEB banko interneto per IP adresus: IP 109.149.41.235 (2 kartus): IP 148.122.163.100 (28 kartų); IP 148.122.163.78 (3 kartus); IP 188.69.193.223 (1 kartą); 188.69.211.244 (1 kartą); IP 194.105.164.69 (2 kartus); 68.67.8.146 (3 kartus); IP 82.196.219.228 (24 kartus); IP 86.100.136.207 (20 kartų); IP 86.100.6.236 (31 kartą); IP 86.100.6.54 (3 kartus); IP 86.100.65.164 (13 kartų); IP 86.153.13.127 (2 kartus) ; IP 88.151.224.2 (2 kartus) ; IP 90.134.101.0 (1 kartas). N. D. ir R. G. prie IP 86.100.136.207 kartu prisijungė 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. rugpjūčio 21 d. (N. D. 18:17 val., 18:18 val. ir 18:19 val., R. G. sesijos pabaigė 18:16 val.).

63.       Į bylą pateikti bankų duomenys ir ieškovo atstovo pateiktų duomenų analizė parodo, kad N. D. ir R. G. vykdant banko operacijos laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo prisijungę prie bendrų IP 86.100.136.207, IP 86.100.65.164 ir IP 86.100.6.23 adresų. Patenkinus ieškovo atstovo prašymą iš UAB „Balticum“ buvo išreikalauti duomenys apie atsakovės tėvų bute (duomenys neskelbtini), sudarytas interneto paslaugų sutartis, kur nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta  sutartis kuri buvo pratęsta tarp UAB „Balticum“ ir K. D., t.y. atsakovės mamos, abonentei buvo suteiktas statinis IP adresas 86.100.136.207. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas jungėsi prie elektroninės bankininkystės naudodamas atsakovės tėvų bute esantį IP adresą. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ieškovas turėjo prieigas prie jos mobiliųjų įrenginių, ir jiems išsiskyrus jie toliau bendravo draugiškai, vienas kitam padėjo, tačiau neigė, jog ieškovas tiek daug kartų lankėsi jos tėvų namuose. Atsakovės nuomone bei remiantis į bylą 2023 m. gegužės 18 d. pateiktais pagalbos tarnybos specialistės paaiškinimais, prie jos tėvų kompiuterio ieškovas galėjo jungtis per nuotolį specialių programų pagalba arba Wifi ryšiu, kuris galėjo veikti ir už jos tėvų buto durų, kadangi ieškovas turėjo visus Wifi kodus. Pagalbos tarnybos specialistės M. G. atsakyme atsakovei nurodoma, „jog egzistuoja programos, kurias naudojant yra galimybė prisijungti nuotoliniu būdu prie kito kompiuterio. Tačiau, kad jos veiktų, ir kad kitas asmuo galėtų prisijungti prie kompiuterio, reikia, kad kompiuteris būtų įjungtas, prijungtas prie interneto, ir kad vartotojas patvirtintų norimą prisijungimą prie kompiuterio“, t.y. būtinos nurodytos visos sąlygos atlikti prisijungimą per nuotolį.

64.       Teismo nuomone, atsakovė nepaneigė byloje ieškovo įrodinėtos aplinkybės, jog į bylą ieškovo atstovo pateikti duomenys apie šalių prisijungimą prie elektroninės bankininkystės per tuos pačius IP adresus, patvirtina, jog šalys laikotarpiu 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. intensyviai bendravo, toje pačioje vietoje, ne tik atsakovės tėvų namuose bet ir kitoje patalpoje jungdavo prie elektroninės bankininkystės ir atlikdavo bankines operacijas.

65.       Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo sesers A. D. banko sąskaitos 2014 m. spalio 27 d. atsakovei pervesta 10 Lt, 2014 m. spalio 28 d. – 800 Lt, 2015 m. balandžio 30 d. atsakovei pervesta 150 Eur, 2015 m. birželio 4 d. – pervesta 200 Eur, 2015 m. birželio 30 d. atsakovei pervestos 1 500 Eur (nurodant už buto remontą) ir 100 Eur sumos, 2015 m. liepos 1 d. pervesta 3 300 Eur, 2015 m. liepos 6 d. – 4 500 Eur ir 300 Eur, 2015 m. liepos 29 d. pervesta 150 Eur, 2015 m. rugpjūčio 22 d. pervesta 1 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 300 Eur, 2015 m. rugpjūčio 30 d. pervesta 2 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 21 d. pervesta 500 Eur, 2015 m. spalio 12 d. pervesta 300 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d. pervesta 200 Eur, 2015 m. gruodžio 13 d. pervesta 250 Eur, iš viso per nurodytą laikotarpį pervesta 14 750 Eur ir 800 Lt (234,78 Eur).

66.       Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, apžiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas, į bylą pateiktų šalių bankų sąskaitų išrašus, duomenis apie prisijungimus prie IP adresų, ieškovo susirašinėjimą su namo pirmininku, į bylą pateiktą ieškovo teigimu šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis (2016 metų pradžioje jau kalbama apie neatsakytus skambučius, kas už ką sumokėjo, pinigų grąžinimą, išreiškiamas nepasitenkinimas dėl atsakovės poelgių), ieškovo atliktus bankinius lėšų pavedimus į atsakovės sąskaitą (paskutinis atliktas pavedimas atsakovei 2015 m. gruodžio 13 d.), teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė ir atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2015 m. pabaigos gyveno kaip šeima (faktiniai sutuoktiniai), kartu leisdavo laiką, šventė šventes, juos siejo bendra buitis ir jie kartu tvarkė bendrą ūkį, nors duomenų apie šalių bendrą gyvenimą 2009-2013 m. į bylą nėra pateikta, tačiau teismas daro tokią išvadą įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus.

67.       Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad bendro gyvenimo metu bet kurios iš ginčo šalių įgytas turtas automatiškai yra laikomas bendrąja daline jų nuosavybe ir kad šalys negalėjo tam tikro turto įgyti asmeninės nuosavybės teise.

68.       Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sugyventiniams veikiant bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą, tačiau ir kaip darbas bendrame ūkyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 19 punktą).

69.       Visgi, kaip nurodyta šios nutarties 42 punkte, tik nustačius sugyventinių susitarimą konkretų turtinį objektą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, galima spręsti dėl kiekvienam iš jų tenkančios nuosavybės dalies ir atitinkamai – šiai daliai lygiavertės kompensacijos priteisimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge faktą, bendro ūkio tvarkymo aplinkybes, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali būti ir nesusitarta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).

70.       Bylos duomenimis nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Latitude buvo įsigyti kiekvienos šalių asmeninės nuosavybės teise. Turtinius įsipareigojimus kreditoriams šalys taip pat sudarė kiekviena savo vardu. Byloje nėra duomenų, jog prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kredito sutartis ieškovo vardu buvo vertinamos atsakovės gaunamos pajamos ir atvirkščiai, atsakovei prisiimant skolinius įsipareigojimus, vertintos ieškovo pajamos.

71.       Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti, jog šalys nuo 2004 m. iki 2016 m. balandžio 1 d. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), butą adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilį Renault Latitude. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo argumentus, jog šalys kartu įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrų lėšų apmokėdavo kreditą, dengė komunalinius mokesčius (CPK 178 straipsnis). Priešingai, liudytojas V. G. nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini), įsigytas už ieškovo lėšas, ieškovas iš savo lėšų dengė kredito įmokas, o liudytojas su sutuoktine padėjo vykdyti įsipareigojimus, kai sūnus neteko gerai apmokamo darbo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nors ir buvo su atsakovu pora 2004-2006 m., tačiau nekilnojamojo turto su juo įsigyti neplanavo, tuo metu ji piniginių lėšų neturėjo ir jokiu būdu neprisidėjo ir nesiekė įsigyti nekilnojamojo turto su atsakove. Pažymėtina, jog kreditą buto įsigijimui ėmė asmeniškai ieškovas, butą įsigijo savo vardu, kreditą dengė pats - atsakovė ieškovo prisiimto kredito savo lėšomis nedengė (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas teismo posėdyje) ir kitų jo įsipareigojimų nevykdė, o vėliau neturėdamas galimybių mokėti įmokas paprašė tėvų pagalbos, kurie kurį laiką dengė įmokas už ieškovą.

72.       Taigi, byloje duomenų, kad šalys būtų siekusios bendro tikslo – įsigyti bendros nuosavybės teise turtą – ieškovo vardu registruotą butą adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Tai, jog atsakovė gyveno kurį laiką ieškovui priklausančiame bute ir apmokėjo komunalinius mokesčius nepatvirtina siekio šį turtą įgyti bendrai. Ieškovas neįrodė, jog šis ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė. Ieškovo teiginius paneigia ir tai, jog ieškovo kreditoriams reiškiant reikalavimus, jis tuo metu neįrodinėjo prievolių su atsakove bendrumo, sutiko, kad kreditorių reikalavimai reiškiami pagal jo asmenines prievoles (CPK 178, 185 straipsniai).

73.       Atmetus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti, jog šalys ne tik gyveno kartu bet ir vykdė jungtinę veiklą bei bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), atmestini ieškinio reikalavimai dėl solidariųjų prievolių kreditoriams, kadangi nurodyti reikalavimai galėtų būti tenkinami, tik patenkinus reikalavimą dėl jungtinės veiklos santykių nustatymo šio turto atžvilgiu.

74.       Ieškovas nurodė, kad už butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 5792 Eur grynais, 8443 Eur pervedė į buto pardavėjo banko sąskaitą po sutarties pasirašymo (taip nurodė bylą nagrinėjant I kartą I instancijos teisme). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis 2015 m. vasario 5 d. išgrynino 10 000 Eur iš sesers A. G. sąskaitos, perdavė N. D., kuri 8443 Eur įsinešė į savo sąskaitą ir pervedė į pardavėjo A. Z. banko sąskaitą po sutarties pasirašymo, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas pats pervedė nurodytą sumą buto pardavėjai. Likusi buto kaina buvo apmokėta iš gauto atsakovės vardu 35000 Eur kredito AB DNB banke. Ieškovas taip pat teigia, kad gyvenant kartu šiame bute su atsakove, iš ieškovo lėšų buvo padarytas buto remontas už 20000 Eur (taip nurodė pradiniame ieškinyje). Atsižvelgdamas į atsakovės nurodomą aplinkybę, jog buto remontas galėjo kainuoti 7000 Eur, o šaldytuvas 1200 Eur, patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, jog į atsakovės buto remontą bei namų apyvokos daiktų įsigijimą jis investavo 8200 Eur. Ieškovas teigia, kad šalys taip pat įsigijo automobilį Renaut Latitude už 13500 Eur. Iš viso prašo iš atsakovės priteisti 23235 Eur kompensaciją sumokėtą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio Renaut Latitude kainą.

75.       Atsakovė nagrinėjant bylą I kartą I instancijos teisme nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ji dirbo jūroje, jos darbo užmokestis buvo didelis. Paaiškino, kad turėjo asmeninių lėšų, kurias panaudojo buto įsigijimui, tai patvirtina jos banko išrašai apie gaunamą atlyginimą, todėl jai nebuvo reikalinga ieškovo materialinė pagalba. Be to, jos tėvai buto pirkimui padovanojo 20000 Eur. Ieškovas pats pasisiūlė atsakovei padėti su buto pirkimu bei remontu. Atsakovė teigia, kad avansą už butą mokėjo ji, tačiau, ieškovas padarė pavedimą, nes atsakovės sąskaita buvo su limitu. Atsakovė ieškovui avansą grąžino grynais. Atsakovės teigimu, ji grynais pinigais turėjo apie 50000 Eur, nes 20000 Eur dovanojo tėvai, o 30000 Eur sutaupė pati. 20000 Eur grynaisiais buvo palikusi ieškovui buto remontui ir už 10000 Eur iš jų planavo įsigyti automobilį, tačiau jis visos sumos nepanaudojo, paskolino savo seseriai, todėl vėliau iš jo sesers A. G. sąskaitos buvo atliekami pavedimai atsakovei, kaip skolos grąžinimas. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ėmė 3500 Eur vartojimo kreditą automobilio pirkimui, nes pritrūko jos turimų lėšų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo atsakovės vardu laikotarpiu dirbo, darbo užmokestį, jo prašymu darbdavys pervesdavo į ieškovo sesers A. G. banko sąskaitą, jo atlyginimas nuo 2013 m. buvo nuo 2000 Eur iki 6000 Eur per mėnesį.

76.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje abi šalys keitė savo pozicijas ir paaiškinimus dėl atitinkamų sumų sumokėjimo ir turto įgijimo bei apmokėjimo už atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas teikdamas pradinį ieškinį ir duodamas paaiškinimus nurodė vienus dydžius ir kaip juos perdavė atsakovei bei prašomos priteisti iš atsakovės piniginių lėšų dydis taip pat keitėsi. Atsakovė teikdama teismui paaiškinimus dėl atsiskaitymo su buvo pardavėjais taip pat nurodė skirtingas aplinkybes dėl atliktų bankinių pavedimų – atsakovė teigė, jog ieškovas iš sesers sąskaitos atliko pavedimą į buto (duomenys neskelbtini), pardavėjų sąskaitą, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad nėra gavusi jo nurodytų pinigų (5792 Eur ir 8443 Eur), minėtos sumos buvo sumokėtos jos pačios iš jos ir jos tėvų (patėvio) jai duotų pinigų, pirmą kartą nagrinėjant bylą I instancijoje atsakovė teigė, jog 20000 Eur jai dovanojo tėvai, bylą nagrinėjant I instancijos teisme III kartą jau teigė, jog tėvai iš savo ir senelės asmeninių santaupų jai dovanojo 30000 Eur, ir ji dar turėjo 20000 Eur santaupų. Atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, jog nuo pradinio ieškinio pateikimo ir bylos užvedimo 2018 m. balandžio mėnesį praėjo daug laiko, todėl ir pačios šalys ne viską prisimena, bei bylos nagrinėjimo eigoje davė skirtingus paaiškinimus. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę, teismų nustatytas aplinkybes bei šalių pozicijų ir įrodinėjamų aplinkybių kaitą pritaria atsakovės atstovei, jog bylos nagrinėjimui trunkant 5 metus šalys galimai visų aplinkybių tiksliai neprisiminė ir atitinkamos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tik bylą nagrinėjant 3 kartą pirmos instancijos teisme.

77.       Atsakovė teigė, jog tiek dėl buto įsigijimo, tiek dėl automobilio įsigijimo ji tarėsi su savo tėvais, bankui prieš buto pirkimo teikė duomenis apie savo gaunamas pajamas, teismo posėdžių metu teigė, jog buto pirkimui pinigines lėšas jai teikė tėvai, ji pati dirbo jūrininke, gaudavo nemažas pajamas, pateikė į bylą savo patėvio V. K. pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2022 m. gruodžio 14 d.  ir mamos K. D.  AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. iš kurio nustatyta, kad atsakovės tėvai teikė jai materialinę paramą. Bylą nagrinėjant III kartą I instancijos teisme atsakovė paaiškino, jog butą įsigijo už savo ir savo tėvų santaupas – 30000 Eur jai padovanojo tėvai, 20000 Eur ji buvo susitaupiusi pati.

78.       Teismo posėdžio metu padarius pertrauką po pertraukos ieškovo atstovas prašė nesivadovauti atsakovės kviesto liudytojo V.K. paaiškinimais, kadangi pertraukos metu ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovė liudytojui aiškinusi ką sakyti. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išklausęs liudytojo V.K. paaiškinimus teismas daro išvadą, jog aplinkybių dėl ko neturėtų vadovautis jo paaiškinimais nenustatyta, kadangi jie buvo nuoseklūs, dėl aplinkybių, kurių nežinojo liudytojas nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl šio liudytojo parodymai vertinti kitų įrodymų kontekste.

79.       Teismo posėdžio metu atsakovės patėvis V. K. taip pat nurodė, jog šeimoje kartu su sutuoktinės mama jie taupė lėšas grynaisiais pinigais, ir atsakovei nusprendus įsigyti butą jai buvo perduoti 30000 Eur grynais pinigais. Iš 2010-2013 metų liudytojo V.K. sąskaitos išrašų nustatyta, kad jo pajamos nurodytu laikotarpiu buvo pakankamai didelės apie 3000 Eur ir iš jo sąskaitos buvo nuimamos didelės pinigų sumos po 1000, 2000 ir 3000 Lt, kelis kartus buvo pervedamos 10000 Lt sumos atsakovės mamai K. D. nurodant, jog tai dovana, banke liudytojo vardu buvo padėtas indėlis. Liudytojo ir atsakovės mamos sąskaitos išrašai patvirtina, jog materialinė parama buvo teikta atsakovei ir jos dukrai, 2021 m. rugpjūčio 26 d. liudytojas pervedė 20000 Eur sumą (nuimtą indėlį) į atsakovės mamos sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ji dirbo jūroje, jos darbo užmokestis buvo didelis, byloje pateikta Luminor Bank AS pažyma apie atsakovės darbo užmokestį, kuris buvo vertintas banko prieš atsakovei išduodant 2015 m. vasario 10 d. kreditą patvirtina, jog 2014 m. kovo-gruodžio mėnesiais atsakovės vidutinės mėnesinės pajamos buvo 3406,88 Lt (987 Eur), į bylą pateikti atsakovės darbo užmokesčio duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovei jos darbo metu buvo mokami dienpinigiai. Atsakovė paaiškino, kad turėjo asmeninių lėšų, kurias panaudojo buto įsigijimu, tai patvirtina jos banko išrašai apie gaunamą atlyginimą, todėl jai nebuvo reikalinga ieškovo materialinė pagalba.

80.       Teismo nuomone, šie atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog liudytojas atsakovės patėvis V. K. gaudavo dideles pajamas, nuimdavo atitinkamas sumas grynaisiais pinigais iš savo sąskaitos, bei finansiškai tėvai rėmė atsakovę, taip pat atsakovė dirbo pati, bei atitinkamas lėšas galimai taupė, todėl daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė galėjo būti sukaupusi 5792 Eur ir 8443 Eur sumas, kurios buvo sumokėtos atsakovei savo vardu įsigyjant butą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie jos ir jos tėvų gautas pajamas, bei paaiškinimai apie sutaupytas lėšas paneigia, ieškovo atstovo pateiktus į bylą rašytinius paaiškinimus ir padarytą išvadą dėl atsakovės pajamų ir išlaidų balanso – kad atsakovė negalėjo sutaupyti grynųjų pinigų nekilnojamojo turto, automobilio ir namų apyvokos daiktų įsigijimui, būsto remontui.

81.       Ieškovas teigia, kad 2014 m. liepos 23 d. ir 2015 m. vasario 5 d. jis grynaisiais pinigais iš bankomato išėmė po 10000 Eur ir tie pinigai buvo atiduoti atsakovei – grynųjų pinigų nuėmimą patvirtina į bylą pateikti ieškovo duomenys (1 f., b.l. 156, 157), o 8443 Eur iš atsakovės padarytas pavedimas į buto, (duomenys neskelbtini), pardavėjo sąskaitą. Teismas pažymi, jog byloje nepateikta įrodymų, kad išimti grynieji pinigai buvo perduoti atsakovei. Nors byloje pateikti įvairūs pinigų pervedimai iš ieškovo sesers banko sąskaitos, tačiau nėra pateikti pavedimai, kuriuose būtų nurodyta atliktų pinigų mokėjimo paskirtis, pavedimas 8443 Eur sumai taip pat nepateiktas. Liudytoja J. Z. negalėjo nurodyti, iš kieno sąskaitos buvo padarytas pavedimas. Bylos nagrinėjimo eigoje iš atsakovės banko sąskaitos išlaidų buvo nustatyta, jog 2015 m. vasario 27 d. į buvo pardavėjo A.Z. banko sąskaitą pavedimą padarė atsakovė 434443 Eur sumai (35000 Eur jai pervesta buto paskola ir 8443 Eur suma). Ieškovas teigė, jog 5792 Eur jis asmeniškai iki buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo sutarties pasirašymo grynais pinigais sumokėjo (duomenys neskelbtini), tai, kad pinigus jai perdavė ieškovas patvirtino ir pati liudytoja. Atsakovės paaiškinimų pagrindu 2015 d. vasario 17 d. į savo banko sąskaitą 8700 Eur ji įnešusi savo sutaupytus pinigus. Teismo nuomone įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, ieškovo byloje nurodytų grynųjų pinigų 5792 Eur sumos perdavimas J.Z., nepatvirtina šių lėšų ieškovui priklausymo fakto, o 8443 Eur ieškovo nurodomų jam priklausančių lėšų perdavimas atsakovei, kuriuos ši panaudojusi buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui  nepagrįstas jokiais įrodymais,  todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė šių sumų perdavimo atsakovei fakto (CPK 12, 178 straipsniai).

82.       Teismo vertinimu, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei visų liudytojų paaiškinimai, nei kiti byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovo ir atsakovės valios įsigyti ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas atsakovės vardu, kaip bendrosios nuosavybės objektą – ieškovo pagalba apžiūrint butą, perduodant avansą pardavėjai, nesant nustatytos aiškiai išreikštos šalių valios turtą įgyti kartu, ieškovui neįrodžius jo teigiamo finansinio indėlio į buto pirkimą, bei procesiniuose dokumentuose teigiant, jog jis nesiekė tapti šio buto savininku, įvertinus bylose esančių įrodymų visetą darytina išvada, kad šalys nesiekė šio turto įsigyti bendra daline nuosavybės teise ir/ar sukurti bendrą veiklą. Įrodymų, kad šalys turėjo bendrų lėšų, kartu disponavo gautomis darbinėmis pajamomis ieškovas taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje duomenų, kad šalys būtų siekusios bendro tikslo – įsigyti bendros nuosavybės teise turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Ieškovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė. 

83.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).

84.       Analizuojamu atveju, įvertinus šioje byloje esančių įrodymų visetą, negalima daryti išvados, kad tarp šalių egzistavo susitarimas ieškovui priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Priešingai, byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės (pavyzdžiui, tai, kad įsigydami nekilnojamąjį turtą ieškovas ir atsakovė aiškiai apibrėžė, jog turtas įsigyjamas asmeninės nuosavybės teise, paskolos buvo imtos kiekvieno atskirai, ieškovo kreditoriams reiškiant reikalavimus atsakovė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, ieškovas jai pretenzijų bendro gyvenimo metu nereiškė, nei ieškovo tėvai nei sesuo trečiasis asmuo A. G. apie šį turtą nieko nežinojo) labiau pagrindžia tikimybę, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo įgytas kaip asmeninė nuosavybė, o butas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės buvo įgytas kaip asmeninė nuosavybė, o ne šalių bendroji dalinė nuosavybė.

85.       Ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už buto adresu (duomenys neskelbtini), jo padarytą finansinį įnašą į buto remontą. Dėl nurodyto buto remonto, ieškovas pateikė 2015 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį, pagal kurią nurodyta atliktų darbų kaina 2317 Eur. Ieškovo teigimu, buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu būklė buvo labai prasta, keista elektros instaliacija, santechnika, klijuojamos virtuvės plytelės, tvarkomos sienos, grindys buvo liejamos, dedamas laminatas, jis teigia, kad į remontą investavo apie 20000 Eur, taip pat buvo pirkti vaiko kambario baldai, šaldytuvas už 1400 Eur. Taip pat nurodė, kad didžiąją remonto darbų dalį ieškovas organizavo pats, kai ką savo jėgomis remontavo. Remontui lėšos buvo naudojamos iš ieškovo atlyginimo ir santaupų. Kad atsakovės įsigytam butui buvo reikalingas remontas, patvirtino ir liudytoja J. Z., nes prieš parduodant butą, jis buvo užlietas. Atsakovė remonto darbų taip pat neneigė, tačiau, jos nuomone, remontui tokia suma negalėjo būti panaudota, jos manymu remontas galėjo kainuoti apie 7000 Eur be baldų. Baldai buvo įsigyti 2015-2016 m. Šaldytuvo vertė 1200 Eur, o ne 1400 Eur, kaip teigia ieškovas. 2015 m. kovo mėn. atsakovė išvyko į darbą jūroje, ieškovui buvo palikta 20000 Eur buto remontui ir buto kredito mokėjimui. Šių pinigų nebeliko, pinigai buvo reikalingi ieškovo seseriai, žadėjo juos grąžinti. Atsakovė paaiškino, kad grąžinant šią skolą, pavedimuose ieškovas nurodydavo, kad tai pinigai „už elektrą“, „už remontą“ ir kt. Tačiau tai buvo skolos grąžinimas. Kai atsakovė grįžo iš darbo jūroje, remontas nebuvo baigtas, todėl ji pati turėjo rūpintis remontu ir mokėjimu darbininkams. Atsakovė teigia, kad ieškovo sesers banko sąskaitose nurodytos jai pervestos sumos, tai ieškovo skolos grąžinimas atsakovei. Į bylą atsakovė pateikė buto adresu (duomenys neskelbtini), atlikto turto vertinimą prieš jai įsigyjant butą kur nurodyta, jog vertinamo objekto rinkos vertė 2014 m. spalio 27 d. vertinimo atlikimo metu – 177000 Lt (apie 51262 Eur), tuo tarpu 2016 m. gruodžio 9 d. atlikus turto vertinimą, jau po remonto atlikimo turto vertė – 62700 Eur, t.y. apie 11500 Eur daugiau nei iki remonto.

86.       Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo sesers A. D. banko sąskaitos 2015 m. balandžio 30 d. atsakovei pervesta 150 Eur, 2015 m. birželio 4 d. - pervesta 200 Eur, 2015 m. birželio 30 d. atsakovei pervesta 1500 Eur ir 100 Eur sumos, 2015 m. liepos 29 d. - pervesta 150 Eur, 2015 m. rugpjūčio 22 d. - pervesta 1000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 28 d. - pervesta 300 Eur, 2015 m. rugpjūčio 30 d. - pervesta 2000 Eur, 2015 m. rugsėjo 21 d. - pervesta 500 Eur, 2015 m. spalio 12 d. - pervesta 300 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d. - pervesta 200 Eur, 2015 m. gruodžio 13 d. - pervesta 250 Eur, iš viso per nurodytą laikotarpį pervesta 6650 Eur.

87.       Atsakovė nurodė, kad buto įsigijimo metu ji turėjo 50000 Eur santaupų grynaisiais – 30000 Eur jai dovanojo tėvai, kitus 20000 Eur susitaupė pati, o iš ieškovo sesers sąskaitos atlikti pavedimai iš tikrųjų yra skolos grąžinimas. Teismo posėdžių metu atsakovė įrodinėjo, kad ji bute (duomenys neskelbtini), palikusi 20000 Eur remontui, kuriuos ieškovas panaudojo ne pagal paskirtį, o suteikė savo seseriai trečiajam asmeniui A. G. paskolą. Atsakovė teigia, jog 14750 Eur ieškovas grąžino jai pavedimu likusius tikriausiai grynais ir nebeliko jai skoloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė šių aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą nepateikė paskolos rašytinės sutarties. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

88.       Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad nesant rašytinių sutarčių ir kitų tokių sutarčių sudarymą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, trečiajam asmeniui neigiant paskolos sutarties sudarymą, nėra pagrindo teigti, kad dovanojimo ir paskolos sutartys buvo sudarytos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog atsakovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto, nenustatyta ir šalių valia tokią sutartį sudaryti (CPK 178, 185 straipsniai).

89.       Teismo vertinimu, atsakovė byloje neįrodė paskolinių santykių su ieškovu ar trečiuoju amseniu, todėl atmestini jos paaiškinimai, kad ieškovas, pavedimuose nurodydamas, kad tai pinigai už tam tikrus remonto darbus, iš tikrųjų grąžino jai skolą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pati atsakovė neneigia, kad ieškovas rūpinosi buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontu, kažkuriuo laikotarpiu ten gyveno, prižiūrėjo remonto darbus, įleisdavo darbininkus, dėl ko ir bendravo su namo pirmininku. Atsakovė atsikirsdama į ieškovo teiginius apie tai, kad jis atlikęs visą buto remontą nurodė, jog ir jos mama rūpinosi buto remontu, pateikė į bylą rangos sutartį, statybinių medžiagų įsigijimo kvitus buto remonto laikotarpiu, tačiau iš atsakovės pateiktos statybos rangos sutarties nėra galima nustatyti remonto darbų atlikimo vietos ir užsakovo. Ieškovo atstovas atlikęs ieškovo banko sąskaitų analizę teigė, jog iš išrašų nustatyta, jog buto remonto laikotarpiu buvo pirktos užuolaidos, šviestuvai, laminatas. Atsakovė į šiuos teiginius atskirto, jog tuo metu ieškovas po senelio mirties įsirenginėjo likusį senelio butą, todėl šios išlaidos buvo skirtos nė jos, o ieškovo senelio buto remontui ir įrengimui. Šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų pagrindu, teismo įsitikinimu abi šalys rūpinosi atsakovės įsigyto buto remonto, skyrė tam lėšas, ieškovas taip pat prisidėjo savo pagalba organizuojant bei prižiūrint remonto darbus, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl bendros jungtinės veiklos – atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), įsirengimo siekiant pritaikyti butą bendram gyvenimui – šio tikslo pagrindu šalys kooperavo savo išteklius (turtinius, darbinius ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina logiška išvada, kad iš ieškovo sesers A. D. banko sąskaitos pervestos sumos atsakovei, po nurodyto buto įsigijimo 2015 m. vasario 10 d., galėjo būti ieškovo pervedamos už atsakovės buto remontą ir pasibaigus bendrai jungtinei šalių veiklai 6650 Eur ieškovo atsakovei pervestos lėšos turi būti padalintos. Sumos, pervestos iki nurodyto buto pirkimo, negalėjo būti panaudotos jo remontui, pats ieškovas paaiškino, jog pervedė 800 Lt ir 10 Lt atsakovės vaiko aprangai ir šeimyninėms reikmės bei šių sumų priteisti neprašė, todėl reikalavimai dėl jų atmestini. Nors atsakovas ir teigė, jog iš jo lėšų buvo įsigytas šaldytuvas, tačiau šios aplinkybės niekaip nepagrindė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1200 Eur priteisimo už šaldytuvą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

90.       Ieškovas ieškinio reikalavimu taip pat prašo pripažinti, jog šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo automobilį Renault Latitude ir teigia, jog 2015 m. birželio liepos mėnesiais šalys nutarė pirkti automobilį ir ieškovui interneto tinklalapyje www.autoplius.lt suradus automobilį Renault Latitude 2013-2014 m. gamybos, jis atsakovei perdavė apie 9000 Eur, o likusią sumą ji sumokėjo iš AB DNB banke pasiskolintų lėšų. Atsakovė patvirtino, kad realiai už ginčo automobilį sumokėjo 13500 Eur, nors pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik 9250 Eur suma. Taip pat atsakovė paaiškino, kad automobilio pirkimui jos tėvai padovanojo 10000 Eur, ši suma už automobilį buvo sumokėta grynais. Ieškovas teigia, kad perdavė atsakovei apie 9000 Eur automobilio pirkimui, o likusią sumą atsakovė sumokėjo iš AB DNB banke pasiskolintų lėšų. Automobilis įsigytas 2015 m. liepos 2 d. 2017 m. spalio 25 d. automobilis parduotas už 6949 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iš ieškovo sesers A. D. banko sąskaitos 2015 m. liepos 1 d. atsakovei pervesta 3300 Eur (pavedimo paskirtyje nurodant „už auto“, 2015 m. liepos 6 d. atsakovei pervesta 4500 Eur ir 300 Eur, iš viso per nurodytą laikotarpį pervesta 8100 Eur. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2015 m. liepos 2 d. atsakovė į automobilio pirkėjo sąskaitą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3500 Eur ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)pervedė 4500 Eur (suma atitinka ieškovo 2015 m. liepos 6 d. pervestą atsakovei sumą), 1250 Eur pardavėjui sumokėjo grynais pinigais. Nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė neigė, jog šalys siekė įsigyti automobilį kartu bei juo naudotis, tačiau pripažino, jog davė automobilį ieškovui naudotis kol būdavo išvykusi dirbti į jūrą, abi šalys patvirtino, jog automobiliu naudojosi abu. Atsakovė teigė, jog galimai tuo metu, kai ieškovas naudojosi automobiliu, jis kreipėsi į UAB „Sostena“, kuri 2015 m. lapkričio 19 d. atliko atsakovės automobilio Renault Latitude remonto darbus 149,82 Eur sumoje, kuriuos apmokėjo ieškovas  mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 15 d., tą patvirtina AB Šiaulių banko į bylą 2023 m. kovo 7 d. pateikti duomenys (DOK-10207) ir UAB „Sostena“ 2023 m. balandžio 14 d. ieškovo atstovo į bylą pateikti duomenys (DOK-16067). Ieškovo sesers pateikti banko sąskaitos, kuria naudojosi ieškovas duomenys patvirtina, kad automobilio pirkimo laikotarpiu į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 8100 Eur. Teismo nurodytų motyvų pagrindu, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu (jei ne jungtinės veiklos) automobilio pirkimo laikotarpiu ir laikotarpiu po buto įsigijimo gavo pinigines lėšas iš ieškovo.

91.       Iš šių nustatytų duomenų, darytina išvada, jog atsakovei pripažįstant, kad už automobilį ji sumokėjusi 13500 Eur, o teismui nustačius, jog ieškovas automobilio laikotarpiu į atsakovės sąskaitą pervedė 8100 Eur, abi šalys naudojosi atsakovės vardu įsigytu automobiliu, ieškovo užsakymu 2015 m. lapkričio 19 d. buvo atlikti automobilio remonto darbai, t.y. ieškovas ne tik naudojosi, bet ir rūpinosi automobilio technine priežiūra, ir prie automobilio įsigijimo prisidėjo didesne pinigų suma, darytina labiau tikėtina išvada, jog 8100 Eur suma ieškovo atsakovei buvo pervesta šalių žodinės jungtinės sutarties pagrindu, t.y. bendro automobilio įsigijimui, ir atsakovės vardu įgytas automobilis Renault Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas bendrai bei buvo jungtinės veiklos rezultatas bei bendroji dalinė šalių nuosavybė, kurioje ieškovo piniginio įnašo dalis buvo 8100 Eur, atitinkamai atsakovės – 5400 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

92.       Byloje esantys įrodymai apie šalių gautas pajamas buto adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio įsigijimo metu ir buto remonto metu, patvirtina abiejų šalių finansines galimybes pridėti prie buto remonto ir automobilio įsigijimo, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog šalys savo finansus tvarkė bendrai. Tai patvirtina ir tai, jog abi šalys savo vardu įsigijo po butą, ėmė paskolas atskirai, ieškovas savo atlyginimą pervedinėjo į sesers, o ne atsakovės sąskaitą. Ieškovui turint finansinių sunkumų ir nebeišgalint dengti buto adresu (duomenys neskelbtini), kredito, atsakovė prie buto kredito dengimo neprisidėjo, kredito mokėjimą perėmė ieškovo tėvai, o jiems nebeturint galimybių to daryti bankas nutraukė kredito sutartį su ieškovu ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovo kreditoriams reiškiant reikalavimus, jis šalių prievolių bendrumo neįrodinėjo, asmeninio įsipareigojimų pobūdžio kreditoriams neneigė, atsakovė į bylas įtraukta nebuvo, savo ruožtu ieškovas atsakovės įsipareigojimų kreditoriams solidariomis šalių prievolėmis nelaiko (tokio reikalavimo nereiškia).

93.       2017 m. gruodžio 20 d. atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog ieškovo nuomone, nutraukus jungtinės veiklos santykius pagal CK 6 knygos normas jis gali reikalauti savo investicijų į sukurtą daiktą. Ieškovo nuomone, tai nereiškia, kad jis privalo reikalauti pripažinti nuosavybės teises į konkrečią turto dalį. Ieškovas nurodė, jog šis turtas priklausė atsakovei ir ieškovas nesiekė tapti šio turto savininku. Prašymas pripažinti turtą daline nuosavybe ir reikalauti išmokėti jam kompensaciją yra alternatyvūs asmens teisių gynimo būdai, ieškovas pasirinko vieną.

94.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečią kartą pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovas nurodė, jog byloje nustačius, jog ieškovas prisidėjo savo lėšomis atsakovei perkant butą bei automobilį, jo patirtos išlaidos turi būti jam grąžintos. Ieškovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad neprašo pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį, butas ir automobilis lieka atsakovei, ieškovo dalis jame nenustatyta, į jį nepretenduoja, jungtinės veiklos susitarimas pasibaigė 2016 m. balandžio 1 d., ieškovo nuomone jo nurodyti įnašai – buto ir automobilio dalies kainos sumokėjimas, jam turi būti grąžinti. Ieškovas mano, kad nustačius, jog įvardinto turto (buto adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilio, namų apyvokos daiktų) įsigijimo metu šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų lėšų ir sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, svarbu išsiaiškinti, koks ieškovo įnašas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą buvo atliktas, t. y. kiek ieškovas investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir kokie ieškovui tenkančio turto dalių dydžiai, ir atsižvelgiant į tai, parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, t. y. natūra ar pinigine kompensacija.

95.       Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Civilinio kodekso 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.

96.       Būtina įvertinti tai, kad šalys nebuvo numačiusios pasekmių, kurios atsiranda jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 2-5 dalyse numatytos pasekmės. Minėtos nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibūdintą daiktą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grąžinti jam tą daiktą, jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

97.       Ieškovo nuomone, jis rašytiniais įrodymais pagrindė 35935 Eur investicijas į atsakovės vardu registruotą turtą, kuris laikytinas šalių bendru turtu, iš jų 5792 Eur ir 8443 Eur sumokėtus už butą adresu (duomenys neskelbtini), jo įsigijimo metu, 8200 Eur į buto remontą ir 13500 Eur į automobilio pirkimą, kadangi ieškovas laiko, kad šalių įnašai buvo lygūs, jo nuomone būtų pagrįsta priteisti iš atsakovės 17967 Eur (35935 Eur/2).

98.       Tačiau teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nustačius, jog tik atliekant atsakovės asmeninės nuosavybės teise įsigyto buto adresu (duomenys neskelbtini), remontą bei atsakovei įsigyjant automobilį Renault Latitude šalys siekė bendro tikslo ir turėjo vieningą interesą bendrai veiklai – atsakovei priklausančio buto pagerinimo tikslu kartu gyventi ir automobilio įsigijimui bei naudojimui bendrai, bei teismui nustačius tikslią piniginių lėšų, kuriomis ieškovas prisidėjo prie atsakovei priklausančio buto pagerinimo (remonto) ir automobilio įsigijimo, teisingas atidalijimo iš šalių sukurto gerbūvio nuosavybės būdas, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas nurodo, jog į atsakovei priklausantį turtą – butą ir automobilį nepretenduoja, būtų ieškovo įdėtų lėšų, t.y. 14750 Eur sumos jam priteisimas iš atsakovės, todėl atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteistina 14750 Eur kompensacija už šalių jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovo investuotas pinigines lėšas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), remontą ir automobilio Renault Latitude, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės vardu, įsigijimą. Teismo nuomone, toks atidalijimo būdas, įvertinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus bei byloje nustatytas aplinkybes atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir įstatymo normas (CPK 178, 185 straipsiai).

99.       Dėl esminių patikslinto ieškinio ir atsiliepimo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

100.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Teismo įpareigojimu šalių atstovai pateikė į bylą patikslintus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

101.       Ieškovo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas 2023 m. gegužės 22 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 5494,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio apmokėjimu: 1639 Eur (723 Eur už ieškinį, 393 Eur už apeliacinį skundą ir 523 Eur už apeliacinį skundą); išlaidos advokato paslaugos apmokėti: 3700 Eur (2000 Eur ir 600 Eur už apeliacinį skundą; 600 Eur už apeliacinį skundą ir 500 Eur (už pirmąją instanciją bylą nagrinėjant III kartą I instacijos teisme); išlaidos susijusios su duomenų rinkimu, dokumentų vertimu: 155,49 Eur (21 Eur; 35 Eur; 10,44 Eur; 14,79 Eur; 2,46 Eur; 30 Eur, 36,60 Eur, 5,20 Eur).

102.       Dėl ieškovo atstovo 523 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už 2022 m. kovo 30 d. apeliacinį skundą, teismas pažymi, kad nors ieškovo atstovas nurodo, kad patyrė 523 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą už 2022 m. kovo 30 d. apeliacinį skundą bei pateikė teismui 2022 m. kovo 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ/15-2022, kurioje sąskaita pateikta 1 123 Eur sumai (600 Eur už teisines konsultacijas bei 523 Eur žyminis mokestis už 2022 m. kovo 30 d. apeliacinį skundą), tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad civilinėje byloje yra įskaitytas 501 Eur žyminis mokestis (LITEKO užduoties kodas – ZK45621) už 2022 m. kovo 30 d. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo pakeitimo, tokia žyminio mokesčio suma nurodyta ir ieškovo 2022 m. kovo 30 d. apeliaciniame skunde. Paminėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu ieškovo atstovas skundė vieną turtinį reikalavimą, kurio suma yra 14 442,50 Eur (14 442,50 Eur x 0,03 x 0,75) bei du neturtinius reikalavimus, už kuriuos pateikimo momentu mokėtinas 88 Eur (88 Eur x 2) žyminis mokestis. Taigi iš viso už ieškovo atstovo 2022 m. kovo 30 d. apeliacinį skundą buvo mokėtinas 501 Eur (325 Eur + 88 Eur + 88 Eur) žyminis mokestis. Taigi šiuo atveju laikytina, kad ieškovo atstovas rašytiniais įrodymais iš viso pagrindė 5 472,49 Eur (5 494,49 Eur – 22 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

103.       Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu atsakovei buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą apmokant iki 100 proc. išlaidų. Antrinė teisinė pagalba atsakovei teikta civilinę bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos pagal 2019 m. sausio 18 d. pažymą (patikslintą) buvo patirtos 182 Eur išlaidos.

104.       Atsakovės atstovė advokatė Vita Litinskienė 2023 m. sausio 25 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 4 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 800 Eur už apeliacinį skundą, 600 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą; 1000 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga po apeliacijos, naujais procesiniais dokumentais, atstovavimą, 700 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 1500 Eur už susipažinimą su naujais dokumentais, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, naujų įrodymų teikimą, atstovavimą teisme. Atsakovė N. D. taip pat prašo grąžinti sumokėtą už apeliacinį skundą 100 Eur dydžio žyminį mokestį, nes 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikino teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

105.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2019 m. vasario 11 d. sprendimas (c. b. Nr. e2-132-965/2019) Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (neįtrauktų trečiųjų asmenų). Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, ieškovui grąžintinas 393 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, o atsakovei – 100 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

106.       Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

107.       2022 m. birželio 16 d. nutartyje apeliacinės teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka II kartą nutarties 52 punkte nurodė, kad teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė A. G., teikdama apeliacinį skundą, nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turės atsižvelgti į šią aplinkybę ir turėtą sumokėti žyminį mokestį priteisti iš atitinkamo asmens, priklausomai nuo bylos baigties. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo teikė skundą dėl to, kad jai nebuvo suteikta galimybė būti išklausytai teismo posėdyje ir teismas nevertino jos paaiškinimų, t.t. neturtinio pobūdžio reikalavimų (proceso normų pažeidimo), mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti 88 Eur.

108.       Ieškovas reiškia 3 materialinius reikalavimus – neturtinį dėl jungtinės veiklos ir jos pagrindu įgytų 3 objektų, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės - kompensacijos priteisimo ir neturtinį dėl solidariųjų prievolių kreditoriams pripažinimo (100 procentų : 3 reikalavimų ꞊ 33,33 procentai tenkantys kiekvienam reikalavimui). Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 38,47 proc. ieškinio reikalavimų - neturtinis reikalavimas dėl jungtinės veiklos ir 3 turto objektų įgijimo patenkintas 11,11 procentų iš 33,33 procentų (dėl 1 objekto – automobilio), reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkintas iš dalies (82,09 procento) priteisiant kompensaciją, t.y. patenkinant 27,36 procentus iš 33,33 procentų šio ieškinio reikalavimų, atmestas reikalavimas dėl solidariųjų prievolių kreditoriams pripažinimo (atmestas 33,33 procentų reikalavimas), t.y. patenkinta dalis neturtinių ir turtinių reikalavimų - 38,47 procentai ieškinio, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1954,08 Eur (5 472,49 Eur – 393 Eur (grąžinus žyminį mokestį) = 5 079,49 Eur x 38,47 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

109.       Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 2830,38 Eur (4 700 Eur – 100 Eur (grąžinus žyminį mokestį) = 4 600 Eur x 61,53 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

110.       Kaip jau minėta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2086-18467 atsakovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant iki 100 proc. išlaidų. Byloje pateikta patikslinta 2019 m. sausio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-396, pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182 Eur.

111.       Kadangi bylą nagrinėjant pirmą kartą atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies 38,47 procentus, iš ieškovo valstybei priteistina atmestos reikalavimo dalies valstybei mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis 111,98 Eur (61,53 proc. x 182 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

112.       Atsižvelgiant į apeliacinio teismo išaiškinimą (107 šios nutarties punktas) iš ieškovo valstybei priteistina atmestos ieškinio reikalavimo dalies valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis už A. G. teiktą apeliacinį skundą 54,15 Eur (61,53 proc. x 88 Eur), iš atsakovės valstybei priteistina tenkintos ieškovo reikalavimo dalies valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis už A. G. teiktą apeliacinį skundą 33,85 Eur (38,47 proc. x 88 Eur)

113.       Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

114.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 33,46 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

115.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies iš ieškovo valstybei priteistina atmestos reikalavimo dalies valstybei mokėtinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalis 20,59 Eur (61,53 proc. x 33,46 Eur).

116.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies iš atsakovės valstybei priteistina ieškovo ieškinio patenkintos reikalavimo dalies valstybei mokėtinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalis 12,87 Eur (38,47 proc. x 33,46 Eur).

117.       Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei priteista žyminio mokesčio suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

 

ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog ieškovas R. G. ir atsakovė N. D. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2015 m. pabaigos vedė bendrą ūkį ir jungtinės veiklos pagrindu šalys kartu atliko atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), remontą bei bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo automobilį Renalut Latitude, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovės vardu.

Atidalinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovo R. G. ir atsakovės N. D. įgytą turtą sekančiu būdu:

Priteisti iš atsakovės N. D. 14750 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) kompensaciją ieškovui R. G. už ieškovo įnašą į atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), remontą ir automobilį Renalut Latitude, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. D. ieškovui R. G. 1954,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. G. atsakovei N. D. 2830,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. G. į valstybės biudžetą 111,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 54,15 Eur žyminio mokesčio ir 20,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės N. D. į valstybės biudžetą 33,85 Eur žyminio mokesčio ir 12,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei priteista žyminio mokesčio suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, valstybei priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovui R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 393 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Grąžinti atsakovei N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                               Rūta Zubrickaitė