Baudžiamoji byla Nr. 2K-280-689/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00414-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.24.1.2; 1.2.24.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

nuteistajam K. B., jo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 270 straipsnio 2 dalį 150 MGL dydžio bauda, BK 271 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Iš K. B. priteista Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai 102 065,38 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 22 d. nutartis, kuria nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą perduota nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, 

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       K. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame jam pačiam ir bendraturtėms A. K. ir I. J., esančiame Merkio ichtiologinio draustinio ir Merkio apsauginėje zonoje, kuriam 2006 m. kovo 9 d. nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, valstybės saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne, savavališkai organizavo miško kirtimus pasitelkdamas nenustatytus asmenis, plynai iškirto 0,3 ha plote 86,068 kub. m ir 0,4 ha plote neplynai, tačiau palikdamas kritinį 0,2–0,3 medyno skalsumą – 123,735 kub. m žalių medžių, iš jų dalis iškirsto ploto, t. y. 0,3 ha, patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją, kur II A miškų grupės (ekosistemų apsaugos miške) medelyne iškirsta 76,335 kub. m, kita dalis – 133,468 kub. m iškirsta III miškų grupės Merkio apsauginėje zonoje, taip suniokojo draustinį, taip pat organizuodamas neteisėtus kirtimus ir savavališkai iškirsto miško ištraukimo veiksmus pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 5, 6 dalis, nustatančias, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), saugoti biologinę įvairovę, laikytis miškotvarkos ir aplinkosaugos reikalavimų, ir draudžiančias atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintų Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, draudžiama be Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės ir toliau ją gabenti; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms), taip saugomoje teritorijoje sunaikino dalį draustinio miško, iš viso iškirto 209,803 kub. m žalių medžių, padarydamas didelę žalą medynui ir 102 065,39 Eur žalą aplinkai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir jį išteisinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 ir 7 straipsnių, 44 straipsnio 8 dalies reikalavimus, paviršutiniškai ir vienpusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir bylos įrodymus dėl žalos gamtai dydžio, netinkamai aiškino žalos gamtai skaičiavimo metodiką, nepagrįstai netenkino prašymo atlikti įrodymų tyrimą skiriant nepriklausomą ekspertizę, nesant objektyvių duomenų apie kasatoriaus padarytus pažeidimus, padarė nepagrįstą išvadą preziumuodami jo kaltę ir nepagrįstai pripažino jį kaltu bei nuteisė, vertino tik kasatoriui nepalankius įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų. Dėl to teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus kaip kaltinamojo teisės ir priimtas neteisingas nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neįvertino visų proceso metu surinktų ir pateiktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų atmesdamas prašymą atlikti nepriklausomą ekspertizę, taigi neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti.

2.2.                      Byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad kasatorius, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, valstybės saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne, savavališkai organizavęs miško kirtimus pasitelkdamas nenustatytus asmenis, iškirto mišką Merkio apsauginėje zonoje, taip suniokojo draustinį ir padarė žalos gamtai.

2.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus paaiškinimus, neprieštaraujančius ir kitiems byloje surinktiems, pirmiausia rašytiniams, įrodymams, iš kurių matyti, kad kasatorius tik 2017 m. balandžio 13 d. dovanojimo pagrindu iš L. Š. nuosavybės teise įsigijo dalį šio miško sklypo, kita dalis priklauso kitiems bendraturčiams, iš kurių bendraturtis G. D. 2017 m. gegužę įgaliojo kasatorių atlikti tam tikrus tvarkymo darbus šiame miške. Neteisėtus kirtimus kasatorius pastebėjo nuvykęs į mišką 2017 m. balandžio 14 d., radęs išpjautą mišką ir medienos sandėlius prie elektros linijos, miško sandėlius nufotografavo, nuotraukas pateikė kartu su laikmena, su užfiksuota data ir laiku, ir jos yra šioje byloje vienas iš įrodymų, kurį teismas priėmė kaip tinkamą įrodymą (BPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka). Po to kasatorius atliko tam tikrus miško tvarkymo darbus, t. y. tvarkė ribines linijas, sausus medžius. Dėl šių atliekamų kirtimų leidimų nereikia, todėl į agentūrą nesikreipė, buvo pasikvietęs T. J., kad padėtų šiuos darbus atlikti, dalį, apie 30 kub. m, įvairios medienos traktoriumi ištempė iš miško, ją susandėliavo prie keliuko, šalia elektros linijos, t. y. toje vietoje, kur buvo rasta ir kita mediena, galimai iš kasatoriui priklausančio miško sklypo. Tuo metu kasatoriui atrodė, kad visas medienos kiekis ir galėjęs būti iki 200 kub. m. Kasatorius 2017 m. gegužės pradžioje kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą nurodydamas, kokia susiklostė situacija. Žalos, kuri yra apskaičiuota ir inkriminuojama kaip nusikalstama veika, kasatorius nėra padaręs, nes visas medienos kiekis, kuris buvo iškirstas, paaiškėjo balandžio 14 d., kai pirmą kartą nuvyko į mišką, po jo įgijimo. Liudytojai kategoriškai patvirtino nurodytu laikotarpiu matę būtent šią medieną. Nuotraukose yra užfiksuotas medienos kiekis, atsižvelgiant į medienos skersmenį – 6 m, tai sudaro apie 115–130 kub. m, tai rodo, kad sklypo įgijimo metu jau buvo išpjauta iki 130 kub. m medienos, kuri buvo sandėliuota prie elektros linijos. Miškotvarkos specialistas J. M. patvirtino, kad pirmą kartą atvykęs į mišką matė būtent apie 100 kub. m medienos. Tačiau kas ir kokiu metu atliko šiuos kirtimus, byloje nėra įrodyta. Kasatorius viso teisminio proceso metu laikėsi iš esmės vienodos pozicijos, dėl to nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, todėl vertintinos kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad jo prieštaringi paaiškinimai pagrindžia, kad teismui buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

2.4.                      Teismas neteisingai nustatė, kad liudytojų K. B., A. M., N. K. ir J. M. nuoseklūs parodymai patvirtina, jog kasatorius savanoriškai apie jo miške įvykdytus kirtimus Valstybinei miškų tarnybai nepranešė, nes, kaip minėta, kasatorius, siekdamas išvengti susiklosčiusios situacijos padarinių po žemės sklypo įgijimo 2017 m. balandžio 13 d., kai 2017 m. balandžio 14 d. nuvykęs į mišką rado jį chaotiškai išpjautą, padarė medienos sandėlių nuotraukas, o 2017 m. gegužės 5 d. pats kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, esą miškas buvo iškirstas per kelias dienas, nors apklausiami teismo posėdyje liudytojai L. Š., V. K. ir N. K., kurie vykdė miško pjovimo darbus beveik gretimame žemės sklype, A. M., Valstybinės miškų tarnybos specialistas J. M. negalėjo įvardyti jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių šį faktą ar įrodančių kasatoriaus kaltę. Iš skunde nurodytų liudytojų parodymų akivaizdu, kad nė vienas iš jų nepavirtino, jog kasatorius sau ir kitiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype išpjovė medžius. Atvirkščiai, iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad jau 2017 m. balandžio 14 d., kai nuotraukose buvo užfiksuota susandėliuota mediena, buvo išpjauta ne mažiau kaip 100 kub. m medienos, tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis atliko kirtimus, nėra nustatyta.

2.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nutartyje paneigė net ir tuos kasatoriaus pateiktus įrodymus (nuotraukas su skaitmenine laikmena), iš kurių objektyviai galima nustatyti, kada minėtos nuotraukos buvo padarytos, nes šalia atspausdintų nuotraukų įrašai padaryti ranka ir tai galėjo būti padaryta bet kuriuo metu. Teismas pabrėžė, kad pačiuose vaizduose jų fiksavimo laikas nėra pažymėtas, tai reiškia, kad vaizdo fiksavimo metu įrenginyje nebuvo nustatyti datos ir laiko žymėjimo parametrai. Pažymėtina, kad buvo pateikta ne tik išspausdinta 2017 m. balandžio 14 d. padarytų nuotraukų versija, kur ranka užfiksuotas laikas, bet ir skaitmeninė laikmena, kurią priėmė ir užregistravo teismas. Išsamiai ir visapusiškai vertindamas byloje esančius ir pateiktus įrodymus, teismas, jei jam kilo abejonių dėl minėtų įrodymų ir juose padarytų įrašų tikrumo, galėjo veikti ex officio (pagal pareigas) bei išsamiau ir nuodugniau ištirti pateiktą medžiagą, palankią nuteistajam. Teismui pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje, nuotraukų rinkmenose aiškiai matosi, kad teismui pateiktos nuotraukos, su sukrautais medienos sandėliais buvo padarytos 2017 m. balandžio 14 d.

2.6.                      Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir vienų iš objektyvesnių įrodymų, t. y. leidimo kirsti mišką, išduoto V. K., ir liudytojų V. K., N. K. parodymų. Leidime nurodyta jo data nuo 2017 m. sausio 17 d., V. K. teigė, kad kirtimus savo sklype vykdė pavasarį, tikslios datos nepamena, jie tuo metu, kai vykdė kirtimą savo sklype, girdėjo benzininius pjūklus gretimame sklype, kad vienas darbininkas per dieną gali išpjauti apie 20 kub. m medienos, jie savo sklype kirtimus vykdė apie 1–2 mėnesius, todėl kažkas išpjauti 209 kub. m medienos tikrai labai greitai negalėjo, kad V. K. miško kirtimo darbai ir šis nelegalus kirtimas buvo atlikti panašiu laiku. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kasatoriui ir kitiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype esančios medienos buvo nenustatytų asmenų išpjauta dar iki 2017 m. balandžio 14 d., akivaizdu, kad kasatoriaus kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo negalėjo būti nustatyta.

2.7.                      Išvadas dėl padarytos žalos ir civilinio ieškinio dydžio apeliacinės instancijos teismas padarė neišsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, neišanalizavęs dar prieš miško įgijimą kasatoriaus nuosavybėn ten jau buvusio nenustatytų asmenų iškirsto medienos kiekio, neatsižvelgė nei į kasatoriaus paaiškinimus, nei į pridėtas nuotraukas (jų padarymo datą), nei į prašymą atlikti nepriklausomą ekspertizę, kad išpjautos medienos kiekis skirtingos grupės miškuose būtų perskaičiuotas.

2.8.                      Šioje byloje BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas didelės žalos požymis nėra nustatytas ir įvertintas specialisto, kaip aiškinant šią normą yra nurodyta teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-96/2014 ir kt.), o buvo preziumuotas, nes išvada apie žalą padaryta pagal metodiką, kuri įvertina ne realiai gamtai padarytą žalą, bet nustato kompensaciją už padarytą žalą. Dėl to teismai kasatoriaus veiką pagal BK 270 straipsnio 2 dalį kvalifikavo formaliai, neįvertinę didelės žalos požymio dirbtinumo, iškreipdami konstitucinę teisingumo sampratą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013). Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, neatsižvelgė į didelės žalos faktą paneigiančias aplinkybes. Kaip minėta, kasatorius teismui paaiškino, kad per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. gegužės pradžios, tvarkydamas vėjovartas, ribines linijas, sausuolius ir nulaužtus bei įkibusius medžius, galėjo iš viso išpjauti tik apie 80 kub. m medienos, kurios vertė sudaro ne daugiau kaip 4800 Eur (žiūrėti http:www.pmsa.lt). Net ir skaičiuojant kaltinime nurodytą medienos kiekį, t. y. 209,803 kub. m, jo kaina 2017 m. balandžio mėnesį būtų sudariusi vos 12 540 Eur, o ne 102 065,39 Eur. Byloje pateiktuose biržės taksavimo lapuose Nr. 4, 5, 6, 7 nėra nurodyta žemės sklypo kadastro numeris, dokumento parengimo ir padarytų įrašų data (t. y. kada buvo nustatytas kiekis), ar mediena paimta ar ne. Todėl manytina, kad jais negalima vadovautis kaip tinkamai parengtais dokumentais ir jie turėtų būti vertinami kritiškai, o iškirstas medienos kiekis nebuvo objektyviai nustatytas. Be to, nustatant augančių medžių tūrį (V=) reikia žinoti kamieno skersmenį (1,3 m aukštyje) ir jo aukštį (matuojama nuo šaknies kaklelio iki aukščiausio viršūnės taško). Medyno tūris nustatomas pagal aukštį ir skalsumą, panaudojant standartines tūrio lenteles. Valstybinės miškų tarnybos inspektorius užfiksavo, kad galimai iš viso medienos tūris sudaro 209,803 kub. m žalių medžių, bet nėra aišku, pagal kokią formulę ar kokią tūrio nustatymo metodiką tai nustatė, nes šalia kelmų nebuvo nukirstų medžių, nebuvo įvertintos pušies kaip medžio savybės, charakteristikos, nufotografuoti kelmai, todėl kyla abejonių dėl Valstybinės miškų tarnybos Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto J. M. pateiktų duomenų. Kasatorius kartu su J. M. į mišką nuvyko tik 2017 m. gegužės 10 d., matavimuose nedalyvavo, buvo mašinoje ir tik neturėdamas specialiųjų žinių, pasitikėdamas J. M., pasirašė jo pateiktuose dokumentuose.

2.9.                      Teismas neatsižvelgė į kasatoriaus paaiškinimus, kad, aiškinantis aplinkybes, jam teko vykti į Aplinkos ministeriją bendrauti su miškotvarkos specialistais ir gauti patikslintus duomenis apie tai, kokios grupės miškas yra kasatoriui ir kitiems bendraturčiams priklausančiame sklype. Paaiškėjo, kad žalos skaičiavimai yra netikslūs ir neteisingi –neteisingai apskaičiuota žala ir iškirstų medžių tūris, nes padaryta klaida Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio specialisto J. M. skaičiavimuose nustatant pirminius duomenis 2017 m. gegužės 10 d. iškirstų medžių taškavimo lape, kad miškas (duomenys neskelbtini), yra priskirtas atrankiniam II grupės miškui, t. y. neteisingi duomenys pateikti ir vėliau perkelti į visus dokumentus, kuriais remiantis apskaičiuota žala, kur nurodoma, kad kirtimas atliktas II A miškų grupės (ekosistemų apsaugos miške) medelyne, kuriame iškirsta 66,991 kub. m neplynai (53 medžiai) ir plynai iškirstas tūris (13 medžių) – 9,344 kub. m; iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų bazės dokumentų matyti, kad 644 kvartalas jo sklypo dalyje Nr. 1 yra II grupės miškas, o likusioje sklypo dalyje (sklypas Nr. 2) yra III grupės miškas. Todėl akivaizdu, kad sklypo dalį Nr. 2 reikėtų priskirti tik III miško grupei (sklypo dalis Nr. 2). Teismas nurodė, kad tokie kasatoriaus teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau kasatoriui pakartotinai kreipusis į Aplinkos ministeriją dėl išaiškinimo, kokiai miškų grupei priskirtinas iškirstas miškas jam priklausančiame žemės sklype, iš Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Z. B. 2019 m. gegužės 24 d. gautas persiųstas elektroninis laiškas Valstybinės miškų tarnybos inspektoriui J. M., jame nurodyta, kad „siunčiama medžiaga, kuri akivaizdžiai įrodo, kad Jūsų suklysta skaičiuojant žalą: pirmame brėžinyje, išimtame iš miškų kadastro, pažymėtos 644 kv. (kvartalo) 2 sklypo ribos aiškiai sutampa su miškų grupių ribomis, tai aišku ir iš pridedamos Jūsų 2017 m. pareiškėjui pateiktos medžiagos taksoraščio“. Prie laiško pridedama ištrauka iš taksacinių sklypų paieškos. Atsižvelgus į tai, Aplinkos ministerijos specialistės nuogąstavimus, kad Valstybinės miškų tarnybos inspektorius J. M. akivaizdžiai suklydo skaičiuodamas žalą, kasatoriaus abejonės, kad gamtai padaryta žala buvo apskaičiuota netinkamai, yra visiškai pagrįstos. Tai kasatorius bandė paaiškinti apeliacinės instancijos teismui, papildomai prašydamas ir nepriklausomos ekspertizės, nes nustačius, kad Valstybinės miškų tarnybos inspektorius J. M. neteisingai apskaičiavo žalą, nustatydamas ne tos kategorijos mišką, žala gamtai labai sumažėtų, bet teismas prašymą atmetė. Į 2019 m. birželio 10 d. pateiktą prašymą Valstybinei miškų tarnybai dėl dalyvavimo nepriklausomame tyrime ir klaidos ištaisymo iki kasacinio skundo teismui pateikimo dienos nebuvo atsakyta.

2.10.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į kasatoriaus argumentus, kad už vieno pobūdžio pažeidimą, šiuo atveju tuos pačius iškirstus medžius, net taikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), žalos dydis buvo apskaičiuotas – iškirsto miško tūris ir suma, nustatyta už vieno tokio miško kubinį metrą, padauginus iš 1,5 koeficiento – nepagrįstai du kartus taikant 1,5 koeficientą, t. y. ir už pažeidimą, padarytą II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose (Metodikos 2.1 p.), ir už pažeidimą, padarytą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose (Metodikos 3.1 p.), taip nepagrįstai padidinant bendrą žalos sumą iki 102 065,38 Eur sumos, nurodytos pagal pateiktus skaičiavimus byloje pareikštame Valstybinės miškų tarnybos civiliniame ieškinyje, ir į tai, kad iš Aplinkos ministerijos buvo gautas 2018 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. (12-1)-D8-5741 dėl išaiškinimo, jame nurodyta, kad kai žala padaroma pažeidžiant kelis Metodikos punktus, turėtų būti skaičiuojama sudedant koeficientų vertes, ir atsižvelgiant į tai, pagal kasatoriaus skunde nurodytus skaičiavimus, bendra aplinkai padaryta žala sudaro 90 724,78 Eur.

2.11.                      Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 patvirtintos Metodikos redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. sausio 24 d., nėra aiškių nuostatų, kad vienu atveju koeficientas taikomas dėl miško brandumo grupių, kitu – dėl medyno buvimo tam tikroje vietoje, t. y., kaip nustatė teismas, dėl dvigubų koeficientų taikymo. Abejones, ar Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir (ar) kitos įstaigos, taikydamos (jei taikė) dvigubus koeficientus, nepažeidė non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principo (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-303-2017 ir kt.) taikymo, sustiprina ir tai, kad tik po kasatoriaus pakartotinio kreipimosi į Aplinkos ministeriją dėl išaiškinimų nuo 2019 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro, laikinai einančio aplinkos ministro pareigas, 2019 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-37 dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo pakeitimo Metodika buvo papildyta 41 punktu, kuriame jau konkrečiai nurodyta, kad kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli Metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos. Atsižvelgiant į įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos iki 2019 m. sausio 24 d. galiojusios Metodikos nuostatas ir dvigubo baudimo negalimumą, kasatoriaus skunde pateiktais skaičiavimais, jo galimai bendra aplinkai padaryta žala sudaro 68 043,585 Eur. Taigi, kasatoriaus nuomone, žalos gamtai dydis teismuose buvo apskaičiuotas neteisingai, o dėl netinkamo teisės taikymo tikėtina, kad ir nepagrįstai žymiai padidintas jos dydis, taip pat kasatoriui paskirtas baudos dydis yra per didelis, o Valstybinei miškų tarnybai priteista žala neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Nuteistojo K. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4.       Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

5.       Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl šių priežasčių nuteistojo K. B. kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad neteisingai apskaičiuotas iškirstų medžių tūris, kad sklypo dalį Nr. 2 reikėtų priskirti III miško grupei, paliekami nenagrinėti, o skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. 

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

6.       Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-87-942/2017 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7.       Skundžiamus teismų sprendimus patikrinus teisės taikymo aspektu, nenustatytas pagrindas konstatuoti, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių priimtus nuosprendį ir nutartį reikėtų naikinti ar juos pakeisti.

8.       Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą (kaltinamojo K. B. parodymus, liudytojų J. M., A. D., K. B., T. J., L. Š., G. D., V. K., A. M., N. K. parodymus, rašytinius bylos duomenis), aptarė kiekvieną įrodymą atskirai ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltinamojo K. B. kaltę, taip pat išanalizuoti ir  motyvuotai atmesti jo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. B. apeliacinio skundo argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs įrodymus, patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išvadas dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinti apeliacinio skundo teiginiai (pakartoti ir kasaciniame skunde), kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė K. B. teisme duotus parodymus apie tai, jog mišką jis įsigijo tik 2017 m. balandžio 13 d., o balandžio 14 d. jau rado iškirstą, kad K. B. nors ir ne iš karto po neteisėto miško iškirtimo, tačiau pats savo iniciatyva apie kirtimą pranešė Miškų kontrolės skyriaus pareigūnui, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog V. K. leidimas kirsti mišką išduotas nuo 2017 m. sausio 17 d., o šis parodė, kad kirtimus atliko per 1–2 mėnesius ir tuo metu girdėjo benzininius pjūklus gretimame sklype, bei išdėstyti išsamūs argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas šiuos teiginius atmetė. Teismas padarė išvadą, kad tokie skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, pateikti atsietai nuo visumos, selektyviai parenkant tik atskiras apeliantui naudingas detales.

10.       Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino apeliacinio skundo argumentus (pakartotus ir kasaciniame skunde) dėl neteisingo medžių priskyrimo miško grupėms. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas aiškinosi atlikdamas įrodymų tyrimą ir apklausdamas liudytoją J. M., kuris apskaičiavo aplinkai padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad skundo teiginiai visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių: iš Miškų valstybės kadastro Kartografinės duomenų bazės fragmento (mastelis 1:2000) (1 t., b. l. 19) akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausantis I. J., A. K. ir K. B. po 50/150 dalių, užima 644 kvartalo (sklypas išsidėstęs tik mėlynos spalvos riba pažymėtoje teritorijoje) dalį, kuri smulkesniais sklypais nesužymėta, todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kokios grupės miškas yra būtent sklypo dalyje Nr. 2; pagal kadastro duomenis akivaizdu, kad visas šis sklypas apima II (antros) A grupės mišką (pažymėtas geltona spalva) ir III grupės mišką (pažymėtas violetine spalva); pagal šiame sklype pažymėtus iškirstus miško plotus matyti, kad plynai ir neplynai buvo išpjauti medžiai abiejų grupių miškuose (1 t., b. l. 19). 

11.       Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nagrinėdamas bylą ir surašydamas nutartį BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

12.       Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė nuotraukų, kuriose užfiksuota susandėliuota mediena, padarymo laiką (2017 m. balandžio 14 d.), nurodydamas, kad pačiuose vaizduose jų fiksavimo laikas nėra pažymėtas, o tai reiškia, kad vaizdo fiksavimo metu įrenginyje nebuvo nustatyti datos ir laiko žymėjimo parametrai. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, vykusiame 2018 m. spalio 9 d., buvo atlikta daiktų apžiūra – apžiūrėtas K. B. pateiktas fotoaparatas „Olimpus“. Apžiūros metu nustatyta, kad į bylą pateiktos nuotraukos padarytos 2017 m. balandžio 14 d. 19.45 val. (3 t., b. l. 136, 137). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šie apžiūros metu nustatyti duomenys nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių K. B. pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas susandėliuotas miškas, matyti, jog pačiuose vaizduose nėra pažymėtas jų fiksavimo laikas, tai reiškia, kad vaizdo fiksavimo metu įrenginyje nebuvo nustatyti datos ir laiko žymėjimo parametrai, kurie neginčijamai patvirtintų vaizdų fiksavimo faktą būtent nurodytu laiku; data ir laikas parašyti K. B. ranka šalia atspausdintų nuotraukų, kas galėjo būti padaryta bet kuriuo metu, todėl tai negali būti laikoma apelianto versiją dėl nuotraukų darymo laiko patvirtinančiu įrodymu. Taigi, vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pateiktos nuotraukos padarytos būtent 2017 m. balandžio 14 d.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje situacija, kai neįvertinami visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Neatsižvelgimas į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pateiktos nuotraukos padarytos būtent 2017 m. balandžio 14 d., reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, pagal kurį buvo vertinami įrodymai, nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

14.       Pažymėtina, kad pagrindas panaikinti nuosprendį arba nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme yra ne bet kokie, o konkretūs esminiai BPK pažeidimai (BPK 384 straipsnio 7 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Fotoaparatą „Olimpus“ K. B. teismui pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą (3 t., b. l. 132). Pateikti fotoaparatą apžiūrai K. B. buvo įpareigotas siekiant patikrinti jo parodymus apie tai, kad jo pateiktos medienos nuotraukos buvo padarytos 2017 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek ikiteisminio tyrimo metu K. B. duoti parodymai apie tai, kad mišką savavališkai arba esant būtinajam reikalingumui (esą kelios dešimtys medžių buvo įkabinti į kitus) iškirto jo pasamdytas T. J., tiek vėlesni jo parodymai apie tai, kad mišką išvogė nenustatyti asmenys ar kad jis įsigijo miško sklypą, kuris jau buvo iškirstas, ir jis tik tvarkė, norėdamas sušvelninti padėtį, ar kad kirtimus darė nepažeisdamas įstatymų, nes kirto tik sausus medžius, ribines linijas. Visi K. B. parodymai buvo įvertinti kaip jo gynybinės versijos ir atmesti. K. B. pateiktos medienos nuotraukos patvirtina faktą, kad mediena buvo susandėliuota 2017 m. balandžio 14 d., tačiau nuotraukose užfiksuoti vaizdai nei patvirtina, nei paneigia kokias nors kitas bylai svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad nuotraukos buvo pateiktos tik 2018 m. birželio 28 d. (3 t., b. l. 55), kad K. B. aiškinimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, kodėl šių nuotraukų nepateikė ikiteisminio tyrimo metu, nėra įtikinamas (3 t., b. l. 137), kad K. B. parodymai apie jam ir bendraturtėms priklausančio miško iškirtimo aplinkybes bylos proceso metu nebuvo vienodi ir nuoseklūs, kad teismas K. B. parodymus apie tai, jog jis įsigijo miško sklypą, kuris jau buvo iškirstas, atmetė, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padarytu BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu – vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pateiktos nuotraukos padarytos būtent 2017 m. balandžio 14 d., – nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir šis pažeidimas nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Taigi minėtas pažeidimas nepripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, t. y. tokiu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nutartį reikėtų naikinti.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies taikymo

15.       Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį K. B. nuteistas už tai, kad privačiame miške, esančiame valstybės saugomoje teritorijoje – Merkio ichtiologiniame draustinyje ir Merkio apsauginėje zonoje, savavališkai organizavo miško kirtimus ir iškirto medžius, taip padarė didelę žalą medynui ir 102 065,39 Eur žalą aplinkai.

16.       Pagal BK 271 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą.

17.       Saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, veiklą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymą saugomų teritorijų sistemą sudaro tam tikros saugomų teritorijų kategorijos, kurioms, be kita ko, priskiriami draustiniai (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ekologinės apsaugos zonos (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Viena iš ekologinės apsaugos zonų rūšių yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.“ Taigi nėra abejonių, kad Merkio ichtiologinis draustinis ir Merkio apsauginė zona (paviršinio vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta) yra valstybės saugomos gamtinės teritorijos ir atitinka išvardytąsias BK 271 straipsnio 1 dalyje.

18.       Byloje nustatyta, kad valstybės saugomoje teritorijoje pusamžis pušynas plynai iškirstas 0,3 ha plote, neplynai, tačiau paliekant kritinį 0,2–0,3 medyno skalsumą – 0,4 ha plote, iš jų dalis iškirsto ploto, t. y. 0,3 ha, patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose konstatuota, kad tokiais veiksmais padaryta žala žaliems medžiams, pažeistas ekosistemai vertingas medynas ir kad normalios būklės medyno iškirtimas saugomoje teritorijoje drastiškai sugadino ties (duomenys neskelbtini) kaimu esantį Merkio pakrantės gamtinį kraštovaizdį, daugeliui metų pažeidė ekosistemos elemento – draustinio teritorijoje esančio medyno ekologinę pusiausvyrą. Taigi teismų nustatyti K. B. nusikalstamų veiksmų padariniai atitinka būtinąjį nusikaltimo, įtvirtinto BK 271 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį – suniokojo draustinį ir kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją (Merkio ichtiologinį draustinį ir Merkio apsauginę zoną).

19.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad K. B. nusikalstama veika atitinka visus nusikaltimo, įtvirtinto BK 271 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir jis pagrįstai už tai nuteistas.

20.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. taip pat nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už tai, kad organizuodamas neteisėtus kirtimus ir savavališkai iškirsto miško ištraukimo veiksmus pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles (Miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintų Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus), iš viso iškirto 209,803 kub. m žalių medžių, taip padarė didelę žalą medynui ir 102 065,39 Eur žalą aplinkai. 

21.       BK 270 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. 

22.       Pagal teismų sprendimus K. B. veika, atitinkanti nusikaltimo, įtvirtinto BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius (teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas), pasireiškė neteisėtu miško kirtimu ir savavališkai iškirstų medžių ištraukimu. Minėta, kad K. B. nuteistas už jam pačiam ir bendraturtėms priklausančio, t. y. privataus, miško (209,803 kub. m žalių medžių) iškirtimą. Pažymėtina, kad atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnyje, o atsakomybė už augusių miško žemėje savavališkai iškirstų medžių ir krūmų ištraukimą arba išvežimą be leidimo – ANK 274 straipsnyje. Pagal ANK 273 straipsnio 3 dalį savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pagal ANK 274 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) augusių miško žemėje savavališkai iškirstų medžių ir krūmų ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina ir tai, kad BK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių. Taigi K. B. veika – savavališkas 209,803 kub. m medžių iškirtimas privačiame miške ir jų ištraukimas bei išvežimas be leidimo – atitinka administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 273 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje, požymius. 

23.       Savavališkai iškertant mišką, be leidimo iškirstą mišką ištraukiant ir išvežant visuomet pažeidžiamos teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklės, padaroma žala augalams (medynui) ir aplinkai. Savavališku miško iškirtimu gali būti padaroma ir didelė žala augalams (medynui) ar atsirasti kiti sunkūs padariniai aplinkai ir tokia veika formaliai gali atitikti nusikaltimo, nurodyto BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Būtent taip ir buvo įvertinti K. B. veikos padariniai: teismai konstatavo, kad buvo padaryta didelė žala medynui ir 102 065,39 Eur žala aplinkai. Tačiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė už daugiau negu 500 kietmetrių medžių iškirtimą be leidimo miško žemėje nustatyta BK 273 straipsnio 1 dalyje.

24.       Atvejai, kai konkrečiam juridiniam faktui gali būti pritaikytos kelios įstatymo normos, teisės teorijoje vadinami normų konkurencija. Normų konkurencijos atveju turi būti parenkama ir konkrečiam juridiniam faktui pritaikoma tik viena norma. Sprendžiant, kuri norma turi būti pritaikyta K. B. veikai – savavališkam miško iškirtimui privačiame sklype, iškirsto miško ištraukimui ir išvežimui be leidimo, reikia palyginti BK 270 straipsnio 2 dalimi ir BK 273 straipsnio 1 dalimi reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį. Lyginant teisinį reguliavimą, nustatytą minėtose normose, darytina išvada, kad BK 270 straipsnio 2 dalimi reguliuojamų santykių apimtis yra platesnė nei santykių, reguliuojamų BK 273 straipsnio 1 dalimi. Kaip minėta, savavališkai iškertant mišką, be leidimo iškirstą mišką ištraukiant ir išvežant visuomet pažeidžiamos teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklės, padaroma žala augalams (medynui) ir aplinkai. Taigi BK 273 straipsnio 1 dalyje yra visi BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų požymiai. Kartu pažymėtina, kad BK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialus nusikaltimo dalykas – miško žemėje augantys medžiai ir specialus nusikaltimo padarymo būdas – medžių iškirtimas be leidimo, jų sunaikinimas ar sužalojimas. Vadinasi, BK 270 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma BK 273 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, turi būti taikoma specialioji norma, šiuo atveju – BK 273 straipsnio 1 dalis. Darytina išvada, kad K. B. veika – savavališkas 209,803 kub. m medžių iškirtimas privačiame miške ir jų ištraukimas bei išvežimas be leidimo – negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes ši veika pagal nusikaltimo dalyką ir nusikaltimo padarymo būdą atitiko BK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius. Taikydami bendrąją, o ne specialiąją normą, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 270 straipsnio 2 dalį. Tačiau K. B. veika negalėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 273 straipsnio 1 dalį, nes buvo iškirsta mažiau negu 500 kietmetrių medžių, taigi K. B. veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties būtino požymio – padarinių. 

25.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis – atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi nusikalstamas veikas, įtvirtintas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Konstatavus, kad K. B. veika yra ne nusikaltimas, nurodytas BK 270 straipsnio 2 dalyje, bet administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 273 straipsnio 3 dalyje bei 274 straipsnio 3 dalyje, K. B. veiką reikia teisiškai vertinti (kvalifikuoti) iš naujo.

26.       Nei BK, nei ANK nereglamentuotos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisyklės tais atvejais, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro ir nusikalstamą veiką, ir administracinį nusižengimą. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos yra pavojingesnės nei administraciniai nusižengimai, taip pat tai, kad nusikalstamų veikų idealiosios sutapties atveju už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), darytina išvada, kad nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo idealiosios sutapties atveju veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius, atskirai pagal ANK straipsnį (jo dalį) nekvalifikuotina, o į šią aplinkybę atsižvelgtina skiriant bausmę už nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini: K. B. nusikalstama veika iš BK 270 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 271 straipsnio 1 dalį, paliekant pagal BK 271 straipsnio 1 dalį Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu K. B. paskirtą bausmę – 120 MGL dydžio baudą.

Dėl aplinkai padarytos žalos dydžio (Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos taikymas)

28.       Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pagal iki 2019 m. sausio 24 d. galiojusios Metodikos nuostatas ir dvigubo baudimo negalimumo principą K. B. padaryta žala aplinkai yra ne 102 065,38 Eur, o 68 043,585 Eur.

29.       Nuteistojo K. B. veika aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuotas pagal aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką. 2017 m. balandžio mėnesį (K. B. veikos padarymo metu) galiojo minėtu įsakymu patvirtinta Metodika ir aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 bei 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. D1-562 nustatyti fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai (Metodikos priedas). Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal Metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius (Metodikos 1 punktas). Jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, Metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą: II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose – 1,5 (Metodikos 2.1 punktas); III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose – 2,0 (Metodikos 2.2 punktas). Jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai, Metodikos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose – 1,5 (Metodikos 3.1 punktas); paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ar šlaituose, kurių polinkio kampas didesnis nei 10 laipsnių, – 1,2 (jeigu šlaitas, kurio polinkio kampas didesnis nei 10 laipsnių, sutampa su vandens telkinio apsaugos zona, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,7) (Metodikos 3.2 punktas); retųjų paukščių veisimo vietose, lizdaviečių apsaugos zonose ir kurtinių tuokvietėse – 2,0 (Metodikos 3.3 punktas).

30.       Aiškinant Metodikoje nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad tuo atveju, kai neteisėta veika ir nukertami, kitaip sunaikinami ar sužalojami medžiai (Metodikos 2 punktas), ir padaroma žala aplinkai (Metodikos 3 punktas), bendras aplinkai padarytos žalos dydis yra lygus pagal Metodikos 2 ir 3 punktus apskaičiuotos žalos sumai. Kitaip aiškinant Metodikoje nustatytą teisinį reguliavimą, t. y. kad tokiais atvejais taikomas tik vienas – Metodikos 2 arba 3 punkte nustatytas – koeficientas, būtų sudaromos prielaidos nustatant aplinkai padarytos žalos dydį vienodai traktuoti visus miškus (medžius), neatsižvelgiant į teritorijos, kurioje miškas auga, ypatumus. Akivaizdu, kad neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius Metodikos 3 punkte išvardytose teritorijose padaroma didesnė žala aplinkai nei neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius kitose teritorijose.

31.       Byloje nustatyta, kad miškas iškirstas sklype, esančiame Merkio ichtiologinio draustinio ir Merkio apsauginėje zonoje (Metodikos 3.1 punktas), pusamžiame pušyne (Metodikos 2.1 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad II A miškų grupės (ekosistemų apsaugos miške) medelyne plynai iškirsta 9,344 kub. m medienos, neplynai – 66,991 kub. m medienos, III miškų grupės medelyne plynai iškirsta 76,724 kub. m medienos, neplynai – 56,744 kub. m medienos. Pagal Metodikos priede nustatytus neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius apskaičiuotas žalos dydis yra: neteisėtai iškirtus II grupės mišką – 23 492,03 Eur (9,344 x 435 + 66,991 x 290 = 23 492,03), neteisėtai iškirtus III grupės mišką – 21 870,36 Eur (76,724 x 200 + 56,744 x 115 = 21 870,36); iš viso padaryta 45 362,39 Eur žala aplinkai. Pritaikius Metodikoje nustatytus koeficientus apskaičiuotos žalos dydis yra: pusamžiuose medynuose – 45 362,39 x 1,5 = 68 043,59 Eur; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje (Merkio ichtiologinio draustinio ir Merkio apsauginėje zonoje) – 45 362,39 x 1,5 = 68 043,585 Eur; iš viso padaryta 136 087,17 Eur (68 043,585 + 68 043,585) žala aplinkai.

32.       Minėta, kad iš K. B. Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai priteista 102 065,38 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. Darytina išvada, kad nustatant K. B. aplinkai padarytos žalos dydį aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. D1-562 redakcija) patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje nustatytas teisinis reguliavimas buvo aiškinamas ir taikomas netinkamai, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi galimybės pakeisti iš K. B. priteistos žalos dydį, nes dėl to nepaduotas prokuroro ar civilinio ieškovo kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

33.       Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, apskaičiuojant K. B. aplinkai padarytos žalos dydį ir pritaikius dvigubą koeficientą, buvo pažeistas non bis in idem principas. Valstybinei miškų tarnybai iš K. B. priteista suma – 102 065,38 Eur – yra ne K. B. baudimas, o jo gamtai padarytos žalos piniginė išraiška – nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, pagal kurią buvo apskaičiuota K. B. aplinkai padaryta žala, patvirtinta vadovaujantis Miškų įstatymo 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę; nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad pažeidus šio įstatymo reikalavimus atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka. Taigi aplinkos ministras, patvirtindamas Metodiką, įgyvendino Miškų įstatymu suteiktus įgaliojimus nustatyti miškui, kaip aplinkos objektui, padarytų nuostolių apskaičiavimo tvarką. Minėta, kad neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose padaroma didesnė žala aplinkai nei neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius Metodikos 3 punkte neišvardytose teritorijose, todėl, padarius žalą vandens telkinių apsaugos zonose esančiam miškui, nuostoliai yra didesni nei padarius žalą miškui, esančiam Metodikos 3 punkte neišvardytose teritorijose.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

        Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti.

        Nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, paliekant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu K. B. paskirtą bausmę – 120 MGL dydžio (4519,20 Eur) baudą.

        Kitas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Dalia Bajerčiūtė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Pranas Kuconis