Civilinė byla Nr. 2S-1623-881/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarties Nr. 1895/2011, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus Vilniaus regiono kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui skolininkei M. K..
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pagal hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M. K., užtikrindama iki 2021 m. gruodžio 28 d. suteikto kredito grąžinimą, įkeitė Vilniaus regiono kredito unijai jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį) ((duomenys neskelbtini)).
Kreditorius Vilniaus regiono kredito unija kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas areštuoti skolininkės, įkeisto daikto savininkės, M. K. įkeistą turtą pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Sutartinės hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini) bei įspėti skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartis Nr. 06-00026 – nėra vykdoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir įspėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę) M. K., kad negrąžinus 211 876, 71 Lt skolos (195 921,62 Lt negrąžintos paskolos, 12 587,47 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 367,62 Lt delspinigių) bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo skolininkė M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi uždėtą turto areštą gyvenamajam namui, žemės sklypui ir kiemo statiniui (šuliniui) ir atsižvelgiant į faktiškai suteiktos ir išmokėtos paskolos dydį bei skolininkės sumokėtus pinigus grąžinant paskolą kreditoriui, skolos dydį nustatyti 117 483 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartyje Nr. 06-00026 nurodytų 220 000 Lt skolininkei faktiškai buvo išmokėta 196 755 Lt, be to, skolininkė ir kiti asmenys, grąžindami kreditoriui paskolą, per 2007-2010 metus sumokėjo 79 272 Lt, todėl skolos dydis yra 117 604 Lt, o palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo faktiškai neišmokėtos sumos – 196 755 Lt.
2. Įkeisto gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendra rinkos vertė yra 1 345 354 Lt, t. y. 11 kartų didesnė už faktinę skolą, kas paneigia grėsmę įvykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Be hipotekos kreditoriaus sutikimo įkaito davėjas negali perleisti kitiems asmenims įkeisto turto, todėl nėra pagrindo areštuoti skolininkės turto, uždraudžiant jį perleisti.
Kreditorius Vilniaus regiono kredito unija pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens skolininkės M. K. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi CPK 558 straipsnyje numatytos tvarkos, jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo, nagrinėjimo ir hipotekos teisėjos nutarties priėmimo nėra. Skolininkė atskirajame skunde nepagrįstai kelia klausimus dėl skolos dydžio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Todėl apeliantės išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, t. y. argumentai dėl paskolos dydžio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt., šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.
CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“, UAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditoriaus Vilniaus regiono kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutarė areštuoti skolininkės, įkeisto daikto savininkės, M. K. įkeistą turtą pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Sutartinės hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini) bei įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Skolininkė M. K. atskirajame skunde teigia, kad ginčijama nutartis priimta remiantis kreditoriaus pateiktais klaidingais paskaičiavimais apie skolos dydį.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 558 straipsnio nuostatas išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.). Nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumą bei dydį. Šiuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 558 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas atsižvelgiant į faktiškai suteiktos ir išmokėtos paskolos dydį bei skolininkės sumokėtus pinigus grąžinant paskolą kreditoriui skolos dydį nustatyti 117 483 Lt negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo, peržiūrinčio hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju skolininkė nesutinka su skolos dydžiu, t. y. byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, kuris turi būti nagrinėjamas ne byloje dėl hipotekos, bet ginčo teisenos tvarka.
Teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, įkeisto daikto areštas yra privaloma išieškojimo iš įkeisto turto procedūros dalis, todėl teismas, priešingai nei spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi diskrecijos teisės spręsti, ar taikyti įkeisto turto areštą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai nutarė areštuoti įkeistus M. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pagrįstai nusprendė įspėti skolininkę, kad šiai negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 1895/2011 nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė