Civilinė byla Nr. e2-21649-1084/2019
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00876-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 1 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,
sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,
dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei advokato padėjėjai Alinai Ivanovai,
atsakovui M. V., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė J. V. kreipėsi į teismą, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolą, 2 896,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (e. b. l. 1–4).
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Prieš nutraukiant santuoką ieškovė su atsakovu susitarė, jog jis grąžins ieškovei 11 585,00 Eur skolą. 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas atsiuntė J. V. elektroninį laišką, kuriuo ne tik patvirtino šį įsiskolinimą, tačiau ir nurodė, kad skolą grąžins iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau atsakovas nėra padengęs įsiskolinimo iki šiol. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki šiol nurodytos sumos ieškovei nėra grąžinęs. Atsakovo 2011 m. balandžio 11 d. elektroninis laiškas, kurį ieškovė laiko skolos rašteliu, patvirtina, jog M. V. yra skolingas ieškovei 11 585,00 Eur ir įsipareigoja šią skolą grąžinti iki 2011 m. birželio 1 d., taip pat, kad nurodytą pinigų sumą jis yra gavęs iš ieškovės iki minėto elektroninio laiško parašymo momento. Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovas laiku negrąžino paskolos, už naudojimąsi jai priklausančiais pinigais paskaičiavo 2 896,25 Eur palūkanas už penkerius metus.
Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019 ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei J. V. iš atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolą, 2 896,25 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat valstybei priteisė iš atsakovo 81,50 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 25–27).
Priėmus preliminarų teismo sprendimą, ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei ir ieškovei priteisimo (e. b. l. 31).
Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio, prašydamas panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Iki santuokos nutraukimo tarp šalių vyko ilgos, įvairios derybos, tarimasis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apsispręsta santuoką nutraukti be jokių piniginių įsipareigojimų, juolab dėl tariamų skolų. Ieškovė siekė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtų įtraukta tariama skola, buvo atsiuntusi sutarties variantą, kurioje įtraukė sąlygą dėl ieškovei išmokėtinos 45 000,00 Lt sumos, tačiau atsakovas nepasirašė sutarties tokiomis sąlygomis. Atsakovas po ilgo susirašinėjimo, svarstymų, savo materialinės padėties įvertinimo, nesutiko pasirašyti jokių skolos dokumentų. Šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neįtraukus jokios sąlygos apie tariamas atsakovo skolas. Atsakovas nurodė, jog ieškovė kelis kartus provokavo jį, prašė pasirašyti kokį nors susitarimą dėl tariamos skolos mokėjimo tvarkos, tačiau atsakovas nėra pasirašęs jokios paskolos sutarties, jis nėra skolingas ieškovei, nes jokių pinigų iš jos nėra gavęs. Atsakovo teigimu, jis neturi prievolės grąžinti nei skolos, nei mokėti palūkanas. Kadangi pinigai nebuvo skolinti, perduoti, paskolos teisiniai santykiai nebuvo įforminti nei sutartimi dėl santuokos nutraukimo, nei sutartis patvirtinta teismo ar notariškai, todėl derybų susirašinėjimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negali būti pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės 250,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą teismui (e. b. l. 43–44).
Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo M. V. prieštaravimus, kuriame prašoma Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Atsakovo pozicija tik patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir tai, jog atsakovas nors ir nesutiko, kad skola būtų įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau tarp šalių vyko derybos ir buvo sprendžiamas skolos grąžinimo klausimas. Atsakovas pats siūlė pasirašyti skolos sutartį, tokiu būdu pripažindamas paskolos teisinius santykius. Ieškovės teigimu, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo prieštaravimuose išdėstytą poziciją, akivaizdu, kad atsakovas nuo pat paskolos teisinių santykių pradžios turėjo tikslą išvengti prievolės vykdymo ir negrąžinti skolos. Iki nutraukiant šalių santuoką, atsakovas įtikino ieškovę, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebūtų įtraukta skola, o teismui patenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukus santuoką, atsakovas ėmė vengti ne tik bet kokios skolos sutarties pasirašymo, bet ir įsipareigojimų vykdymo, motyvuodamas bloga finansine padėtimi, tačiau žadėdamas bet kokiu atveju skolą grąžinti. Iki 2016 metų vidurio su atsakovu ieškovė palaikė draugiškus ryšius, ieškovė pasitikėjo atsakovu ir tikėjo, kad jis skolą grąžins. Ieškovė taip pat nurodė, kad per visą laiką nuo 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas nei karto neneigė skolos buvimo fakto ir tik tuomet, kai buvo kreiptasi į teismą, atsakovas, siekdamas išvengti skolos grąžinimo prievolės, nepagrįstais ir deklaratyviais teiginiais siekia paneigti skolą. Ieškovė nesutinka, kad šioje civilinėje byloje taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovės teigimu, minėto straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. jau po teisinių santykių atsiradimo. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pripažino 11 585,00 Eur dydžio įsiskolinimą, ne tik patvirtindamas skolos dydį, nurodydamas skolos grąžinimo terminą, tačiau ir sutikdamas su ieškovės pasiūlymu tartis dėl skolos grąžinimo dalimis. Atsakovas nepateikė nei vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, sudarančio teisinį pagrindą panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą (e. b. l. 54–56).
Teismo posėdžio metu ieškovė J. V. ir jos atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) metais. 2007 metais šalys apsigyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo 1975 metų statybos, šalys, atsikraustydamos į šį butą, iš esmės nekilnojamąjį turtą pagerino ir tai buvo padaryta būtent ieškovės lėšomis. Ieškovė į šį turtą investavo daug savo santaupų, iš esmės viena mokėjo komunalinius mokesčius, netgi yra dengusi atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovės atstovė nurodė, jog būtent iš to yra kildinama atsakovo skola. 2009 metų viduryje šalys kartu nebegyveno, o (duomenys neskelbtini) metais apsisprendė nutraukti santuoką. Nors ieškovė ir reikalavo, kad skolos faktas būtų įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutiko nutraukti santuoką pagal atsakovo pasiūlytą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variantą, o tarp šalių vėliau buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo. Atsakovas vengė raštu sudaryti susitarimą, todėl buvo parašytas tik elektroninis laiškas, kuriame atsakovas nurodė skolos dydį, skolos grąžinimo terminą ir tą skolą akivaizdžiai pripažįsta. Ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, manė, jog šio dokumento pilnai pakaks, juolab kad šalys iki 2016 metų vidurio palaikė gerus santykius. Atsakovas savo skolos niekada neneigė, tačiau net ir raginamas skolos negrąžino.
Ieškovė J. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu kartu pragyveno 9 metus, paskutinius trejus – būdami santuokoje. Iš pradžių šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini), visas išlaidas mokėjo kartu lygiomis dalimis. 2007 m. liepos 1 d. šalys persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), į atsakovui ir jo broliui priklausantį butą. Kadangi butas buvo ganėtinai apleistas, viską reikėjo remontuoti, o remonto išlaidas iš esmės dengė ieškovė. Iš ieškovės lėšų buvo atlikti pagerinimo darbai – keista visa santechnika (vamzdžiai, klozetas, dušo kabina, virtuvėje kriauklė). Su atsakovu nebuvo jokio susitarimo dėl atlyginimo už atliktus pagerinimus, kadangi šalys gyvendamos santuokoje apie tai negalvojo. Santuokos metu atsakovas pusmetį nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl ieškovė užpildavo į atsakovo automobilį kuro, sumokėjo atsakovo skolas, mokėjo komunalinius mokesčius. Visas išlaidas kurį laiką dengė ieškovė. 2011 metais atsakovui pareikalavus skyrybų, tarp šalių vyko derybos dėl skolos grąžinimo. Šalys susitarė dėl sumos, kurią vėliau atsakovas nurodė elektroniniame laiške ir kurį ieškovė laikė skolos rašteliu. Ieškovė nurodė, jog pripažįsta, kad kvietė atsakovą pasirašyti skolos dokumentus 2015 metais, atsakovui vis vengiant grąžinti skolą. Ieškovė taip pat nurodė, jog grynųjų pinigų skolinimo fakto santuokoje nebuvo, o reikalaujamą priteisti pinigų sumą sudaro jos turėtos išlaidos atsakovui priklausiusiam turtui pagerinti, atsakovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, mokesčiams sumokėti, kitoms turėtoms išlaidoms, taip pat santuokos šventės išlaidos.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. V. ir jo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui jokie pinigai nebuvo realiai perduoti, jokie paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, nes nustatytos aplinkybės, kad elektroniniame laiške minima 40 000,00 Lt skola yra ieškovės reali investicija į šeimyninį gyvenimą, į šeimos būstą, į jo apstatymą, į būsto išlaikymą, į maistą, į šeimos poreikių tenkinimą. Byloje paskolos teisiniai santykiai yra paneigti, jų net nebuvo, kadangi pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Nustačius, kad pinigai nebuvo perduoti, negalima kalbėti apie paskolos grąžinimą ir apie palūkanų skaičiavimą. Nors ieškovė nurodė, kad skola tariamai buvo susidariusi santuokos metu, tačiau santuokos teisiniai padariniai yra išspręsti skyrybų byloje, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta ir šalys viena kitam neturėjo pretenzijų nei dėl išlaikymo, nei dėl piniginių lėšų, nei dėl kilnojamojo turto, nesikreipė dėl sutarties nuginčijimo, jei ji neatitiktų tikrovės ir neprašė teismo sprendimo pakeisti. Sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimai, pretenzijos, turėjo būti išspręsti skyrybų metu. Ieškovei pripažinus, jog niekada nėra perdavusi grynųjų pinigų atsakovui ir juolab suteikusi paskolą, t. y. nesant pinigų perdavimo nuosavybėn, nesant įsipareigojimo grąžinti grynuosius pinigus kaip skolą, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo skolos faktą kildinant iš paskolos teisinių santykių turi būti atmestas.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog elektroninį laišką buvo priverstas parašyti, nes ieškovė jį praktiškai šantažavo. Atsakovas patvirtino, jog 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką parašė jis, siekdamas, kad ieškovė sutiktų skirtis. Atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlytu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektu, kadangi sutartyje buvo nurodyti klaidingi faktai, jog atsakovas skolingas ieškovei, nors jis ieškovei nėra skolingas. Atsakovas nurodė, jog elektroniniame laiške rašydamas teiginį: „Aš tau skolingas 40 000 Lt“, turėjo omenyje, jog ieškovė kažkiek prisidėjo prie buto remonto, tačiau tokią suma įrašyti nurodė ieškovė. Pinigų iš ieškovės atsakovas nėra gavęs. Atsakovui ir jo broliui priklausančio buto remontas buvo atliktas iš jam priklausančių santaupų, nors pripažįsta, kad ieškovė tam tikra dalimi prisidėjo prie turto pagerinimo. Atsakovo nuomone, ieškovė į turto pagerinimą investavo 1 000,00 Eur (3 450,00 Lt), tačiau neturi teisės į kompensaciją už pagerintą atsakovo ir jo brolio turtą, kadangi šalys kartu pagerino turtą, taip pat kartu gyveno. Ieškovė iš pradžių prašė pasirašyti vekselį, tačiau atsakovas to nepadarė, nes manė, jog nėra skolingas ieškovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Kauno apylinkės teismas, 2019 m. liepos 19 d. priimdamas preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019, sprendė, kad ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas, susirašinėdamas su ieškove, pripažino savo 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) įsiskolinimą ieškovei ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Teismas, nesant duomenų apie skolos grąžinimą, tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškinyje grindė atsakovo M. V. 2011 m. balandžio 14 d. elektroniniu laišku, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina šalis siejusius paskolos teisinius santykius. Būtent minėtą elektroninį laišką ieškovė laiko skolos rašteliu, patvirtinančiu tiek atsakovo skolos ieškovei faktą, tiek skolos dydį, tiek tai, kad atsakovas šiame elektroniniame laiške nurodytą pinigų sumą – 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) yra gavęs iš ieškovės iki atsakovui surašant šį elektroninį laišką. Aplinkybes, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ieškovė įrodinėjo ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.
Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ieškovės J. V., jos atstovės advokato padėjėjos Alinos Ivanovos paaiškinimus, taip pat M. V. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės paaiškinimus bei šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad preliminarus sprendimas priimtas nepagrįstai, todėl ieškinys atmetamas, o 2019 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas panaikinamas.
Dėl ieškinio faktinio pagrindo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Šiam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau šiam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-969/2018).
Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos ir rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas pareikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pavyzdžiui, negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
Pažymėtina, kad bylos, nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais procesiniame teisės akte ir kurie būdingi tik šiai sumarinio (supaprastinto) proceso formai. Vienas iš tokių ypatumų yra numatytas CPK 430 straipsnio 4 dalyje, t. y. draudimas keisti šio pobūdžio bylose ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ieškinio reikalavimus. Nurodytas draudimas atitinka dokumentinio proceso esmę, kadangi galimybė keisti ieškinio elementus arba didinti pareikštus reikalavimus paneigtų dokumentinio proceso privalumus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, savo valia apsispręsdamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turėtų itin dėmesingai surašyti ieškinį, tiksliai nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. V. pareiškė ieškinį atsakovui M. V., prašydama priteisti iš atsakovo 11 585,00 Eur skolą, 2 896,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė atsakovo jai 2011 m. balandžio 14 d. parašytu elektroniniu laišku, kurį ji laikė skolos rašteliu, patvirtinančiu šalis siejusius paskolos teisinius santykius, ir kuriuo, ieškovės teigimu, atsakovas ne tik patvirtino 11 585,00 Eur skolą ieškovei, nurodė skolos grąžinimo datą, bet, ieškovės manymu, patvirtino ir pinigų sumos gavimą iki minėto elektroninio laiško parašymo momento. Aplinkybes, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos ieškovė iš esmės grindė tik minėtu elektroniniu laišku, ieškovė įrodinėjo ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J. V. ir M. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 52–53). Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po minėtos sutarties sudarymo, tačiau dar nenutraukus šalių santuokos, atsakovas M. V. iš savo pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į ieškovės pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 14 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodo esantis skolingas ieškovei 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) (e. b. l. 7). Kaip jau buvo minėta, ieškovė šį elektroninį laišką ieškinyje laiko skolos rašteliu, patvirtinančiu atsakovo skolą jai ir šalis siejusius paskolos teisinius santykius.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 14 d. ginčo elektroninio laiško (skolos raštelio) parašymo metu galiojusi redakcija), paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, jog pagal savo juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018). Taigi pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ieškovė reikalavimą grindė iš paskolos teisinių santykių, o konkrečiai – iš atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. ieškovei atsiųsto elektroninio laiško, kurį ieškovė laiko skolos rašteliu, tačiau atsakovas kategoriškai neigia šalis siejus paskolos teisinius santykius ar gavus iš ieškovės minėtame laiške nurodytą pinigų sumą. Priešingai, nors ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turi įrodyti pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, teismo posėdžio metu, ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus teigusi, jog skolos sumą sudaro paskolos suma, nepaneigė atsakovo ir jo atstovės nurodytų argumentų, kad jokio grynųjų pinigų perdavimo nebuvo, paaiškino, kad iš atsakovo prašomą priteisti skolos sumą sudaro šalių santuokos metu ieškovės panaudotos piniginės lėšos atsakovui ir jo broliui priklausiusiam nekilnojamajam turtui (butui) pagerinti, ieškovės lėšos, panaudotos mokesčiams mokėti, taip pat lėšos, skirtos atsakovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, bei kitos ieškovės lėšos, panaudotos šalims gyvenant santuokoje šeimyniniams poreikiams tenkinti, taip pat lėšos, skirtos vestuvių šventei. Taigi teismo posėdžio metu ieškovė, reikalavimą kildinusi iš paskolos, nurodė naujas faktines aplinkybes, susijusias su jos prašoma priteisti iš atsakovo suma, kurios nebuvo nurodytos teismui pareikštame ieškinyje ir kurios, priešingai nei nurodė ieškinyje ieškovė, ne patvirtina, o paneigia faktą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, iš kurių ieškovė ir kildino savo reikalavimą. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog būtent jis parašė 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką, tačiau skolos fakto ieškovei nepripažino, patvirtino, jog jokių grynųjų pinigų iš ieškovės nėra gavęs. Ieškovė neneigė aplinkybės, jog atsakovui nėra perdavusi grynųjų pinigų, kas yra esminis paskolos sutarties požymis, jokių įrodymų dėl to nepateikė, priešingai, kaip jau nurodyta, paaiškino aplinkybes, kurios paneigia šalis siejusius paskolos teisinius santykius.
Teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovu, kuriame ji ragina atsakovą grąžinti skolą, taip pat ieškovės atsakovo artimiesiems siųsti laiškai, taip pat nepatvirtina paskolos suteikimo atsakovui fakto (e. b. l. 6–10, 72–74). Nors teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytu argumentu, kad CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostata dėl reikalavimo paskolos sutarčiai būti notarinės formos, kai paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma, kadangi ši nuostata galioja tik nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau pripažįsta, kad nesant byloje įrodymų apie paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, net ir esant atsakovo parašytam minėtam elektroniniam laiškui, nėra pagrindo spręsti dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių.
Teismas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad šalis pagal 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl remiantis ieškovės nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu, kurio keitimas šios kategorijos bylose yra draudžiamas, negalima pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą, turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje.
Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J. V. ir M. V. santuoka. Teismo patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tarpusavio įsipareigojimų sutuoktiniai nesprendė, taip pat minėtoje sutartyje nėra spręstas ir vienam iš sutuoktinių priklausiusio turto pagerinimo kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis klausimas ar kiti turtinio pobūdžio sutuoktinių tarpusavio klausimai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės prašomą priteisti skolą sudaro įvairaus pobūdžio piniginės lėšos, investuotos į atsakovui priklausantį turtą ir (ar) skirtos atsakovo (bendrų šeimos poreikių) patenkinimui. Šalys, nutraukdamos santuoką, nesprendė klausimo dėl galimos atsakovo skolos ieškovei. Minėtoje sutartyje nebuvo nurodytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigines lėšas ieškovei. Taigi minėtoje santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas šis klausimas, nors, jei tokie santykiai šalis siejo, toks klausimas galėjo būti sprendžiamas. Šiuo atveju ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą ir palūkanas yra kildinamas iš prievolinių teisinių santykių ir, kaip jau minėta aukščiau, nesant faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, šio ieškinio nagrinėjimo ribose nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Teismas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas kompensacijos už turto pagerinimą ir kiti klausimai, susiję su investuotomis piniginėmis lėšomis į atsakovą ar jo turtą, ieškovė, manydama, jog jos teisės yra pažeistos, turi galimybę naudotis kitais įstatymuose įtvirtintais pažeistų teisių gynybos būdais (CK 1.138 straipsnis).
Atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės J. V. pareikštas materialinis teisinis reikalavimas dėl 11 585,00 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo, taip pat prašymas priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovei J. V. iš atsakovo M. V. priteista 11 585,00 Eur skola, 2 896,25 Eur palūkanos ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos valstybei – 81,50 Eur žyminio mokesčio, naikintinas, o ieškovės J. V. 2019 m. liepos 16 d. pateiktas ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priimdamas galutinį sprendimą, teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei šioje byloje J. V. 2019 m. birželio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2487-9491 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl skolos iš M. V. priteisimo, apmokant 50 procentų suteiktos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu, ieškovė 50 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, atlyginimo. Taigi ieškovė nėra atleista nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo.
Atmetus ieškovės J. V. 2019 m. liepos 16 d. pateiktą ieškinį, atsakovui M. V. iš jos priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 250,00 Eur (CPK 93 straipsnis). Teismas sprendžia, jog nurodyta išlaidų už procesinio dokumento – prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo parengimą suma yra pagrįsta, neviršija rekomenduojamos maksimalios už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos, yra adekvati ir proporcinga nagrinėjamos bylos pobūdžiui, sudėtingumui ir laikui, kurį atsakovo atstovė galėjo užtrukti rengdama nurodytą dokumentą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 5,24 Eur. Kadangi ieškovė yra atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš ieškovės priteistina suma būtų 2,62 Eur. Kadangi nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), ji valstybei iš ieškovės nepriteisiama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 99, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą panaikinti.
Ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Jurgita Jasinskaitė