Administracinė byla Nr. I-1162-423/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00512-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant pareiškėjams A. I. G., G. G. ir jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM įgaliotai atstovei Simonai Morkūnaitei-Ruibavičienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. I. G. ir G. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2013-04-18 rašto Nr. 8SD-(14.8.94)-1710 panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai A.I. G. ir G. G. skundu ir patikslintu skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti 2013-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94)-1710.
Pareiškėjai skunde ir patikslintame skunde (b.l. 5-9, 108) nurodė, taip pat jų atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-04-08 pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti padidinti jų nuosavybės teisėmis valdomą 900 kv.m. žemės sklypą prijungiant apie 370 kv.m. laisvos valstybinės žemės. 2011-07-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2503 buvo leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, o 2011-07-19 buvo išduoti sklypo plano reikalavimai Nr. SPR-7687. Minėti aktai buvo priimti atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-05-06 raštą Nr. 8SD-1490, kuriuo buvo duotas sutikimas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio tikslas – iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo prijungimas, planą. 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-966 „Dėl žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas 1230 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, kuriuo buvo leista pareiškėjams prijungti 330 kv.m. laisvos valstybinės žemės prie jų nuosavybės teisėmis valdomo 900 kv.m. žemės sklypo. Po to sekė ginčijamo 2013-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus rašto Nr. 8SD-(14.8.94)-1710 priėmimas, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti, jog prie jiems nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, ne aukciono būdu negali būti parduotas 330 kv.m. įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Ginčijamas administracinis aktas pažeidė pareiškėjų teisinį tikrumą ir teisėtus lūkesčius, kadangi raštu pakeistas prieš 2 metus tos pačios institucijos išduotas sutikimas, o tai užkirto kelią pareiškėjams ne aukciono būdu įsigyti 330 kv. m. laisvos įsiterpusios valstybinės žemės, nors tam parengti yra visi įstatyme nustatyti dokumentai. Pareiškėjai nurodė, kad šis ginčijamas aktas prieštarauja tos pačios institucijos 2011-05-06 raštui Nr. 8SD-1490. Pagal LR Vyriausybės nustatytas tvarkas, pareiškėjų pageidaujamas įsigyti 330 kv.m. laisvos valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjų namų valdos sklypo ir prie Neries upės esančio miško ploto. 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-966 nustatyta, kad prijungiamo 330 kv.m. valstybinės žemės sklypo paskirtis – želdinių teritorijos, apsauginiai želdiniai. Todėl prijungimui formuojamas valstybinio žemės sklypo plotas atitinka įstatymo reikalavimus. Suformuotas sklypas yra pailga, siaura juosta, o ne stačiakampio formos. Todėl pareiškėjai mano, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima šį valstybinės žemės plotą suformuoti kaip naują žemės sklypą. Ginčo atveju, pareiškėjai nori prijungti valstybinės žemės sklypą šiaurinėje dalyje – 7,79 m, o pietinėje dalyje – 9,49 m pločio ir 42,44 m. ilgio. Tai sudaro ilgą siaurą juostą, yra nelygaus reljefo, prijungiamo sklypo viduryje susiformavusi griova, o vakarinė sklypo dalis atsiremia į Neries apsauginį pylimą. Savo tokiomis savybėmis norimas prijungti žemės sklypas atitinka LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatytą išimtį. Reikiami dokumentai buvo pateikti atsakovui, be to pareiškėjai prašė patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau atsakovas priėmė ginčijamą raštą, kurio turinys visiškai ne apie žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimą, t.y. neatitinka prašymo turiniui ir reikalavimui. Atsakovas netinkamai atsakė į 2013-01-18 prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Pareiškėjų atstovė teismui posėdžio metu patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-03-15 įsakymu jau yra patvirtintas ginčo žemės sklypo planas, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir visi suderinimai jau buvo atlikti su atsakovu. Šis 2012-03-15 įsakymas nėra nuginčytas. Ginčijamu atsakovo raštu atsisakyta pareiškėjams prijungti norimą plotą, nes patikrinimo metu nustatyta, kad įsiterpę žemės sklypai neatitinka LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų. Kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir buvo likę tik juos patvirtinti, tačiau atsakovas priėmė ginčijamą raštą. Raštas nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Apibendrinus advokatė pabrėžė, kad pagrindiniai skundo motyvai yra tai, kad neatsakyta tinkamai į pareiškėjų 2013-01-18 prašymą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, toks ginčijamas raštas prieštarauja kitiems teisės aktams ir dokumentams, t.y. 2012-03-15 savivaldybės administracijos įsakymui ir kitiems atsakovo veiksmams bei netinkamai aiškintas LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 41-45) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Geomatininkų grupė“ 2012-05-08 patikrino 330 kv.m. žemės sklypą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su pareiškėjų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra užtverta tvora, kuri uždaru kontūru juosia privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir apie 0,0740 ha naudojamos valstybinės žemės plotą, t.y. šio žemės sklypo rytinėje dalyje esančioje valstybinėje žemėje yra užtverta tvora, pasodinti želdiniai - vaismedžiai, dekoratyviniai medeliai, į užtvertą teritoriją nebuvo galimybės patekti. Atstumas nuo minėto žemės sklypo rytinės ribos iki šlaito yra apie 16 m. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2011-05-06 raštu Nr. 8SD-1490 neprieštaravo, kad būtų rengiami žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kurių tikslas - iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Tačiau parengtuose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotos žemės sklypo, kuriuos planuojama prijungti prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, ribos neatitinka LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų, nes tarp suprojektuotų, kaip įsiterpusių žemės sklypų, ir šlaito dar lieka laisvos valstybinės žemės juosta. Nagrinėjamu atveju leista rengti žemės sklypo planą Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto numatytu atveju, t.y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Tačiau, kaip nustatyta 2013-03-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. lKA-(9.4.)-30, nuo pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo iki šlaito ribinės dalies yra apie 16 m. atstumas, todėl darytina išvada, kad yra galimybė suformuoti žemės sklypą, kurio plotas būtų didesnis nei 6 arai skaičiuojant per visą juostą, kurie kartu ribojasi su pareiškėjų ir žemės sklypais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, atlikus 2013-03-08 faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo atlikti preliminarūs matavimai. Akto pagrindu nustatė, kad žemės sklypas, kurį nori prijungti pareiškėjai, nėra įsiterpęs ir negali būti prijungtas kaip laisvas įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Atsakant į pareiškėjų 2013-01-18 prašymą (patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus), pareiškėjams buvo atsakyta 2013-02-06 atsakovo raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-313. Prašė skundą atmesti
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 69-72) ir atstovė Vlada Banevičienė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjų skundo motyvais ir nurodė, kad LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau tekste - Aprašas) nustatyta tvarka pareiškėjai 2011-04-06 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti pradėti rengti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas - 900 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, padidinimas ne daugiau kaip 400 kv.m. laisvoje valstybinėje žemėje. Aprašo 17 p. nuostatose išdėstyti veiksmai, kurie atliekami nagrinėjant prašymus padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, pagal kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija nustatė, kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Tvarkos aprašo 4.4 punkte, prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra ne didesnis negu 6 arai ir nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Vadovaudamasi Aprašo 17.2 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-04-14 raštu Nr. 40-2-629 kreipėsi į atsakovą, prašydama duoti sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Atsakydamas į minėtą raštą, atsakovas 2011-05-06 raštu Nr. 8SD-1490 nurodė, jog neprieštarauja, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, būtų rengiamas žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune, planas, kurio tikslas - iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Nurodė, jog negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, negalėtų būti pradėtos žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūros. Taigi, minėtas atsakovo sutikimas pareiškėjams sukėlė teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pagrįstu laiko pareiškėjų argumentą, jog ginčijamas raštas prieštarauja tos pačios institucijos 2011-05-06 raštui Nr. 8SD-1490. Aprašo 17.1 punkto nuostatose kompetencija nustatyti, ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, išimtinai priskiriama Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri nustatė, kad prašomas prijungti žemės sklypo plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką. Ant patvirtinto žemės sklypo plano brėžinio įrašyta, jog 330 kv. m. žemės sklypas suprojektuotas žemėje, kurios iki 1940 metų planų bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nerasta, pretendentų atkurti nuosavybės teises natūra į iki 1940 m. turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą ginčo teritorijoje nėra. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius, suplanuotame laisvos valstybinės žemės sklype nustatyta žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - atskirųjų želdynų teritorijos, naudojimo pobūdis - rekreacinės paskirties želdynų. Dėl to, ginčo teritorija negali būti panaudota formuoti naujiems žemės sklypams nuosavybės teisėms ekvivalentine natūra atkurti. Žemės sklypo planu suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privataus pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Nėries upės kranto, kurį sudaro status šlaitas. Kaip nurodo pareiškėjai, įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas sudaro ilgą siaurą juostą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-15 įsakymu Nr. A-966, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, nustatyta, jog ginčo valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio sąvoką, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir būtent šiuo pagrindu atsisakyti pareiškėjams ne aukciono būdu parduoti valstybinės žemės sklypą.
Pareiškėjų skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-04-18 rašto Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 teisėtumas.
Pareiškėjai ginčija atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-04-18 raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710, kuriuo atsisakoma parduoti ne aukciono būdu besiribojančių žemės sklypų savininkams žemės sklypus, esančius Panerių g. 252D, 252E, 252L, Kaune (b.l. 11).
Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai 2011-04-06 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti pradėti rengti sklypo planą prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 47). Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-04-14 raštu Nr. 40-2-629 kreipėsi į atsakovą ir prašė duoti sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 85). Atsakovas, atsakydamas į savivaldybės administracijos minėtą raštą, 2011-05-06 nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, kurio tikslas – iki 0,06 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas (b.l. 87). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-07-11 įsakymu Nr. A-2503 buvo leista pareiškėjams pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune planą ir 2011-07-19 pareiškėjams išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai Nr. SPR-7687 (b.l. 14, 20). 2011-12-07 buvo teiktas prašymas dėl parengto sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo (b.l. 75) ir 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-966 (b.l. 23), kuris yra nenuginčytas, patvirtintas apie 1230 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atlikus visas reikiamas procedūras, kurios reikalingos norint pareiškėjams prisijungti prie jų nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, tačiau likus tik patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir pareiškėjams pateikus tokio pobūdžio prašymą (b.l. 109), atsakovas priėmė ginčijamą 2013-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 „Dėl žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune“ (b.l. 11).
Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTĮ) 5 straipsnis. ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Darytina išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 p. - 4 p. numatytų būdų (ABTĮ 57 str.). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą kaip nepagrįstą ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Panerių g. 252E, Kaune, prie kurio norima prijungti 330 kv.m. valstybinės žemės plotą. Pareiškėjai atliko visus reikalingus pagal įstatymo normas nustatytus veiksmus, ir pateikė atsakovui 2013-01-18 prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (109). Atsakovas priėmė ginčijamą 2013-04-18 raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 (b.l. 11), kurį pareiškėjai ginčija ir kuris pareiškėjams sukelia teisines pasekmes. Iš to seka pagrįsta išvada, kad A.I. G. ir G. G. – tinkami pareiškėjai šioje administracinėje byloje (ABTĮ 5 str., 57 str.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas - valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu, kitais nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais.
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti asmenų skundus (pareiškimus) ir pranešimus, bei nustatyta tvarka ir terminais priimti motyvuotą sprendimą (individualų administracinį aktą), išaiškinti apskundimo tvarką. Priešingas viešojo administravimo subjekto elgesys pažeidžia viešojo administravimo principus, nesiderina su gero viešojo administravimo taisyklėmis. Viešojo administravimo subjektas, taikydamas viešosios teisės normas, turi vadovautis tiek įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, be kita ko ir tai, kad priimami administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Formalizuotoji šių principų laikymosi išraiška turi atsispindėti priimamų sprendimų turinyje, t.y. individualiame administraciniame akte turi būti konstatuojami nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir jų teisinio kvalifikavimo pagrindu nurodyta taikytina teisė (normos). Ši išvada daroma vertinant Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį pagrindinius individualiam administraciniam aktui keliamus pagrįstumą bei teisėtumą užtikrinančius reikalavimus. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Taigi Įstatyme įtvirtinta nuostata priimti šio Įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančio turinio sprendimą dėl asmens prašymo (skundo) nėra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė, o pareiga. Todėl, šiuo atveju, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priskirtina viešo administravimo subjektams, todėl jai taikomos Įstatymo nuostatos. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-04-18 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 yra nemotyvuotas ir neatitinkantis Įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas akivaizdžiai pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tinkamai neišnagrinėdamas pareiškėjų prašymo ir priimdamas neteisėtą ginčijamą sprendimą.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį, konstatuotina, kad jo priėmimo teisinis pagrindas nurodytas iš esmės pažeidžiant Įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjai atsakovo prašė patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, o tokią tvarką nustato 2012-01-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-2 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Minėtos taisyklės reglamentuoja žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką ir procedūras. Šiose taisyklėse nurodyta, jei Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto 6 punkte nurodoma, kad reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar teritorinio padalinio vadovo sprendimas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (toliau – prašymas), sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo plano suderinimo (20 p.). Sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (22 p.). Taisyklių pagrindas nustato atsakovui pareigą priimti sprendimą atitinkantį Įstatymo nustatytus reikalavimus. Individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tuo tarpu ginčijamas atsakovo raštas nėra išsamus, nemotyvuotas, nenurodyta jokių argumentų kuo remiantis jis buvo priimtas, nenurodyta, jog atsakovas atsako pareiškėjams būtent į jų pateiktą 2013-01-18 prašymą dėl kadastro duomenų patvirtinimo. Toks deklaratyvus atsakovo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (ABTĮ 13 str., 20 str., 2004-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387/2004, 2008-05-06 LVAT išplėstinės teisėju kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-339/2008 - Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 152- 173).
To pasėkoje teismas paminėtus pažeidimus pripažįsta esminiais, kurie sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą raštą, kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat pažymi, jog administracinio akto panaikinimas neužkerta atsakovui kelio priimti naują įsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (ABTĮ 10 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).
Pareiškėjai savo skundą motyvavo tuo, kad atsakovas neteisingai aiškina LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus, tačiau dėl šio skundo motyvo teismas nepasisako, kadangi pareiškėjai ginčija tik atsakovo 2013-04-18 raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710, todėl minėtų aplinkybių aiškinimas bei teisinis vertinimas būtų išankstinis šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Iš naujo atsakant į pareiškėjų prašymą būtina įvertinti tai, kad nei atsakovo 2011-05-06 sutikimas rengti ginčo žemės sklypo planą Nr. 8SD-1490, nei 2013-03-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-966, kuriuo patvirtintas apie 1230 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra panaikinti, jie yra galiojantys, o faktinės aplinkybės 2013-03-08 buvo nustatytos tik preliminarių matavimų pagrindu.
Nacionalinės žemės tarnybos 2013-04-18 rašto Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas bei savarankiškas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu (ABTĮ 57 str.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų A. I. G. ir G. G. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2013-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-1710 „Dėl žemės sklypo Panerių g. 252E, Kaune“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Asta Urbonienė
Gintaras Čekanauskas
Natalja Zelionkienė