Civilinė byla Nr. 2A-872-392/2013

Proceso Nr. 2-01-3-15715-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.3., 34.4.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3109-599/2012 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė A. R. pareikštu ieškiniu teismo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė motinos Z. B. mirties momentu (2011-06-11), t. y. palikimo atsiradimo momentu, buvo reikalinga išlaikymo bei pripažinti 2003-12-09 Z. B. sudarytą testamentą negaliojančiu, nustatant, kad atsakovė L. M. po Z. B. mirties paveldėjo ½ dalį turto, o likusią ½ dalį turto paveldėjo ieškovė. Ieškovė nurodė, kad 2011-06-11 mirė jos motina Z. B.. Po jos mirties atsiradusį palikimą 2003-12-09 testamento pagrindu paveldėjo atsakovė. Ieškovės teigimu, Z. B. testamento sudarymo metu sirgo sunkia liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų, o testamente nurodyta Z. B. valia buvo įtakota atsakovės, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė iki pat mirties prižiūrėjo Z. B., kuri ne kartą žodžiu išreiškė savo valią dalį jai priklausančio turto palikti ieškovei. Z. B. mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, nes ji niekur nedirbo ir turėjo prižiūrėti sunkiai sergančią savo motiną Z. B., be to, jokių pajamų ieškovė neturėjo, nes viena augino nepilnametę dukrą ir buvo silpnos sveikatos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į privalomą palikimo dalį.

Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mirusioji Z. B. niekada nesirgo jokiomis psichikos ligomis, todėl 2003-12-09, sudarydama testamentą, pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Abejonių dėl mirusiosios Z. B. sveikatos būklės nekilo ir notarei, patvirtinusiai ginčijamą testamentą. Mirusioji Z. B. niekada neteikė jokio materialinio išlaikymo ieškovei. Ieškovė tik dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais negalėjo niekur įsidarbinti bei nesirūpino savo vaikais. Dėl tokio ieškovės elgesio mirusioji Z. B. ir sudarė ginčijamą testamentą, baimindamasi, jog visą jos turtą po mirties ieškovė iššvaistys. Ne ieškovė, o atsakovė visą laiką rūpinosi Z. B..

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mirusioji Z. B. iki 2003-12-08 testamento sudarymo keletą kartų lankėsi notarų biure, kur sudarė kitus sandorius. Z. B. elgesys bei sveikatos būklė nekėlė absoliučiai jokių abejonių dėl jos gebėjimų išreikšti savo valią ir suprasti savo veiksmų reikšmę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės A. R. ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas. Teismas nustatė, kad mirusiosios Z. B. mirties dieną ieškovė, nors ir neturėjo tuo metu jokio legalaus darbo, gaudavo socialines pašalpas iš Valstybės, be to, ieškovė Z. B. mirties dieną buvo darbinga ir galėjo dirbti. Tokiu būdu ieškovė pati galėjo aprūpinti save, tačiau ji nesistengė įsidarbinti ir naudojosi mirusiosios Z. B. butu, kurį pastaroji išlaikė iš savo gaunamos pensijos. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė Z. B. mirties dieną buvo visiškai nedarbinga ir negalėjo dirbti, nėra. Teismas pažymėjo, kad ieškovės dėstoma pozicija apie tai, jog ji, būdama darbinga ir gaudama iš Valstybės atitinkamas socialines išmokas (pašalpas) bei nesistengdama pati dirbti ir gauti atitinkamą darbo užmokestį, gyveno iš savo motinos Z. B. senatvės pensijos, šiuo metu visuomenėje suponuoja labai ydingą situaciją, kai pilnametis ir darbingas asmuo (t. y. vaikas) gyvena savo senų tėvų sąskaita (t. y. tik iš tėvų gaunamos senatvės pensijos ar kt.). Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių apie tai, jog ginčijamo testamento sudarymo dieną mirusioji Z. B. sirgo atitinkamomis ligomis, kurių pagrindu ji negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti ir tinkamai išreikšti savo valios. Byloje esančios mirusiosios Z. B. ligos istorijos nepatvirtina tos aplinkybės, o ieškovė atsisakė byloje skirti pomirtinę medicininę – psichiatrinę ekspertizę. Tiek liudytojų parodymai, tiek trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina tą aplinkybę, kad visgi mirusioji Z. B. ginčijamo testamento sudarymo metu ir vėliau buvo pilnai veiksni ir pilnai suprato savo veiksmų esmę.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. teismo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė atmesti ieškovės prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė jos motinos Z. B. mirties 2011-06-11 momentu, t. y. palikimo atsiradimo dieną, buvo reikalinga išlaikymo, pakeisti ir šioje dalyje pareiškimą tenkinti.

Ieškovės nuomone, teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Pavyzdžiui, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į medicininių dokumentų išrašus, pagrindžiančius ieškovės sveikatos sutrikimus, kuriais vadovaujantis iš esmės buvo galima daryti išvadą, kad ieškovė jos motinos Z. B. mirties momentu buvo nedarbinga. Sprendžiant dėl išlaikymo ieškovei reikalingumo jos motinos mirties momentu, visų pirma turėjo būti analizuojamos ieškovės pateiktos medicininės pažymos ir jose esantys medicininiai įrašai apie ieškovės ligas (ji sirgo klubų ir sąnarių artroze, stuburo ir juosmens ostoporoze, alergine bronchine astma), atitinkamai sprendžiant dėl ieškovės egzistuojančios teisės į nedarbingumą, nors oficialiai ieškovė medikų ir nebuvo pripažinta nedarbinga (ieškovei 2 invalidumo grupė buvo nustatyta tik nuo 2003 iki 2005 metų laikotarpiu). Teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje esą tai iš vis nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nedarbingumą. Teismo argumentai, kad ieškovės darbingumą pagrindžia įrodymai apie jos dirbtą darbą, taip pat nepaneigia ieškovės teisės į išlaikymą motinos mirties momentu. Ieškovė dirbo nuo 1997 metų iki 2001 metų bei nuo 2005 metų iki 2009 metų, tačiau nuo 2009 metų niekur nedirbo. Motinos Z. B. mirties momentu ieškovė taip pat niekur nedirbo, nes jai to neleido daryti sveikata, be to, ieškovė rūpinosi savo motina, tuo metu ji gaudavo socialinę pašalpą bei našlių pensiją. Visa tai įrodo apie paramos ieškovei reikalingumą. Teismo konstatuotos kitos aplinkybės, kad ieškovės šeima 2008-06-16 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat negali būti traktuojamos kaip tinkamas įrodymas sprendžiant dėl išlaikymo ieškovei reikalingumo 2011 metais mirus jos motinai. Nors ieškovės šeima 2008-06-16 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei netinkamos dukros priežiūros, tačiau šiuo metu ieškovė su dukra sutaria gerai, alkoholio namuose nevartoja. Taigi, ieškovės nuomone, aplinkybė dėl 2008-06-16 jos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą, negali būti traktuojama ieškovės nenaudai. Be to, teismas neatsižvelgė į kai kuriuos ieškovės ieškinio argumentus, kad ieškovė rūpinosi motina Z. B., savo motinos buvo remiama, kad atsakovei testamentu atiteko butas, kuriame ieškovė kartu su savo motina gyveno nuo pat gimimo ir kad šiuo metu ji neturi jokio kito būsto ar pajamų būstui įsigyti. Ieškovės nuomone, šioje situacijoje turėjo būti užtikrintas socialinio teisingumo principo įgyvendinimas, juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog atmetus ieškovės prašymą, pastaroji praranda teisę į savo vienintelį būstą, kuriame ji nuolat gyveno. Tuo tarpu atsakovė gyvena užsienyje, paskutiniuoju metu visiškai nesirūpino Z. B., jai testamentu atitenkantis būstas nėra tiek aktualus kaip ieškovei, kuri, be kita ko, šiame būste gyvena kartu su savo nepilnamete dukra.

Atsakovė L. M. ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Ieškovės A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. R., be kita ko, siekdama įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo, atsiradusio po jos motinos Z. B. mirties, dalį, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti šiai teisei įgyvendinti būtiną juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad palikėjos Z. B. mirties dieną ieškovei išlaikymo nereikėjo. Su tuo ieškovė nesutinka.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Teisė į privalomąją palikimo dalį siejama su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010).

Iš tiesų, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė A. R. jos motinos Z. B. mirties dieną oficialiai niekur nedirbo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu ieškovė buvo visiškai nedarbinga ir negalėjo įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos nurodytos ligos – klubų ir sąnarių artrozė, stuburo ir juosmens ostoporozė, alergine bronchinė astma – nulėmė jos visišką nedarbingumą. Pažymėtina, kad ieškovei 2 invalidumo grupė buvo nustatyta tik 2003-2005 metų laikotarpiu. Iki 2003 metų ir po 2005 metų ieškovė tam tikrais laikotarpiais dirbo tiek oficialiai, tiek neoficialiai, taip pat gaudavo socialines išmokas (pašalpas), kurias gavo ir motinos Z. B. mirties momentu (b.l. 205-209). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė negalėjo dirbti dėl to, jog privalėjo nuolatos rūpintis savo motina, t. y. kad ieškovės motinai buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turi du pilnamečius vaikus, A. R. ir V. J., kurie turi pareigą, esant reikalui, padėti savo nepasiturintiems tėvams (CK 3.205 straipsnis) (b.l. 96-100). Galiausiai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, būdama darbinga, turi stengtis pati dirbti ir gauti darbo užmokestį, o ne gyventi iš savo garbingo amžiaus motinos senatvės pensijos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė A. R. motinos Z. B. mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo, dėl ko turėjo teisė į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kadangi ginčo šalys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, šis klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Virginijus Kairevičius

Teisėjai                                                                                                                              Jadvyga Mardosevič

Vilija Mikuckienė